Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Švenčionių rajono savivaldybės ieškinį atsakovui R. G. dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas, gavęs teismo pranešimą, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, gavęs teismo šaukimą – į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, todėl teismas, ieškovės prašymu, priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2003-09-01 UAB „Švenčionių švara“, valdanti Švenčionių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butą, sudarė savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 16 ( toliau – Sutartis ), kuria nuomotojas nuomos teise perdavė nuomininkui R. G. gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini), o nuomininkas įsipareigojo Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka mokėti mokesčius už nuomą, eksploatavimo, komunalines bei ryšių ir kitas paslaugas, žemės nuomą ( b.l. 5-8 ). Nuomos pagrindais perduotas butas ieškovei priklauso nuosavybės teise ( b.l. 17-18 ). Ieškovė 2013-04-03 pranešimu Nr. (4.21)3S-319, 2013-06-12 pranešimu Nr. (4.21)3S-583 pranešė atsakovui, kad atsakovui nepadengus skolos bus kreiptasi į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovo iškeldinimo ( b.l. 9, 10 ). Ieškovė 2015-09-29 Švenčionių rajono savivaldybės būsto nuomos komisijos posėdžio protokole Nr. O-77 nutarė siūlyti rajono savivaldybės administracijos direktoriui nutraukti savivaldybės būsto nuomos sutartį su nuomininku R. G., iškeldinant jį iš būsto bei išieškant skolą už nuomos mokestį, vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ( b.l. 11-12 ). Ieškovė 2015-10-20 įsakymu dėl savivaldybės būsto nuomos sutarčių nutraukimo ir skolų išieškojimo Nr. TV-82 nutraukė savivaldybės būsto nuomos sutartį su R. G., iškeldinant jį iš būsto bei išieškant skolą už nuomos mokestį, vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ( b.l. 13 ). Atsakovui 2015-11-19 pranešimu Nr. (4.21)3S-1351 apie savivaldybės būsto nuomos sutarties nutraukimą pranešta, kad vienašališkai nutraukiama savivaldybės būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, po 3 mėn. atsakovas turi atlaisvinti butą ir perduoti jį UAB „Švenčionių švara“ ( b.l. 14 ). Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Švenčionių seniūnijos pateiktoje 2016-03-01 pažymoje Nr. (25.51)(A4-297) matyti, kad R. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), šeima susideda tik iš atsakovo, nepilnamečių vaikų šeimoje nėra ( b.l. 15 ). Atsakovas savo gyvenamąją vietą deklaruoja (duomenys neskelbtini) ( b.l. 16 ).

Sutartis dėl socialinio būsto nuomos sudaryta su atsakovu 2003-09-01. Pagal LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, galiojusį 2003-06-26 – 2004-05-31, ieškovė išnuomojo ilgalaikį materialųjį turtą – butą atsakovui, pagal vėliau įsigaliojusią įstatymo redakciją ir jos 8¹ str. savivaldybės turtu turi būti naudojamasi, jis valdomas ir juo disponuojama atsižvelgiant į visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principų turinį. Iš ieškinio matyti, kad ieškovė remdamasi Sutarties 5.3.1.3. punktu dėl to, kad atsakovas nemoka nuomos ir kitų šioje sutartyje nurodytų mokesčių, prašo Sutartį nutraukti ir iškeldinti atsakovą. 2003-09-01 tarp šalių buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 16, kuria buvo išnuomotas butas (duomenys neskelbtini), patalpos išnuomotos neilgesniam kaip 10 metų terminui. Nuomos sutarties terminas baigėsi 2013-09-01, tačiau nuomos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo tęsiasi iki šiol. Šiuo metu galioja LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, kuris nustato sąlygas socialiniam būstui išnuomoti. Nutraukiant sutartį su atsakovu būtina nustatyti ar atsakovas turi teisę į socialinį būstą ir atitinka įstatyme numatytas sąlygas socialiniam būstui gauti, nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis būtų sudaryta ir ne socialinio būsto nuomos pagrindais. Nesant kitų duomenų dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyko ši sutartis nutrauktina pagal socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimui taikytinas teisės normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką, jog nutraukiant socialinio būsto nuomos sutartį būtina atsižvelgti į teisę į būsto neliečiamybę, viešąjį interesą, socialinio būsto nuomos poreikį, esamus pagrindus dėl socialinio būsto nuomos pratęsimo ar modifikavimo, asmens atitikimo socialinio būsto nuomos subjekto kriterijams, faktinio ilgalaikio naudojimosi būstu laiką, ar socialine parama nuomojant būstą naudojamasi piktybiškai ir neracionaliai, ar asmuo turi negalios ar specialiųjų poreikių, ar sąmoningai vengta mokesčių mokėjimo, nors asmuo turėjo galimybę sumokėti mokesčius ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje 3K-3-491/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-194/2012 ). Pagal LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 15 p. viena iš savivaldybės funkcijų yra savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir jo remontas, socialinio būsto nuoma. Iš bylos matyti, kad socialinio būsto nuomos sutartis negali būti nutraukta remiantis tik nuomos mokesčio ir su tuo susijusių mokesčių nemokėjimu, būtina įrodyti ir nuomininko neatitikimą socialinio būsto nuomos subjekto įstatymo keliamiems reikalavimams teisei į socialinį būstą įgyvendinti ar toliau naudotis socialiniu būstu. Būsto netekimas yra radikaliausia priemonė, taikytina nuomininkui tik tuo atveju, jei yra išnaudotos visos kitos priemonės būsto nuomos sutarčiai išsaugoti ir nuomininkas neatitinka reikalavimų socialiniam būstui suteikti. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nedirba, pajamų neturi, nekilnojamojo turto neturi. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas R. G. į Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių nesikreipė ir jokių pajamų negauna ( b.l. 37 ) negali būti pagrindu manyti, jog jis prarado socialiai remtino asmens statusą. Pagal LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 str. teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus: 1) duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčiųjų gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą; 2) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas ( įskaitant gautas pajamas ) iki prašymo suteikti paramą būstui išsinuomoti pateikimo dienos neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių; 3) neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės ( bendrosios nuosavybės ) teise būsto arba nuosavybės ( bendrosios nuosavybės ) teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės ( bendrosios nuosavybės ) teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma. Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad klausimai, susiję su socialinio būsto naudojimu pagal savo svarbą gali būti priskiriami viešojo intereso sričiai. Viešasis interesas reikalauja derinti tiek socialinio būsto nuomotojo, tiek ir asmenų, turinčių teisę ( poreikį ) į šio būsto nuomą, teisėtus interesus, t.y. šioje byloje viešojo intereso aspektu turi būti vienodai užtikrinamas tiek socialinio būsto nuomotojo, tiek asmenų, turinčių teisę į šio būsto nuomą, teisėtų interesų gynimas, nes vienos iš nagrinėjamo ginčo šalių interesų prioritetinis gynimas reikštų kitos šalies interesų, kurie taip pat susiję su viešuoju interesu, pažeidimą. Taigi, vien tik ta aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje ginamas viešasis interesas, nė kiek nesumažina ir nepaneigia ieškovui tenkančios procesinės pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovui tenka procesinė pareiga įrodyti, kad nėra pagrindo su atsakovu sudaryti arba tęsti socialinio būsto nuomos sutarties, pavyzdžiui, kai nėra socialinio būsto nuomos šiems asmenims poreikio, asmuo neatitinka įstatyme įtvirtintų kriterijų ir t.y. Ieškovas nepateikė įrodymų apie atsakovo turtą ir pajamas, kurios paneigtų ( pašalintų ) socialinio būsto nuomos atsakovui poreikį ( pagrindą ), nepateikta duomenų, jog atsakovo turtas viršija Vyriausybės nustatytą didžiausią dydį ( LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 str. ). Teismas savo iniciatyva rinko įrodymus, bet, kaip minėta, nustatyta, jog atsakovas nedirba, pajamų, išmokų negauna, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių jo vardu nėra įregistruota. Socialinio būsto nuoma yra savivaldybės funkcija, todėl ieškovei nepateikus įrodymų, kurie leistų nustatyti atsakovo atitikimą teisei į socialinį būstą sąlygoms turėti ar teisės panaikinimą pagal dabar galiojančio LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo reikalavimus, ieškinio reikalavimas dėl sutarties nutraukimo ir atsakovo iškeldinimo netenkintinas.

LR CK 6.38 str. nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Tarp šalių susiklostę gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, kurie reglamentuojami LR CK VI knygos XXXI skyriuje. Pagal LR CK 6.576 str. gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Sutarties 3.3. p. nustatyta, kad nuomininkas moka kas mėnesį už nuomą, komunalines paslaugas ir eksploatavimo išlaidas ir kitus šioje sutartyje numatytus mokesčius ne vėliau, kaip iki kito mėnesio 20 dienos; 3.4. p. mokesčiai mokami už kiekvieną praėjusį mėnesį pagal nuomotojo atliktus paskaičiavimus, pervedant į nuomotojo nurodytą sąskaitą banke. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, duomenų, kad atsakovas būtų apmokėjęs skolą nėra, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 366,24 € savivaldybės socialinio būsto nuomos mokesčio ir 53,05 € vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pagal LR CK 6.37 str. 2 d. skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovas laiku skolos ieškovei neapmokėjo, todėl iš jo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos ( 419,29 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2016-03-10 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, todėl patekinus ieškinį iš dalies iš atsakovo priteistinas minimalus 20 € žyminis mokestis ( 419,29 € × 3 proc. ) valstybės naudai už turtinio reikalavimo patenkinimą ( LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 10 p., 96 str. 1 d. ).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 € sumos, todėl nepriteistinos ( LR CPK 96 str. 6 d., Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ )

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d., 286 str., LR CK 6.38 str. 1 d., 6.576 str., LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 str., LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš R. G. Švenčionių rajono savivaldybės naudai 366,24 € savivaldybės būsto nuomos mokestį, 53,05 € vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, iš viso – 419,29 € ( keturis šimtus devyniolika € 29 ct ) ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ( 419,29 € ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2016-03-10 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. G. 20 € ( dvidešimties € ) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Atsakovas R. G. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Švenčionių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė Švenčionių rajono savivaldybė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Anatolij Januševskij