Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė

Teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. (8.3)TP-20-NT-826-8733 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 21R2-161 (AG2-120/14-2020).

Pareiškėjos teigimu, Ginčų komisija skundą išnagrinėjo formaliai, nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su jos prašymu nušalinti Tarnybos Klaipėdos skyrių, buvo suinteresuota priimant sprendimą. Nei Tarnyba, nei Ginčų komisija nevertino Ginčijamo sprendimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Europos Sąjungos teisės aktams.

Teismo posėdžio metu administracinės bylos proceso šalys prie vaizdo konferencijos neprisijungė, apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 5, 7 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 21R2-161 (AG2-120/14-2020) (b. l. 3-5) pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Vienas iš apribojimų yra nustatytas VGTP įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte – antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir antra –iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Šio pagrindo taikymas nėra siejamas tik su VGTP įstatymo 19 straipsnio nuostatomis.

Nors nurodytoje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai tyrė tiek, kiek pagal jį antrinė teisinė pagalba neteikiama baudžiamojoje byloje, o nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai teikimo administracinėje byloje, vertintina, jog minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisinio reguliavimo aktualūs ir šioje administracinėje byloje.

Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuriuo inter alia (be kita ko) pakeitė Įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 11 straipsnio 10 dalį ir papildė jį 11 dalimi, jas išdėstant taip:

1.1. „10. Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.“;

2. „11. Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.“.

Taigi pagal VGTP įstatymo 11 straipsnio 10, 11 dalyse (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą (inter alia (be kita ko) vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies 11 punktu), pareiškėjas gali kreiptis su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo. Įvertinusi pareiškėjo individualią situaciją (gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui), išimtiniais atvejais Tarnyba turi teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies.

VGTP įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 7 dalies 11 punktas netaikomas antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose bylose.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015 nėra įvykdytas. Antstolės Laimos Neniškienės 2020 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. S-1034 (b. l. 26) pažymėta, kad išskaitymai pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015 dėl 983,94 Eur skolos išieškojimo yra vykdomi, 2019 m. gegužės 24 d. duomenimis likusi skola yra 956,45 Eur, iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. iš pareiškėjos gaunamų pajamų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje išskaityta 86,44 Eur.

Pareiškėjos mokėtina suma už jai anksčiau teiktą antrinę teisinę pagalbą yra pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir ši suma nesudaro ginčo dalyko nagrinėjamoje byloje. Ginčijamo sprendimo priėmimą lėmė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015 nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų neapmokėjimo faktas, o ne likusios neapmokėtos skolos dydis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai dėl skolos likučio dydžio nevertintini.

Įvertinus tai, jog pareiškėja nėra apmokėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015 nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bei tai, kad pareiškėja į atsakovę kreipėsi ne dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai pareiškėjos atžvilgiu taikė VGTP įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto nuostatas.

VGTP įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktas nustato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jei pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų. Pagal VGTP įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Teisės gauti antrinę teisinę pagalbą suteikimui būtina pateikti visus minėtame straipsnyje nurodytus dokumentus.

Vertinant tai, jog duomenys, patvirtinantys įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimą, yra būtini asmens teisės gauti antrinę teisinę pagalbą buvimui nustatyti, nesutiktina su Ginčų komisijos išvada, kad atsakovės reikalavimas pareiškėjai pateikti dokumentus, patvirtinančius valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimą, yra perteklinis.

Kadangi pareiškėja Tarnybos prašomų dokumentų, patvirtinančių sumokėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas per Tarnybos nustatytą terminą nepateikė, Tarnyba Ginčijamu sprendimu pagrįstai atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą ir VGTP įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto pagrindu.

Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja pasinaudojo teise papildomai kreiptis į Tarnybos Klaipėdos skyrių su motyvuotu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjos konstitucinė teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą yra pažeista. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2019 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4638-438/2019).

Iš pareiškėjos Tarnybos Klaipėdos skyriui pateikto 2020 m. birželio 27 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 13-17) matyti, jog teikdama prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėja prašė nušalinti Tarnybos Klaipėdos skyrių nuo prašymo nagrinėjimo.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusi aktuali teisės akto redakcija) 25 straipsnio 1 dalį, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu: 1) pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas yra asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, artimasis giminaitis (kaip tai apibrėžta Civiliniame kodekse), svainis ar sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs partnerystę; 2) tarp pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo ir asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, yra pavaldumo santykiai; 3) pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas. Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nusišalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialaus viešojo administravimo subjekto vadovas.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisinis reguliavimas nedetalizuoja, kaip turi būti įforminamas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, atsisakymas nusišalinti. Kaip jau ne kartą yra pažymėta administracinių teismų praktikoje, viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14 -1052/2007, 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4660-556/2017). Taigi, galima daryti išvadą, jog nesant reikalavimo nusišalinimo atsisakymą įforminti atskiru sprendimu, tai gali būti padaroma ir konkliudentiniais veiksmais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556 - 1314/2009).

Ginčijamas sprendimas patvirtina, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo nenusišalino.

Nors pareiškėja teigia, kad tarp jos ir Tarnybos Klaipėdos skyriaus yra kilęs interesų konfliktas, neįvardino aplinkybių, kurioms esant, jos prašymo nagrinėjimas Tarnybos Klaipėdos skyriuje galėjo sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms laikytina, jog Tarnybos Klaipėdos skyrius pagrįstai nenusišalino nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo.

Kadangi vertintina, jog Ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant VGTP įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo tvarkos, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus, jo panaikinimui pagrindo nėra. Ginčų komisijos sprendimas paliktinas nepakeistu. Pareiškėja teigia, kad Ginčų komisija buvo suinteresuota priimant sprendimą. Kadangi byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos skundą nagrinėjant Ginčų komisijoje, pareiškėja naudojosi nušalinimo teise, toks jos argumentas laikytinas nepagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.