Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-19 · Civilinė byla Nr. 2S-2337-273/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-04-16Marijampolės apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-08-06Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2013-12-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-19
Bylos Nr.
2S-2337-273/2013
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01146-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Pareiškėjas
V. J.
Skolininkas
V. M., A. M.
Civilinė byla Nr. 2S-2337-273/2013Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01146-2013-3
Procesinio dokumento kategorijos: 122.4;(S)128.11;KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3653-571/2013 pagal pareiškėjo V. J. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei S. Ž., skolininkams V. M., A. M. dėl antstolės veiksmų

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

P. V. J. teismo prašė panaikinti antstolės S. Ž. 2013-03-15 patvarkymus Nr. 0076/12/02387 Nr. S-02871 ir Nr. 0076/12/02386 Nr. S-02873, kuriais antstolė S. Ž. nusprendė patenkinti 2013-01-17 antstolių kontoroje gautus skolininkų V. M. ir A. M. skundus dėl antstolio veiksmų, 2012-12-05 patvarkymus dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti panaikinti ir 2012-11-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr.2-307-896/2012 grąžinti kreditoriui V. J., vykdomąsias bylas Nr. 0076/12/02387 ir Nr. 0076/12/02386 užbaigti, iš skolininkės V. M. išieškotas pinigines lėšas, saugomas antstolio depozitinėje sąskaitoje, skirtas šio ieškinio dengimui, praėjus šio Patvarkymo apskundimo terminui, grąžinti į juos pervedusios institucijos VĮ „Marijampolės miškų urėdija" sąskaitą.

A. S. Ž., nesutikdama su skundu, priėmė 2013-04-05 patvarkymus, kuriais atsisakė tenkinti kreditoriaus V. J. skundą dėl antstolio veiksmų ir perdavė jį spręsti teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono teismas 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pareiškėjo V. J. skundą dalyje dėl antstolės S. Ž. 2013-03-15 patvarkymo 0076/12/02387, kuriais nuspręsta 2012-11-27 Marijampolės rajono apylinkė teismo vykdomąjį raštą Nr.2-307-896/2012 grąžinti kreditoriui V. J.; vykdomąsias bylas Nr. 0076/12/02387 ir Nr. 0076/12/02386 užbaigti; iš skolininkės V. M. išieškotas pinigines lėšas, saugomas antstolio depozitinėje sąskaitoje, skirtas šio ieškinio dengimui, praėjus šio Patvarkymo apskundimo terminui, grąžinti į juos pervedusios institucijos VĮ „Marijampolės miškų urėdija" sąskaitą, atmesti. Teismas nustatė, kad 2012-12-03 kreditorius V. J. pateikė antstolei S. Ž. vykdyti 2012-11-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr.2-307-896/2012, dėl 750,00 Lt skolos išieškojimo iš A. M.. 2012-12-03 kreditorius V. J. pateikė antstolei S. Ž. vykdyti 2012-11-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr.2-307-896/2012, dėl 750,00 Lt skolos išieškojimo iš V. M.. 2012-12-15 priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei užvesta vykdomoji byla Nr. 0076/12/02386 ir Nr. 0076/12/02387. 2013-01-17 antstolių kontoroje buvo gautas skolininko A. M. ir 2012-12-28 skolininkės V. M. skundai, kuriuo jie prašė panaikinti 2012-12-05 Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kadangi 2012-07-24 Latvijos Respublikos Talsu rajono teismas paskelbė jo nemokumo procesą ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. 2013-03-15 Patvarkymu Nr.0076/12/02386 skolininko A. M. ir skolininkės V. M. skundus nuspręsta patenkinti. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 651 str.1d. numatyta, kad antstolis, atsisakęs priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, pastarąjį grąžina pateikusiam asmeniui, tai yra ji pagrįstai grąžino vykdomąjį dokumentą V. J. ir vykdomąsias bylas Nr. 0076/12/02387 ir Nr. 0076/12/02386 užbaigė. Iš aukščiau išdėstytų įrodymų seka, kad antstolė neturėjo teisinio pagrindo toliau atlikti vykdymo veiksmus, todėl antstolė pagrįstai priimdama 2013-03-15 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02387 nusprendė iš skolininkės V. M. išieškotas pinigines lėšas, saugomas antstolio depozitinėje sąskaitoje, skirtas šio ieškinio dengimui, praėjus šio patvarkymo apskundimo terminui, grąžinti į juos pervedusios institucijos VĮ Marijampolės miškų urėdija sąskaitą, kadangi ši institucija lėšas pervedė pagal antstolės patvarkymą. Iš aukščiau išdėstytų įrodymų seka, kad vykdymo veiksmai, tai yra skolos išieškojimas buvo atliktas nepagrįstai, todėl antstolė pagrįstai grąžino visus atliktus veiksmus į pradinę padėtį. Be to, antstolė S. Ž., priimdama patvarkymą pasisakė, kad su vykdomuoju dokumentu V. J. turėtų kreiptis ne į antstolį, o į bankroto administratorių, tai yra nurodė skolos išieškojimo būdą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

P. V. J. atskiruoju skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas V. J. skundą, rėmėsi CPK 651 str. 1 d.1 p., nustatančiu, kad antstolė negalėjo atlikti vykdymo veiksmų. Vienok šio ginčo atveju įrodyta, kad antstolė tokius veiksmus atliko. Nenuginčyta aplinkybė, kad pareiškėjas yra V .ir A. M. kreditorius ir kad V. ir A. M. pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą privalo sumokėti V. J. priteistas pinigines lėšas, kurios buvo iš jų išieškotos. Nenuginčyta aplinkybė, kad skolininkų atžvilgiu Latvijos teisme yra iškelta bankroto byla ir vyksta atitinkamos procedūros. Teismo procesinis sprendimas suponuoja teisę manyti, kad skolininkų atžvilgiu neveikia nei bankroto procedūros, nei įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Teismo procesinis sprendimas suprantamas vienareikšmiškai - skolininkai, kurių atžvilgiu Latvijoje iškelta bankroto byla, gali be apribojimų naudotis savo turtu ( piniginėmis lėšomis) Lietuvoje, grubiai pažeidžiant sąžiningo kreditoriaus teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti skolos išieškojimą. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog antstolė negalėjo priimti patvarkymo užbaigti vykdomųjų bylų, nes tam nėra CPK 632 str. nustatytų pagrindų. Juo labiau antstolė neturėjo teisinio pagrindo iš skolininkės V. M. išieškotas pinigines lėšas, saugomas antstolio depozitinėje sąskaitoje, skirtas kreditoriaus skolai padengti, grąžinti į juos pervedusios institucijos VĮ „Marijampolės miškų urėdija" sąskaitą, taipogi neturėjo teisinio pagrindo vykdomąjį raštą Nr. 2-307-896/2012 grąžinti kreditoriui V. J.. Skolininkų pateiktuose dokumentuose apie nemokumo procedūros paskelbimą nėra pasisakyta apie Lietuvos teismų sprendimų vykdymo užbaigimą jų neįvykdžius, išieškotų kreditorių naudai lėšų grąžinimą skolininkams. Remiantis tuo laikytina, kad antstolė viršijo savo įgaliojimus, nes nusprendė veikti ne pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, o savo nuožiūra. Pareiškėjas turi teisę ginti savo interesus Lietuvos teisme, siekiant sąžiningo vykdymo proceso. Skolininkai yra pateikę du Talsu rajono teismo sprendimus, kuriais nuspręsta paskelbti skolininkų V. ir A. M. nemokumo procedūrą ir paskirti administratorius. Bankroto bylų administratorių reikalavimai sustabdyti vykdomą išieškojimą kreditoriams gali būti vykdomi tik jei jie atitiktų Reglamento 26 straipsnį ( viešoji tvarka).

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. CPK 651 straipsnio 1 dalyje antstoliui nustatyta pareiga patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

Byloje nustatyta, kad antstolės S. Ž. kontoroje užvestos vykdomosios bylos Nr. 0076/12/02386 ir Nr. 0076/12/02387 pagal pareiškėjo V. J. pateiktą vykdyti 2012 m. lapkričio 27 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-307-896/2012 dėl 750 Lt skolos išieškojimo iš A. M. ir dėl 750 Lt išieškojimo iš V. M.. Antstolis, 2012 m. gruodžio 5 d. patvarkymais vykdomuosius dokumentus priėmė vykdymui. Skolininkai A. M. ir V. M. pateikė antstoliui skundus, kuriais jie prašė panaikinti 2012 m. gruodžio 5 d. Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kadangi 2012-07-24 Latvijos Respublikos Talsu rajono teismas paskelbė jų nemokumo procesą ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Antstolė 2013 m. kovo 15 d. patvarkymais Nr. 0076/12/02386 ir Nr. 0076/12/02387 skolininkų skundus patenkino. Su tokiais antstolės veiksmais nesutiko pareiškėjas V. J., kuris pateikė antstolių kontorai skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtus 2013 m. kovo 15 d. patvarkymus. A. S. Ž., nesutikdama su skundu, 2013 m. balandžio 5 d. priėmė patvarkymą dėl atsisakymo patenkinti skundą ir perdavė jį spręsti teismui. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė (b.l.27-29). Kauno apygardos teismas 2013-08-26 nutartimi civilinėje byloje Nr.2S-1586-413/2013 Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį pakeitė. Paliko nepakeistą nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo V. J. skundas dėl antstolės S. Ž. 2013 m. kovo 15 d. patvarkymo Nr. 0076/12/02387 dalies, kuria panaikintas 2012 m. gruodžio 5 d. antstolės patvarkymas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, panaikinimo. Likusioje dalyje nutartį panaikino ir klausimą dėl antstolės S. Ž. 2013 m. kovo 15 d. patvarkymo Nr. 0076/12/02387 sprendimų, kuriais nuspręsta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-307-896/2012 grąžinti kreditoriui V. J.; vykdomąsias bylas Nr. 00786/12/02386 ir Nr. 0076/12/02387 užbaigti; grąžinti iš skolininkės V. M. išieškotas pinigines lėšas, saugomas antstolio depozitinėje sąskaitoje, skirtas ieškinio dengimui, į juos pervedusios institucijos VĮ „Marijampolės miškų urėdijos“ sąskaitą, perdavė nagrinėti iš naujo Marijampolės rajono apylinkės teismui (b.l.50-53). Teismas nurodė, kad skolininkams 2012 m. liepos 23 ir liepos 24 d. Latvijos Respublikos Talsu rajono teismas paskelbė nemokumo procesus (iškėlė bankroto bylas), todėl atmetė kaip nepagrįstus ir teisiškai nemotyvuotus apelianto argumentus, jog antstolis ir po bankroto bylos skolininkams iškėlimo privalėjo vykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-307-869/2012.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkams A. M. ir V. M. 2012 m. liepos 23 ir liepos 24 d. Latvijos Respublikos Talsu rajono teismas paskelbė nemokumo procesus (iškėlė bankroto bylas). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad antstolė neturėjo teisinio pagrindo toliau atlikti vykdymo veiksmus, todėl antstolė pagrįstai priimdama 2013-03-15 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0076/12/02387 nusprendė iš skolininkės V. M. išieškotas pinigines lėšas, saugomas antstolio depozitinėje sąskaitoje, skirtas ieškinio dengimui, praėjus šio patvarkymo apskundimo terminui, grąžinti į juos pervedusios institucijos VĮ Marijampolės miškų urėdija sąskaitą, kadangi ši institucija lėšas pervedė pagal antstolės patvarkymą. Vykdymo veiksmai, tai yra skolos išieškojimas buvo atliktas nepagrįstai, todėl antstolė pagrįstai grąžino visus atliktus veiksmus į pradinę padėtį. Be to, antstolė S. Ž., priimdama patvarkymą pasisakė, kad su vykdomuoju dokumentu V. J. turėtų kreiptis ne į antstolį, o į bankroto administratorių, tai yra nurodė skolos išieškojimo būdą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, rėmėsi CPK 651 str. 1 d.1 p., nustatančiu, kad antstolė negalėjo atlikti vykdymo veiksmų, tačiau antstolė tokius veiksmus atliko. Nenuginčyta aplinkybė, kad pareiškėjas yra V .ir A. M. kreditorius ir kad V. ir A. M. pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą privalo sumokėti pareiškėjui priteistas pinigines lėšas, kurios buvo iš jų išieškotos.

Pažymėtina, kad Latvijos Respublika yra Europos sąjungos narė, todėl jai, kaip ir Lietuvai, galioja ir yra taikomas Europos sąjungos tarybos Reglamentas (EB) 2000 05 29 Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų, kurio 16 straipsnyje nustatyta, kad bet kuris sprendimas iškelti bankroto bylą, kurį pagal savo jurisdikciją priima valstybės narės teismas, pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylą iškėlusioje valstybėje. Tai reiškia, kad pripažįstančioji valstybė narė ne tik pripažįsta kitos valstybės teismo jurisdikciją iškeliant bankroto bylą, bet automatiškai pripažįsta ir teismo sprendimą iškelti bankroto bylą. Dėl teismo sprendimų iškelti bankroto bylą automatinio pripažinimo pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2012). Reglamento preambulės 21 punkte yra įtvirtintas kreditorių lygiateisiškumo principas, 20 straipsnyje taip pat nustatyta, kad kreditorius, kuris, iškėlus 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą bylą, bet kokiomis priemonėmis, ypač priverstinio vykdymo būdu pasiekia, kad būtų visiškai ar iš dalies patenkintas jo reikalavimas, nukreiptas į kitos valstybės narės teritorijoje esantį skolininko turtą, grąžina likvidatoriui tai, ką yra gavęs, kaip numatyta 5 ir 7 straipsniuose, t. y. po pagrindinės bankroto bylos iškėlimo atliktos individualaus išieškojimo priemonės yra neteisėtos, o gautas turtas turi būti grąžintas likvidatoriui, kad jį būtų galima panaudoti visų kreditorių reikalavimams tenkinti. Reglamento 32 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno kreditoriaus teisė pateikti reikalavimą pagrindinėje byloje ir bet kurioje šalutinėje byloje. Šie bankroto bylos iškėlimo teisiniai padariniai taikomi automatiškai, nereikalaujant papildomo teismo sprendimo pripažinimo, todėl nagrinėjamoje byloje, skolininkams A. M. ir V. M. iškėlus bankroto bylą Latvijos Respublikoje, negali būti atliekamos jokios individualaus išieškojimo procedūros jokioje kitoje valstybėje narėje, taip pat ir Lietuvoje. Iškėlus skolininkui bankroto bylą, vienintelis būdas kreditoriams, esantiems kitoje valstybėje narėje, patenkinti savo reikalavimą – dalyvauti nagrinėjant bylą lygiomis galimybėmis su kitų valstybių narių kreditoriais. Tam, kad užsienio valstybių narių kreditoriai galėtų įgyvendinti savo teisę pareikšti reikalavimus pagrindinėje bankroto byloje, jie turi būti informuoti apie bankroto bylos iškėlimą ir su juo susijusius padarinius (Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 40 straipsnis). Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 39 straipsnyje nustatyta privaloma rašytinė forma kreditorių reikalavimams pareikšti, o 42 straipsnio 2 dalyje – reikalavimai dėl kalbos, kuria turi būti surašytas kreditoriaus reikalavimas. Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimus kiekvienoje tiek pagrindinėje, tiek šalutinėje byloje gali pareikšti ne tik patys kreditoriai, bet už juos tai gali padaryti ir likvidatoriai. Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 2 straipsnyje pateikta likvidatoriaus apibrėžtis – tai bet kuris asmuo ar institucija, kurių funkcija yra administruoti arba likviduoti turtą, į kurį iš skolininko atimtos teisės, arba kontroliuoti skolininko reikalų administravimą. Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 4 straipsnio 2 dalies h punkte nustatyta, kad taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą, nustatomos pagal valstybės, kurioje iškelta bankroto byla, teisę, tačiau tai nedaro įtakos Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 32 ir 39 straipsniuose tiesiogiai numatytoms kreditorių teisėms pateikti reikalavimus pagrindinėje byloje ir bet kurioje šalutinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2013). Tuo vadovaujantis darytina išvada, kad visi bankrutuojančių asmenų A. M. ir V. M. kreditoriai turi teisę pateikti reikalavimus Latvijos Respublikos Talsu rajono teisme iškeltoje šių fizinių asmenų bankroto byloje.

Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismą priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą nutartį, apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Izolda Nėnienė