- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-23
- Bylos Nr.
- 2-768-772/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-09799-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- E. P.
- Suinteresuotas asmuo
- J. B.
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant pareiškėjui E. P., antstoliui Arturui Bložei, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui, apie teismo posėdį asmenims pranešta tinkamai,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą suinteresuotiems asmenims J. B., antstoliui Arturui Bložei, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai dėl antstolio Arturo Bložės veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. P. 2014-11-06 antstolio Artūro Bložės kontoroje pateikė skundą dėl antstolio Artūro Bložės veiksmų. 2014-12-04 antstolio Artūro Bložės kontoroje buvo gauti papildomi skundo egzemplioriai. Skunde pareiškėjas nurodo, kad antstolis vykdydamas patvarkymą dėl 8 700,00 Lt arba 2 519,69 Eur skolos, pagal išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-31-210/2005 iš įkalinto skolininko ir atliekančio laisvės atėmimo bausmę E. P. 3 eilės išieškotojui J. B. areštavo 8 700,00 Lt skolos ir 2 051,00 Lt vykdymo išlaidų išieškojimui, viso 10 751,00 Lt arba 3 113,70 Eur sumai, jo sąskaitą, esančią įkalinimo įstaigoje Alytaus pataisos namuose. Toks, anot pareiškėjo, antstolio A. Bložės patvarkymas Nr. BLO046454 yra neteisėtas, pažeidžia jo asmens teises ir teisėtus interesus, kadangi įkalintieji taip pat turi teisę įsigyti būtiniausių prekių, higienos priemonių, prenumeruoti laikraščius ir t.t. Jo artimųjų siunčiamų lėšų nepakanka pareiškėjui, be to, jis pataisos namuose neturi darbo ir negauna jokių su darbo užmokesčiu susijusių pajamų. Areštavus sąskaitą jis neteko galimybės bendrauti su giminaičiais ir kitais asmenimis. Jo artimųjų pervedamos lėšos negali būti priskiriamos prie darbo užmokesčio prilygintų pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, prašo teismo panaikinti neteisėtą antstolio A. Bložės 2014-10-07 patvarkymą Nr. BLO 046454.
Antstolis 2014-12-08 patvarkymu Nr. BLO058412 skundą tenkinti atsisakė ir procesinį dokumentą kartu su vykdomąja byla Nr. 41-850/2007 LR CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka persiuntė teismui. Atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą antstolis nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias LR CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis LR CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).
Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo - asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas - teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendrais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Natūralu, kad, vykdant priverstinį skolos išieškojimą, išieškotojas ir skolininkas patiria teisinius ir turtinius padarinius. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. LR CPK 634 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Antstolių įstatymo 40 str. 2 d. numato, kad antstolių procesinių dokumentų formas nustato teisingumo ministras. LR Teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau - SVI) 2 punktas imperatyviai nurodo, kad vykdydamas sprendimus antstolis privalo naudoti SVI nurodytas dokumentų formas. Pažymėtina, kad Patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, forma yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-231 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 81 priede. Kadangi patvarkymo forma nustatyta teisės aktuose, dėl to nėra teisinio pagrindo šį procesinį dokumentą laikyti neteisėtu.
LR CPK 738 str. ir 739 str. yra išvardintos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas negali būti vykdomas, t.y. iš laikinojo nedarbingumo atveju mokamų socialinio draudimo pašalpų, bedarbio pašalpos išieškoti galima tiktai pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę.
LR CPK 739 str. nustato, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai nesilaikoma normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpa; valstybės pašalpa šeimoms, auginančioms vaikus; socialinė pašalpa; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; išeitinės išmokos. Kaip matyti LR CPK 738 str. ir 739 str. nurodyti sąrašai yra baigtiniai ir juose nėra numatyti atvejai, kad į skolininko lėšas, gaunamas į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą, negali būti nukreipiamas išieškojimas.
Pagal LR CPK 644 str. skolininkas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir laiku pranešti visą išieškojimo procesui reikšmingą informaciją. Skolininkas nepateikė įrodymų, kad į sąskaitą gauna minėtuose CPK straipsniuose nurodytas lėšas, iš kurių išieškojimas nėra galimas, todėl antstolis pagrįstai vadovavosi Sprendimų vykdymo instrukcijos 81 priedu ir surašė Patvarkymą vykdyti išieškojimais skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Kauno apygardos teismas 2014-09-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2212-343/2014 pasisakė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Pinigai įteikiami tik tiems nuteistiesiems, kurie turi teisę turėti grynų pinigų. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji neturi teisės turėti grynų pinigų. Pinigai yra įtraukti į BVK 1 priede numatytą daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašą. Tretieji asmenys turi galimybę pervesti pinigines lėšas į suimtųjų ir nuteistųjų asmenines sąskaitas, atlikdami pavedimus į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą. Trečiųjų asmenų pervestos piniginės lėšos į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą netampa šios įstaigos nuosavybe. Minėtas pinigines lėšas bausmės vykdymo institucija privalo įrašyti į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą, jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą (CPK 688 str. 2 d.). Pagal CPK 688 straipsnio 3 dalį, nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą. Antstolis, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame nurodė, kad Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi tik teisės aktais, to paties įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kad antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 1 000 litų arba 289,62 Eur, draudžiama privalomuoju draudimu, o antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra Lietuvos antstolių rūmai. Teisingumo ministerija formuoja ir įgyvendina valstybės politiką antstolių funkcionavimo, valdymo ir sprendimų vykdymo srityje, teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoja antstolių darbą, ūkinę ir finansinę veiklą, analizuoja ir apibendrina antstolių administravimo problemas ir įgyvendina priemones sprendimų vykdymo praktikai suvienodinti, taip pat teisingumo ministras turi teisę iškelti antstoliui drausmės bylą ar organizuoti jo veiklos patikrinimą. Teisingumo ministerija neatsako už antstolių veiksmų neteisėtumą, neturi pareigos atlyginti tokiais veiksmais padarytą žalą, taip pat neturi teisės vertinti antstolio atliktų procesinių veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymime, kad vykdymo procese išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto atlieka specialus viešosios teisės subjektas - antstolis. CPK normose, reglamentuojančiose vykdymo procesą, išieškojimo iš skolininko turto tvarką, įtvirtinta skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyra. Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, interesų pusiausvyrai užtikrinti privalo vadovautis teisėtumo principu (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Kadangi Antstolių įstatymas nustato, jog procesinių antstolio veiksmų teisėtumo kontrolė priklauso teismui, o pareiškėjas Teisingumo ministerijos veiksmų bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro priimtų įsakymų teisėtumo klausimo nekelia, pasisakyti skunde keliamais klausimais Teisingumo ministerija neturi procesinio suinteresuotumo, todėl dėl skundo reikalavimų pagrįstumo nepasisako. Prašo bylą nagrinėti Teisingumo ministerijos atstovui nedalyvaujant.
Antstolis Arturas Bložė pateikė teismui raštą, kuriuo prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
J. B. atstovė M. B. B. teismo posėdžio metu prašė netenkinti pareiškėjo skundo.
Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais. Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys prašymų papildyti bylos medžiagą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
Vykdomojoje byloje Nr. 41-850/2007 esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad antstoliui Arturui Bložei 2007-04-05 J. B. pateikė vykdyti vykdomąjį raštą Nr. 1-31-210/2005 dėl skolos 8 700,00 Lt arba 2 519,69 Eur išieškojimo iš E. P., priimtą Šiaulių apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-31/205/2005 (2, 24 v. b. l.). Antstolis Arturas Bložė, nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti - vykdomąjį dokumentą - vykdomąjį raštą priėmė ir išsiuntė pareiškėjui raginimą įvykdyti sprendimą (5 v. b. l.).
Pagal CPK 587 straipsnio 1 punktą vykdomasis dokumentas yra vykdomasis raštas, išduotas teismo nuosprendžio pagrindu. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apygardos teismas 2005-06-15 nuosprendžiu priteisė iš E. P., o šiam neturint lėšų iš atstovų pagal įstatymą S. J. ir A. P. 8 700,00 Lt arba 2 519,69 Eur neturtinės žalos atlyginimo J. B., buvo išduotas vykdomasis raštas, taip pat į aukščiau nurodytas teisės normas, daroma išvada, kad antstolis teisėtai priėmė vykdyti vykdomąjį raštą.
Pareiškėjas E. P. prašė panaikinti antstolio Arturo Bložės 2014-10-07 patvarkymą Nr. BLO 046454.
Iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad antstolis Arturas Bložė po to, kai priėmė vykdyti vykdomąjį raštą, vykdomojoje byloje Nr. 41-850/2007 atliko vykdymo veiksmus: surašė raginimą įvykdyti sprendimą ir siuntė šį dokumentą skolininkui (5 v. b. l.), po to siuntė patvarkymą skolininkui prašydamas pateikti duomenis apie jo turtą (7 v. b. l. ), atliko užklausas (6, 8, 11, 12 v. b. l.), priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo ir pateikė jį vykdyti Pravieniškių 2 -iesiems pataisos darbų namams - kolonijai (14 v. b. l.), bei atliko kitus veiksmus, dėl ko apskaičiavo skolininkui E. P. 2 051,00 Lt arba 594,01 Eur vykdymo išlaidų (82 v. b. l.). Antstolis 2014-10-07 patikrino įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre esančius duomenis ir nustatė, kad pareiškėjas E. P. atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (80 v. b. l.). 2014-10-07 antstolis priėmė skundžiamą skolininkui adresuotą patvarkymą Nr. BLO046454 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriame nurodė areštuoti E. P. priklausančias pataisos namų/įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančias lėšas 10 751,00 Lt arba 3 113,70 Eur sumai bei pervesti jas į antstolio depozitinę banko sąskaitą. Nors pareiškėjas prašė naikinti minėtą patvarkymą, tačiau pareiškėjo pateikti argumentai, nesudaro teisinio pagrindo naikinti 2014-10-07 patvarkymą Nr. BLO046454. Dėl šių priežasčių, laikoma, kad pareiškėjo prašymas naikinti minėtą patvarkymą yra nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Pinigai įteikiami tik tiems nuteistiesiems, kurie turi teisę turėti grynų pinigų. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji neturi teisės turėti grynų pinigų. Pinigai yra įtraukti į BVK 1 priede numatytą daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašą. Tretieji asmenys turi galimybę pervesti pinigines lėšas į suimtųjų ir nuteistųjų asmenines sąskaitas, atlikdami pavedimus į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą. Trečiųjų asmenų pervestos piniginės lėšos į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą netampa šios įstaigos nuosavybe. Minėtas pinigines lėšas bausmės vykdymo institucija privalo įrašyti į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą, jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą (CPK 688 str. 2 d.). Pagal CPK 688 straipsnio 3 dalį, nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (su pakeitimais iki 2014-08-01) 4 punktą, priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pagal CPK 739 straipsnį negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:
1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų;
2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;
3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos;
4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą;
5) laidojimo pašalpa;
6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai;
7) išeitinės išmokos.
Taigi antstolis, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas, neatsižvelgiant į tai, kad disponavimas minėtoje sąskaitoje esančiomis lėšomis yra ribotas. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad pagal CPK 739 straipsnį, negalima nukreipti išieškojimo į E. P. pinigines lėšas, esančias jo asmeninėje sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga. Tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad minėtoje sąskaitoje esančios lėšos pervedinėjamos jam trečiųjų asmenų (giminaičių), tačiau CPK nenumato apribojimų išieškoti iš lėšų, kurios buvo pervedinėjamos jam trečiųjų asmenų. Dėl šių priežasčių konstatuojama, kad pareiškėjo E. P. prašymas panaikinti antstolio A. Bložės 2014-10-07 patvarkymą Nr. BLO 046454 yra nepagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo E. P. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo E. P. skundą atmesti.
Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą grąžinti antstoliui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.