- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-13
- Bylos Nr.
- e2S-228-883/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00791-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- E. V.
- Suinteresuotas asmuo
- L. V.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. V. pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuotas asmuo L. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja E. V. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama atnaujinti įstatyme nustatytą terminą priimti (duomenys neskelbtini) mirusios motinos Z. K. palikimą. Nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių: nepalankios situacijos šalyje ir visuotinio karantino, mažamečio vaiko auginimo, gyvenimo kitame mieste, teisinio išsilavinimo neturėjimo ir nepagrįsto pasitikėjimo seserimi.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo L. V. prašė pareiškimą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog ji per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarą ir šis atsisakė pareiškimą priimti. Aplinkybės, kad šalyje buvo paskelbtas karantinas, pareiškėja augina mažametį vaiką, sutuoktinis būna nuolat išvykęs į komandiruotes užsienyje, teisinio išsilavinimo neturėjimas nėra svarbios priežastys praleisti terminą palikimui priimti. Su pareiškėja nesitarė, kad palikimą priims abi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2022 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškėjos E. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmetė, priteisė iš pareiškėjos E. V. suinteresuotam asmeniui L. V. 390 Eur bylinėjimosi išlaidas, panaikino Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. birželio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys: gyvenimas kitame mieste, šalyje paskelbtas karantinas ir dėl to nustatyti judėjimo tarp savivaldybių ribojimai, rūpinimasis mažamečiu sūnumi šiam sergant, pareiškėjos sutuoktinio vykimas į komandiruotes užsienyje, aplinkybė, jog pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, nesudaro pakankamo pagrindo jas pripažinti svarbiomis, trukdžiusiomis laiku išreikšti valią atsiradusiam palikimui priimti.
5. Vertindamas įrodymus, teismas sprendė, jog pareiškėjai buvo žinoma apie po motinos mirties atsiradusį palikimą ir kad jo priėmimo terminas yra trys mėnesiai, tai patvirtina jos pačios pateikti paaiškinimai, susirašinėjimo su suinteresuotu asmeniu L. V. žinutės programėlės „Messenger“ pagalba.
6. Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad pareiškėja nesiėmė aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo, todėl pripažino, jog pareiškėja elgėsi pasyviai, savo teises įgyvendino aplaidžiai ir nerūpestingai. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja yra pakankamai jauno amžiaus, turinti realią galimybę sužinoti ją dominančią informaciją naudodamasi internetu.
7. Teismas konstatavo, jog pareiškėjos veiksmai atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standarto neatitinka, nes žinodama apie palikėjos mirtį bei palikimo priėmimo tvarką, suvokdama suinteresuoto asmens elgesio ypatumus, pareiškėja elgėsi pasyviai, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų savo paveldėjimo teisei realizuoti.
8. Teismas, įvertinęs pareiškėjos ir suinteresuoto asmens teisėtų bei turtinių interesų balansą, pripažino, kad pareiškėjos prašymo tenkinimui pakankamo teisinio pagrindo nėra. Teismo vertinimu, Z. K. palikimą sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini) kuriame gyvena, juo naudojasi ir išlaiko suinteresuotas asmuo L. V. su šeima, todėl akivaizdu, jog termino atnaujinimas paveiktų šių asmenų teises ir pareigas, nes faktinis kelių asmenų nekilnojamo turto naudojimas iš esmės nėra įmanomas. Pareiškėja E. V. nuosavybės teise valdo butą (duomenys neskelbtini), turi dirbantį sutuoktinį, todėl negalima teigti, kad jos turtinė padėtis bloga.
9. Teismas nurodė, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti suėjo 2021 m. kovo 28 d. Suinteresuotas asmuo L. V. palikimą priėmė 2021 m. kovo 8 d. Tuo tarpu pareiškėja E. V. į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi 2021 m. birželio 29 d., trimis mėnesiais praleidusi terminą palikimui priimti. Teismas pažymėjo, jog 2021 m. gegužės 8 d. gavusi notaro pranešimą, kad jei per 10 dienų nuo laiško gavimo nesikreips į teismą dėl palikimo priėmimo ir valdymo fakto nustatymo ir apie tai nepraneš notaro biurui, paveldėjimo teisės liudijimas bus išduotas kitiems asmenims, pareiškėja nurodytu terminu nesikreipė į teismą, tai padarė praėjus daugiau kaip mėnesiui (51 dienai) nuo pranešimo gavimo.
10. Remdamasis šalių bei liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, įrodymų vertinimo taisyklėmis, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, jog pareiškime išdėstytos termino praleidimo priežastys nesudaro pagrindo jas pripažinti objektyviomis ir svarbiomis, o atsižvelgiant į šalių teisėtų interesų balansą, pirmenybė teiktina civilinių santykių stabilumui, todėl pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą atmetė.
11. Teismas konstatavo, kad suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo nustatytų maksimalių užmokesčio advokatui dydžių, todėl yra pagrįstos ir priteistinos suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėja E. V. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. vasario 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos E. V. pareiškimą patenkinti ir atnaujinti jai įstatymo nustatytą terminą priimti (duomenys neskelbtini) mirusios motinos Z. K. palikimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo kasacinės instancijos teismo suformuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo sąlygas, tačiau realiai šių kasacinės instancijos teismo išaiškinimų netaikė ir juos ignoravo, pareiškėjos prašymą grindžiančių aplinkybių nevertino atsižvelgiant į individualias jos asmenines savybes, termino priimti palikimą praleidimo priežasčių visumą vertino atsietai viena nuo kitos, atmesdamas pareiškėjos prašymą įteisino nesąžiningus palikimą savalaikiai priėmusio suinteresuoto asmens veiksmus ir jų pasekoje palikimo atitekimą tik tokius veiksmus atlikusiam asmeniui;
12.2. Z. K. palikimo priėmimo termino eigoje Lietuvos valstybėje buvo tikrai sudėtinga situacija dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 judėjimo suvaržymų Lietuvos valstybės teritorijoje paskelbto karantino laikotarpiu. Šie suvaržymai galiojo viso pareiškėjos mamos palikimo priėmimo laikotarpiu. Pareiškėja gyvena kitame mieste. Automobilio ji nevairuoja, dėl ko jos galimybė palikimo priėmimo terminu atvykti pas palikimo atsiradimo vietos notarą dėl valios priimti mirusios mamos palikimą neginčijamai buvo suvaržyta, į ką teismas neatsižvelgė;
12.3. pareiškėjos mažametis sūnus palikimo priėmimo termino eigoje dažnai sirgo, skundėsi virusiniais peršalimo simptomais, todėl pareiškėjos vertinimu, jos tik turtiniais interesais pagrįstas vykimas šiuo laikotarpiu tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis pas palikimo atsiradimo vietos notarą išreiškiant valią priimti mamos palikimą mažiausiai būtų laikomas neprotingu ir neproporcingai sukėlęs didžiulę riziką tiek jos, tiek auginamo mažamečio sūnaus sveikatai, į ką teismas taip pat neatsižvelgė;
12.4. pareiškėja žodžiu su savo seserimi – suinteresuotu asmeniu L. V. – po mamos mirties buvo sutarusi, kad ši, kreipdamasi į notarą, informuos jį ir apie pareiškėjos valią priimti mirusios mamos palikimą bei esant galimybei išreikš notarui valią priimti palikimą jų abiejų vardu;
12.5. pareiškėja yra įgijusi tik profesinį išsilavinimą, ji neginčija to, kad jai buvo žinomas tik terminas kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, tačiau, priešingai teismo argumentams, pati palikimo priėmimo tvarka, jos asmeninis būtinumas vykti pas notarą, jai nebuvo žinomas;
12.6. byloje esantys dalyvaujančių asmenų susirašinėjimo elektroninių ryšių duomenys patvirtina, kad ji domėjosi šia tvarka ir jos asmeniniu valios išreiškimu pas notarą. To ji teiravosi savo sesers, vieno iš artimiausių jai asmenų, kuri jai pripažino, kad įstatymo nustatytu terminu buvo nuvykusi pas notarą, dėl ko aptartas bylos šalių bendravimas elektroninių ryšių priemonėmis neginčijamai paneigia teismo argumentus dėl pareiškėjos nepakankamai aktyvaus vaidmens domintis palikimo priėmimo tvarka;
12.7. priešingai teismo argumentams, liudytojos R. V. nurodytos aplinkybės apie suinteresuoto asmens neatsakomus į pareiškėjos skambučius šios liudytojos paaiškinimu apima tik laikotarpį pareiškėjai jau gavus 2021 m. gegužės 8 d. iš notaro pranešimą apie atsiradusį mamoms palikimą, dėl ko pareiškėja termino priimti mirusios mamos palikimą eigoje negalėjo numatyti savo sesers nesąžiningų veiksmų;
12.8. teismo argumentai, kad pareiškėja neturėjo pagrindo pasitikėti savo seserimi, yra aiškiai nepagrįsti ir, vertinant visumą aptartų įrodymų, pagrindžia priešingas teismo padarytoms išvadas;
12.9. pareiškėja terminą priimti mirusios mamos palikimą yra praleidusi nežymiai, teismo akcentuotas 51 kalendorinės dienos laikotarpis yra akivaizdžiai nedidelis, tuo labiau, kad visą šį laikotarpį palikimą priėmęs suinteresuotas asmuo žinojo pareiškėjos valią priimti mirusios mamos palikimą ir su juo buvo vedamos derybos dėl šio termino atnaujinimo nesikreipiant į teismą. Be to, didžiąją šio termino dalį sąlygojo procesinių dokumentų teismui parengimas, dėl ko teismo argumentai, kad pareiškėja pasyviai įgyvendino ir teisę kreipti į teismą yra nepagrįsti;
12.10. byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų nurodytos mirusiosios Z. K. gyvenimo aplinkybės leidžia pagrįstai teigti egzistavus jos valiai po mirties palikti jai priklausantį turtą abejoms savo dukroms;
12.11. L. V. teismo posėdžio metu pripažino, jog nuvykusi pas notarą priimti mamos palikimo ne tik neįvykdė savo sesers prašymo ir jų bendro sutarimo, tačiau nuo notaro nuslėpė informaciją apie dar vieną pirmos eilės įpėdinį – pareiškėją;
12.12. termino priimti mamos palikimą pareiškėjai atnaujinimas įtakos teisinių santykių stabilumui neturi ir tik užtikrina pagarbą mirusios valiai bei byloje dalyvaujančių asmenų turtinių interesų balansą, taip pat, atsižvelgiant į suinteresuoto asmens nurodytą akivaizdžiai nesąžiningą elgesį, leistų pasiekti sąžiningumo ir teisingumo principų įgyvendinimą;
12.13. teismas, išskaidydamas pareiškėjos nurodytų ir realiai egzistavusių termino priimti mirusios mamos palikimą priežasčių visumą bei vertindamas jas atsietai viena nuo kitos, realiai neatsižvelgdamas į asmenines pareiškėjos gyvenimo ir jos asmens aplinkybes, taip pat dalį jų įvertindamas priešingai pateiktiems įrodymams ir ignoruodamas akivaizdžiai nesąžiningus palikimą priėmusio suinteresuoto asmens veiksmus, pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė ir aiškino kasacinio teismo praktikoje išplėtotas CK 5.57 straipsnio materialines teisės normas.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo L. V. prašo pareiškėjos E. V. atskirąjį skundą atmesti, o Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti L. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
13.1. pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog mamos mirties ir laidotuvių metu Lietuvoje galiojo griežti karantino reikalavimai, dėl kurių buvo apsunkintas tarpmiestinis susisiekimas, automobilio nevairuoja, augina 3 metų sūnų, o jos sutuoktinis nuolat išvykęs į komandiruotę užsienyje, negali būti vertinama kaip svarbi priežastis dėl trijų mėnesių termino palikimui priimti praleidimo, ką patvirtina teismų išaiškinimai analogiškose bylose, pvz. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis (teisminio proceso numeris 2-08-3-04314-2020-9), kuri buvo peržiūrėta apeliacine tvarka – Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-71-280/2021;
13.2. teismų praktikoje yra pripažįstama, kad įpėdinis pareiškimą apie palikimo priėmimą gali pateikti notarui raštu, pateikdamas dokumentą paštu arba atsiųsdamas pareiškimą apie palikimo priėmimą elektroniniu laišku, be to, palikimas gali būti priimamas per įgaliotą asmenį, tačiau šių aplinkybių pareiškėja neįrodinėjo;
Žemesnės instancijos teismas
13.3. teismas teisingai nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1418 buvo įvesti ribojimai, tačiau dėl objektyviai pagrįstų priežasčių, kai vykimas neišvengiamai būtinas, tarp savivaldybių buvo galima judėti. Dėl ko teismas visiškai pagrįstai nelaikė kliūtimi, sutrukdžiusia pareiškėjai realizuoti savo teisę priimti motinos palikimą įstatymo nustatytu terminu, nes aktualiu laikotarpiu notarai vykdė savo funkcijas tiek fiziškai, tiek ir nuotoliniu būdu;
13.4. rūpinimasis mažamečiu sūnumi šiam sergant nesudaro pagrindo laikyti svarbia priežastimi, ribojusia pareiškėjos galimybes kreiptis į notarą laiku, nes jos sūnaus ligos būdingos daugumai tokio amžiaus vaikų, juolab, kad įrodymų, jog sūnaus liga buvo užsitęsusi ilgai, ar net visą palikimui priimti įstatyme nustatytą laikotarpį, ir ji dėl vaiko prastos sveikatos laiku negalėjo atvykti pas notarą, pareiškėja į bylą nepateikė. Pareiškėjos sutuoktinio vykimas į komandiruotes užsienyje taip pat nėra ir negali būti laikoma svarbia priežastimi, sutrukdžiusia pareiškėjai laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo;
13.5. susitarimo su pareiškėja, kad mamos palikimą priims abi, niekada nebuvo, o iš pareiškėjos pateikto susirašinėjimo tik matyti, kad beveik praėjus įstatyme nustatytam trijų mėnesių terminui priimti palikimą (2021 m. kovo 21 d.), pareiškėja teiraujasi apie suinteresuoto asmens galimai patirtas išlaidas notarui už paveldėjimo procedūras. Vėlesniuose susirašinėjimuose, balandžio 9 d., t. y. jau praėjus įstatyme nustatytam trijų mėnesių terminui priimti palikimą, vykusio susirašinėjimo metu suinteresuotas asmuo nurodo, kad sumokėjo 85 Eur, o už dokumentų pridavimą pirmą kartą – 200 Eur. Kaip matyti iš susirašinėjimo turinio, pareiškėja neklausia kiek jai reikės mokėti (kokia jai tenkanti mokesčių dalis), kada ar kaip turėtų sumokėti pvz. jai tenkančią dalį už paveldėjimo dokumentų tvarkymą, jei, kaip teigia pareiškėja, buvo sutarusios, jog mamos palikimą jos priims abi;
13.6. kaip matyti iš pačios pareiškėjos teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, pareiškėja palikimo nepriėmė tik „manydama, tikėdama“, kad sesuo sutvarkys visus dokumentus už ją, o ne konkrečiu susitarimu;
13.7. teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog pareiškėja tik pasyviai domėjosi palikimo priėmimo reikalais; kad pareiškėja elgėsi pasyviai, teismo posėdžio metu patvirtino ir pareiškėjos iniciatyva kviesta jos draugė liudytoja R. V.;
13.8. iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad pareiškėja tik smalsavo (domėjosi) suinteresuoto asmens atliekamais paveldėjimo procedūrų įgyvendinimo veiksmais, be to, pareiškėja domėjosi palikimo priėmimo reikalais visiškai pasyviai;
13.9. terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių objektyviai negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant svarbių realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą;
Šalies argumentai
13.10. pareiškėjos skunde nurodyta aplinkybė, kad terminą praleido tik nežymiai, yra visiškai nepagrįsta;
Atsiliepimas
13.11. byloje pateikti įrodymai, liudytojų paaiškinimai, suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškimą bei teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės aiškiai patvirtina aplinkybes, jog šalių mama ginčo butą jau seniai buvo nusprendusi palikti po savo mirties suinteresuotam asmeniui L. V.;
13.12. atnaujinus pareiškėjos prašomą atnaujinti terminą palikimui priimti ir pareiškėjai priėmus pusę palikimo (buto), kuris suremontuotas ir prižiūrimas išskirtinai suinteresuoto asmens, taip pat esant mirusios mamos valiai dėl šio buto palikimo dukrai L. V., kuri iki mirties prižiūrėjo ir rūpinosi ja, pasirūpino laidojimu, termino atnaujinimas palikimui priimti turėtų poveikį suinteresuoto asmens L. V., be kita ko priėmusios palikimą per įstatymo nustatytą terminą, turtiniams interesams ir teisėtiems lūkesčiams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria pareiškėjai atsisakyta atnaujinti terminą palikimui priimti, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl faktinių aplinkybių
16. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė Z. K. – pareiškėjos E. V. ir suinteresuoto asmens L. V. motina. Per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą paveldėjimo teisę savo vardu ir interesais realizavo suinteresuotas asmuo – L. V.. VĮ Registrų centro Testamentų registro išraše nurodyta, kad palikėjos Z. K. palikimą 2021 m. kovo 8 d. priėmė duktė L. V., gyv. (duomenys neskelbtini).
17. Telšių rajono 3-ojo notaro biuro notaras 2021 m. gegužės 5 d. pranešimu Nr. S-18 informavo E. V., kad ji yra praleidusi trijų mėnesių terminą palikimui priimti ir jeigu per 10 dienų nuo laiško gavimo nesikreips į Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus dėl fakto nustatymo, kad palikimą priėmė ir valdo, ir apie tai nieko nepraneš Telšių rajono 3-ajam notarų biurui, tai paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą bus išduotas kitiems įpėdiniams.
18. Pareiškėja E. V. 2021 m. birželio 29 d. kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus, prašydama atnaujinti įstatyme nustatytą terminą priimti (duomenys neskelbtini) mirusios motinos Z. K. palikimą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą atmetė, nurodydamas, jog pareiškime išdėstytos termino praleidimo priežastys nesudaro pagrindo jas pripažinti objektyviomis ir svarbiomis, o atsižvelgiant į šalių teisėtų interesų balansą, pirmenybė teiktina civilinių santykių stabilumui.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
19. CK 5.50 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti palikimo priėmimą, numato, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-I54-378/2017).
21. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
22. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatytų aplinkybių vertinimu nesutinka ir, atsižvelgęs į ginčo situacijai aktualų teisinį reguliavimą bei civilinės bylos duomenų visetą, pareiškėjos atskirąjį skundą pripažįsta pagrįstu.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažintinos svarbiomis. Sutiktina, kad dėl COVID-19 pandemijos paskelbti ribojimai, tarp jų ir judėjimo tarp savivaldybių, kurie galiojo viso pareiškėjo motinos palikimo priėmimo laikotarpiu, apsunkino pareiškėjos galimybes tinkamai laiku kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Byloje nustatyta, kad pareiškėja E. V. gyvena (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. gegužės 22 d. (duomenys neskelbtini) deklaruota pareiškėjos ir jos nepilnamečio vaiko D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta. Iš byloje esančio medicinos dokumentų išrašo matyti, kad D. V., gim. (duomenys neskelbtini) 2021 m. laikotarpiu sirgo kovo, balandžio (du kartus), birželio, rugpjūčio mėnesiais.
24. Nagrinėjamu atveju pareiškėja E. V. atskirajame skunde viena iš esminių priežasčių, sutrukdžiusių savalaikiai kreiptis į palikimo vietos atsiradimo notarą, nurodo po motinos mirties buvus jos ir suinteresuoto asmens – L. V. žodinį susitarimą, kad ši, kreipdamasi į notarą, informuos jį ir apie pareiškėjos valią priimti mirusios motinos palikimą bei, esant galimybei, išreikš notarui valią priimti palikimą jų abiejų vardu. Nors suinteresuotas asmuo neigia tokį susitarimą buvus, o pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėja po savo motinos mirties nepagrįstai pasitikėjo seserimi, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina pareiškėjos nurodomą faktą buvus, nei jo nebuvus. Byloje nustatyta, kad tiek pareiškėjai, tiek suinteresuotam asmeniui, po motinos mirties buvo žinoma apie atsiradusį palikimą. Pareiškėja neginčija, kad ji žinojo apie terminą kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Iš byloje esančių pareiškėjos ir suinteresuoto asmens susirašinėjimo 2021 m. kovo 21 d. – 2021 m. balandžio 9 d. elektroninių ryšių priemonėmis duomenų matyti, kad pareiškėja baigiantis palikimo priėmimo terminui teiravosi sesers apie palikimo priėmimo eigą, notaro paslaugų įkainius, klausė, ar jai nereikės atvažiuoti pasirašyti dokumentų, tačiau suinteresuotas asmuo informacija dalijosi rezervuotai, po vizito pas notarą nurodė tik tam tikras detales, susijusias su notaro paslaugų įkainiu ir kad tik jai reikės nuvykti pas notarą balandžio mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visuma nurodytų priežasčių galėjo turėti įtakos pareiškėjos pavėluotam kreipimuisi dėl palikimo priėmimo.
25. Nors įstatymas neįpareigoja pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę, ar išaiškinti atsiradusio palikimo priėmimo tvarką, tačiau sprendžiant klausimą dėl praleisto palikimui priimti termino pratęsimo bei vertinant aplinkybių, dėl kurių jis praleistas svarbą, suinteresuoto asmens, kuris laiku priėmė palikimą, teismo posėdžio metu atskleista aplinkybė, jog ji nesakė notarui, kad yra ir kitų pirmos eilės įpėdinių, vertintina kaip nesąžininga. Tuo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų atsisakius teisės į paveldėjimą po motinos mirties. Taigi, vertindamas pareiškėjos elgesį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėja tikėdamasi, jog sesuo informuos notarą ir apie jos valią priimti palikimą, laiku nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad terminas priimti palikimą buvo praleistas dėl pareiškėjos pasyvaus, aplaidaus ir nerūpestingo elgesio.
26. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Nagrinėjamu atveju įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti buvo praleistas nežymiai, t. y. tris mėnesius. Pareiškėja, 2021 m. gegužės 8 d. gavusi pranešimą iš notaro, jog ji yra praleidusi trijų mėnesių terminą palikimui priimti, 2021 m. gegužės 20 d. sudarė su atstovu (advokatu) atstovavimo sutartį, kuris parengė dokumentus, reikalingus kreipimuisi į teismą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, ir 2021 m. birželio 29 d. pateikė juos teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo veiksmu pareiškėja aiškiai išreiškė valią priimti motinos palikimą ir nors šį veiksmą atliko pasibaigus palikimo priėmimo terminui, tačiau terminas praleistas nežymiai.
Žemesnės instancijos teismas
27. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tai, ar atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti kitų asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir ar tai nesukeltų šių asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių, nurodo, kad: pirma, pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė, ji turėjo teisę paveldėti palikėjo turtą su kitais pirmos eilės įpėdiniais; antra, laikotarpis, praleistas nuo termino palikimui priimti pabaigos iki kreipimosi į teismą dėl šio termino atnaujinimo buvo praleistas nežymiai, todėl išlaikomas pareiškėjos ir palikimą priėmusio įpėdinio interesų pusiausvyros balansas; trečia, duomenų, kad per laikotarpį nuo termino palikimui priimti pabaigos iki kreipimosi į teismą dėl šio termino atnaujinimo būtų spėjusios pasikeisti esminės aplinkybės, susijusios su paveldimu turtu (pvz. perleista nuosavybės teisė), nėra; ketvirta, tai, kad pareiškėja taps palikėjai priklausiusio ir paveldėto kartu su suinteresuotu asmeniu turto bendraturte, automatiškai nepažeidžia suinteresuoto asmens teisių ir interesų, ji ir toliau galės naudotis paveldėtu turtu/jo dalimi. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas pažeis suinteresuoto asmens interesus.
28. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; 2008 m. sausio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008).Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009).
30. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas byloje kilusį ginčą, neturėjo pagrindo vadovautis Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-71-280/2021, kadangi minėtos civilinės bylos ir nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės yra skirtingos.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiamą nutartį priėmęs teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, todėl skundžiamos teismo nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta, – ji naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), pareiškėjai atnaujintinas terminas palikimui priimti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo
32. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį ir išsprendus klausimą iš esmės – pareiškėjos prašymą tenkinus, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Tenkinus pareiškėjos prašymą, šiuo atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjai E. V. jos pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Pareiškėja E. V. yra pateikusi į bylą jos pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 500 Eur advokatui už teisinę pagalbą rengiant pareiškimą teismui ir atstovavimą teismo posėdyje, pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo nustatytų maksimalių užmokesčio advokatui dydžių, todėl yra pagrįstos ir priteistinos iš suinteresuoto asmens pareiškėjai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
33. Pareiškėjos E. V.apeliacinį skundą tenkinus, yra pagrindas jos naudai iš suinteresuoto asmens L. V. priteisti apeliacinės instancijos teisme jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Pareiškėja E. V. pateikė prašymą priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 38 Eur žyminis mokestis ir 300 Eur atskirojo skundo rengimo išlaidos, bei jas pagrindžiančius įrodymus (sąskaitos už teisines paslaugas Nr. FA-CB-5/2022 kopiją ir sąskaitų apmokėjimą pagrindžiančio 2022 m. kovo 9 d. bankinio pavedimo kopiją), iš viso 338 Eur. Kadangi pareiškėjos pateiktos išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija nustatytų rekomenduojamų dydžių, todėl priteisiamos pareiškėjai E. V. iš suinteresuoto asmens L. V..
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
35. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. birželio 30 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos E. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.
Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties paskelbimo dienos.
2021 m. birželio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės panaikinti.
Priteisti iš suinteresuoto asmens L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjai E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, ir 338 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.