Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-09 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2015-06-25, apie 22.50 val., bare UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dirbdama dviem klientams pardavė du butelius alaus „Švyturio Baltas“, kurie nebuvo uždaryti gamykliniu būdu. Pirkėjai iš baro išėjo, alkoholinių gėrimų vietoje nevartojo. Šiais savo veiksmais J. J. pažeidė Klaipėdos m. savivaldybės administracijos išduotoje licencijoje Nr. 36/10A numatytus apribojimus (vartoti vietoje) bei padarė pažeidimą, numatytą ATPK 164 str. 2 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-09 nutarimu pripažino J. J. padarius ATPK 164 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jai nuobaudą – 144 Eur baudą.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. J. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-09 nutarimą ir priimti naują sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nes nepadarė jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 164 str. 2 d., ir jos veiksmuose nėra šio pažeidimo sudėties.

Nurodo, jog teismas neteisingai ir nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas ir neteisingai nustatė, jog ji pardavė pirkėjams alų išsinešti. Teismas objektyviai nenustatė, kad ji, siekdama užtikrinti LR alkoholio kontrolės įstatyme 18 str.. 3 d. 13 p. įtvirtino draudimo laikymąsi, visada ėmėsi ir dabar imasi protingų ir proporcingų priemonių įstatyme nustatytam tikslui pasiekti. Tvirtina, jog ji tinkamai vykdė pareigines instrukcijas, pardavė alkoholį ne išsinešti, o vartoti vietoje. Nesutinka su teismo padaryta išvada, jog ji prisipažino, kad padarė pažeidimą, kad neįpylė alų į stiklinę, nes tokio reikalavimo įstatymas nenumato.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas nurodo, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog J. J. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 164 str. 2 d., sudėties, todėl teismas nepagrįstai ją pripažino kalta ir nubaudė 144 Eur bauda.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog J. J. kaltė padarius jai inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 164 str. 2 d., įrodyta.

J. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 164 str. 2 d. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 164 str. 2 dalį kyla už alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) pardavimą prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse, nesilaikant leidime nurodytų apribojimų. Iš minimo straipsnio dispozicijos matyti, jog ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Taikant šią teisės normą, būtina vadovautis norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais alkoholinių gėrimų prekybą. LR alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Šioje įstatymo normoje imperatyviai nurodoma, kad alkoholiniai gėrimai nuo 22 iki 8 valandos gali būti parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, tai yra turi būti tenkinamos abi sąlygos. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė konkrečių priemonių, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. nustatytas reikalavimas nuo 22 val. iki 8 val. parduoti alkoholinius gėrimus tik vartoti vietoje būtų realiai įvykdytas, taip pat nedetalizavo įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos parduoti alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje vykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-08-05 sprendimas Nr. A858 -351/2013).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2010-05-18 (duomenys neskelbtini) išdavė licenciją Nr. 36/10A verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, ji buvo patikslinta 2013-02-05, leidžiančią barui, adresu (duomenys neskelbtini), parduoti alkoholinius gėrimus (spiritinius gėrimus, alkoholinius kokteilius, fermentuotus gėrimus, vyną, alų), alkoholinių gėrimų pardavimo būdas – vartoti vietoje (b. l. 8).

K. J. 2015-05-25, apie 22.50 val., bare pardavė klientui T. G. du 0,5 litro talpos stiklinius butelius alaus „Švyturio Baltas“, tačiau jis kartu su kitu vyriškiu E. B. atidarytą alų išsinešė iš baro patalpų, nevartoję jo vietoje. Iš J. J. paaiškinimo bei teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatyta, jog ji dviem vaikinams pardavė du butelius alaus „Švyturio Baltas“, alaus butelius atidarė, pastatė vienkartines stiklines ir nuėjo prie kasos įnešti pinigus ir išmušti čekį, grįžusi norėjo alų įpilti į stiklines, tačiau pirkėjų jau nebuvo. Taigi įpareigojimas parduoti alkoholį atidarytoje pakuotėje bare nebuvo pažeistas. Byloje kilo ginčas dėl to, ar J. J. gali būti atsakinga už tai, kad atidarytoje pakuotėje parduotas alkoholis klientų nebuvo vartojamas vietoje.

Pažymėtina, jog K. J. pardavė alkoholį bare, taigi tam skirtoje ir specialiai įrengtoje vietoje, kurioje sudarytos klientams sąlygos vartoti alkoholinius gėrimus vietoje, K. J. atidarė alaus butelius ir padėjo vienkartines stiklines, kad klientai nusipirktą alkoholį suvartotų vietoje. Pažymėtina, jog reikalavimo, jog barmenė supiltų gėrimus į vienkartinę tarą, nei išduotoje licencijoje, nei įstatyme nėra numatyta.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog barmenė nėra tas asmuo, kuris turėtų imtis prievartos veiksmų prieš klientą – pirkėją, siekdama užtikrinti, kad jis neišsineštų parduoto alkoholio ar kad jį suvartotų vietoje. Barmenė negali sekti kiekvieno kliento, sulaikyti ir priversti nusipirktą alkoholį vartoti vietoje. Tuo labiau, kad barmenė turi aptarnauti ir kitus klientus.

Apygardos teismo nuomone, K. J. ėmėsi tinkamų ir pakankamų teisėtų priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis ji galėjo imtis, jog įstatyme ir licencijoje numatyti apribojimai nebūtų pažeisti, t. y. alkoholinį gėrimą atidarytoje pakuotėje pirkėjas vartotų vietoje –bare. Akcentuotina ir tai, jog barmenė negalėjo numatyti, jog pirkėjai nevartos gėrimo vietoje ir savavališkai jį išsineš iš baro.

Atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo kriterijus bei nustatytas aplinkybes, jog K. J. alkoholį pardavė pirkėjams pradarytoje pakuotėje, aprūpino juos vienkartiniu indu, taigi pirkėjams sudarė visas sąlygas alkoholį vartoti vietoje, darytina išvada, jog LR alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. numatytų reikalavimų K. J. nepažeidė, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas jai surašytas ir ji nubausta pagal ATPK 164 str. 2 d. nepagrįstai.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog K. J. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 164 str. 2 d., sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla K. J. nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-09 nutarimą, kuriuo J. J. nubausta pagal ATPK 164 straipsnio 2 dalį, panaikinti, J. J. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.