Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, 2YT-2364-909/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-20
Bylos Nr.: 2YT-2364-909/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-16536-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Justa Raciūtė
Pareiškėjas: A. C.
Suinteresuotas asmuo: Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Vilniaus apygardos prokuratūra

Kategorijos

3.1.3.7Prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, ginantys viešąjį interesą, ir jų teisės bei pareigos
3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.8.1Bylos nutraukimas, kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka
3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr. 2YT-2364-909/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16536-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.7; 3.2.3.2; 3.2.8.1; 3.4.5.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. kovo 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus nutarimo ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, suinteresuoti asmenys - Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Vilniaus apygardos prokuratūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas A. C. teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus 2023 m. gegužės 4 d. nutarimą ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2023 m. birželio 16 d. nutarimą palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą ir atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

2. Nurodė, kad pats 2021 m. spalio 28 d. prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 01-6-00011-20 yra neteisėtas ir buvo pareiškėjo skundžiamas, todėl prokuroro turėjo būti išnagrinėtos visos pareiškėjo pateiktos naujos aplinkybės ir argumentai, ir Unijų paskolų portfeliai buvo parduoti nepagrįstai mažomis kainomis, sutarties šalys turėjo akivaizdų tikslą pasisavinti valstybės turtą (skolos sumą), šalys neturėjo teisės laisvai sudaryti sutartis, nes buvo parduodamas valstybės turtas (skolos suma), ir tai, kad sutarties šalys buvo vienos kitai žinomos, ar kad nėra duomenų apie jų nemokumą, nebuvo pagrindas teigti, kad sandoriai buvo teisėti ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kaip didžiausias kreditorius veikė prieš valstybės interesus.

3. Nepagrįstai buvo nustatyta, kad šiuo atveju duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjas dėl kokių nors priežasčių pats negali ginti savo teisių ir teisėtų interesų, nėra, nes priešingai, pareiškėjui nebuvo sudarytos visos galimybės savo interesus ginti savarankiškai, nes pareiškėjo skundai dėl 2021 m. spalio 28 d. prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 01-6-00011-20 prokurorų net nebuvo priimti nagrinėti, o tai buvo žinoma ir prokurorui. Pareiškėjas pateikė būtent savarankišką atskirą prašymą prokurorui dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo medžiagoje Nr. 01-6-00011-20, kuris kaip ir jo argumentai ir motyvai turėjo būti išnagrinėti, o ne formaliai net neišnagrinėti ir atmesti, tik pateikus teorinius teisinius argumentus ir teismų praktiką, kuri iš esmės netiko šiuo atveju dėl skirtingų aplinkybių ir faktų, nes prokuroro minimos nutartys neturėjo jokios prejudicinės ir teisinės galios šioje byloje, nes jos buvo priimtos kitomis aplinkybėmis ir neanalogiškose situacijose, ir nes nurodytų ir šios bylos faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos.

4. Pažymėjo, kad labai aiškiai ir suprantamai, bei detaliai buvo nurodyta, kokiu būdu ir kaip buvo padaryta labai didelė žala valstybei, todėl nesutiktina su prokuroro išvada, kad nagrinėjamu atveju prokurorui nėra teisinio pagrindo taikyti viešojo gynimo priemonės. Kaip nesutiktina ir su prokuroro nutarimo argumentais, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra jokio pagrindo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-6-00011-20, kadangi šis pareiškėjo reikalavimas jau buvo išnagrinėtas ir į jį atsakyta galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas prašo atmesti prokuroro argumentus dėl pareiškėjo teisės savarankiškai siekti teisinės gynybos, nes pareiškėjas jau išnaudojo visas galimas galimybes savarankiškai apginti savo pažeistas tieses ir teisėtus interesus, ir dėl prokurorų neteisėtų veiksmų ir sprendimų byloje susidarė ypač ydinga situacija, kai byloje nėra šalies, kuri galėtų apginti pareiškėjo arba viešąjį interesą.

5. Nurodė, kad prokuroro 2023 m. birželio 16 d. nutarimas yra neteisėtas, skųstinas ir naikintinas, nes jokio naujų pateiktų duomenų tyrimo nebuvo net atlikta, nauji pateikti duomenys buvo iš esmės ignoruoti, net nenagrinėti, prokuroro nutarime tik formaliai pakartoti skundžiamo prokuroro sprendimo argumentai ir motyvai, nurodyti jokios prejudicinės galios neturintys šiuo atveju sprendimai, nebuvo inicijuoti jokie nauji tyrimai, nebuvo inicijuoti jokie teismo ekspertų vertinimai ar patikslinimai, nes pardavimo ir įvertinimo teisėtumas ir pagrįstumas galėjo būti patvirtintas tik kitu nešališku teismo ekspertų vertinimu, o ne subjektyvia prokuroro jokiai įrodymai nepagrįsta nuomone, nebuvo net įvertinti sandorių šalių tarpusavio santykiai ir jų turtinė padėtis, nors net viešai yra gerai žinoma apie pavogtų kredito unijų lėšų legalizavimą ir jų panaudojimą. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, priimdama 2023 m. birželio 16 d. nutarimą, netinkamai ir nepagrįstai nustatė esmines aplinkybes (jų visumą), todėl nepagrįstai ir nemotyvuotai konstatavo, kad prokuroras pagrįstai atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones; prokurorė neišnagrinėjo pareiškėjo pateiktų argumentų, motyvų bei reikalavimų, todėl nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas.

Šalies argumentai

6. Pareiškėjo teigimu, prokuratūra netinkamai ir nepagrįstai ignoravo esmines faktines ir teisines aplinkybes (jų visumą), kad Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras turėjo apginti ir pareiškėjo, ir valstybės viešąjį interesą, nes asmenys priėmę sprendimus turėjo tinkamai prižiūrėti jiems priskirtą prižiūrėti valstybės turtą, užkirsti kelią jo iššvaistymui, t. y. pardavimui už labai mažą kainą, nes visų bankrutavusių kredito unijų „Laikinosios sostinės kreditas“, „Švyturio taupomoji kasa“, „Nacionalinė kredito unija“ ir „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – ir Unijos) paskolų portfelis buvo neteisėtai parduotas tik už 9 902 457 Eur. Visų 4 Unijų paskolų portfelių balansinė vertė 90 011 tūkst. eurų, vertintojo nustatyta 14 233 tūkst. eurų vertė sudarė tik 16 % nuo balansinės vertės, virš 180 mln. Eur įkeistas turtas įvertintas tik 14 mln. eurų, o parduotas dar žymiai pigiau (pirkėjui sumokėjus vos tik 5 239 785,69 Eur), o pardavėjui (UAB „Verslo konsultantai“) viso gavus aptarnavimo mokesčio, lygaus net 306 569,01 Eur, nes tik dėl jų (atsakingų asmenų) korupcijos ir nusikalstamų veiksmų buvo padaryta labai didelė žala valstybei, o gauta nauda pasidalinta tarp šio sandorio šalių (atsakingų asmenų), todėl viso to nepadarius (neįvertinus pareiškėjo pateiktų 2 aplinkybių) negalėjo byla Nr. 01-6-00011-20 būti baigta ir negalėjo būti nepritaikytos viešojo gynimo priemonės. Prokurorė, priimdama 2023 m. birželio 16 d. nutarimą, ignoravo, kad pareiškėjui susipažinus su visa ikiteisminio tyrimo Nr. 01-6-00011-20 medžiaga papildomai paaiškėjo, kad pardavimo tarpininkas UAB „M&A Baltic LT“ buvo atrinktas neskaidriai ir šališkai, kad pardavimo laimėtojas UAB „Easy Debt Service“ jau 2018-04-24 (po dviejų mėnesių) pardavė pareiškėjo skolą UAB „Baltic Debt Management“, t. y. tik prieš 8 dienas įregistruotai įmonei, ir kad pardavimo laimėtojas UAB „Easy Debt Service“ fiktyviai pardavė dalį paskolų fiktyviai įsteigtai įmonei UAB „Baltic Debt Management“ neskaidriai ir šališkai. Prokurorė turėjo įvertinti AB „Medicinos banke“ paskolos UAB „EDS Invest“ suteikimo esmines aplinkybes (rizikos, įkeisto turto įvertinimą), apklausti paskolą suteikusius darbuotojus, sužinoti banko paskolos rizikos įvertinimą, banko paskola įkeisto turto (paskolų su įkeistu turtu) įvertinimą.

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriame prašo netenkinti pareiškėjo A. C. skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2023 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 2VI- 51 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2023 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 13.12.-46, kuriuo paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2023 m. gegužės 4 d. nutarimas reg. Nr. 2VI-51 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

8. Nurodė, kad pareiškėjo skunde nėra pateikta jokių duomenų, kad prokuroras ir (ar) aukštesnysis prokuroras nagrinėjamu atveju būtų padarę proceso normų pažeidimus, o skundas iš esmės yra grindžiamas nesutikimu su prokurorų išvadomis dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, kas, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, priskiriama prokuroro išimtinei diskrecijai ir negali būti šios bylos nagrinėjimo teisme dalyku. Pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo, buvo svarbu nustatyti, ar priimto sprendimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones motyvai yra pakankami, t. y., ar aiškiai atsakyta į esminius nagrinėtus klausimus, ar sprendimo motyvai neprieštarauja vienas kitam, ar nustatytos faktinės aplinkybės įvertintos taikant tinkamas teisės normas. Nurodė, kad nagrinėdamas pareiškėjo prašymą prokuroras atliko itin išsamų ir didelės apimties tyrimą. Prokuroro 2023 m. gegužės 4 d. nutarime atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones tyrimo metu gauti duomenys buvo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, o prokuroro išvados dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo plačiai motyvuotos remiantis surinktais faktiniais duomenimis, teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis, atsakant į visus esminius pareiškėjo prašyme iškeltus klausimus. Analogiškai išsamiai ir motyvuotai aukštesnysis prokuroras išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl prokuroro 2023 m. gegužės 4 d. nutarimo ir priėmė skundžiamą 2023 m. birželio 16 d. nutarimą.

9. Suinteresuoto asmens teigimu, iš atlikto tyrimo metu surinktų duomenų matyti, jog pareiškėjas faktiškai siekė, kad būtų atnaujintas ikiteisminis tyrimas. Tačiau prokurorui, sprendžiančiam dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo, įstatymai nesuteikia teisės tikrinti ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumo, kreiptis dėl proceso atnaujinimo ir pan. Šie klausimai sprendžiami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Todėl pagrįsta aukštesniojo prokuroro išvada, kad šiame nutarime nebuvo analizuojami ir vertinami pareiškėjo skundo argumentai dėl proceso sprendimų ir skundų nagrinėjimo eigos ir rezultatų ikiteisminio tyrimo Nr. 01-6-00011-20 medžiagoje. Prokuroras pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo ikiteisminio tyrimo medžiagoje taikyti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje nurodytas viešojo intereso gynimo priemones (kreiptis į teismą, nutarimu reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti, nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą).

10. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriame prašo civilinę bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2023 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 2VI-51 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nutraukti; pareiškėjo skundo dalį dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 13.12.-46 „Palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2023 m. gegužės 4 d. Nr. 2VI-51 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

11. Nurodė, kad teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas. Todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2023 m. gegužės 4 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o bylos dalis dėl šio reikalavimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

12. Pažymėjo, kad pareiškėjas, tiek teikdamas prašymą ginti viešąjį interesą, tiek skųsdamas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, tiek teikdamas skundą teismui dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo, nurodo aplinkybes, kurios buvo ištirtos ikiteisminiame tyrime, ir nesutinka su šių aplinkybių vertinimu. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, remdamasis ikiteisminiame tyrime surinktais dokumentais, nenustatė viešojo intereso pažeidimo, aukštesnysis prokuroras su tokia išvada sutiko, kadangi pareiškėjo prašymas ginti viešąjį interesą susijęs su jo privačiu interesu dėl jo skolos išieškojimo. Skundą teismui pareiškėjas vėl motyvuoja nepilnai išsiaiškintomis, jo manymu, aplinkybėmis ikiteisminio tyrimo medžiagoje ir siekia, kad šios aplinkybes būtų išsiaiškintos nagrinėjant prašymą ginti viešąjį interesą. Dėl šių reikalavimų pasisakyta 2023 m. birželio 16 d. nutarime, t. y. pritarta apygardos prokuratūros prokuroro išvadai, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas viešojo intereso pažeidimas.

13. Suinteresuoto asmens teigimu, skundžiamame teismui Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023-06-16 nutarime Nr. 13.12.-46 buvo įvertintos visos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo prašymu taikyti viešojo intereso gynimo priemones, iš sprendimo motyvų matoma prokuroro pozicija dėl visų surinktų duomenų ir dėl visų kylančių klausimų. Pareiškėjas nurodo BPK normas, kurias, jo manymu, pažeidė prokurorai, nagrinėdami prašymą ginti viešąjį interesą. BPK normos netaikytinos prokurorui, atliekančiam tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Pareiškėjas neįrodė, kad aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas skundą, padarė kokių nors proceso teisės normų pažeidimų, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Generalinės prokuratūros prokurorės 2023 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 13.12.-46.

Šalies argumentai

14. Pareiškėjas A. C. pateikė atsikirtimus, kuriuose nurodė, kad atmestinas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės atsiliepimo į pareiškėjo skundą teiginys, kad pareiškėjas nurodo BPK normas, kurias, jo manymu, pažeidė prokurorai, nagrinėdami prašymą ginti viešąjį interesą, ir kad BPK normos netaikytinos prokurorui, atliekančiam tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, nes priešingai ir BPK normos taikytinos prokurorui, atliekančiam tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, priešingu atveju tokiu atveju tokiam prokurorui nėra taikomos jokios normos, ir kadangi pareiškėjas tinkamai įrodė, kad aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas skundą, padarė esminių proceso teisės normų pažeidimų, todėl yra teisinis pagrindas panaikinti Generalinės prokuratūros prokurorės 2023 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 13.12.-46, ir todėl pareiškėjo skundas yra tenkintinas.

15. Pažymėjo, kad atmestinas ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės atsiliepimo į pareiškėjo skundą teiginys, kad nagrinėdamas pareiškėjo prašymą prokuroras atliko itin išsamų ir didelės apimties tyrimą, nes priešingai nagrinėdamas pareiškėjo prašymą prokuroras neatliko jokio itin išsamaus ir didelės apimties tyrimo, t. y. jis iš viso nieko neatliko, o tik formaliai peržiūrėjo ankstesnius bylos duomenis, nes prokuroro nebuvo net išanalizuoti kartu su prašymu pateikti pareiškėjo nauji dokumentai, tyrimo metu nebuvo gautų jokių naujų duomenų, jie nebuvo išsamiai išanalizuoti ar įvertinti, nes ir negalėjo būti išsamiai išanalizuoti ar įvertinti, nes nebuvo net gauti, o prokuroro išvados dėl viešojo intereso nebuvimo nebuvo plačiai motyvuotos jokiais naujais surinktais faktiniais duomenimis, be to nebuvo net atsakyta į visus pareiškėjo prašyme iškeltus klausimus ir prašymus (plačiau byloje), todėl formalus tyrimas yra neteisėtas ir naikintinas.

16. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju valstybei (jos fondui) buvo padaryta labai didelės apimties žala, todėl yra viešasis interesas, ir dėl bendrosios priežiūros funkcijos nebuvimo, nes priešingai kadangi duotuoju atveju valstybei (jos fondui) buvo padaryta labai didelės apimties žala, todėl yra viešasis interesas atlikti bendrosios priežiūros funkcijos, ir dėl teisinių santykių stabilumo, nes priešingai kadangi duotuoju atveju valstybei (jos fondui) buvo padaryta labai didelės apimties žala, todėl nusikaltusius asmenis neturėtų ginti teisinių santykių stabilumo principas, ir todėl nusikaltusius (korumpuotus) asmenis neturėtų ginti konstitucinės vertybės (nėra asmens teisės vogti ir pavogtų lėšų apsaugos bei gynimo), ir todėl pareiškėjo skundas yra tenkintinas, o prokurorų byloje pateikti atsiliepimai atmestini kaip nepagrįsti ir neteisėti.

17. Byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio laiką ir vietą šalims pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio tvarka paskelbiant tinklalapyje www.teismai.lt, taip pat išsiuntus teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Civilinė byla dėl skundo dalies dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus 2023 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 2VI-51 panaikinimo nutrauktina.

18. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 3 straipsnio 4 dalis numato, kad prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui. Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad aukštesnysis prokuroras, gavęs skundą ar pranešimą dėl proceso įstatymo pažeidimo, gali jį nagrinėti pats arba pagal Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus perduoti nagrinėti kitam aukštesniajam prokurorui. Prokuroro priimtą proceso sprendimą gali išnagrinėti tik vienas aukštesnysis prokuroras, priimdamas motyvuotą nutarimą. Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalis numato, kad proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui.

19. Prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą, įstoti į prasidėjusį procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, viešajam interesui ginti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, CPK, Prokuratūros įstatyme ir kituose įstatymuose numatytais atvejais (CPK 49 straipsnio 1 dalis). Remiantis Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 7 punktu, be kitų funkcijų, prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą.

20. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalis nustato, kad prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos.

21. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostatas, dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones skundas yra paduodamas aukštesniajam prokurorui. Tai reiškia, kad prokuratūros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigūnų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukštesniojo prokuroro. Iš aptarto teisinio reglamentavimo ir Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostatos formuluotės matyti, kad teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėjo teismui pateikto skundo reikalavimas panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus 2023 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 2VI-51 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Nustačius CPK 293 straipsnio 1 punkte nurodytą aplinkybę, bylos dalis dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus 2023 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 2VI-51 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nutraukiama (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas, 443 straipsnio 1 dalis).

Skundo reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2023 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 13.12.-46 palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą ir atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones atmestinas.

22. Kasacinės instancijos teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą yra konstatuota, jog Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y., ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).

23. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju teismas turi patikrinti Generalinės prokuratūros prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu.

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūra 2023 m. gegužės 4 d. nutarimu išnagrinėjusi A. C. prašymą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-6-00011-20 (reg. Nr. AP-9486, 2023-04-07) ir prie jo prijungtą patikslintą prašymą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-6-00011-20 (reg. Nr. AP-10454, 2023-04-19), atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones nesant tam pagrindo. Pareiškėjas savo pirminiame prašyme (reg. Nr. AP-9486, 2023-04-07) prašė panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimą 2023-03-31 Nr. IBPS-S-191800-23 atmesti skundą medžiagoje Nr. 01-6-00011-20, išnagrinėti ir patenkinti visus jo skundo prašymus, tinkamai įvertinti pateiktus argumentus ir motyvus, bei pritaikyti viešojo intereso gynimo priemones. Prašyme išdėstytos aplinkybės apie galimą turtinę žalą valstybei, galimai neteisėtai parduodant keturių kredito unijų paskolų portfelius. Pareiškėjas savo patikslintame prašyme (reg. Nr. AP-10454, 2023-04-19) prašė tinkamai įvertinti pateiktus argumentus ir motyvus, bei pritaikyti viešojo intereso gynimo priemones: kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko; nutarimu reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus; nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą; pateikti skundą dėl 2021-10-28 prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 01-6-00011-20. Prokuratūra nurodė, kad duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas dėl kokių nors priežasčių pats negali tinkamai ginti savo teisių ir teisėtų interesų, nėra. Pareiškėjui A. C. buvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-6-00011-20 medžiaga bei išsiųstas prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nuorašas. Be to, pats prokurorės nutarimas, priimtas ikiteisminio tyrimo metu BPK tvarka, yra procesinis sprendimas, kurio subjektas, priėmimo pagrindai, apskundimo tvarka yra išsamiai reglamentuoti baudžiamojo proceso įstatyme. Prokuratūra padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju prokurorui nėra teisinio pagrindo Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio tvarka taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Kaip minėta, remiantis teismų praktikos išaiškinimais, ne kiekvienas teisės aktų pažeidimas kartu lemia ir viešojo intereso pažeidimą, kuriam pašalinti turi būti taikomos Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje numatytos viešojo intereso gynimo priemonės, apie tai, ar yra viešasis interesas, ar jis pažeistas, ar būtina jį ginti, kiekvieną kartą turi būti sprendžiama individualiai ad hoc (iš lot. k. „šiuo atveju“), atsižvelgiant į visas konkrečios situacijos aplinkybes, o tam, kad viešasis interesas būtų ginamas, nepakanka, kad tam tikri teisiniai santykiai pagal savo turinį patektų į viešojo intereso veikimo sritį. Taip pat prokuroras laikė, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra jokio pagrindo ir kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo aptariamoje ikiteisminio tyrimo Nr. 01-6-00011-20 medžiagoje, kadangi šis pareiškėjo reikalavimas jau buvo išnagrinėtas ir į jį atsakyta galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, pareiškėjui manant, kad susidariusioje situacijoje yra pažeidžiami jo teisėti interesai bei teisės, vadovaujantis dispozityvumo principu, turi teisę teisinės gynybos, teisės aktų nustatyta tvarka ir būdais, siekti pats savarankiškai, nes tam yra sudarytos objektyvios galimybės naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis, o ne per Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintą prokuroro teisės ginti viešąjį interesą institutą.

25. Į bylą pateiktas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. birželio 16 d. nutarimas, kuriuo nutarta palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokuroro 2023 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 2VI-51 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Generalinė prokuratūra nurodė, kad prokuroras, priimdamas procesinį sprendimą, savarankiškai vertina faktines aplinkybes, aiškina ir taiko teisės normas, nustato teisės aktų pažeidimus ir taip savarankiškai konstatuoja viešojo intereso pažeidimą. Prokuroras veikia tik įstatymo nustatytais būdais, tarp kurių yra ir prokuroro teisė teikti ieškinį, prašymą, pareiškimą teismui. Sprendžiant klausimą, ar prokurorui yra pagrindas taikyti viešojo intereso gynimo priemones, numatytas Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, būtina nustatyti, ar konkrečiu atveju yra faktinis pagrindas tokių priemonių taikymui, t. y., ar yra nustatytas teisės akto pažeidimas, ar šis pažeidimas sąlygoja viešojo intereso pažeidimą. Prokuroras taikyti viešojo intereso gynimo priemones gali tik tais atvejais, kai yra juridinių faktų visuma, t. y. teisės akto pažeidimas, kuriuo pažeidžiamas asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisės bei teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, prokurorui nėra pagrindo kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, ar taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalis). Generalinėje prokuratūroje susipažinus su Vilniaus apygardos prokuratūroje surinkta pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo medžiaga, nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones motyvais, konstatavo, kad prokuroras pagrįstai atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, todėl skundas atmetamas. Padarė išvadą, kad priimto sprendimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones motyvai yra pakankami, t. y. aiškiai atsakyta į esminius nagrinėtus klausimus, sprendimo motyvai neprieštarauja vienas kitam, nustatytos faktinės aplinkybės įvertintos taikant tinkamas teisės normas, todėl prokuroras pagrįstai atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, o naikinti skundžiamo sprendimo nėra pagrindo.

26. Pareiškėjas pateiktu skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2023 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 13.12.-46 palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą ir atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pagrindiniai pareiškėjo argumentai yra apie tai, kad Generalinė prokuratūra netinkamai ir nepagrįstai nustatė esmines aplinkybes (jų visumą), todėl nepagrįstai ir nemotyvuotai konstatavo, kad prokuroras pagrįstai atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, prokurorė neišnagrinėjo pareiškėjo pateiktų argumentų, motyvų bei reikalavimų, todėl nutarimas yra neteisėtas; jokio naujų pateiktų duomenų tyrimo nebuvo atlikta, nauji pateikti duomenys buvo iš esmės ignoruoti ir kt.

27. Teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2023 m. gegužės 4 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, motyvuodamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad Unijų paskolų portfeliai nėra parduoti nepagrįstai mažomis kainomis, Reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymo metu nė viena šalių neturėjo tikslo pasisavinti arba perduoti tretiesiems asmenims patikėtą svetimą turtą, jas sudarydamos šalys rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.313 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu, bei CK 6.156 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, t .y. nenustatytas viešojo intereso pažeidimas.

28. Nagrinėjamu atveju sutiktina su prokuratūros argumentais, kad pareiškėjui manant, kad susidariusioje situacijoje yra pažeidžiami jo teisėti interesai bei teisės, vadovaujantis dispozityvumo principu, pareiškėjas turi teisę teisinės gynybos, teisės aktų nustatyta tvarka ir būdais, siekti pats savarankiškai, nes tam yra sudarytos objektyvios galimybės naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis, o ne per Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintą prokuroro teisės ginti viešąjį interesą institutą.

29. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucijos) 118 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Konstitucinis Teismas, aiškindamas prokurorų konstitucinį statusą, yra nurodęs, kad prokuratūra – tai centralizuota, specifinius valdingus įgaliojimus turinti valstybinė institucija, ji nepriskiriama Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės valdžią vykdančioms institucijoms. Ji nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau tai konstitucinį statusą turinti valstybės institucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 20 d. nutarimas). Pagal Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtintas nuostatas prokuroras yra specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, kuris, veikdamas pagal savo kompetenciją ir vykdydamas jam įstatymu nustatytas funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, kuri yra detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti.

30. Apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne prokuroro pareiga, bet jo teisė, ir vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui (žr. pvz. Vilniaus apygardos 2018 m. vasario 7 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. e2S-1070-345/2018).

31. Teismo vertinimu, Generalinė prokuratūra tiek ginčijamame nutarime, tiek šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjo kreipimaisi dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėti tinkamai ir dėl jų priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas turi kitokią nuomonę dėl jo kreipimusi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) jo prašymo bei skundo išnagrinėjimo rezultatų, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2023 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 13.12-46. Pažymėtina, kad generalinė prokuratūra nurodė bei iš pateikto į bylą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. birželio 16 d. nutarimo matyti, kad šio prašymo nagrinėjimo metu prokuroro buvo išanalizuoti kartu su prašymu pateikti dokumentai, taip pat susipažinta su Integruotos baudžiamojo persekiojimo sistemos IBPS duomenimis. Sutiktina su suinteresuoto asmens Generalinės prokuratūros argumentais, kad skundžiamame teismui Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. birželio 16 d. nutarime Nr. 13.12.-46 buvo įvertintos visos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo prašymu taikyti viešojo intereso gynimo priemones, iš sprendimo motyvų matoma prokuroro pozicija dėl visų surinktų duomenų ir dėl visų kylančių klausimų. Pareiškėjas neįrodė, kad aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas skundą, padarė kokių nors proceso teisės normų pažeidimų, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Generalinės prokuratūros prokurorės 2023 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 13.12.-46.

32. Apibendrinant konstatuotina, kad iš byloje esančių duomenų negalima teigti, jog prokurorai savo pareigas atliko aplaidžiai ar netinkamai. Priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, jog prokurorai rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimą (išvadą), kuriuo atsisakė teikti teismui ieškinį dėl viešojo intereso pažeidimo, argumentavo bei priimdami savo sprendimus dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, proceso normų nepažeidė. Teismas konstatuoja, kad priimant pareiškėjo skundžiamą Generalinės prokuratūros nutarimą, CPK 49 straipsnio 1 dalies ir Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos nepažeistos, todėl panaikinti Generalinė prokuratūros priimtą nutarimą nėra pagrindo, atitinkamai pareiškėjo skundas atmestinas.

33. Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 293 straipsniu ir 442–443 straipsniais,

nutaria:

nutraukti civilinės bylos dalį pagal pareiškėjo A. C. skundo dalį dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus 2023 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 2VI-51 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo.

Atmesti pareiškėjo A. C. skundo dalį dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2023 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 13.12.-46 panaikinimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė