- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-07-02
- Bylos Nr.
- 1-23-503/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07485-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Kaltinamasis
- D. Ž.
- Kategorijos
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant V. M., dalyvaujant prokurorams R. M., G. M., kaltinamajam D. Ž., jo gynėjui advokatui S. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apygardos teismo 2021-10-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį – 10400 Lt (dešimties tūkstančių keturių šimtų litų) bauda, įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir nustatyta 9880 Lt (devynių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimties litų) bauda, baudos nesumokėję, ši neišieškota, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. Ž. 2019 m. vasario 21 d. apie 21.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, sudavė ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu nukentėjusiajam M. M. į galvos sritį, šiam pargriuvus du kartus įspyrė į kūną, to pasekmėse suplėšė nukentėjusiojo M. M. striukę „Malidinu“ ir šiam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamojo posėdžio metu D. Ž. kaltu pagal kaltinamajame akte aprašytas aplinkybes dėl laiko ir vietos prisipažino, dėl nusikaltimo būdo prisipažino iš dalies. Nepripažino, jog nukentėjusiajam M. M. sudavė ne mažiau kaip 15 kartų kumščiu į galvos sritį, šiam pargriuvus ne mažiau kaip 7 kartus įspyrė į įvairias kūno vietas. Paaiškino, jog anksčiau nukentėjusiojo nepažinojo. Prieš nusikalstamą veiką buvo pas draugę A. P.. Išėjo parūkyti į gyvenamojo namo priebutį. Kažkas pasibeldė į duris. Jis (kaltinamasis) atidarė duris, įsiveržė asmuo rėkdamas, tačiau ką konkrečiai sakė nepamena. Jiedu susistumdė. Jis šį išstūmė į lauką. Čia jis šiam sudavė kelis smūgius į galvą, šis pargriuvo. Po to šiam vieną kartą įspyrė, šį jis išvijo iš kiemo. Be to nepastebėjo, kad nukentėjusiajam būtų suplyšusi striukė. Jiedu susistumdė, bet neplėšė nukentėjusiojo striukės. Įvykį matė brolis. Jis taip pat buvo išėjęs į lauką. A. P. įvykio metu buvo kambaryje. Be to, prieš įvykius jam paskambino A. P., pakvietė ateiti. Pas šią jis su broliu atėjo. Buvo blaivus. Nežino, ar nukentėjusysis buvo blaivus, atrodė blaivus. Po įvykio nukentėjusįjį išvijo iš kiemo, šis išvažiavo su automobiliu. Po to jis (kaltinamasis) grįžo į vidų, baigė gerti kavą ir išėjo namo. S ieškiniu sutinka iš dalies. Nesutinka visiškai su reikalavimu dėl turtinės žalos atlyginimo. Su reikalavimu neturtinei žalai atlyginti sutinka iš dalies, sutinka atlyginti 300 eurų, nes, jo manymu, reikalavimas per didelis, jis tokios sumos nepajėgus sumokėti. Mano, jog nukentėjusysis gyvena savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, nes adreso nurodyta tik eilutė. Be to kuro sąnaudos neatitinka realybės. Nukentėjusiojo darbo užmokestis minimalus, o visą kitą sudaro dienpinigiai. Su Kauno TLK ieškiniu sutiko. Taip pat, atsakė, kad tuo metu buvo apie 9 val., buvo tamsus paros metas. Kieme yra apšvietimas, jis įsijungia nuo judesio, tuo momentu, kai vyko grumtynės, apšvietimas buvo įsijungęs, apšvietė tą vietą. Tačiau striukės neplėšė, jiedu stumdėsi, grūmėsi, galėjo striukė suplyšti. Mano, jog 50 eurų striukės vertė per didelė, nes lankosi parduotuvėse, žino kainas. Neatsimena kokia striukė buvo. Baudos išieškojimą, pagal paskutinę bausmę, išieško antstolis, negali tiksliai pasakyti kiek sumokėjęs. Taip pat atsakė, kad prieš įvykį su nukentėjusiuoju A. P. kažkas vis skambinėjo, ji rašė žinutę. Ji sakė, kad ją gąsdina, kad atvažiuos, kad bus blogai, tiksliai neatsimena. Taip pat atsakė, kad A. P. neįvardino asmens kuris jai grasina. Nukentėjusysis veržėsi į vidų. A. P. sakė, kad jei kas atvažiuos, tai neįsileisti, nenurodė konkretaus asmens. Jam nežinoma kokiomis aplinkybėmis mokami dienpinigiai. Be to, po smurto nukentėjusįjį per atstumą apžiūrėjo, žiūrėjo, gal greitąją reikės iškviesti. Nežino, kažkur į kūno sritį įspyrė. Tuo metu buvo įsiaudrinęs. O nukentėjusysis pats atsistojo. Nukentėjusysis kažką turėjo rankoje, tamsoje nematė ką, po įvykio pamatė, kad tai buvo rožė. Nukentėjusysis jam nesudavė, jiedu tik susistumdė. Nepasakys ar vieta, kur stovėjo nukentėjusiojo automobilis, buvo apšviesta, ar ne. Nukentėjusįjį apžiūrėjo tuomet, kai jis atsistojo nuo žemės. Toje vietoje apšvietimas veikė. Taip pat atsakė, kad, atidarius duris, nukentėjusysis veržėsi į vidų, paėmė jam už krūtinės. Patikslino, kad nukentėjusysis šaukdamas ėjo į vidų, sakė praleisti, žengė koja. Kai A. P. išgirdo beldimą į duris, sakė neįsileisti. Ji sakė neatidaryti durų niekam. Ji sakė, kad kažkas atvyks, gal minėjo kokį vardą, sunku pasakyti, vyko pokalbis. Poelgį vertina blogai, reikėjo nesmurtauti. Patikslino, kad A. P. girdėjo, bet nematė kas įvyko, nes buvo kambaryje su mažamete mergaite. Ji galėjo triukšmą girdėti. Po įvykio ji išėjo į lauką ir nukentėjusysis jos atsiprašė dėl to, kad gąsdino. Su A. P. tuo metu jis (kaltinamasis) draugavo. Prieš išvažiuojant nukentėjusiajam, į lauką išėjo A. P., jis sakė nukentėjusiajam jos atsiprašyti, nes negražu taip daryti, nukentėjusysis atsiprašė. Nukentėjusysis normaliai judėjo po įvykio. Jam nukentėjusysis smūgių nesudavė, buvo suėmęs už krūtinės ir stūmė. Smurtą iššaukė agresyvi kaltinamojo būsena, jis veržėsi į namus. Jis pasibeldė į duris, o jis (kaltinamasis) atidarė duris, šis pamatęs jį, pradėjo brautis į vidų, rėkti ir, to pasekoje, gavosi susistumdymas. Jiedu grūmėsi iki išėjimo į lauką. Grūmimosi metu niekur neatsitrenkė. Duris atidarė instinktyviai. Nukentėjusysis nukrito ant šono, danga buvo betoninė.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. M. paaiškino, kad kaltinamojo nepažinojo. Gyveno (duomenys neskelbtini) pas sesę. Sulaukė skambučio, ji jį pakvietė susitikti. Pasakė, kad už pusantros valandos bus pas ją. Paėmė gėlę ir atvyko nurodytu adresu. Pabeldė, duris atidarė kaltinamasis, griebė už striukės, pradėjo kumščiuotis, smūgių buvo daug. Po to jiedu išėjo į kiemą, jam šis daug kartų įspardė, sudavė gulinčiam į galvą. Po to jis sėdo į automobilį ir išvažiavo. Nuvyko į ligoninį, į priėmimo skyrių, iškvietė policiją ir, po apžiūros, grįžo pas seserį į (duomenys neskelbtini). Kaltinamąjį matė pirmą kartą. Tą moterį, kuri jam skambino ir pas kurią jis atvyko, vieną kartą pavežė iki namų, nes buvo blogas oras. Paskui per facebook parašė jai. Vieną vakarą ji pati pakvietė arbatos, pakvietė į savo namus ir atvažiavo. Jokių grasinimų iš jo pusės nebuvo. Ji jam pastoviai skambinėjo, klausinėjo už kiek laiko bus, klausė ar tikrai jis atvažiuoja. Toks vaizdas, kad specialiai viskas buvo suorganizuota. Įvykio metu ji visą laiką buvo lauke, ten šokinėjo apie juos. Jo brolis taip pat buvo šalia, viską matė. Jie lauke buvo trise. Priėmime jį gydytojas (duomenys neskelbtini) išsamiai apžiūrėjo. Pas ekspertą vyko gal po kelių dienų, tiksliai neatsimena. Kai jį pradėjo tampyti ir daužyti, striukė suplyšo, buvo perplėštas pilnai striukės šonas. Striukę įvertino 50 eurų, ją pirko gal už 100 eurų. Striukę buvo pirkęs Kaune, kvito neišsaugojo. Ieškinį palaiko. Jam reikėjo lankytis pas gydytojus. Su žmona išsiskyręs, deklaruotoje gyvenamojoje vietoje negyveno. Be to, jam savaitgalį reikėjo išvažiuoti į reisą. Važiavimo grafiką susidėlioja su firmos administracija. Tuo metu buvo grįžęs iš reiso, nedirbo dėl ligos (buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas). Kaltinamasis sužalojo jo mąstyseną, turi baimės jausmą, kad ir eidamas į pasimatymą. Vartojo vaistus nuo skausmo, po įvykio pradėjo skaudėti sprando sritį, darėsi tyrimus. Išlikę liekamieji reiškiniai. Vienas smūgis buvo labai stiprus, skaudėjo galvos visą šoną. Nedarbingumą turėjo, nes buvo patempti kojos raiščiai. Dirba Europoje, automobilis stovi Europoje. Iki įvykio nepamena prieš kiek dienų buvo grįžęs, nedaug laiko buvo parėję. Darbo grafiką planuoja, nes turi mokėti paskolas ir vaiko išlaikymą. Grįžus iš reiso, ilsisi apie tris savaites. Įvykio metu ėjo antra savaitė. Po įvykio buvo išvažiavęs į Europą, tiksliau apie tai daugiau nepamena. Tai merginai buvo žinoma jo šeimyninė padėtis, žinoma, kad negyvena su buvusia žmona, kad su šia turi tris vaikus. Santuoką nutraukę neseniai. Nedarbingumas buvo pratęstas dėl sumušimo, važinėjo pas gydytojus. Kai policijoje davė paaiškinimus (parodymus), buvo šoko ištiktas. Iš tiesų atvažiavęs pasibeldė į duris atėjęs su gėle. Magnetinio rezonanso tomografo tyrimą atliko praeitą savaitę, nes problemos su Vilkaviškio gydytojais, nes šie negali priimti arba atostogauja, o jam reikia su darbu derintis. Jei reikės, pateiks MRT išrašą. Jo darbo užmokestis 500 eurų. Darbo sutartį turi. Sesuo, brolis gali paliudyti, kad gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra butas, už jį moka paskolą, santuokos nutraukimo metu šis padalintas. Būna, kad paskauda stuburą. Nieko neperdėjo. Taip pat atsakė, kad po smurto jo atžvilgiu jis neturėjo už ką merginos atsiprašyti, šios neatsiprašė. Patikslino, kad dar ir daugiau nei penkiolika smūgių buvo suduota. Nurodė, kad apie 7 kartus įspyrė. Dėl smūgių skaičiaus prieštarauja kaltinamojo parodymams. Be to, jis nebuvo įžengęs į moters namus. Jam pabeldus, iš karto atidarė duris ir jį puolė. Jis puolė ir pradėjo iš syk į galvą smūgiuoti. Be to, sakė, kad jis (nukentėjusysis) grasino jai, tipo tai panelei, kad ją užmuš. Jo automobilis nėra naujas, kuro sąnaudos 100 kilometrų apie 9-11 litrų. Atsakė, kad su žmona metai laiko kaip gyvena atskirai. Gyvena metai laiko (duomenys neskelbtini). Be to, prašė, kad nustotų mušęsis, gal dėl to kaltinamasis nustojo. Ji (moteris) atbėgo su telefonu, jis prašė parodyti SMS žinutes - grasinimus, jei tokius rašė, tada ši aiškino, kad jis tik skambino. Turi pokalbių įrašą, nes parsisiuntęs į telefoną pokalbių įrašymo programą, nes anksčiau buvę konfliktų su buvusia žmona. Šiuo metu vartoja vaistus nuo skausmo.
Teisiamojo posėdžio metu ekspertas V. V. išvadą palaikė. Paaiškino, jog išvadą davė pagal objektyvius duomenis. Po kitų poveikių galėjo nelikti sužalojimų, buvo žiemos metas, galėjo rūbai sugerti. Vienas smūgis tikrai buvo suduotas prie kairės ausies kaušelio. Vilkaviškio ligoninėje, matomai, skundėsi skausmu, tada daromi tyrimai. Jis nusiuntė nuotraukas radiologui, šis kategoriškai paneigė lūžius. Apžiūrėjo nukentėjusįjį, surašė ką konstatavo. Ligoninėje jokių objektyvių sužalojimų nekonstatuota. Jis konstatavo nežymų sveikatos sutrikdymą. Žmogus skundėsi, kad skaudėjo, jis galėjo jausti fizinį skausmą. Galėjo žmogus ir pats susižaloti. Nugaros skausmas galėjo atsirasti ir ne dėl poveikio. Jei žmogus sako, kad skauda, nereiškia, kad skauda. Gali būti neaiški skausmo kilmė. Jei nėra sužalojimo, sužalojimas nevertinamas, galėjo būti poveikių ir daugiau. Protrūzija – slankstelių pasislinkimas, ji gali atsirasti nuo ligos. Kremzlė gali judėti nuo ilgo sėdėjimo, stovėjimo ar sužalojimo. Dėl to, kas objektyvu, negali nukentėjusysis jausti iki šiol skausmo. Kraujosruva pagal duomenis rezorbuojasi iki trijų savaičių, dingsta per tris dienas. Jo manymu, žmogus važiuoja automobiliu sėdėdamas, tai dviračiu taip pat. Iš tokių sužalojimų nemato, kad galėtų būti tokie skausmai. Be to, nukentėjusysis atvykęs ką paaiškino, tas aprašyta. Jis atvyko ir buvo apžiūrėtas sekančią dieną. Pagal tai ką jis (ekspertas) turėjo (pagal turimus duomenis) negalima būtų sakyti, kad iki šiol skauda. Nei Vilkaviškio ligoninės, nei jų radiologas nepasisakė dėl lūžių, parašyta, kad lūžių nėra.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. P. paaiškino, kad su kaltinamuoju draugavo ir išsiskyrė, nukentėjusysis jai žinomas, neturi priežasčių sakyti ne tiesą. Vykstant ikiteisminiam tyrimui, su kaltinamuoju buvo pora. Nukentėjusysis atvažiavo pas ją jai grasindamas, nes prieš tai buvo rašęs jai žinutes, kurias rodė tyrėjai. Jis jai skambinėjo ir rašinėjo. Pas ją buvo (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini). A. M.. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) rūkė koridoriuje, (duomenys neskelbtini) pabeldė į duris. Po to kas vyko ji nematė. Be to, dar po viso (duomenys neskelbtini) vėl parašė grasinančią žinutę. Neturi žinučių, tačiau tyrėjai buvo parodžiusi. Ji nesikišo į konfliktą. Nepamena tyrėjo vardo ir pavardės. Po įvykio buvo tyrėja atvažiavusi, kai (duomenys neskelbtini) parašė pareiškimą. Nuo paskambinimo iki beldimo į duris su (duomenys neskelbtini) nebendravo, nekalbėjo. Girdėjo beldimą į duris. (duomenys neskelbtini) sėdėjo prie pat durų. Teisėjui, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus jos paaiškinimus (t. 1, b. l. 66), atsakė, kad neatsimena, kad taip paaiškino. Nukentėjusysis buvo skambinęs, sakė, kad važiuoja iš (duomenys neskelbtini). Įvykio nematė. Įvykį galėjo matyti tik (duomenys neskelbtini), nes buvo su (duomenys neskelbtini). Tuo metu ji buvo kambaryje su savo mergaite. Į lauką išėjo kai ją pasikvietė (duomenys neskelbtini). Pažiūrėjo į (duomenys neskelbtini) telefoną, kad (duomenys neskelbtini) jai buvo skambinęs. Skaičiausi bylą, nukentėjusysis nurodęs, kad dėl sužeidimų gavo biuletenį. Jai (duomenys neskelbtini) atsiuntė bylos medžiagą. Žino bylos aplinkybes. Nukentėjusysis jai sakė, kad važiuoja iš (duomenys neskelbtini). Žino, kad jis (duomenys neskelbtini) registruotas, nes jo sutuoktinė ir mama ten gyvena. Jis pas sutuoktinę negali važiuoti ir artintis, jis nebuvo su ja galutinai išsiskyręs. (duomenys neskelbtini) pasikvietė pas save, tai buvo prieš porą valandų iki įvykio. Kai nukentėjusysis jai skambino, jie jau seniai buvo pas ją. Nukentėjusiajam neskambino ir neprašė, nekvietė atvykti. Nukentėjusysis jai grasino po to viso įvykio. Jis jai grasino, vadino visokiais žodžiais. Jis jai grasino, nes bendravo su jo sutuoktine, kuri ją norėjo vaikų aukle samdyti. Iki įvykio piktumo prieš jį neturėjo, dabar turi. Jis grasino, pasakė „tau dabar bus“. Jis atvažiavo pas ją su rože, kiek matė, ši ant kiemo mėtėsi. Jis jai apie žaislus nieko neminėjo, jam sakė, kad jai nieko nereikia, turi savo vaikų, tegul jiems perka. Su nukentėjusiojo sutuoktine bendravo, žinojo, kad jie negyvena kartu, bet žinojo, kad jis pas ją lankosi. Patikslino, kad (duomenys neskelbtini) atidarė duris. Ji negirdėjo jokių žodžių. Tai mačiau per langą, - kad atidarė duris, degė šviesa. Garsų negirdėjo. Kai sėdėjo ir gėrė kavą, kai paskambino (duomenys neskelbtini), pasakė, kad jei atvažiuos, jo neįleisti ir išprašyti, nes nenori konfliktų nei su jo žmona, nei su kuo nors dar. Kai atidarė duris, triukšmo nebuvo. Atsakė, kad (duomenys neskelbtini) pasikvietė tikrai ne dėl to, kad atvažiuoja (duomenys neskelbtini). Nežino, ar D. M. anksčiau pažinojo. Ji buvo pasakiusi, kad jei atvažiuos, išprašyti gražiuoju. Daugiau niekas kitas neturėjo pas ją atvažiuoti. Ji jau buvo pasikvietusi (duomenys neskelbtini) kai skambino (duomenys neskelbtini). Tuo metu kai atvažiavo (duomenys neskelbtini), ji nenorėjo eiti atidaryti durų. Po įvykio nukentėjusiojo sutuoktinė jai buvo sakiusi, kad (duomenys neskelbtini) neleidžia jai (liudytojai) prižiūrėti jų vaikų, nes ji tokia ir anokia. Viena kartą (duomenys neskelbtini) ją buvo parvežęs namo. Po įvykio ant (duomenys neskelbtini) supyko, nes jis davė melagingus parodymus. Be to, ji paprašė (duomenys neskelbtini) duoti paskaityti bylos duomenis. Prašė, skaitė seniai. Ji skaitė kaltinamąjį aktą, pačios bylos nematė. Perklausius garso įrašą iš nukentėjusiojo mobilaus telefono, atsakė, kad jos toks numeris, koks telefone. O nukentėjusįjį kvietė atvažiuoti tuo tikslu, kad jo žmona Indrė buvo pas ją. Ji (liudytoja) jį pakvietė atvažiuoti, nes jo žmona jo bijojo ir nėjo į lauką. (duomenys neskelbtini) buvusi žmona tai prašė jos. Atsakė, kad M. Ž. nebuvo žinoma apie kvietimą. Tačiau šis matė nukentėjusiojo žmoną pas ją. Nukentėjusiojo žmona norėjo išsiaiškinti su juo ((duomenys neskelbtini)) ir su ja, kad jis jai rašinėja. Ši jai nesakė, kad skyrybų procesas prasidėjęs. Ši jai sakė, kad ji nori skirtis, nes jis ją buvo sumušęs. Nukentėjusysis į tai atsakė, kad negali pasakyti, ar tuo metu jau buvo paduoti skyrybų dokumentai. Toliau liudytoja atsakė, kad (duomenys neskelbtini) neprašė, kad jis nukentėjusįjį paauklėtų. Jie (kaltinamasis ir jo brolis) pas ją jau buvo, tačiau (duomenys neskelbtini) telefonu sakė, kad ji viena. Nukentėjusysis sutiko atvykti, atvyko apie 17 val., (duomenys neskelbtini) jau buvo prieš tai atėjęs. (duomenys neskelbtini) prašė jos taip sakyti. Niekas neprašė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme sakyti ne tiesą. Supranta pasekmes. Nežino, kodėl melavo. (duomenys neskelbtini) prašė jos nebandyti jos kišti. Ši prašė visų. Atsakė, kad (duomenys neskelbtini) norėjo su juo ((duomenys neskelbtini)) ir su ja išsiaiškinti kodėl jis jai rašinėja. (duomenys neskelbtini) sekančią dieną atėjo pas ją, susirinko rožių žiedlapius. Kai (duomenys neskelbtini) atvažiavo, ji atsisakė eiti, nes sakė, kad jo bijo. Toliu kaip ir kas vyko, ji tikrai nematė. Tuo metu (duomenys neskelbtini) sėdėjo pas ją virtuvėje prie stalo. Pripažįsta, kad telefono įraše jos balsas. Tuo metu ji su (duomenys neskelbtini) draugavo ir jis pas ją buvo. (duomenys neskelbtini) jos prašė, kad jam ((duomenys neskelbtini)) paskambintų. Telefoninį pokalbį girdėjo (duomenys neskelbtini) ir jo brolis. Kaltinamasis D. Ž., atsakė, kad kaip jis anksčiau teigė, taip ir buvo. Jį pasikvietė apie 17 val., skambinėjimų nukentėjusiajam negirdėjo. Jis su (duomenys neskelbtini) tuo metu draugavo, jam ši sakė, kad jai skambinėja, kad grasina užmušti. Liudytoja toliau atsakė, kad ji buvo paprašiusi (duomenys neskelbtini) gražiai išprašyti. Be to, pati (duomenys neskelbtini) norėjo išsiaiškinti, bet pabaigoje pabijojo. Be to, ji (liudytoja) žino, kad (duomenys neskelbtini) buvo ją į mišką išvežęs, sumušęs, nuotraukos yra jos telefone ir policijoje. Atsakė, kad nebuvo (duomenys neskelbtini) su broliu pakviesti kaip apsauga, ar dėl kito tikslo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. Ž. paaiškino, kad kaltinamasis jo brolis, sutinka duoti paaiškinimus (parodymus). Atsakė, kad neturi priežasties sakyti ne tiesą. Tikslaus laiko nepasakys, tačiau buvo šių metų žiema. Galėjo būti vasario 21 d., ar 22 d. Buvo vakaras. Jis su broliu (duomenys neskelbtini) buvo pas kaimynę, brolio draugę. Gėrė kavą. Jiedu išėjo parūkyti. Kažkas pabeldė į duris, brolis atidarė, stuktelėjo atėjusiam. Po to jiedu išėjo į kiemą, čia susistumdė. Jis (liudytojas) stovėjo kieme ir žiūrėjo, kad brolis nebūtų pralaimėjusio pusėje. Taip nebuvo. Atsakė, kad kažkas pasibeldė į duris. Brolis atidarė duris. Šis (atėjęs asmuo) stuktelėjo, brolis šiam atgal. Kodėl atėjęs asmuo taip padarė nežino, bet šis tuo metu kažką rankose turėjo. Tik paskui jie (liudytojas ir kaltinamasis) apžiūrėjo, kad buvo rožė. Kiemas nebuvo apšviestas. Tuo metu brolis gal greičiau sureagavo ir trinktelėjo atėjusiam asmeniui. Smūgis tikrai ne vienas buvo, buvo trys, keturi. Brolis šiam sudavė kažkur per ausį. Nematė, ar kumščiu sudavė, nes kiemas nebuvo apšviestas. Paskui, tik jiems paėjus, įsijungė halogenas. Ar koja brolis sudavė minėtam asmeniui nežino, abejoja. Nukentėjusysis buvo pargriuvęs, tuo metu brolis gal sykį ranka šiam uždavė. Nukentėjusysis sakė, kad niekuo dėtas, kad atvažiavo kviestas. Paskui (duomenys neskelbtini) sakė, kad jis grasinęs, šnekėjęs visokius „vėjus“. (duomenys neskelbtini) tai sakė ir jam ir broliui. Prieš įvykį sakė (duomenys neskelbtini), kad kažkoks skambinėja, į draugus siūlosi. Prie jo (duomenys neskelbtini) neprašė brolio imtis prieš jį kokių nors veiksmų (priemonių). Pas (duomenys neskelbtini) buvo jis, brolis, (duomenys neskelbtini) ir kažkokia mergina. Merginos nepažįsta, tai net ir policijoje minėjo. Tos grumtynės, kažin, ar minutę truko. Paskui (duomenys neskelbtini) parodė, kad atvykęs asmuo jai skambinęs, buvo du jo skambučiai, įeinantis ir išeinantis. (duomenys neskelbtini) ir kita mergina buvo namo viduje. Jis tik paskui Airiną pasišaukė po konflikto. Po įvykio nukentėjusysis dar kažką kalbėjo, jis (liudytojas) liepė šiam sėsti į automobilį ir važiuoti namo. Šis, užvedęs automobilio variklį, dar kelis tokius žodžius pasakė, kad jis (liudytojas) nebūtų linkęs dovanoti. Jis nesikišo į brolio ir merginos santykius. Patikslino, kad brolis stuktelėjo nukentėjusiajam. Kai brolis atidarė duris, tai tas asmuo ir ėjo tiesiai į brolį. Tai tada brolis išsistūmė jį lauk, kad prie vaikų nevyktų. Smūgiai buvo suduoti jau lauke. Matė, kai brolis jį parmetė, nes toje vietoje jau šviesa plius, minus buvo. Matė, kaip nukentėjusysis gulėjo ant kiemo, nukentėjusysis rėkė, kad jis nekaltas. Jis sakė (duomenys neskelbtini) palaukti, kad eina (duomenys neskelbtini) pašaukti. Matė, kaip brolis nukentėjusįjį prispaudęs laikė ir lengvai sudavė ranka. Brolis nukentėjusiajam gal ir įspyrė, tačiau tiksliai nematė, nes žiūrėjo, kad brolis auka netaptų. Nukentėjusysis priešinosi, rankom mosikavo. Mano, kad nukentėjusysis broliui nesudavė. Be to, kavą gerdami jie brolio merginos namuose kalbėjosi, tačiau pokalbio nepamena. Gali būti, kad pokalbį girdėjo, bet jo neatsimena. Nepamena, kada buvo skambinti skambučiai, kuriuos rodė (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis išvažiuodamas atrodė, kaip ir atvažiavęs, ant šio sužalojimo nepastebėjo. Jis (liudytojas) buvo blaivus, nes tuo metu buvo nedarbingume (turėjo nedarbingumo pažymėjimą). Po įvykio pas (duomenys neskelbtini) baigė kavą gerti, nepamena, ar apie įvykį buvo kalba. Atsakė, kad taip, kad brolis nukentėjusiajam penkiolika smūgių būtų sudavęs, tai tikrai negalėjo būti. Nematė, kad nukentėjusiojo striukė būtų suplyšusi. Be to, kai jis (liudytojas) ėjo (duomenys neskelbtini) kviesti, nukentėjusysis jau buvo atsistojęs, tiesiog brolis šiam neleido niekur eiti. Neatsimena, kas jį pasikvietė pas (duomenys neskelbtini). Ėjo šiaip, gyvena kaimynystėje, nebuvo ką veikti kaime, be to buvo vakaras. Koridoriuje konfliktas baigėsi, kai (duomenys neskelbtini) nukentėjusįjį išstūmė į lauką. Negali pasakyti, kodėl nukentėjęs pirmas pastūmė (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) atgal trinktelėjo. Nukentėjęs ((duomenys neskelbtini)) buvo nukritęs, kai jį (duomenys neskelbtini) pastūmė, tačiau (duomenys neskelbtini) atbulas gal užsikabimo už kažko kieme, tiksliai nežino. Nežinau dėl ko ten viskas įvyko, kodėl taip gavosi. Negirdėjo, bent jau nepamena, pokalbio geriant kavą. Nežino, ar brolis blaivus buvo, tuo metu šis į darbą važinėjo. Be to, nematė, kad brolis nukentėjusiajam būtų spyręs. (duomenys neskelbtini) nukentėjo už tai, kad pastūmė brolį (duomenys neskelbtini). Šio pastūmimo daugiau nieks nematė, nes jis buvo su broliu ir tas vaikinukas, kuris atvažiavo. Po to jie gėlę rado kieme. Nežino tokio (duomenys neskelbtini) prašymo neatidaryti niekam durų. Atvykusio asmens brolio pastūmimas buvo pavojingas, pastūmimas buvo vienas, kai brolis duris atidarė.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. M. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, šį mačiusi vieną kartą. M. M. – buvęs sutuoktinis. Tą vakarą kai vyras atvažiavo pas (duomenys neskelbtini), matė kaltinamąjį. Jį matė apie valandą laiko. Tai buvo 2019-02-21. Šis buvo su (duomenys neskelbtini). Kaltinamąjį matė namuose pas (duomenys neskelbtini). Jos paprašė, kad ją atvežtų pas (duomenys neskelbtini), kad ji prižiūrėtų jos mergaitę. Ji (liudytoja) buvo kambaryje su jos mergaite. Matė automobilio šviesas, žinojo, kad jos sutuoktinis atvažiavo, o po viskam dar teko jo rožę nuo kelio susirinkti. Būnant (duomenys neskelbtini) namuose, ši jai sakė, kad (duomenys neskelbtini) jos draugas. Šis atėjo pas (duomenys neskelbtini) ne vienas. Kai buvęs vyras atėjo į butą pas (duomenys neskelbtini), ji su jos mergaite buvo. O anksčiau jie ((duomenys neskelbtini) ir jos buvęs vyras) telefonu kalbėjosi. Negirdėjo ką jie kalbėjo. (duomenys neskelbtini) į kambarį atėjo viena, matė, kad buvo nervuota. Apie 23 val. pamatė jos skambutį, ši pasakė, kad pas ją atvažiavo policija. Atsakė, kad pažįstamo paprašė, kad ją atvežtų į (duomenys neskelbtini) namus. Buvo apie 21 val. Kaltinamojo dar nebuvo. Po daugiau kaip pusvalandžio į namus atėjo kaltinamasis. Su šiuo labai mažai bendravo. Su kaltinamuoju išgėrė kavos, gyvenimo temomis bendravo. Jiedu nieko nesitarė. Ją (duomenys neskelbtini) pasikvietė tam, kad paprašyti savo draugo pasikalbėti su jos vyru, kad sugrįžtų į šeimą. Ji tik matė M. M. automobilio šviesas. (duomenys neskelbtini) prabuvo gal 5-10 min. Tačiau šio nematė, jo negirdėjo. Tačiau tuo metu (duomenys neskelbtini) įbėgo į kambarį pasiimti telefono, šios ji paklausė, kas vyksta. Ši liepė jai dėmesio nekreipti. Tą vakarą (duomenys neskelbtini) nematė. Po to pokalbio, vėliau ji ((duomenys neskelbtini)) viena atėjo iš lauko. Kai gėrė kavą, (duomenys neskelbtini) skambino buvęs jos sutuoktinis ir sakė, kad atvažiuoja. Dar jie rašinėjosi, bet jai žinučių nerodė. Gėlė buvo (duomenys neskelbtini) skirta. Kaltinamasis patikslino, kad jis sakę, kad šią liudytoją matė kelias minutes. Liudytoja toliau paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) grasino (duomenys neskelbtini), ši jai tai sakė. Sakė, kad (duomenys neskelbtini) norėjo turėti lytinių santykių su (duomenys neskelbtini) ir grasino (duomenys neskelbtini). Dar jie rašinėjosi. Jų reikėtų klausti kodėl ją slėpė. Ji nieko blogo nepadarė. Jei nepažįsta žmonių, taip kaip ji gali šių prašyti jos į reikalus „nekišti“. Ji neprašė jos „nekišti“. Be to, su (duomenys neskelbtini) jau daug laiko kaip nebendrauja. Ši jai pasakė, kad jei neprisidės prie (duomenys neskelbtini) išlaidų už advbokato pagalbą, pasakys, kad ji (liudytoja) kalta. Patikslino, kad ji negirdėjo telefoninių pokalbių (duomenys neskelbtini). Iš jos lūpų girdėjo, kad (duomenys neskelbtini) jai grasina. Kai ji atvažiavo, juodvi pasidarė kavos, buvo apie pusvalandį ir (duomenys neskelbtini) atėjo. Gal (duomenys neskelbtini) norėjo gera pasirodyti sakydama, kad jie pasikalbės, kad (duomenys neskelbtini) grįžtų į šeimą. Bendravo su (duomenys neskelbtini) po to kai ji buvo apklausta teisme. Nesidomėjo apie pokalbių įrašus. Ji nenorėjo nieko su vyru (duomenys neskelbtini) išsiaiškinti nuo to laiko kai padavė skyrybom. (duomenys neskelbtini) sakė, kad jos draugas pasikalbės su jos vyru, kad vyras grįžtų į šeimą. Suprato, kad pasikalbės žodžiu. Nežino, ar (duomenys neskelbtini) prašė sumušti (duomenys neskelbtini). Ją atvežė pas (duomenys neskelbtini) jos draugas V. Š.. (duomenys neskelbtini) kalbėdama su jos vyru tai į kitą kambarį, tai į lauką išeidavo. Suprato, kad su jos vyru kalba. (duomenys neskelbtini) nebuvo jos vaikų auklė, ji tik ieškojo auklės ir norėjo ją samdyti. Ji atvažiavo pas (duomenys neskelbtini) dėl to, kad ji paprašė prižiūrėti jos mergaitę, nes ateis jos draugas. Negirdėjo ar (duomenys neskelbtini) kvietė (duomenys neskelbtini) pasikalbėti. (duomenys neskelbtini) važiavo pas (duomenys neskelbtini). Prieš tai, gal ji nesakė (duomenys neskelbtini), kad draugą turi. Atsakė, kad girdėjo kelis žodžius iš (duomenys neskelbtini) pokalbio „ar tu atvažiuosi?“. Jis sakė „už valandos“. Kiek pamena, (duomenys neskelbtini) paskambino (duomenys neskelbtini). Ji ėjo kalbėtis su (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mergaitė tuo metu buvo gal pusantrų metų. Neturi (duomenys neskelbtini) persiųstų žinučių jai. (duomenys neskelbtini) buvo išėjusi į lauką. Buvo palikus telefoną kambaryje ir buvo atbėgusi jo pasiimti. Buvo labai sumišusi ir jai sakė nesikišti. Po to pokalbio į kambarį niekas neatėjo, tik (duomenys neskelbtini) viena.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Kaltinamojo D. Ž. kaltė, padarius jam inkriminuotą, teismo nustatytą ir anksčiau aprašytą nusikalstamą veiką pasitvirtino sekančiais duomenimis :
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo M. M. iš dalies duotais paaiškinimais, t. y. jog kaltinime nurodytu laiku, vietoje jo atžvilgiu D. Ž. smurtavo, tokiu būdu šis jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, be to veikos darymo metu D. Ž. suplėšė jo 50 eurų vertės striukę.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojo M. Ž. paaiškinimais, kad D. Ž. kaltinime nurodytu, laiku, vietoje sudavė ne mažiau kaip 4 kartus kumščiu nukentėjusiajam M. M. į galvos sritį, šiam pargriuvus vieną kartą įspyrė į kūną. Ikiteisminio tyrimo metu M. Ž. nurodė, jog D. Ž. M. M. įspyrė du kartus.
Be to, įvykio vietos apžiūros protokole aprašytomis aplinkybėmis, jog įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b. l. 17-19).
2019-02-21 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta M. M. pateikta striukė „Malidinu“, 50 dydžio. Striukės dešinės pusės rankovė yra suplėšyta per siūlę ir per juosmenį, t. p. kairės pusės rankovės pažastis yra suplėšyta per siūlę (tomas 1, b. l. 69-73).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvada Nr. G 110/2019 (09), kad M. M. klinikiniais duomenimis konstatuota galvos, veido, krūtinės ir nugaros sumušimas, t. p. kraujosruvos ir nubrozdinimas kairės ausies ir kairio smilkinio srityse buvo padaryti kontaktuojant su kietu buku ar bukabriauniu daiktu, galimai 2019-02-21 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui, sužalojimai nėra pavojingi nukentėjusiojo gyvybei. Kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienu poveikiu, esant M. M. bet kokioje padėtyje, tiek suduodant ranka, tiek spiriant koja, tiek kontaktuojant su kitu, kietų bukų ar bukabriauniu savybių turinčiu daiktu. M. M. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (tomas 1, b. l. 77).
Dėl duomenų vertinimo ir D. Ž. veikos kvalifikavimo
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamasis D. Ž. teisiamojo posėdžio metu iš esmės prisipažino, jog kaltinime nurodytu laiku, vietoje nežymiai sužalojo M. M.. Iš esmės jis nurodė, jog, nors kaltinamajame akte nurodyta ir prokurorė jį kaltino, tuo kad jis M. M. sudavė ne mažiau kaip 15 kartų kumščiu į galvos sritį, šiam pargriuvus ne mažiau kaip 7 kartus įspyrė į įvairias kūno vietas, tačiau tai jis nepadarė. Jis pripažino, jog nukentėjusiajam sudavė ne daugiau kaip tris kartus į galvą, šis pargriuvo. Po to šiam vieną kartą įspyrė. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. Ž. nurodė, kad D. Ž. kaltinime nurodytu, laiku, vietoje sudavė ne mažiau kaip 4 kartus kumščiu nukentėjusiajam M. M. į galvos sritį, šiam pargriuvus vieną kartą įspyrė į kūną. Ikiteisminio tyrimo metu M. Ž. nurodė, jog D. Ž. M. M. įspyrė du kartus. Teismas, įvertinęs tai, kad M. Ž. palyginus netrukus po įvykio ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui nurodė, jog D. Ž. M. M. įspyrė du kartus, o teisiamojo posėdžio metu jis nenurodė, kodėl keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus dėl įspyrimo skaičiaus, sprendžia, jog M. Ž. dėl įspyrimo skaičiaus teisingus paaiškinimus davė ikiteisminio tyrimo metu. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad M. M. kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienu poveikiu, esant šiam bet kokioje padėtyje, tiek suduodant ranka, tiek spiriant koja, tiek kontaktuojant su kitu, kietų bukų ar bukabriauniu savybių turinčiu daiktu. Akivaizdu, kad tarp kaltinamojo D. Ž. ir nukentėjusiojo M. M. paaiškinimų dėl nusikalstamos veikos būdo ikiteisminio tyrimo metu buvo prieštaravimai. Šie jokiais ikiteisminio tyrimo veiksmais nebuvo šalinami. Kaltinamasis aktas dėl nusikalstamos veikos būdo akivaizdžiai surašytas tik pagal nukentėjusiojo M. M. paaiškinimus, nors minėta specialisto išvada aiškiai rodė kitas aplinkybes. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nesurinkta papildomų patikimų duomenų patvirtinančių nukentėjusiojo M. M. paaiškinimus, jog jam D. Ž. sudavė ne mažiau kaip 15 kartų kumščiu į galvos sritį, jam pargriuvus, ne mažiau kaip 7 kartus įspyrė į įvairias kūno vietas. Ištyrus byloje surinktus duomenis, vien tik nukentėjusiojo paaiškinimų nepakanka, daryti išvadą, kad D. Ž. M. M. sudavė ne mažiau kaip 15 kartų kumščiu į galvos sritį, šiam pargriuvus ne mažiau kaip 7 kartus įspyrė į įvairias kūno vietas. Todėl šioje dalyje kaltinimas nepasitvirtino, neįrodytas. Kad nusikalstamos veikos metu D. Ž. suplėšė M. M. striukę D. Ž. teisiamojo posėdžio metu nepripažino. Tačiau pagal M. M., D. Ž., M. Ž. teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus aišku, kad D. Ž. ir M. M. susigrūmė, po to D. Ž. M. M. sudavė smūgius, dėl šių M. M. pargriuvo, po to gulinčiam M. M. D. Ž. įspyrė. Pagal šias aplinkybes, bei striukės aprašymą anksčiau minėtame daiktų apžiūros protokole, teismas sprendžia, kad D. Ž. nusikaltimo darymo metu suplėšė M. M. striukę. Kaltinamojo D. Ž. ir nukentėjusiojo M. M. teisiamojo posėdžio metu, liudytojo M. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai, minėta specialisto išvada ir kiti anksčiau aprašyti rašytiniai duomenys (šių duomenų loginė analizė) nenuginčytai patvirtina tai, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje D. Ž. sudavė ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu nukentėjusiajam M. M. į galvos sritį, šiam pargriuvus du kartus įspyrė į kūną, taip suplėšė nukentėjusiojo M. M. striukę, nukentėjusiajam M. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nenustatyta, kad anksčiau aprašyti duomenys gauti ne įstatymo nustatyta, tvarka, nenustatyta priežasties minėtais duomenimis netikėti, minėti duomenys patvirtina teismo nustatytas D. Ž. nusikalstamos veikos aplinkybes. Todėl šie duomenys yra D. Ž. kaltės įrodymai. Šiais įrodyta, jog D. Ž. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, teismo nustatytu būdu M. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. D. Ž. teismo nustatyta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, objektyvųjį požymį. Tiek nukentėjusiojo M. M., tiek liudytojo M. Ž., tiek kaltinamojo D. Ž. anksčiau aprašyti nuoseklūs, kryptingi veiksmai patvirtina tai, kad D. Ž. nuo pat veikos pradžios – susistumdymo su M. M. ir tuoj pat po to nusikalstamą veiką darydamas, suvokė šios pobūdį, t. y. jog muš ir muša nukentėjusįjį, ir norėjo taip veikti. Todėl tai patvirtina D. Ž. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, subjektyvųjį požymį. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių D. Ž. kaltę, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamasis D. Ž. padarė nesunkų nusikaltimą tiesiogine tyčia. Kaltinamasis D. Ž. šiuo nuosprendžiu nustatytą nusikaltimą padarė būdamas teistas. Byloje nėra duomenų, jog jis pagal Kauno apygardos teismo 2021-10-22 nuosprendį bausmę atlikęs. Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės byloje nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu. Jis jauno amžiaus, darbingas. Nėra duomenų, jog po išnagrinėto įvykio jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, ar jo atžvilgiu baudžiamoji byla nagrinėjama teisme. Atsižvelgiant į šias aplinkybes jam skirtina bausmė - laisvės apribojimas.
Dėl civilinių ieškinių
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 55,42 Eur žalos atlyginimo PSDF biudžetui dėl nukentėjusiojo M. M. gydymo (tomas 1, b. l. 49, 50). Kaltinamojo D. Ž. kaltė nežymiai sutrikdžius M. M. sveikatą įrodyta. Ieškovė rašytiniais įrodymais įrodė, kad dėl patirtų sužalojimų M. M. buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jo gydymą buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Be to, tokiu pat būdu įrodyta, kad suteiktų M. M. gydymo paslaugų kaina – 55,42 Eur. Todėl civilinis ieškinys pagrįstas. D. Ž. su šiuo civiliniu ieškiniu sutiko. Pagal tai ir CK 6.246 - 6.249, 6.280, 6.283 straipsnius civilinis ieškinys tenkintinas. Priteistina iš kaltinamojo D. Ž. turtinės žalos atlyginimas Valstybinės ligonių kasos naudai.
Nukentėjusysis M. M. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 3508,29 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 4000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo jo naudai iš kaltinamojo D. Ž. (tomas 2, b. l. 70-75). Iš esmės tiek ieškinyje, tiek teisiamojo posėdžio metu M. M. nurodė, jog :
dėl D. Ž. smurtinių veiksmų jis gydėsi, vis dar gydosi ir dėl to patyrė išlaidas : 417,19 Eur dydžio kurui (dyzeliui, kurio jo automobilis sunaudoja 11 1/100 km, kai 1 1 kaina - 1,099 Eur) kelionėms pas gydytojus (skaičiuoklė: 3451 x (11:100) x 1,099 = 3451 x 0,11 x 1,099 = 379,61 x 1,099 = 417,19); nuskausminamiesiems ir priešuždegiminiams vaistams ir/ar tepalams - 90,00 Eur. Negavo 350,65 Eur dydžio darbo užmokesčio (skaičiuoklė: (425,59 - 50,84 -261,81) + (425,59 -52,82 - 135,06) = 112,94 + 237,71 = 350,65) ir 2429,00 Eur dienpinigių (skaičiuoklė: (1776-619) + (1776-504) = 1157,00 + 1272,00= 2429), nes dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas 22 dienas : vasario mėn. - 7 dienas, balandžio mėn. - 15 dienų, o jo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis - 425, 59 Eur (skaičiuoklė: (478,69 + 306,26 + 491,84) : 3 = 1276,79:3 = 425,59) ir vidutinės kitos pajamos, susijusios su darbo santykiais (dienpinigiai) - 1776,00 Eur (skaičiuoklė: (1822+1761,50+1744,50) : 3= 1776). Nors šiuo metu jis laikinai gyvena Kėdainiuose, jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Šiaudiniškių km., Kybartų sen., Vilkaviškio r. sav. Todėl dėl D. Ž. sutrikdytos jo sveikatos pas gydytojus jam teko nuvykti 3451 km: į (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centrą pas šeimos gydytoją - 5 kartus po 149 km, į (duomenys neskelbtini) ligoninę pas kitus specialistus - 6 kartus po 140 km, į (duomenys neskelbtini) atlikti MRT (magnetinio rezonanso tomografijos) tyrimą 180 km. Iš įvykio vietos į VŠJ Vilkaviškio ligoninę vyko 23 km atstumą, o dėl sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo iš (duomenys neskelbtini) vyko 129 km į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Po apsilankymo visose gydymo įstaigose grįžo į faktinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (skaičiuoklė : (149x5+140x6+180+129)x2+23= (745+840+ 129)x2+23 = 1714x2+23 = 3428+23 = 3451). Be to, D. Ž. nusikaltimo padarymo metu nesutaisomai suplėšė jo (M. M.) vilkėtą striukę, kurios vertė - 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų). Be to, 221,45 Eur dydžio piniginius nuostolius patyrė vykdamas į apklausas, pirštų atspaudų ir seilių mėginio paėmimą Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK, bei teismo posėdžius Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose ir grįždamas į faktinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste (skaičiuoklė: 421,9+1410x( 11:100)x 1,099 = 1831,9 x 0,11 x 1,099= 201,509x1,099= 221,45): į apklausas vyko: 1 kartą 1,9 km iš VŠĮ Vilkaviškio ligoninės ir 1 kartą 140 km iš faktinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) mieste (skaičiuoklė: 1,9+140x3=1.9+420 = 421,9), bei 2019 metais vykau į penkis (5) teismo posėdžius (skaičiuoklė: 141x5x2=1410), nes jo automobilis dyzelino sunaudoja 11 1/100 km, kai 1 1 kaina - 1,099 Eur. Dėl patirto emocinio šoko ir dėl blogos sveikatos būklės patiriamų neigiamų išgyvenimų : skausmo, baimės, įtampos bei streso dėl sužalojimo pasekmių sveikatai ir darbui, nesusimąstė, kad reikėtų saugoti vaistų paskyrimą ir įsigijimą paliudijančius dokumentus (receptus, pirkimo čekius), bei degalų įsigijimo kvitus. Todėl turi tik labai mažą dalį rašytinių įrodymų patvirtinančių vartotų medikamentų jam paskyrimą ir įsigijimą, bei degalų pirkimo čekių. „Nalgesiną“ vis dar vartoja maždaug kas antra diena stuburo skausmui malšinti ir beveik kasdien priešuždegiminius tepalus. Tačiau nė vieno šio vaisto pirkimo čekio namuose nerado. Mano, kad automatiškai jis jį išmetė arba tiesiog paliko vaistinėje;
jog D. Ž. savo nusikalstamais veiksmais jam padarė 4000,00 Eur dydžio neturtinę žalą, nes dėl smurtinių jo veiksmų pasikeitė, pablogėjo, jo gyvenimas, nes iki pastarojo įvykio buvo visiškai sveikas žmogus. Nors dėl per jį patirtų sužalojimų gydėsi, tačiau visiškai pasveikti nepavyko iki šiol ir abejoja, ar aplamai pavyks. Dėl atsakovo fizinio smurto išpuoliu jam padaryto sveikatos sutrikdymo jis patyrė ne tik neapsakomai stiprų fizinį skausmą, bet ir emocinį šoką. Apie mėnesį laiko skaudėjo visas sumuštas vietas. Atrodė, kad skauda visą kūną, kad jo kūno nėra sveikos vietos. Pirmą savaitę po įvykio negalėjo valgyti, nes dėl sumušto kairio žandikaulio stipraus skausmo negalėjo sukąsti dantų. Susidariusios kairės ausies, kairio smilkinio ir viso kairio žandikaulio kraujosruvos skirstėsi labai lėtai. Žandikaulio kraujosruva visiškai išnyko ir kairės ausies žaizda visiškai sugijo tik po vieno mėnesio laiko. Todėl mėnesį laiko buvo gėda išeiti iš namų. Jį vis dar vargina nuolatinis galvos skausmas, stuburą skauda nuolat, o ypač kaklo srityje, bet kokioje padėtyje, išskyrus tuos momentus, kai guliu ant nugaros. Todėl jį kankina baimė ir nežinomybė dėl visiško pasveikimo galimybės. Kadangi jis autovežio vairuotojas, nuolat komandiruojamas dirbti po 6 savaites į įvairias Europos šalis. Vairuotojo darbas sėdimas, reikalaujantis greito loginio mąstymo tinkamiems sprendimams priimti, sprendžiant kelionėje iškilusias problemas. Tačiau besitęsiantys nuolatiniai stuburo ir galvos skausmai man trukdo tinkamai atlikti darbines užduotis, nes jam sunku ilgai sėdėti ir susikaupti. Negali susitaikyti su gydytojų nustatytais išlikusiais potrauminiais : padariniais, tai yra C3-4 tarpslankstelinio disko centrine protrūzija, pasekmėmis : nuolatiniu galvos ir stuburo skausmu, ir jų pašalinimo perspektyva - stuburo operacija. Baisu net pagalvoti, kad dėl D. Ž. chuliganiško išpuolio gali netekti mėgstamo, gerai apmokamo darbo ar tapti neįgaliu. Atrodo, kad „Jauno neįgalaus bedarbio“ statuso jis psichologiškai neatlaikytų, palūžtų ir jam nutiktų kas nors baisaus, kai tuo tarpu jis privalo tinkamai pasirūpinti savo 3 (trimis) mažamečiais vaikais, juos išlaikyti, įvykdyti skolinį įsipareigojimą bankui dėl suteikto kredito būsto, kuriame gyvena jo vaikai, įsigijimui. Dėl galvos ir kaklo skausmų tenka nuolat vartoti skausmą malšinančius vaistus, nors iki pastarojo įvykio jis vaistų aplamai beveik nenaudojo. Dėl nuolat vartojamų vaistų jam sutriko virškinimas, dažnai vargina skrandžio skausmai. Dėl ko tenka labai taikytis maistą, o kartais net nežino ką valgyti, kad neskaudėtų skrandžio. Dėl to, kad D. Ž. po įvykio nė karto nepasidomėjo jo sveikata, kad jis elgiasi įžūliai : melagingai nurodo faktines įvykio aplinkybes, dėl įvykio kaltina jį, patyrė ir vis dar patiria stiprų dvasinį sukrėtimą, jaučiasi nepagrįstai pažemintas, apšmeižtas. Atkreipė dėmesį į tai, kad šis įvykis sukėlė neigiamus išgyvenimus ne tik jam, bet ir jo artimiesiems : tėvams, seseriai ir broliui. Jie taip pat patyrė emocinį šoką, jautė išgąstį, ir vis dar nerimauja dėl jo sveikatos būklės. Ypač išgyvena jo tėvai ir sesuo, pas kurią jis šiuo metu gyvena. Ji jį slaugė po įvykio, nes pirmas paras visiškai negalėjo savimi pasirūpinti. Atsikelti iš lovos galėjo tik su pagalba, kas kelias valandas teko leisti skausmą malšinančius vaistus, todėl sesuo beveik nemiegojo pirmas naktis. Dėl per jį artimiesiems kylančių rūpesčių jis išgyveno ir vis dar išgyvena papildomą įtampą, slegia kaltės jausmas ir gėda. Dėl sutrikusios sveikatos pablogėjo bendravimo galimybės. Dalyvauti pokalbyje, diskusijoje trukdo galvos skausmas. Dėl jo vargina bet koks triukšmas. Prarado pasitikėjimą moterimis, vengia kompanijų, kuriose būna nepažįstamų jaunuolių. Labai mėgsta važinėti dviračiu. Tačiau po sužalojimo nepajėgia daug judėti, ilgiau būti vienoje padėtyje : sėdėti, stovėti, būti pasilenkęs. Po mažiausio fizinio krūvio, ilgesnio vaikščiojimo ar sėdėjimo, reikalingas ilgas poilsis gulint ant nugaros. Todėl pastaruoju metu laisvalaikį leidžia vienas, namuose skaitydamas knygas arba žiūrėdamas TV. Kadangi D. Ž. smurtiniai veiksmai kardinaliai pakeitė jo gyvenimą, jis vis galvoja apie pastarąjį įvykį. Net ir didžiausių pastangų dėka, dėl patiriamo stipraus galvos ir kaklo skausmo, negali šio užsimiršti. Nuo minčių, kad pastarieji skausmai gali būti nuolatiniai jo gyvenimo palydovai, kad gali tekti taikyti rizikingą operacinį gydymą, kad gali net tapti neįgalus, nuolat nervinasi, panikuoja ir labai dažnai puola į neviltį.
D. Ž. su civilinio ieškinio turtiniu reikalavimu nesutiko visiškai, nes iš esmės šis nepagrįstas; su neturtiniu reikalavimu sutiko iš dalies, sutiko M. M. atlyginti 300 Eur dydžio neturtinę žalą.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
M. M. iš esmės ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo nurodė, jog nusikaltimo padarymo metu D. Ž. suplėšė jo striukę 50 eurų vertės; dėl D. Ž. nusikalstamos veikos jis turėjo anksčiau nurodytas : išlaidas susijusias su vykimu į gydymo įstaigas, ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismą, vaistams, be to jis negavo pajamų susijusių su darbu. Įvertinęs šiam reikalavimui pagrįsti pridėtus įrodymus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju negalima šio reikalavimo tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 103 straipsnio 1 punktu nustatyta, jog nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti sudaro proceso išlaidas. (duomenys neskelbtini) straipsnis numato, jog šios išlaidos atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir dydžius (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-25 nutarimas Nr. 524). Sutinkamai su (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi, proceso išlaidos nukentėjusiajam atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo lėšų priklausomai nuo to, kas iškvietė nukentėjusįjį. Taigi keliones išlaidos nukentėjusiajam atlyginamos ne procesiniais dokumentais, kuriais išsprendžiama baudžiamoji byla, o pateikus atitinkamus dokumentus už šį darbą atsakingam teismo personalui. Šias išlaidas teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo į valstybės pajamas. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-280/2010). Tais atvejais, kai procesas nutraukiamas, nes nukentėjusysis susitaikė su įtariamuoju ar kaltinamuoju, prokuroras ar teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas turi sumokėti įtariamasis, kaltinamasis ar nukentėjusysis arba vienas iš jų (BPK 105 straipsnio 7 dalis). Dėl šių teisės normų visumos, darytina išvada, jog kelionės išlaidos, besąlygiškai vadovaujantis anksčiau nurodyta Vyriausybės patvirtinta tvarka, turi būti atlyginamos iš tos įstaigos lėšų, kurios sprendimu nukentėjusysis kviečiamas į teismą, o po to BPK 105 straipsniu, priimant baigiamąjį procesinį sprendimą, šios išlaidos gali būti išieškomos iš nuteistojo ar apmokamos BPK 105 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.
Be to, BPK 103 straipsnio 1 punktu nustatyta, jog nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo. (duomenys neskelbtini) straipsnis numato, jog šios išlaidos atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir dydžius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-25 nutarimu Nr. 524 patvirtintos liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių teisės pažeidimų teisenoje tvarkos 8 punkte nurodyta, kad minėto nutarimo Aprašo 3 punkte nurodytiems asmenims proporcingai laikui (įskaitant kelionei skirtą laiką), kurį jie nedirbo, nes vyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją, į teismą ar instituciją (pas pareigūną), nagrinėjančią administracinio nusižengimo bylą, kompensuojamas vidutinis darbo užmokestis, šaukiamajam asmeniui pateikus pažymą iš savo darbovietės apie darbo užmokesčio dydį.
D. Ž. teismui pateikė duomenis, jog jis dirbo UAB „Manvesta“, tačiau nepateikė iš savo darbovietės pažymos apie vidutinį darbo užmokesčio dydį. Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal D. Ž. pateiktą VSDF pažymą (tomas 1, b. l. 163), jis buvo ligos laikotarpiuose nuo 2019-02-12 iki 2019-02-28 bei nuo 2019-04-12 iki 2019-04-26. Tačiau nepateikė įrodymo dėl kokios ligos jis buvo minėtuose nedarbingumo laikotarpiuose. Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes M. M. turtinis reikalavimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o šie įtvirtinti CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.
Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus pagal tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Byloje nustatyta kaltinamojo D. Ž. kaltė padarius ir M. M. atžvilgiu baigtą, tyčinį nesunkų nusikaltimą. Be to, jis padarė šį nusikaltimą prieš M. M., šiam esant neviešu asmeniu, būnant nedarbingumo laike (turint nedarbingumo pažymėjimą). Pagal tai, ir įvertinęs M. M. tiek civiliniame ieškinyje surašytus, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodytus argumentus reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįsti, teismas sprendžia, kad įrodyta, jog M. M. dėl D. Ž. nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, gilesnę emocinę depresiją. M. M. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 4000 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimui pargrįsti pridėtus rašytinius įrodymus, anksčiau minėtą specialisto išvadą, mediko -specialisto teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, bei šio į teismo užduotus klausimus pateiktą papildomą išvadą, sprendžia, kad minėto kaltinamojo nusikalstama veika M. M. padaryti padariniai pagal mąstą, laipsnį buvo nežymūs, jog šie M. M. ilgiau netruko, negalėjo tęstis. Be to, nepateikta įrodymų, jog dėl D. Ž. anksčiau aprašytos veikos M. M. prireikė ambulatorinio ar stacionaraus ir (ar) ilgesnio gydymo, psichologo pagalbos. Be to, byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo D. Ž. turtinė padėtis gera, ar labai gera. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu M. M. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
Laikinas nedarbingumas – tai ne papildomos atostogos ar ne su gydymusi skirtas laikas. Šiuo laikotarpiu žmogus turi visas jėgas sutelkti į savo sveikatą, o „Sodra“ jam moka ligos išmoką. Išduodamas nedarbingumo pažymėjimą gydytojas supažindina pacientą su gydymosi režimu ir elgesio taisyklėmis, galiojančiomis laikino nedarbingumo metu. Taisyklių pažeidimais laikoma, kai žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo ir neatlieka paskirtų procedūrų, vartoja alkoholį ir kitaip svaiginasi, dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose arba elgiasi taip, kad jo veiksmai gali užtęsti laikino nedarbingumo trukmę. Nedarbingumo metu M. M. kelionė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) rajoną pas moterį aiškiai rodo, jo neatsakingą požiūrį į ligą, ligos metu taikomų taisyklių ignoravimą. Pagal tai teismas sprendžia, kad 4000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją. Be to, pagrįstai tikėtina, kad nukentėjusiojo elgesys kaltinamojo atžvilgiu buvo provokuojantis ir jis turėjo įtakos kaltinamojo veiksmams, todėl, įvertinus visas aptartas aplinkybes, prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 300 EUR.
Nukentėjusysis M. M. teismo prašė atlyginti jam turėtas proceso išlaidas - bendrai 1550,00 Eur advokatės pagalbai apmokėti. Nukentėjusysis turi teisę prašyti, kad iš kaltinamojo būtų išieškotos išlaidos nukentėjusiojo advokato, kaip jo atstovo išlaidoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pagal byloje esančius pinigų priėmimo kvitus, pavedimus (tomas 1, b. 167, tomas 2, b. l. 17, 18, 40, 164, 165, 167, tomas 3, b. l. 24) nukentėjusysis M. M. turėjo 1550,00 Eur tokių išlaidų. Šis prašymas tenkinamas iš dalies, nes, įvertinęs advokatės L. B. surašytą ieškinį (apimtį, sudėtingumą, ieškinio patikslinimą), ieškinio reikalavimų skaičių, jos dalyvavimą teismo posėdžiuose, teismo posėdžių skaičių, o šių buvo virš penkiolikos, o iš esmės byla nagrinėjama buvo keturiuose, teismas sprendžia, kad prašymas tenkintinas iš dalies. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ieškinio pagrindą ir dalyką, reikalavimus akivaizdu, kad ieškiniui surašyti nebuvo sudėtinga faktinė, teisinė situacija, bei jog šiam surašyti nereikia daug laiko. Be to, akivaizdu, kad ieškinys konkrečiai faktinių aplinkybių, dėl jų argumentų, išvadų aspektu nedidėlės apimties. Be to šiam ieškiniui pagrįsti įrodymų pati advokatė pagal jos rašytinius prašymus nerinko. Be to, šie argumentai taikytini ir dėl pasirengimo atstovauti ir atstovavimo teismo posėdžiuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad advokatės kontora, kurioje dirba, kelionės prasme netoli Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimas teisme netruko keliuose teismo posėdžiuose visą dieną, ar nuo pat darbo dienos pradžios iki pietų ir (ar) nuo pietų iki pat teismo darbo pabaigos. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Statistikos departamento duomenis vidutinis atlyginimas Lietuvoje - 2019 III ketv. NETO („į rankas“) – 834,3 EUR. Todėl prašymas dėl išlaidų advokatės pagalbai apmokėti tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam paskirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką : būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti, ar registruotis Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, D. Ž. paskirtą laisvės apribojimą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apygardos teismo 2021-10-22 nuosprendžiu paskirta bausme, ir jam paskirti galutinę bausmę – devynis mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką : būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti, ar registruotis Užimtumo tarnyboje; ir 2861,45 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt vieno euro ir 45 ct) baudą.
D. Ž. laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš D. Ž. Valstybinės ligonių kasos naudai 55,42 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 42 ct) žalai atlyginti. Įpareigoti D. Ž., po nuosprendžio įsiteisėjimo, per du mėnesius, 55,42 Eur sumokėti į Kauno teritorinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188783839, bankas – AB „Swedbank“, banko kodas - 73000.
Pripažinti nukentėjusiajam M. M. teisę į civilinio ieškinio turtinio reikalavimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio turtinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nukentėjusiojo M. M. pareikštą civilinio ieškinio reikalavimą dėl 4000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš D. Ž. priteisimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš D. Ž. M. M. naudai 300,00 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusios M. M. civilinio ieškinio šio reikalavimo dalies netenkinti.
Nukentėjusiojo M. M. prašymą dėl 1550,00 Eur proceso išlaidų iš D. Ž. priteisimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš D. Ž. M. M. naudai 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) turėtų išlaidų už atstovės, advokatės pagalbą procese. Likusią šio prašymo dalį netenkinti.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikia nagrinėti, - striukę „Malidinu“, pagal pakvitavimą tolimesniam saugojimui perduotą M. M., palikti jam.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.