Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės užsienio bendrovės If P&C Insurance, veikiančios per Lietuvos IF P&C Insurance AS filialą atstovei Neringai Savickaitei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei užsienio bendrovei If P&C Insurance, veikiančiai per Lietuvos IF P&C Insurance AS filialą dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas tarp ieškovo A. M. ir atsakovės užsienio bendrovės If P&C Insurance, veikiančios per Lietuvos IF P&C Insurance AS filialą dėl draudimo išmokos nesumokėjimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Išanalizavus byloje pateiktus duomenis nustatyta, jog 2023-03-27 pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą JES 975474 už ieškovo lėktuvo bilietus skrydžiui Vilnius-Nica-Vilnius. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos skrydžių datos: 2023-05-06 – 2023-05-10.

17. 2023-05-02 ieškovas ir atsakovė, tarpininkaujant UADBB „(duomenys neskelbtini)“, sudarė Kelionių draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. KV055715124) (toliau – Draudimo sutartis), kuria Kelionių draudimo taisyklių Nr. KD-20201 (toliau – Taisyklės) pagrindu buvo apdrausti ieškovo turtiniai interesai, susiję su būtinosios medicinos pagalbos išlaidomis ir kelionės išlaidomis (kelionės atšaukimu ar nutrūkimu, pavėlavimu išvykti į kelionę, kelionės jungties praradimu). Draudimo laikotarpis: nuo 2023-05-06 iki 2023-05-10.

18. 2023-05-05 ieškovo paskyroje E. sveikatos sistemoje ambulatorinio apsilankymo aprašyme buvo atliktas įrašas apie apsilankymą sveikatos įstaigoje, nurodyti ieškovo nusiskundimai: „karščiavimas, sloga, bendras silpnumas. Serga nuo 2023/05/04 vakaro, pakilo temperatūra iki 38,8 °C, būklei negerėjant, išliekant aukštai temperatūrai, 2023/05/05 pats kreipėsi į MML pr. sk. <br/>Anamnezėje BA.“

19. 2023 m. gegužės 11 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę nurodydamas, kad susirgo ir dėl to negali vykti į komandiruotę, todėl prašė kompensuoti nuostolius.

20. 2023 m. gegužės 19 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovą apie priimtą sprendimą nemokėti draudimo išmokos. Atsakovė nurodė, kad, pagal Taisyklių nuostatas, draudimo išmoka nemokama, jeigu kelionę atšaukėte per pirmas 3 kalendorines dienas nuo draudimo sutarties sudarymo. Draudimo sutartis buvo sudaryta 2023-05-02, o ieškovo liga, dėl kurios ieškovas neišvyko į kelionę, pasireiškė 2023-05-04, todėl atsakovė mokėti draudimo išmokos negali.

25. Kasacinio teismo praktikoje, atitinkamai, nurodoma, kad draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumas pirmiausia turi būti vertinamas šalių sudarytos draudimo sutartyje nustatytos draudimo apsaugos aspektu. Draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-381/2023, kt.). Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitarusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (nuo pradžių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-403/2022, kt.). Taigi, pareiga mokėti draudimo išmoką draudikui kyla tik tada, kai įvykio aplinkybės atitinka konkrečius draudimo sutartyje nurodytus draudžiamojo įvykio požymius, ir nėra aplinkybių, atitinkančių nedraudžiamųjų įvykių apibrėžimus. Šalys nėra ribojamos numatyti nedraudžiamųjų įvykių sąrašą, išskyrus atvejus, jei šalys ar bent viena iš jų žino ar turi žinoti, kad toks įvykis būtinai įvyks (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002). Taigi, sudarydamos draudimo sutartį ir apibrėždamos draudžiamuosius įvykius, šalys turi teisę taip pat susitarti dėl aplinkybių, kurių buvimas pašalina draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką.

26. Draudimo santykių ypatumai lemia šių santykių dalyvių pareigą ypač glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis, padedant įgyvendinti vienas kitam savo teises bei vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011). Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką; be to, tai yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2000; 2001 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-397/2001; 2003 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2003, kt.). Įvardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę šios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008).

27. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

28. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).

2. Pažymėtina, kad įvykis, kurį ieškovas prašo pripažinti draudžiamuoju, yra susijęs su Taisyklėse įtvirtinta kelionės išlaidų draudimo paslauga (Taisyklių 50–65 punktai). Taisyklių 50 punkte nurodyta, kad jeigu negalite išvykti į kelionę dėl įvykio, įvykusio iki kelionės pradžios, tokį atvejį vadiname kelionės atšaukimu. Taisyklių 51 punkto 1 dalyje nustatyta, kad draudžiamuoju įvykiu laikomas kelionės atšaukimas arba nutrūkimas dėl nelaimingo atsitikimo arba medicinos dokumentais patvirtintos staigios apdraustojo ar apdraustojo artimųjų ligos, dėl kurios kelionė negali įvykti. Taisyklių 53–55 punktuose pateikti kelionės išlaidų draudimo nedraudžiamųjų įvykių apibrėžimai. Taisyklių 53 punkte nurodyta, kad draudikas nedraudžia nuo įvykių, kurie nėra įtraukti į draudžiamųjų įvykių sąrašą, o Taisyklių 55 punkte įtvirtinta, kad draudikas nemoka draudimo išmokos, jeigu kelionė atšaukta per pirmas 3 kalendorines dienas nuo draudimo sutarties sudarymo. Analogiška sąlyga nurodyta ir draudimo liudijime – pagal Kelionės išlaidų draudimo sąlygą draudimo išmokos nemokame, jeigu kelionę atšaukėte per pirmas 3 kalendorines dienas nuo draudimo sutarties sudarymo.

3. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Draudimo sutartis buvo sudaryta 2023-05-02. Ieškovas teigia, kad jo sveikatos būklė buvo nustatyta ir įvertinta tik 2023 m. gegužės 5 d., ją įvertinus profesionaliam medikui. Tik nustačius diagnozę buvo konstatuota, kad ieškovas negali vykti į kelionę. Todėl, ieškovo teigimu, įvykis įvyko 2023 m. gegužės 5 d. profesionaliam medikui apžiūrėjus ieškovą ir įvertinus jo sveikatos būklę, bei nustačius diagnozę ir tik nuo apsilankymo pas medikus dienos gali būti laikoma, kad kelionė buvo atšaukta. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia ieškovo pozicija dėl žemiau nurodytų argumentų.

4. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, nagrinėjamu atveju – konkretus momentas, kai prasidėjo liga. Teismo vertinimu, kitos aplinkybės, tokios kaip apsilankymas pas gydytoją, gydytojo įrašai apie paciento nusiskundimus, būklės įvertinimas, gydymo paskyrimas ir kt., yra svarbios nustatant įvykio faktą ir laiką, tačiau nėra siejamos su įvykio pradžia. Vien ta aplinkybė, kad Taisyklių 64 p. yra numatyta, jog įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjas turi pateikti draudikui medicininius dokumentus, jei kelionė turi būti nutraukta dėl sveikatos pablogėjimo, kad draudikas galėtų susipažinti su įvykio aplinkybėmis, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog šiuo nagrinėjamu atveju įvykio data turi būti laikoma ta data, kada ieškovas kreipėsi į gydymo įstaigą. Teismas taip pat pastebi ir tai, kad nei Kelionių draudimo taisyklėse, nei Kelionių draudimo liudijime nėra nurodyta, kad būtent nuo medicininio dokumento surašymo dienos yra laikoma, kad įvyko įvykis. Taigi šiuo atveju įvykiu yra laikoma liga, dėl kurios kelionė negalėjo įvykti, nepriklausomai nuo to, kada dėl jos buvo kreiptasi į medikus. Priešingu atveju apdrausti asmenys įgytų galimybę sudaryti draudimo sutartis dėl įvykių, kurie jau yra įvykę, taip siekdami padengti iš anksto numanomus savo nuostolius, taip paneigiant draudimo, kaip rizikos sutarties, esmę.

5. Pažymėtina, jog mediko 2023-05-05 E. sveikatos sistemoje įraše apie ambulatorinį apsilankymą užfiksuota tokia informacija, t. y. ieškovo nusiskundimai: „karščiavimas, sloga, bendras silpnumas. Serga nuo 2023/05/04 vakaro, pakilo temperatūra iki 38,8 °C, būklei negerėjant, išliekant aukštai temperatūrai, 2023/05/05 pats kreipėsi į MML pr. sk. <br/>Anamnezėje BA”. Būklės įvertinimo informacija: “kvėpavimas 16 k/min. Temperatūra 38 °C. Saturacija 94 proc. Sąmoningas, kontaktiškas, orientuotas. Bendra būklė stabili. Oda švari, matomos gleivinės rausvos, plaučiuose pašiurkštelėjęs alsavimas, karkalų neišklausoma. Širdies veikla ritmiška. Ūmios neurologinės žadininės simptomatikos nestebima. Perfi. edemų nėra”. Įvertinus šiuos objektyvius medicinos duomenis, kurie ieškovo nėra nuginčyti ir nepaneigti, matyti, kad liga, dėl kurios ieškovas neišvyko į kelionę, pasireiškė būtent 2023 m. gegužės 4 d.

6. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Nagrinėjamu atveju tiek draudimo liudijime, tiek Taisyklių 55 punkte aiškiai įtvirtinta, kad draudikas nemoka draudimo išmokos, jeigu kelionė atšaukta per pirmas 3 kalendorines dienas nuo draudimo sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju draudimo sutartis buvo sudaryta 2023-05-02, o ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad ieškovas serga nuo 2023-05-04, t. y. kai kelionės atšaukimo draudimo apsauga dar negaliojo, kadangi kelionė atšaukta per pirmas 3 kalendorines dienas nuo Draudimo sutarties sudarymo, todėl akivaizdu, jog kelionės atšaukimas nėra laikomas draudžiamuoju įvykiu ir atsakovei nekyla pareiga išmokėti ieškovui draudimo išmoką, atlyginančią nuostolius už lėktuvo bilietus,

7. Pažymėtina, jog rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

8. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, ieškovas neįrodė pateikto ieškinio pagrįstumo (CPK 178 str.).

9. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju atsakovė pagrįstai atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas (CK 6.987 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

10. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

11. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

12. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos.

13. Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui jos patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

14. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo A. M. ieškinį atsakovei užsienio bendrovei If P&C Insurance, veikiančiai per Lietuvos IF P&C Insurance AS filialą dėl draudimo išmokos priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.