Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Boleslovo Kalainio ir Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2023 m. birželio 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, M. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsniu, iš M. K. konfiskuota kelių transporto priemonės – automobilio „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios G. V., vertę atitinkanti suma – 2 250,00 Eur (du tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt eurų).

Išspręstas daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis iš esmės nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme, tačiau iš apeliacinio skundo turinio ir nuteistojo atstovo advokato pozicijos teisme matyti, kad priimto nuosprendžio teisingumu abejojama ir dėl M. K. kaltės nepripažinimo, galimai įtakojusio bausmės griežtumą. Nors nuteistasis savo kaltės padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino, o apeliaciniame skunde nesutikimo su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis motyvų nenurodė, tačiau apygardos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis, jog M. K. kaltę įrodo: liudytojo T. J. pranešimas apie tai, kad mikroautobusu už vairo išvažiavo M. (K.); Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad kvapo pėdsake, paimtame iš automobilio „Fiat Ducato“, nuo vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies rastas M. K. kvapas; liudytojo G. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu nurodžius M. K., kaip vieną iš dviejų galimų mikroautobuso vairuotojų, bei motyvuotai įvertinus tiek paties kaltinamojo, tiek ir visų liudytojų parodymus ir nustatytus prieštaravimus tarp jų. Apygardos teismo vertinimu, M. K. kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pirmosios instancijos teismas nustatė vadovaudamasis teismų praktikoje suformuluotais kriterijais, teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kurie buvo vertinami kaip visuma, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus bylos aplinkybes, vadovaudamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, todėl apeliaciniame skunde nurodytas apelianto nesutikimas su nuosprendžiu, vertinant jį kaip neteisingą, laikytinas nepagrįstu. Toliau apygardos teismas pasisako dėl apeliacinio skundo esminio reikalavimo – nuteistajam paskirtos bausmės.

7. Analizuojant M. K. paskirtos bausmės individualizavimo pagrįstumą, pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas nurodė, jog skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta tokia bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

8. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas M. K. už šį nusikaltimą skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas atsižvelgė į M. K. asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą – nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 7 kartus, baustas administracine tvarka, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, po šios nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo nuteistas dar 7 kartus, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, į nustatytą vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą – padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai ir, padaręs išvadą, jog kaltinamasis visiškai negerbia ir nesilaiko visuomenėje nusistovėjusių moralės nuostatų, viešosios tvarkos taisyklių, įstatymų, yra linkęs nusikalsti, nevertina savo elgesio kritiškai ir nesistengia jo keisti, teismas paskyrė inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam M. K. skirtinai bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, susijusių su bausmės M. K. individualizavimu, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek ir nustatant konkretų šios bausmės dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltės formą, apeliantą charakterizuojančius duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta.

9.1. Nors apeliaciniu skundu akcentuojama, jog nuteistajam paskirta bausmė nėra proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai, nes nusikaltimu jis nesukėlė jokių sunkių pasekmių, bei yra griežtesnė nei prokuroro pasiūlyta, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais. Visų pirma pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicija nereikalauja nusikalstamos veikos pasekmių, baudžiamoji atsakomybė asmeniui kyla už tai, kad transporto priemonę, kaip šiuo atveju, jis vairuoja būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nustačius kokias nors tokio vairavimo pasekmes, kaltinamojo veika būtų buvusi kvalifikuota pagal BK 281 straipsnį.

9.2. Vertinant apeliantą charakterizuojančius duomenis, matyti, kad M. K. nusikalto būdamas 7 kartus teistas už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas (5 kartus – pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, po kartą – pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį), nors nusikalto bausmes atlikęs, tačiau teistumui neišnykus. O ir po nagrinėjamos nusikalstamos veikos M. K. nuteistas dar 6 kartus už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas, padarytas vos per vienerių metų laikotarpį (pagal BK 284 straipsnį – 4 kartus, 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį – po kartą), už kurias jam skirtos tiek su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusios arešto, tiek ir laisvės atėmimo bausmės, dar vienas apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu – Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. spalio 6 d. pagal BK 284 straipsnį neįsiteisėjęs. Nusikalstamas veikas nuteistasis daro nuo 2009 m., kai nusikalto dar būdamas nepilnametis, kaip daugeliu ankstesnių, taip ir šiuo atveju – nusikalsta būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bei teistumui neišnykus, todėl šiuo atveju pagrįstai nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimų recidyvas. Pastebėtina ir tai, kad baudžiamoji atsakomybė M. K. ne kartą taikyta ir užsienyje – Jungtinėje Karalystėje 2012 m. jis nuteistas už vagystes; nusikaltimus valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus. Be to, už analogišką nusikalstamą veiką šioje byloje nagrinėjamai – vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų M. K. nuteistas ir Švedijoje, 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad M. K. 15 kartų baustas ir administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (smulkias vagystes, nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus), o taip pat ir automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti, paskirtų baudų nemoka, administracinės nuobaudos galioja.

9.3. Vertinant nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pažymėtina, kad mikroautobusą „Fiat Ducato“ M. K. vairavo, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,18 promilės, kas savaime kėlė pavojų ne tik jo paties, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, tačiau dar ir pavojingai manevruodamas, bei grubiai pažeisdamas kitas KET – stabdomas policijos pareigūnų nestojo, nuo jų bėgo tai didindamas, tai mažindamas greitį, nesustojo prieš šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir į sankryžą įvažiavo bei ją pravažiavo degant raudonos spalvos šviesoforo signalui, vinguriavo kelyje vis išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės ją vairuoti, nes tokios išvis nėra įgijęs. Tokiais savo veiksmais, važinėdamas neblaivus (duomenys neskelbtini) miesto gatvėmis ir už miesto ribų, M. K. kėlė pavojų ne tik sau, kitiems eismo dalyviams, bet ir kartu su juo važiavusiems keleiviams. Nei šie KET pažeidimai, nei nustatytas nusikaltimas, kaip minėta, M. K. nėra pirmieji – jis ir anksčiau baustas už KET taisyklių nesilaikymą, o teistas iš viso 13 kartų, vien 2022 metais jis nuteistas už 8 nusikalstamas veikas, o dar viena baudžiamoji byla nagrinėjama apylinkės teisme. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, su kuo sutinka ir apygardos teismas, aukščiau nurodytos kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančios aplinkybės suponuoja išvadą, jog M. K. negerbia ir nesilaiko visuomenėje priimtų moralės normų, viešosios tvarkos taisyklių, įstatymų, yra linkęs nusikalsti, savo elgesio nevertina kritiškai ir jo keisti nesistengia, anksčiau jam skirtos švelnesnės, o taip pat su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusios, bei griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė.

10. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas tiek apelianto padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, tiek jį patį charakterizuojančius duomenis, aukštesnysis teismas sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu M. K. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistojo asmenybės pavojingumui. Nors apeliaciniame skunde M. K. nurodo, kad prokuroro siūloma jam bausmė buvo švelnesnė, šiame kontekste pažymėtina, jog prokuroro siūloma bausmė kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką teismo nesaisto. Tokia prokuroro pozicija yra vertinama kartu su kitais baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis. Prokuratūros ir teismai nėra pavaldumo santykiais susiję subjektai ir veikia savarankiškai, o bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija (BPK 6 straipsnis).

11. Esant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. K., bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė teisingai, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnio nuostatas dėl bausmės skyrimo esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir tikslus, ir paskyrė padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybei adekvačią bausmę, kurios švelninti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

12. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta ir 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi, kuria jam paskirtas gynėjas. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

13. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartimi M. K. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Valdas Kairys. Apeliacinės instancijos teisme gauta 2023 m. rugsėjo 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam M. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 75 Eur išlaidas.

14. Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią materialinę padėtį. Šiuo atveju M. K. jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo finansinė padėtis yra itin bloga, nepateikė, priešingai, jis yra jauno amžiaus, darbingas, rimtų sveikatos problemų, galinčių riboti jo darbinę veiklą, neturi. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas, į suteiktų paslaugų apimtį, sprendžiama, kad prašoma priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, atitinka teisingumo bei protingumo principus, todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš M. K..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo M. K. valstybės naudai 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.