- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-23
- Bylos Nr.
- e2-1079-236/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00209-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- I. T. Ž.
- Atsakovas
- R. Ž., A. B. Ž., E. Ž., akcinei bendrovei DNB bankui
- Trečiasis asmuo
- M. B., S. B.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria ieškovės patikslintas ieškinys laikytas nepaduotu, civilinėje byloje pagal I. T. Ž. ieškinį atsakovams R. Ž., A. B. Ž., E. Ž. ir akcinei bendrovei DNB bankui dėl niekinių sandorių panaikinimo, tretieji asmenys – M. B., S. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. T. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama panaikinti niekinius sandorius ir nustatyti I. T., gyvenančiai adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi nekilnojamuoju turto adresu (duomenys neskelbtini), sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi nustatė ieškovei septynių dienų terminą nuo nutarties patvirtitntos kopijos gavimo pašalinti ieškinio trūkumus – aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, nurodyti ieškinio sumą ir sumokėti reikalingą žyminį mokestį, argumentuoti prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2018 m. balandžio 26 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo išnagrinėti kaltinamąjį aktą, priimti ieškinį, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pripažinti ir panaikinti niekinius sandorius atliktus nusikalstama veika, nustatyti nekilnojamojo daikto adresu (duomenys neskelbtini), teisinį statusą bei daiktines teises į jį nuo 2002 m. gegužės 17 d. nekilnojamojo turto įregistravimo nekilnojamojo turto registre, taikyti restituciją – negaliojančio sandorio šalių turtinės padėties, buvusios iki jo sudarymo, visišką atkūrimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškovės I. T. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams R. Ž., A. B. Ž., E. Ž. ir AB DNB bankui laikė nepaduotu.
5. Teismas nustatė, jog ieškovė, šalindama 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi nurodytus trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį, tačiau jame vis tiek aiškiai nesuformulavo ieškinio pagrindo ir ieškinio reikalavimų konkretiems atsakovams. Ieškovės pateiktame patikslintame ieškinyje aplinkybės nurodytos nenuosekliai ir neaiškiai, iš jų neįmanoma nustatyti faktinės situacijos, turinčios reikšmės bylai. Priėmus tokį patikslintą ieškinį, būtų ribojama galimybė atsakovams pateikti tinkamus atsiliepimus.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė I. T. Ž. atskirajame skunde su Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir konkrečiai nurodyti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį. Nurodo, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės yra vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ieškinio trūkumai gali būti pašalinami taikant trūkumų šalinimo institutą. Faktinis ieškinio pagrindas yra nurodytas kaltinamajame akte.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, jog Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, taigi, ieškovės atskirojo skundo argumentas, kad ieškinio trūkumai turėtų būti šalinami per trūkumų šalinimo institutą realiai teismo ir buvo įgyvendinti. Šios bylos nagrinėjimo dalykas – ar pateikdama patikslintą ieškinį nustatytus trūkumus ieškovė realiai pašalino.
9. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Dėl paminėtų priežasčių ieškiniui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 135 str., 111 str.), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo. Jeigu ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, tačiau trūkumai yra tokio pobūdžio, kad gali būti ištaisyti, taikomas procesinis ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 115, 138 str.).
10. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, be to, ieškinyje turi būti nurodoma: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą; 7) ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010). Šių dviejų ieškinio elementų tinkamas suformulavimas jau ieškinio padavimo stadijoje yra svarbus keliais atžvilgiais. Visų pirma, ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Antra, aiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia priešingai bylos šaliai – atsakovui sužinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą į ieškinį. Trečia, konkretus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teisės kreiptis į teismą prielaidų, įtvirtintų CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose. Ketvirta, konkretus ieškinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti, su kokių asmenų teisėmis šis ieškinys yra susijęs, ir įvertinti, ar ieškinyje nurodyti visi ieškovai ir atsakovai bei, siekiant tinkamo proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo, jau pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės stadijoje spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą ar pasiūlymo tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, tai padaryti. Dėl to ieškovo pareiga jau ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes). Tik tokiu atveju gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant kitai ginčo šaliai galimybę aiškiai suprasti, ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti, kad galėtų parengti atsiliepimą į ieškinį bei suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1882/2014).
11. Įvertinęs ieškovės procesinių dokumentų turinį apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pateikusi patikslintą ieškinį ieškovė nustatytų trūkumų nepašalino – ieškinio pagrindo (faktinių bylos aplinkybių) ir dalyko (ieškinio reikalavimo) aiškiai nesuformulavo. Ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės yra nenuoseklios, padrikos, iš jų neįmanoma nustatyti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėtinai bylai, o nurodymas, kad faktinės bylos aplinkybės yra pateiktos kaltinamajame akte, taip pat nėra tinkamas ieškinio pagrindo pateikimas. Ieškovės ieškinio reikalavimai irgi nėra tinkamai apibrėžti, nėra aišku kokie reikalavimai kuriems atsakovams keliami, kokius susitarimus prašoma pripažinti negaliojančiais. Be to, nėra aišku, kaip apskaičiuota patikslintame ieškinyje nurodyta ieškinio suma. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, priėmus tokį ieškinį būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, kadangi atsakovų galimybė tinkamai atsikirsti į tokio pobūdžio ieškinį būtų labai ribota.
12. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).
13. Ieškovės I. T. Ž. 2018 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktas prašymas „Dėl apsaugos priemonių užtikrinimo“ nenagrinėjamas, kadangi ieškinys laikomas nepaduotu (CPK 147 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.