Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė rašytinio proceso tvarka priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AS „Plus Plus Capital“ ieškinį atsakovui K. L. dėl skolos pritesimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovui tinkamai asmeniškai, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. balandžio 9 d. AB „Swedbank“ su atsakovu K. L. sudarė Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 07-028296-RK, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 2 896,2 Eur (10 000 Lt) bendras kreditas, kurio galutinis grąžinimo terminas – 2016 m. kovo 31 d. (e. b. l. 12-20). Atsakovas įsipareigojo per numatytą laikotarpį grąžinti kreditą mokant mėnesines įmokas bei kitas pagal Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį mokėtinas sumas, tačiau sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nemokėjo visų mėnesinių įmokų. Ieškovas siuntė atsakovui pretenziją dėl skolos grąžinimo, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo (e. b. l. 11). Ieškovo teigimu, atsakovui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartis su atsakovu buvo nutraukta.

Nustatyta, kad 2016 m. spalio 27 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi AB „Swedbank“ perleido „Plus Plus Baltic“, OU (Lietuvoje veikiančiam per „Plus Plus Baltic“ OU Lietuvos filialą) reikalavimo teisę į atsakovo K. L. skolą (e. b. l. 2-4). 2016 m. lapkričio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi „Plus Plus Baltic“, OU (Lietuvoje veikiantis per „Plus Plus Baltic“ OU Lietuvos filialą) reikalavimo teisę į atsakovo K. L. skolą perleido ieškovui „Plus Plus Capital“ AS (e. b. l. 7-9). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Bylos duomenimis apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas pranešimu (e. b. l. 5). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Teismas konstatuoja, kad 2013 m. balandžio 9 d. sudaryta Sutartis yra vartojimo sutartis (CK 1.39 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Šalių sudarytoje Sutartyje atsakovas įsipareigojo mokėti 23 procentų dydžio metines palūkanas. Minėtos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 2 079,05 Eur pagal sutartį likusių mokėjimų (1 748,12 Eur negrąžinto kredito ir 330,93 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų).

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Šalys Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartyje susitarė dėl 0,05 procentų dydžio delspinigių (e. b. l. 12). Atsakovas tinkamai neįvykdė piniginės prievolės, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina ieškovo paskaičiuotų 296,42 Eur delspinigių.

Pagal CK 6.874 straipsnį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.881 straipsnio 2 dalis). Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 23 procentus metines palūkanas nuo kredito suteikimo dienos iki kredito grąžinimo dienos. Dėl nurodyto ieškovui iš atsakovo priteistinų 23 procentų metinių palūkanų už negrąžintą kredito sumą, t. y. 1748,12 Eur, nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki kredito sumos grąžinimo.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 375,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo reikalavimai yra patenkinti visiškai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 53,00 Eur žyminis mokestis. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovo priteistinos ieškovui (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui AS „Plus Plus Capital“, įmonės kodas 11919806, iš atsakovo K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 748,12 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 12 ct) negrąžinto kredito, 330,93 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų 93 ct) palūkanų, 296,42 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus 42 ct) delspinigių, 23,00 procentus metines palūkanas nuo 1 748,12 Eur sumos, skaičiuojamas nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 375,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 53,00 Eur (penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.