- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-14
- Bylos Nr.
- e2A-20-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35381-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- Estijos Respublikos bendrovės INTI KINNISVARA OU
- Atsakovas
- M. R.
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Egvilta“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Estijos Respublikos bendrovės INTI KINNISVARA OU apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Estijos Respublikos bendrovės INTI KINNISVARA OU ieškinį atsakovui M. R. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo BUAB „Egvilta“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 25 410,36 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 25 410,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-09-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4517-562/2016 panaikino 2016-04-05 ir 2016-04-28 BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimo nutarimus ir nustatė UAB „Egvilta“ priklausančio turto, pardavimo tvarką ir kainą, pagal kurią minėtas turtas turi būti parduodamas kaip vienas nedalomas vienetas iš viešųjų varžytinių, pradinė turto pardavimo kaina – 2 800 000 Eur. Paaiškino, kad vykdydamas įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl priverstinio turto pardavimo, UAB „Egvilta“ administratorius paskelbė turto varžytynes. Į varžytynes buvo užsiregistravęs turto pirkėjas, kuris jau buvo sumokėjęs pradinį 280 000 Eur įnašą. Nurodė, jog prieš minėtų varžytynių pabaigą 2017-05-22 atsakovas pateikė prevencinį ieškinį, kuriuo pareikalavo uždrausti BUAB „Egvilta“ vykdyti turto varžytynes ir pareikalavo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti vykdyti BUAB „Egvilta“ nuosavybės teise priklausančio turto varžytynes. 2017-05-23 Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4389-562/2017 nutarė tenkinti atsakovo M. R. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti BUAB „Egvilta“ nuosavybės teise priklausančio turto varžytynes. Tokiu būdu, 2017-05-24 turėjusios pasibaigti turto varžytynės buvo sustabdytos (atšauktos). BUAB „Egvilta“ 2017-05-25, pateikė atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurį Vilniaus apygardos teismas 2017-05-31 nutartimi patenkino ir panaikino savo ankstesne nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas atskiruoju skundu prašė panaikinti 2017-05-31 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-07-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1307-943/2017 Vilniaus apygardos teismo 2017-05-31 nutartį paliko nepakeistą. Tokiu būdu dėl atsakovo veiksmų – jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios vėliau buvo panaikintos, ieškovas patyrė nuostolius, negalėdama gauti savo hipotekinio finansinio reikalavimo patenkinimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei skirti ieškovui 5 000 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovui. Nurodė, kad tol, kol atsakovo pareikštas prevencinis ieškinys nėra atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio dėl nuostolių, atsiradusių dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-05-23 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo. Pažymėjo, jog preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik leidžia įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / netaikymo poreikį, toks vertinimas taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui, jam negali būti keliami ir tokie pat motyvavimo kriterijai, kaip priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės. Nurodė, kad ieškovas neturėjo ir neturi teisės pareikšti ieškinio iki įsiteisės teismo sprendimas atmesti atsakovo prevencinį ieškinį Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4389-562/2017. Nurodė, jog atsakovo neteisėtais veiksmais gali būti pripažintas toks prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris buvo patenkintas nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas atmesti pareikštą ieškinį, atsakovo pareikštas prevencinis ieškinys, nagrinėjamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-4389-562/2017, nėra atmestas, todėl atsakovo neteisėti veiksmai yra neįrodyti. Pažymėjo, jog ieškovo nuostoliai, įrodžius kitas būtinąsias sąlygas civilinės atsakomybės taikymui, gali būti skaičiuojami tik nuo 2017-06-23, o ne nuo 2017-05-24, taip pat ieškovas neįrodė teismui sumos, nuo kurios galėtų būti skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, todėl nuostoliai neįrodyti. Pažymėjo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad turtas realiai galėjo būti parduotas 2017-05-24 pasibaigusiose varžytynėse.
3. Trečiasis asmuo BUAB „Egvilta“ atsiliepimu su ieškovo ieškiniu sutiko. Nurodė, jog atsakovas piktnaudžiaudamas savo kaip kreditoriaus teisėmis, siekė nepagrįstai stabdyti BUAB „Egvilta“ priklausančio įkeisto turto pardavimą bei tokiais veiksmais padarė žalą hipotekos kreditoriui. Nurodė, jog kreditorius M. R. nesutiko su teismų nustatyta turto pardavimo kaina ir teikė prašymus teismams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekdamas stabdyti turto pardavimą iš varžytynių už teismo nustatytą kainą, tokiu būdu atsakovas nesąžiningai įgyvendina savo teises ir piktnaudžiauja procesu, t. y. atlieka neteisėtus veiksmus, kuriais daroma žala tiek hipotekos kreditoriui (turtas nėra realizuojamas, ribojamos hipotekos kreditoriaus teisės gauti kreditorinio reikalavimo patenkinimą arba perimti iš varžytynių neparduotą turtą), tiek ir kitiems BUAB „Egvilta“ kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-08-31 nutartimi UAB „Egvilta“ buvo iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2016-09-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4517-562/2016 teismas panaikino 2016-04-05 ir 2016-04-28 BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimo nutarimus, kaip prieštaraujančius teisingumo bei protingumo principams ir nustatė BUAB „Egvilta“ priklausančio nekilnojamojo turto disponavimo dvejose varžytynėse tvarką, pagal kurią įkeistas BUAB „Egvilta“ priklausantis nekilnojamasis turtas (nebaigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400-1539-6424, esantis Trinapolio g. 3, Vilniuje, ir 0,3723 ha valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1244-1157, Trinapolio g. 3, Vilniuje, nuomos teisė) parduodamas kaip vienas nedalomas vienetas iš viešųjų varžytynių Vyriausybės nustatyta turto pardavimo tvarka, nustatant pradinę turto pardavimo kainą – 2 800 000 Eur. Remiantis minėta nutartimi, turto varžytynės privalo įvykti per du mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, nepardavus turto iš pirmųjų varžytynių, toliau įkeistas BUAB „Egvilta“ priklausantis nekilnojamasis turtas parduodamas kaip vienas nedalomas vienetas iš viešųjų varžytynių pagal galiojančią turto pardavimo tvarką, nustatant pradinę turto pardavimo kainą – 2 240 000 Eur. Antrosios varžytynės privalo įvykti per du mėnesius nuo neįvykusių pirmųjų varžytynių dienos. Varžytynėms nustatytas 0,1 procento pradinės turto pardavimo kainos didinimo intervalas bei 10 procentų turto pardavimo kainos varžytynių dalyvio mokestis. Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2096-370/2016 Vilniaus apygardos teismo 2016-09-30 nutartis palikta nepakeista. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas), išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e3K-3-196-313/2017, 2017 04 19 nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-19 nutartį paliko nepakeistą.
6. Nustatė, kad 2017-05-22 atsakovas pareiškė prevencinį ieškinį BUAB „Egvilta“ dėl draudimo vykdyti turto pardavimo procedūras. Vilniaus apygardos teismas 2017-05-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4389-562/2017 patenkino ieškovo M. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė BUAB „Egvilta“ nuosavybės teise priklausančio ir įkeisto nekilnojamojo turto varžytynes, o išnagrinėjęs BUAB „Egvilta“ administratoriaus atskirąjį skundą, jį patenkino, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017-05-23 nutartį ir M. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas 2017-07-25 nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2017-05-31 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4389-562/2017 nepakeistą.
7. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4389-562/2017, kurioje 2017-05-23 Vilniaus apygardos teismas nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodė, kad minėta civilinė byla nėra išnagrinėta, todėl teismas nėra priėmęs sprendimo, kuriuo atsakovo pareikštas prevencinis ieškinys būtų atmestas ar patenkintas. Atsižvelgus į tai, jog atsakovo pareikštas prevencinis ieškinys nėra atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl 2017-05-23 Vilniaus apygardos teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, neatitinka CPK 146 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, todėl sprendė, kad ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio ir ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Ieškovas Estijos Respublikos bendrovė INTI KINNISVARA OU apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų, t. y. jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios vėliau buvo panaikintos, ieškovas, negalėdamas gauti savo hipotekinio finansinio reikalavimo patenkinimo, patyrė nuostolių, todėl prašė priteisti iš atsakovo 25 410,36 Eur žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas ir aiškindamas materialines bei procesines teisės normas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovo pareikštas prevencinis ieškinys nėra atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, sprendė, kad ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio ir ieškinį atmetė (CPK 146 straipsnio 2 dalis). Toks lingvistinis normos taikymas ir aiškinimas apelianto manymu yra netinkamas, teismas ją aiškino siaurai, visiškai neatsižvelgdamas į nuostolių, kuriuos šalis patiria dėl nepagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo instituto paskirtį ir tikslus.
11. Nurodė, kad teismas be pagrindo rėmėsi kasacinio teismo praktika, pagal kurią ieškinio atmetimas yra būtina atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo sąlyga (LAT 2013-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2010 12 01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-411/2010). Pažymėjo, kad cituojamose nutartyse laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir panaikinimo aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje sprendžiamo ginčo aplinkybių, kadangi nagrinėjamų bylų atveju, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės liko galioti iki teismai priėmė sprendimus atmesti ieškovo ieškinį.
12. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pripažinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra yra savarankiška civilinio proceso dalis, kuri gali padaryti žalos jau pirmajame bylinėjimosi etape, kai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau nebegalima ištaisyti klaidos (LAT 2013-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013). Kasacinis teismas nagrinėdamas bylą, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, ieškovėms atsiėmus ieškinį, pripažino, kad tuo atveju, kai byla neišnagrinėta iš esmės ir todėl ieškinio nepagrįstumas nekonstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, veiksmų neteisėtumas taip pat gali būti konstatuotas nustačius jo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą (LAT 2017-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-313/2017).
13. Pažymėjo, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas jau yra konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2017-05-31 nutartimi panaikinus atsakovo prašymu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017-07-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1307-943/2017, kuria Vilniaus apygardos teismo 2017-05-21 nutartis palikta nepakeista, atsakovo prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones pripažintas nepagrįstu. Atkreipė dėmesį į tai, kad prevencinio ieškinio patenkinimas šiai dienai netenka prasmės, nes po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykusios turto pardavimo varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, ir varžytynėse neparduotas turtas teisės aktų nustatyta tvarka jau yra perleistas apelianto, kaip hipotekinio BUAB „Egvilta“ kreditoriaus, nuosavybėn.
Šalies argumentai
14. Nurodė, kad dėl atsakovo prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo ir jo piktnaudžiavimo savo teisėmis ieškovas patyrė akivaizdžius nuostolius negautų pajamų forma, kurie sudaro 25 410,36 Eur. Jeigu atsakovas nebūtų pateikęs prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, kuriuo prašė stabdyti turto pardavimą, bendrovės administratoriaus paskelbtose varžytynėse turtas būtų buvęs parduotas ir ieškovas nebūtų patyręs žalos.
Atsiliepimas
15. Atsakovas M. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė atmesti ieškovo apeliacinį skundą, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-06 sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Nurodė, kad CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta procesą civilinėje byloje pralaimėjusios šalies civilinė atsakomybė, kurios tikslas – atlyginti (kompensuoti) procesą laimėjusiai šaliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesą šalies prašymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškinio atmetimas yra būtina atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo sąlyga, nes ieškovas, prieš pateikdamas ieškinį, reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suvokia, kad tokio prašymo tenkinimas dar nereiškia ieškinio pagrįstumo.
17. Pažymėjo, kad nuosekliai vadovaujantis suformuota kasacinio teismo praktika, ieškovas ieškinį galėjo pareikšti tik tada, kai atsakovo pareikštas prevencinis ieškinys yra atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o nesant tokio įsiteisėjusio teismo sprendimo ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio dėl nuostolių, atsiradusių dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-05-23 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo.
18. Atkreipė dėmesį, kad visose ieškovo cituojamose kasacinio teismo nutartyse, yra aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakyta dėl to, jog teisė reikalauti nuostolių atlyginimo yra siejama arba su įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškinį atmesti, arba su teismo nutartimi priimti ieškovo ieškinio atsisakymą (atsiėmimą). Nei vienoje Ieškovo cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nėra pateiktas toks teisės aiškinimas, kuriuo vadovaujantis asmeniui suteikiama teisė reikalauti nuostolių atlyginimo CPK 146 straipsnio pagrindu iki civilinės bylos pabaigos.
19. Paminėjo ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-05-23 nutartimi laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikomos ieškovo atžvilgiu. Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos trečiojo asmens administratoriaus atžvilgiu, uždraudžiant vykdyti turto pardavimo procedūras, todėl spręstinas klausimas ir dėl to, ar ieškovas apskritai yra tinkamas subjektas (ieškovas) civilinėje byloje.
20. Teigė, kad atsakovo pareikštas prevencinis ieškinys, nagrinėjamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-4389-562/2017, nėra atmestas, todėl pripažintina, jog atsakovo neteisėti veiksmai yra neįrodyti. Taip pat pažymėjo, kad šiuo metu ieškovo įgyta nuosavybės teisė į turtą yra ginčijama Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2901-585/2018, todėl, teismui išsprendus ginčą ir pripažinus aktą niekiniu (negaliojančiu), trečiasis asmuo įgis nuosavybės teisę į turtą ir atsakovo pareikštas prevencinis ieškinys privalės būti nagrinėjamas iš esmės.
21. Paaiškino, kad 2017-05-24 pasibaigus Turto varžytynėms, varžytynių laimėtojas visą turto pardavimo kainą būtų privalėjęs sumokėti iki 2017-06-23, todėl galimi ieškovo nuostoliai, įrodžius kitas būtinąsias sąlygas civilinės atsakomybės taikymui, gali būti skaičiuojami tik nuo 2017-06-23. Teigė, kad ieškovas neįrodė sumos, nuo kurios galėtų būti skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, neįrodė galimai jo patirtų nuostolių.
22. Pažymėjo, kad pradinio įnašo sumokėjimas bei užsiregistravimas turto varžytynėse, neįpareigoja varžytynių dalyvio pasiūlyti pradinę turto pardavimo kainą ar ją didinti. Vien asmens užsiregistravimo varžytinėse faktas, dar neįrodo fakto, jog šis asmuo būtų siūlęs pradinę turto pardavimo kainą ir būtų pripažintas varžytynių laimėtoju, turinčiu jau teisinę pareigą sumokėti visą turto pardavimo kainą. Aplinkybė, jog vėlesnėse 2017-08-25 pasibaigusiose varžytynėse buvo paskelbtas varžytynių laimėtojas, negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu, jog 2017-05-24 pasibaigusiose varžytynėse taip pat būtų buvęs paskelbtas varžytynių laimėtojas.
Atsiliepimas
23. Trečiasis asmuo BUAB „Egvilta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti. Sutiko su apelianto išvada, jog nagrinėjamo ginčo atveju atsakovo M. R. veiksmų neteisėtumas jau yra konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2017-05-31 nutartimi panaikinus atsakovo prašymu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017-07-25 nutartimi, kuria Vilniaus apygardos teismo 2017-05-31 nutartis palikta nepakeista. Atsakovo prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pripažintas nepagrįstu. Mano, kad apeliantas įrodė atsakovo veiksmų neteisėtumą ir kitus privalomuosius pagrindus atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, todėl apeliacinis skundas turėtų būti patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
25. Ginčas byloje yra kilęs tarp ieškovo, hipotekos kreditoriaus įmonės bankroto byloje ir vieno iš smulkiųjų kreditorių, dėl nuostolių, ieškovo teigimu, jo patirtų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant įkeisto bankrutuojančios įmonės turto varžytines minėtam smulkiajam kreditoriui įmonės bankroto byloje pareiškus prevencinį ieškinį dėl draudimo bankroto byloje vykdyti turto pardavimo procedūras.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
26. 2009 08 31 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Egvilta“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskiriant UAB „Avere“.
27. 2010 06 14 nutartimi Vilniaus apygardos teismas pripažino minėtą bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Apeliantas (ieškovas) yra vienas didžiausių BUAB „Egvilta“, kreditorių, kuriam priklauso 46,22 proc. visų bankroto byloje teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, tame tarpe 1 994 577,30 Eur I eilės kreditorinis reikalavimas, užtikrintas daugiabučio gyvenamasis namo, adresu Trinapolio g. 3, Vilniuje, kurio, kaip nekilnojamojo turto projekto vystymui ir statybai ir buvo įsteigta bankrutuojanti ir likviduojama UAB „Egvilta“, hipoteka. Atsakovo bei bendrovės akcininko M. R. finansinis reikalavimas yra 2 056,30 Eur ir sudaro apytiksliai tik 0,045 proc. bendros teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos.
28. BUAB „Egvilta“ bankroto procedūros užsitęsė dėl ginčų tarp kreditorių nustatant bankrutuojančiai bendrovei priklausančio turto pardavimo tvarką ir kainą.
29. 2016 09 30 Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4517-562/2016, tenkindamas apelianto skundą panaikino 2016 04 05 ir 2016 04 28 bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimus ir nustatė, kad turtas turi būti parduodamas kaip vienas nedalomas vienetas iš viešųjų varžytinių, už pradinę 2 800 000 Eur kainą.
30. 2016 12 19 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal kreditoriaus trečiojo asmens byloje E. V. atskirąjį skundą, 2016 09 30 Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą.
31. 2017 04 19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau ir LAT arba kasacinis teismas), Lietuvos apeliacinio teismo 2016 12 19 nutartį paliko nepakeistą netenkino E. V. kasacinio skundo, prie kurio buvo prisidėjęs ir atsakovas šioje byloje M. R..
32. Pasibaigus teisminiams ginčams bankroto administratorius paskelbė turto varžytynes, kurių pradžia buvo numatyta 2017-04-24 09:00 val., pabaiga 2017-05-24 09:00 val. Apelianto teigimu į varžytynes buvo užsiregistravęs potencialus pirkėjas, sumokėjęs 280 000 Eur pradinį įnašą.
33. 2017-05-22 Atsakovas pateikė prevencinį ieškinį, kuriuo pareikalavo uždrausti vykdyti varžytynes už 2.800.000,00 Eur, įskaitant PVM, pradinę pardavimo kainą bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti vykdyti BUAB „Egvilta“ nuosavybės teise priklausančio turto varžytynes, kuris 2017-05-23 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4389-562/2017 buvo patenkintas turto varžytynės buvo sustabdytos (atšauktos), pradiniai įnašai grąžinti potencialiems pirkėjams. 2017-05-31 nutartimi Vilniaus apygardos teismas, tenkindamas apelianto atskirąjį skundą, panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones. 2017-07-25 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-1307-943/2017 Vilniaus apygardos teismo 2017-05-31 nutartį paliko nepakeistą, teismas konstatavo, jog nenustatyta viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, preliminarus prevencinio ieškinio pagrįstumas, laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo principo, jomis siekiama paneigti teismo sprendimo privalomumo principą, atmetė M. R. atskirąjį skundą,
34. Bankroto administratorius vėl paskelbė varžytynes, kurių pradžią nustatė 2017-07-26 09:00:00 val., pabaigą 2017-08-25 09:05:59 val. buvo paskelbtas laimėtojas - UAB „Ralkona“. Turtas parduotas už 3 605 601 Eur kainą.
35. 2018 08 29 sprendimu civilinėje bylos Nr. e2-770-585/2018 Vilniaus apygardos teismas atsakovo prevencinį ieškinį dėl uždraudimo vykdyti varžytines atmetė. Sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui ir apeliacinis skundas dar neišnagrinėtas.
Dėl ieškovo reikalavimo teisės
36. Ieškovas teisiniu ieškinio pagrindu nurodė CPK 146 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią atsakovui teisę, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
37. Kolegija pažymi, kad šioje byloje sprendžiant dėl apelianto (atsakovo pagal prevencinį ieškinį) reikalavimo teisės į nuostolių atlyginimą svarbi aplinkybė yra ta, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos bylos eigoje ir galiojo tik du mėnesius ir dvi dienas, teismo sprendimas, kuriuo atsakovo prevencinis ieškinys buvo atmestas nėra įsiteisėjęs. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apeliantas nėra įgijęs teisės reikalauti jo neva patirtų nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo.
Dėl civilinės atsakomybės pagal CK 146 straipsnio 2 dalį sąlygų
38. CPK 146 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bylą pralaimėjusios šalies pareiga atlyginti (kompensuoti) kitai šaliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesą šalies prašymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios reiškia tam tikrą atsakovo teisių suvaržymą ir dėl to atsiradusias atsakovui neigiamas pasekmes - patirtus nuostolius. Kadangi pateikdamas ieškinį ir reikalaudamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas aiškiai suvokia, kad ieškinys gali būti ir netenkinamas nepaisant to, jog CPK 146 straipsnio 2 dalyje nėra aptartas tokio atsakovo civilinės atsakomybės pobūdis, tiesiogiai nenurodyta, jog taikoma taip vadinama griežtoji civilinė atsakomybė be kaltės, teismų praktikoje laikoma, jog tokia išvada išplaukia iš to, kad ieškovas, suvaržydamas kito asmens teisę, atitinkamai turi prisiimti riziką, jeigu ieškinys nebus patenkintas ir prašydamas taikyti laikinąsias priemones veikia savo rizika. Kasacinis teismas ne kartą pasisakė, jog sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. (LAT 2010 12 01 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-411/2010; 2009 11 03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2010 12 01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-411/2010) Minėtoje kasacinio praktikoje pasisakyta, kad tokio pobūdžio bylose neteisėtais laikomi atsakovo veiksmai, pažeidžiantys bendrojo pobūdžio reikalavimus elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad dėl asmens elgesio niekam nekiltų žalos, pažeidimas. Taigi neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sąlyga pripažįstamas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, kuris patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, atmetant minėto asmens reikalavimus kaip nepagrįstus.
39. Pagal tokio pobūdžio bylose formuojamą kasacinio teismo praktiką, teisė reikšti ieškinį nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių asmeniui atlyginimui, atsiranda tik pabaigus ginčo nagrinėjimą arba tada, kai ieškinys, kurio užtikrinimui tokios priemonės buvo taikytos yra atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba kai byla baigiasi kitaip bet ne ieškovo naudai. Ieškovo apeliaciniame skunde cituojama kasacinio teismo praktika taip pat nesudaro pagrindo kitokiai išvadai, nes visose apelianto nurodytose kasacinio teismo nutartyse, teisė reikalauti nuostolių atlyginimo yra siejama su asmens prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones bylos pralaimėjimu ieškinio atmetimu arba tokio asmens savanorišku atsisakymu nuo reiškiamų reikalavimų, su įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškinį atmesti, arba su teismo nutartimi priimti ieškovo ieškinio atsisakymą (atsiėmimą).
40. Pastebėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių kilusios žalos atlyginimo reikalauja apeliantas nagrinėjamoje byloje buvo taikytos civilinėje byloje pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovui BUAB „Egvilta“, atstovaujamam bankroto administratoriaus, apeliantas buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje. Tuo tarpu CPK 146 straipsnio 2 dalyje teisė reikšti ieškinį dėl nuostolių, patirtų dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, numatyta tik atsakovui ir nėra pagrindo šią procesinio įstatymo nuostatą aiškinti plečiamai, pripažįstant tokią teisę ir tretiesiems asmenims atsakovo pusėje. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės pareiškus prevencinį ieškinį taikytos bankroto administratoriaus veiksmų atžvilgiu, uždraudžiant jam vykdyti bankrutuojančios bendrovės turto padavimo varžytines.
41. Apibendrinant kas pasakyta kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai sprendė, kad apeliantas (ieškovas byloje) neturi reikalavimo teisės į nuostolių atlyginimą.
Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų
42. Kolegija taip pat sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo išsakytais argumentais, kad apeliantas byloje neįrodė ir jau aptartų trijų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos (nuostolių) ir priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų.
43. Neteisėtais veiksmais nagrinėjamu atveju galėtų būti pripažinti atsakovo, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Šiuo atveju, nors bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, atsakovo ieškinys ir buvo atmestas pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs. Todėl laikytina, jog neteisėti veiksmai yra neįrodyti.
Dėl žalos (nuostolių)
44. Atkreiptinas dėmesys, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones įvyko bendrovės turto varžytinės už pradinę 2 800 000 Eur kainą. Varžytynių laimėtoju paskelbtas varžytinių dalyvis UAB „Ralkona” už parduodamą turtą pasiūlęs 3 605 601 Eur, kuris per nustatytą terminą nesumokėjo visos varžytynių kainos, todėl varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis. Ieškovas, kaip hipotekos kreditorius išreiškė valią perimti iš trečiųjų varžytynių neparduotą jam įkeistą turtą savo nuosavybėn 2017 10 09 pranešimu, t.y. nepraėjus 20 dienų po bankroto administratoriaus 2017 09 26 sprendimo pripažinti varžytynes neįvykusiomis, turtas ieškovui perduotas nuosavybėn 2017 10 11 priėmimo–perdavimo aktu, ieškovui įsipareigojus sumokėti skirtumą tarp perimamo turto kainos (3 605 601 Eur) ir teismo bankroto byloje patvirtinto ieškovo kreditorinio reikalavimo (1 994 577,30 Eur), sudarantį t. y. 985 258,24 Eur sumą, kurią ieškovas sumokėjo 2018 03 28.
45. Remdamasi CPK 179 straipsnio 3 dalies nuostatomis, iš teismų informacinės sistemos duomenų kolegija nustatė, jog Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2901-585/2018 pagal ieškovų E. V. ir M. R. pareikštą ieškinį ieškovui ir bankrutuojančiai bendrovei atstovaujamai bankroto administratoriaus dėl iš varžytynių neparduoto turto perdavimo - priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos, taikymo, gražinant bendrovei ieškovui perduotą turtą. Ieškinys pareikštas remiantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, numatytais CK 1.91 straipsnyje, dėl administratoriaus piktavališko susitarimo su ieškovu, suteikiant jam nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius. Vilniaus apygardos teismo 2018 06 28 sprendimu ieškinys buvo atmestas. Sprendimas įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir 2018 10 16 nutartimi palikus sprendimą nepakeistu.
46. Kolegija pažymi, jog ieškovas nėra įrodęs, kad dėl byloje epizodiškai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patyrė realią žalą, nes yra perėmęs turtą savo nuosavybėn už varžytinėse, kurių atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pirkėjo pasiūlytą kainą. Turint omenyje, visuotinai žinoma pripažintiną aplinkybę (CPK 182 straipsnio 2 dalis), kad už skolas priverstinai parduodamas turtas dažniausiai parduodamas už žymiai mažesnę kainą nei laisvai parduodant tą patį turtą mokėtina kaina ar rinkos kana, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas, perimdamas savo nuosavybėn įkeistą turtą nepaisant, kad varžytinių procesas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo realiai sustabdytas 1-2 mėnesius, dėl šio sustabdymo patyrė kokius nors realius nuostolius.
47. Kolegija taip pat sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytais pastebėjimais dėl apelianto pateiktų nuostolių skaičiavimo būdo ir netikslumų. Apeliantas ieškiniu reikalavo 25 410,36 Eur nuostolių atlyginimo, kuriuos skaičiavo kaip 5 procentų palūkanas nuo visos hipotekinio kreditorinio reikalavimo sumos 1 994 577,30 Eur, nuo paskelbtų varžytynių pabaigos dienos 2017-05-24, kuomet vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2017-05-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4389-562/2017 buvo atšauktos 2017-05-24 turėjusios pasibaigti varžytinės iki 2017-08-25 įvykusių varžytinių dienos, kai Bendrovės Turtas buvo parduotas. Sutiktina su atsakovo pastebėjimu, kad apeliantas nuostolių sumą be pagrindo didina 5 procentų palūkanas, skaičiuodamas nuo 2017-05-24, nes pagal Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 37 punkto nuostatas varžytinių laimėtojas atsižvelgiant į mokėtiną sumą visą išvaržomo turto kainą turėjo teisę sumokėti per 30 dienų nuo įvykusių varžytynių pabaigos. Todėl 2017-05-24 pasibaigus varžytynėms, varžytynių laimėtojas visą turto pardavimo kainą būtų privalėjęs sumokėti iki 2017-06-23. Netgi darant prielaidą, kad bankroto administratorius tą pačią dieną gavęs minėtą sumą būtų paskirstęs gautas lėšas kreditoriams, galimi apelianto nuostoliai palūkanų pavidalu galėtų būti skaičiuojami nuo 2017-06-23. Be to, remiantis ĮBĮ 34,35,36 straipsniais apeliantas kaip hipotekos kreditorius turėtų būti įpareigotas proporcingai finansinio reikalavimo patenkinimo apimčiai padengti bankroto administravimo išlaidas, kurios būtų išskaičiuotos iš jam pervestinos 1 994 577,30 Eur) kreditinio reikalavimo sumos.
Dėl Priežastinio ryšio
48. Apeliantas priežastinį ryšį tarp jo manymu neteisėtų atsakovo veiksmų ir jo hipotetinių nuostolių nurodė tai, jog pritaikius laikinąsias priemones varžytynėse buvo užsiregistravęs vienas varžytynių dalyvis, kuris galimai neatšaukus varžytinių būtų jas laimėjęs ir sumokėjęs atitinkamą kainą, iš kurios apelianto reikalavimas būtų patenkintas. Tačiau vieno varžytynių dalyvio užsiregistravimas nevertintinas kaip įrodymas, jog turtas varžytynėse būtų buvęs realiai parduotas, varžytynių dalyvis, būtų pasiūlęs pradinę turto pardavimo kainą ir būtų pripažintas varžytynių laimėtoju, turinčiu neatšaukiamą teisinę pareigą sumokėti visą turto pardavimo kainą. Kad net ir varžytynių laimėtojo paskelbimas negarantuoja, jog laimėtojas sumokės visą varžytynių kainą akivaizdžiai iliustruoja tolesnė, po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, bendrovės pardavimo procedūros eiga. 2017 08 25 pasibaigusiose varžytynėse laimėtoju pripažintas asmuo nesumokėjo visos turto kainos, dėl ko šios Varžytynės buvo pripažintos neįvykusiomis, kas akivaizdžiai patvirtina, jog nei dalyvio užsiregistravimas varžytynėse, nei jo dalyvavimas varžytynėse, nei jo paskelbimas varžytynių laimėtoju negarantuoja, jog bus sumokėta varžytinėse pasiūlyta kaina ir kreditoriai gaus reikalavimų patenkinimą. Todėl ieškovas nėra įrodęs, jog tarp ankstesnių varžytinių atšaukimo ir jo reikalavimų vėlesnio patenkinimo yra priežastinis ryšys.
49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.