Tauragės apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2018-04-10 Tauragės apskrities VPK nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1218-2018, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjui surašytas dėl nusižengimo, numatyto ANK 168 straipsnio 1 dalyje. Mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose dirbančių darbuotojų padarytas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimas, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki trisdešimt eurų, gali būti taikomas alkoholinių gėrimų konfiskavimas. Iš minimo straipsnio dispozicijos matyti, jog ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl taikant šią teisės normą, būtina vadovautis norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais alkoholinių gėrimų prekybą. AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 20 valandos iki 10 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais (išskyrus sekmadienius). Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Šioje įstatymo normoje imperatyviai nurodoma, kad alkoholiniai gėrimai nuo 20 iki 10 valandos gali būti parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, tai yra, turi būti tenkinamos abi sąlygos.

Suformuotoje administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylų praktikoje teismai ne kartą yra pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Jeigu bent vieno pažeidimo sudėtį sudarančio elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi siekiant įrodyti, kad asmuo nepadarė administracinio teisės pažeidimo būtina nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje administracinio nusižengimo sudėties požymių ar bent vieno iš jų elemento nebuvimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama ginčui aktualią Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatą yra nurodžiusi, kad iš normos lingvistinės ir loginės konstrukcijos matyti, jog ji savo pobūdžiu yra dvejopa: pirmoji jos dalis įtvirtina draudimą, t. y. uždraudžia alkoholinių gėrimų prekybą nuo 20 val. iki 10 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimams, o kita – įtvirtina išimtį iš bendros taisyklės, t. y. nustato, jog draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Taigi iš normos formuluotės yra aišku, jog išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kartu egzistuojančios sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Pastebėtina, jog pirmoji sąlyga „gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje“ yra pakankamai aiški. Gėrimo pakuotė atidaryta, kai yra iš esmės pažeidžiama, t. y. yra pažeidžiamas pakuotės funkcionalumas ir sudaroma galimybė pakuotėje esantį gėrimą išpilstyti ar tiesiogiai vartoti iš pakuotės. Pasisakydama dėl antrosios sąlygos būtinos išimčiai taikyti – „gėrimai parduodami tik vartoti vietoje“, teisėjų kolegija pažymėjo, jog siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju buvo parduoti gėrimai vartoti tik vietoje ir pareiškėjas gali remtis minėtoje AKĮ įtvirtinta išimtimi, būtina įvertinti objektyvių ir subjektyvių faktorių visumą, vien objektyvaus fakto (kad alkoholis buvo išsineštas iš baro) nustatymo konkrečiu atveju nepakanka tam, kad būtų konstatuotas minėtos teisės normos pažeidimas. Būtina analizuoti ne tik objektyvaus, bet ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes atskleidžiančias pareiškėjo santykį su minėtuoju pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

Šiuo konkrečiu atveju protokolas pareiškėjui buvo surašytas dėl to, kad jis neužtikrino, jog po 20 valandos alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje. Neginčijamai nustatyta, kad pardavėju dirbantis pareiškėjas pardavė pirkėjams R. J. ir K. L.( tie asmenys pirkę alų buvo nustatyti ) alų išpilstydamas į vienkartinio naudojimo plastikinę tarą, tačiau Institucijos teigimu, nebuvo užtikrinta, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje. Su tokia Institucijos išvada bei AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto interpretavimu teismas negali sutikti, kadangi iš skundo medžiagos, pareiškėjo nenuginčytų argumentų matyti, jog pareiškėjas baro lankytojus įspėjo, jog vadovaujantis aukščiau minėto įstatymo nuostatomis alkoholiniai gėrimai turi būti geriami vietoje, be to, jis alų išpilstė į plastikinę tarą. Aplinkybė, kurią nurodė Tauragės AVPK atstovas, jog pirkėjams nėra sudarytos sąlygos vartoti alkoholinius gėrimus vietoje vertinama kritiškai, kadangi iš pareiškėjo paaiškinimų foto lentelių ir policijos pareigūnų pateiktos vaizdo medžiagos matyti, jog viešojo maitinimo įstaigoje yra dvi patalpos atskiriamos grotomis, pirmojoje yra stalas prie kurio galima gerti alų atsistojus (vaizdo medžiagoje vienas iš klientų vartoja alkoholinius gėrimus prie minėto stalo), antrojoje patalpoje atskirtoje grotomis yra stalas su sėdimomis vietomis, patalpos turi atskirus įėjimus į kurias iš pareiškėjo paaiškinimų bei vaizdo medžiagos galima patekti iš lauko, todėl laikytina, jog pirkėjams sudarytos sąlygos vartoti alkoholinius gėrimus vietoje. Be to, atsiskaitydami už nupirktą alkoholį pirkėjai negalėjo nematyti skelbimų esančių tiek prie prekystalio, tiek ant išėjimo durų, įspėjančių juos dėl pareigos alkoholį vartoti viduje ir jo neišsinešti. Kita vertus, net ir besilaikydamas visų protingų priemonių teisės reikalavimui užtikrinti, alkoholio pardavėjas nėra visiškai apsaugotas nuo to, jog jo įspėjimus neišsinešti alų iš patalpos , piktnaudžiaudami teise, pažeis tretieji asmenys. Pirkėjas R. J. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad perkant alų UAB (duomenys neskelbtini), jis buvo įspėtas, kad iš baro gali išeiti, kai baigs gerti alų, o pirkėjas K. L. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad niekas netrukdė išsineši alų iš viešojo maitinimo įstaigos, todėl iš esmės jų paaiškinimai patvirtino pareiškėjo žodžius, jog alus buvo pateiktas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymų, o jie nesilaikė to draudimo ir jį išsinešė iš viešojo maitinimo įstaigos patalpų. Teismo vertinimu, byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas laikėsi visų privalomų Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų reikalavimų, be to neatmestini jo skundo argumentai dėl to, pardavus vieniems pirkėjams alkoholinius gėrimus, jis aptarnauja kitus tuo metu viešojo maitinimo įstaigoje esančius klientus ir jis negali fiziškai sukontroliuoti ar po 20 valandos alkoholio įsigiję asmenys patys nepažeidžia šio įstatymo nuostatų išnešdami jį iš įstaigos patalpų. Be to, kaip jau buvo anksčiau minėta ir sutiktina su pareiškėju, jis neturi įgaliojimų sulaikyti asmens. Vadovaujantis galiojančia teismų praktika iš ūkio subjekto, teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinus ūkio subjektų darbuotojų ar kitų asmenų teisės pirkėjo atžvilgiu taikyti tam tikras prievartos priemones, kuomet pirkėjas atidarytoje pakuotėje parduotą gėrimą rengiasi išsinešti ar nešasi iš ūkio subjekto patalpų, nepagrįsta reikalauti elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti gėrimo vartojimą vietoje, t. y. pardavėjas neturi teisės imtis prievartos veiksmų prieš pirkėją, siekdamas užtikrinti, kad pastarasis neišsineštų parduoto alkoholinio gėrimo ar kad jį suvartotų vietoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A-525-2058/2013). Teismų praktikoje yra pažymėta, kad pardavėjas nėra tas asmuo, kuris turėtų imtis prievartos veiksmų prieš klientą – pirkėją, siekdamas užtikrinti, kad jis neišsineštų parduoto alkoholio ar kad jį suvartotų vietoje. Pardavėjas negali sekti kiekvieno kliento, sulaikyti ir priversti nusipirktą alkoholį vartoti vietoje. Tuo labiau, kad pardavėjas turi aptarnauti ir kitus klientus (Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. ATP-715-651/2014, ATP-589-417/2015, ATP-575-417/2015).

Atsižvelgiant į išdėstyta darytina išvada, jog byloje vertinamu atveju nebuvo įrodyta, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas. Pareiškėjas ėmėsi proporcingų ir protingų priemonių tam, kad būtų užtikrintas aptariamos įstatymo imperatyvaus reikalavimo laikymasis - sudarytos sąlygos gerti alkoholinius gėrimus vietoje, perspėjimas apie draudimą juos išsinešti, sulaikymo veiksmų tikėtis iš pareiškėjo būtų neteisinga ir nelogiška. Teismo vertinimu, Institucija netinkamai taikė ANK 168 straipsnio nuostatas ir nubaudė pareiškėją. Šiuo atveju neįžvelgtinas ANK 168 straipsnio 1 dalyje nuostatų pažeidimas, todėl pareiškėjo skundas tenkintas, o administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo Ž. P. skundą tenkinti.

Panaikinti 2018 m. balandžio 10 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko A. R. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1218-2018, kuriuo Ž. P. buvo pripažintas kaltu įvykdęs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 168 straipsnio 1 dalyje ir administracinio nusižengimo teiseną Ž. P., nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.