- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-06
- Bylos Nr.
- 2S-1586-413/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01146-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M., V. M.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1618-374/2013 pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys A. M., V. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolės S. Ž. kontoroje užvestos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2012 m. gruodžio 3 d. kreditoriaus V. J. pateiktą vykdyti 2012 m. lapkričio 27 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-307-896/2012 dėl 750 Lt skolos išieškojimo iš A. M. ir V. M.. Antstoliui nenustačius akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, 2012 m. gruodžio 15 d. patvarkymais vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti. 2013 m. sausio 17 d. antstolių kontoroje gautas skolininko A. M. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti 2012 m. gruodžio 5 d. antstolės patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kadangi 2012 m. liepos 24 d. Latvijos Respublikos Talsu rajono teismas paskelbė jo nemokumo procesą ir šiai aplinkybei patvirtinti pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Antstolė 2013 m. kovo 15 d. patvarkymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) skolininko A. M. skundą patenkino. Su tokiais antstolės veiksmais nesutiko kreditorius V. J., kuris 2013 m. kovo 29 d. pateikė antstolių kontorai skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtus 2013 m. kovo 15 d. patvarkymus ir tęsti vykdymo veiksmus. Pareiškėjo (kreditoriaus) nuomone, skundžiamais patvarkymais antstolė negalėjo pasinaikinti ankstesnio savo Patvarkymo dėl priimto vykdyti vykdomojo rašto Nr. 2-307-896/2012, šio dokumento tinkamai neįvykdžiusi.
Antstolė S. Ž., nesutikdama su skundu, 2013 m. balandžio 5 d. priėmė patvarkymą dėl atsisakymo patenkinti skundą ir perdavė jį spręsti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad Latvijos Respublika yra Europos sąjungos narė, todėl jai, kaip ir Lietuvai, galioja ir yra taikomas Europos sąjungos tarybos Reglamentas (EB) 2000 05 29 Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų. Šio Tarybos Reglamento 16 straipsnyje nustatyta, kad bet kuris sprendimas iškelti bankroto bylą, kurį pagal savo jurisdikciją, kaip numatyta 3 straipsnyje, priima valstybės narės teismas, pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylą iškėlusioje valstybėje. Nagrinėjamu atveju, Latvijos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Reglamento 4 straipsnis numato, kad išskyrus atvejus, kai šis reglamentas numato ką kita, bankroto byloms ir jų pasekmėms taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta tokia byla, toliau vadinama „valstybė, kurioje iškelta byla“, teisė, tai yra bankroto bylai yra taikoma Latvijos Respublikos teisė. Remiantis nurodytu, teismas sprendė, jog Latvijos Respublikos Talsų rajono teismo 2012 m. liepos 23 d. sprendimas yra vykdytinas Lietuvoje, dėl ko teismas sutiko su antstolės S. Ž. 2013 m. balandžio 5 d. patvarkymuose nurodytais motyvais, jog Latvijos Respublikos teismui iškėlus bankroto bylą A. M. ir sprendimui dėl bankroto bylos iškėlimo esant automatiškai pripažįstamam Lietuvos Respublikoje, bankroto bylai ir jos pasekmėms taikytina bankroto bylą iškėlusios valstybės, t. y. Latvijos Respublikos, teisė. Teismas pažymėjo, kad pagal Latvijos Respublikos Nemokumo įstatymo 134 straipsnio 2 dalies 2 punktą skolininkas praranda teisę naudotis savo turtu, taip pat jo valdomu ir turimu tretiesiems asmenims priklausančiu turtu. Minėto įstatymo 134 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad po fizinio asmens bankroto bylos paskelbimo sustabdomos bylos dėl priteistų, bet neišieškotų sumų išieškojimo. Antstolė, atsisakydama tenkinti pareiškėjo skundą, neužkirto jam kelio realizuoti savo teises, bet nurodė kur reikia kreiptis dėl tolesnio skolos išieškojimo, tai yra tiesiogiai į bankroto administratorių. Tokiu būdu, teismas sprendė, kad antstolė S. Ž. neatliko neteisėtų veiksmų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą patenkinti (b. l. 35-37). Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Skolininkai M., keldami bankroto bylą Latvijoje, nenurodė, kad pareiškėjas yra jų kreditorius. Bankroto administratoriui duomenis turi pateikti skolininkai, o ne apeliantas. Jam skola buvo priteista dar nesant nustatytam skolininkų nemokumui, vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti ir iš skolininkų lėšos buvo išieškotos iki 2013 m. kovo 15 d. antstolės patvarkymų. Tuo remiantis antstolė privalėjo vykdyti teismo sprendimus ir išieškotas lėšas paskirstyti kreditoriams.
2. Teismas nepasisakė dėl CPK 632 straipsnio taikymo, kuris nustato vykdomosios bylos baigimo pagrindus. Teismas, atmesdamas skundą, nenurodė motyvų dėl minėtos teisės normos taikymo teisėtumo, nors antstolė, kaip žinoma, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigė.
3. Teismas visiškai nepasisakė ir nemotyvavo skundo argumento dėl to, kad iš skolininkės V. M. išieškotas pinigines lėšas, saugomas antstolio depozitinėje sąskaitoje, antstolė grąžino į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, t. y. išieškotas lėšas grąžino skolininkei. Netgi taikant Latvijos teisę, antstolė privalėjo bendradarbiauti su bankroto bylos administratoriais ir išieškotas lėšas nukreipti skolų padengimui, o ne skolininkams. Pateikti antstolei dokumentai apie nemokumo proceso paskelbimą skolininkams nesudaro pagrindo panaikinti patvarkymus dėl vykdymo ir užbaigti vykdymą neįvykdžius vykdomojo dokumento, grąžinti pareiškėjui vykdomąjį raštą, o išieškotas iš skolininkės V. M. lėšas grąžinti netgi ne pačiai skolininkei, iš kurios buvo išieškotos lėšos, o dėl nežinomos priežasties VĮ „(duomenys neskelbtini)“.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Nagrinėjamo skundo dalyką ir ribas sudaro antstolės S. Ž. 2013 m. kovo 15 d. patvarkymai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais nuspręsta:
1) patenkinti 2013-01-17 antstolių kontoroje gautus skolininkų A. M. ir V. M. skundus dėl antstolio veiksmų ir panaikinti 2012 m. gruodžio 5 d. Patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti;
2) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-307-896/2012 grąžinti kreditoriui V. J.;
3) vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigti;
4) praėjus šio Patvarkymo apskundimo terminui, grąžinti iš skolininkės V. M. išieškotas pinigines lėšas, saugomas antstolio depozitinėje sąskaitoje, skirtas ieškinio dengimui, į juos pervedusios institucijos VĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą.
Byloje nėra ginčo, kad skolininkams 2012 m. liepos 23 ir liepos 24 d. Latvijos Respublikos Talsu rajono teismas paskelbė nemokumo procesus (iškėlė bankroto bylas). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Latvijos Respublika yra Europos sąjungos narė, todėl jai, kaip ir Lietuvai, galioja ir yra taikomas Europos sąjungos tarybos Reglamentas (EB) 2000 05 29 Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų, kurio 16 straipsnyje nustatyta, kad bet kuris sprendimas iškelti bankroto bylą, kurį pagal savo jurisdikciją priima valstybės narės teismas, pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylą iškėlusioje valstybėje. Tai reiškia, kad pripažįstančioji valstybė narė ne tik pripažįsta kitos valstybės teismo jurisdikciją iškeliant bankroto bylą, bet automatiškai pripažįsta ir teismo sprendimą iškelti bankroto bylą. Dėl teismo sprendimų iškelti bankroto bylą automatinio pripažinimo pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2012). Pagal Reglamento 4 straipsnio nuostatas iškeltai bankroto bylai taikoma valstybės, kurioje iškelta bankroto byla, teisė, jei jo nuostatose nenustatyta kitos taikytinos teisės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal Latvijos Respublikos Nemokumo įstatymo (bankroto įstatymo) 134 straipsnio 2 dalies 1 punktą po fizinio asmens bankroto bylos paskelbimo sustabdomos bylos dėl priteistų, bet neišieškotų sumų išieškojimo. Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 str. 1 d. 1 p.), todėl antstolis tokį dokumentą turi pagrindą priimti ir jį vykdyti (CPK 651 str.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai antstolis nustato, jog yra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, jis savo patvarkymu atsisako priimti tokį dokumentą vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui (CPK 651 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti po to, kai skolininkams jau buvo iškelta bankroto byla. Teismo nuomone, esant tokiai situacijai antstolis turėjo vadovautis paminėta CPK 651 straipsnio 1 dalies taisykle ir atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o nustatęs bankroto bylos iškėlimo faktą vėliau, turėjo teisę tokį savo patvarkymą pasinaikinti, tačiau neturėjo teisinio pagrindo toliau atlikti vykdymo veiksmus (skolos išieškojimą) (CPK 613 str., 626 str. 1 d. 3 p., 632 str. 1 d. 6 p.). Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir teisiškai nemotyvuotus apelianto argumentus, jog antstolis ir po bankroto bylos skolininkams iškėlimo privalėjo vykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-307-869/2012. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje reikalavimų dalyje pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti skundžiamą patvarkymo dalį dėl 2012 m. gruodžio 5 d. antstolio patvarkymo, kuriuo buvo priimtas vykdomasis dokumentas vykdyti, pasinaikinimo.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamais antstolės S. Ž. 2013 m. kovo 15 d. patvarkymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kaip jau nurodyta, buvo nuspręsta ir dėl kitų vykdymo klausimų (vykdomosios bylos užbaigimo; vykdomojo rašto pareiškėjui (kreditoriui) grąžinimo; deponuotų antstolio sąskaitoje lėšų grąžinimo skolininkės V. M. darbovietei), kurių teisėtumą ginčijo pareiškėjas ir dėl kurių, kaip teisingai nurodė apeliantas savo skunde, pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepasisakė, taigi savo išvadų dėl visų antstolės 2013 m. kovo 15 d. patvarkymais priimtų sprendimų teisėtumo teismas tinkamai nepagrindė ir jų nemotyvavo, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Nurodytas pažeidimas yra pagrindas išvadai, kad teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, neatskleidė bylos esmės, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina, paliekant galioti teismo nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo reikalavimas panaikinti 2013 m. kovo 15 d. patvarkymo dalį dėl antstolės veiksmų, kuriais buvo panaikintas 2012 m. gruodžio 5 d. antstolės patvarkymas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. Dėl likusios 2013 m. kovo 15 d. patvarkymo dalies (sprendimų) teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 2 d., 337 str. 4 p., 338 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teisėjas
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 10 d. nutartį pakeisti.
Palikti nepakeistą nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo V. J. skundas dėl antstolės S. Ž. 2013 m. kovo 15 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, kuria panaikintas 2012 m. gruodžio 5 d. antstolės patvarkymas dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, panaikinimo.
Likusioje dalyje nutartį panaikinti ir klausimą dėl antstolės S. Ž. 2013 m. kovo 15 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimų, kuriais nuspręsta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-307-896/2012 grąžinti kreditoriui V. J.; vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigti; grąžinti iš skolininkės V. M. išieškotas pinigines lėšas, saugomas antstolio depozitinėje sąskaitoje, skirtas ieškinio dengimui, į juos pervedusios institucijos VĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, perduoti nagrinėti iš naujo Marijampolės rajono apylinkės teismui.