Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-09 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2015-06-26, apie 00.31 val., bare UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), dirbdama barmene, klientui pardavė vieną butelį 0,5 litro talpos plastmasinį butelį vyno „Gaspadorių“ V. V., kuris vyną išsinešė iš baro patalpų prasuktu butelio kamšteliu, nevartojęs vietoje. Šiais savo veiksmais V. S. pažeidė Klaipėdos m. savivaldybės administracijos išduotoje licencijoje Nr. 10/15A numatytus apribojimus (vartoti vietoje) bei padarė pažeidimą, numatytą ATPK 164 str. 2 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-09 nutarimu pripažino V. S. padarius ATPK 164 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jai nuobaudą – 144 Eur baudą.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-09 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nes jos veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 164 str. 2 d., sudėties.

Nurodo, jog ji tinkamai vykdė pareiginę instrukciją, pirkėjui V. V. pardavė alkoholį ne išsinešimui, o vartojimui vietoje, parduotą butelį atidarė pirkėjo akivaizdoje ir padėjo ant baro vienkartinę stiklinę. Tačiau pirkėjas pasiūlytos vienkartinės stiklinės vynui gerti atsisakė, motyvuodamas tuo, jog jam skaniau gerti alkoholį tiesiai iš butelio. Tuo metu, kai V. V. pardavė atsuktą vyno butelį, bare buvo daug kitų lankytojų, kilo šurmulys, todėl negalėjo skirti papildomo dėmesio ir primygtinai jį įtikinėti gerti vyną iš stiklinės. Po kiek laiko bare buvęs V. V. pasakė, jog eina į lauką parūkyti, bei butelį su vynu savavališkai iš baro išsinešė. Pirkėjas visiškai neatsižvelgė į jos įspėjimus, jog įsigytą alkoholį privalo vartoti vietoje ir gali vyną bare palikti, kol sugrįš. Tačiau V. V. nurodė, jog vyno bare nepaliks, nes už jį jau sumokėjo, taip pat patikino, jog parūkęs tuoj sugrįš. Deja, nors ir buvo žadėjęs niekur nepasišalinti, pirkėjas į barą daugiau nebegrįžo. Tuo metu bare buvo viena, aptarnavo kitus klientus, todėl iš baro išeinančio V. V. negalėjo sustabdyti, nes baiminosi kilsiančio konflikto. Be to, negalėjo palikti baro patalpų visiškai be priežiūros.

Apeliantes nuomone, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nors ji formaliai ir pripažino, jog padarė ATPK 164 str. 2 d. numatytą administracinį pažeidimą, tačiau realiai jokios galimybės padaryti įtaką vyną nusipirkusio V. V. veiksmams negalėjo. V. V. savavališkai pasišalino iš baro nepaisydamas jos žodinio įspėjimo, jog įsigytus alkoholinius gėrimus jis privalo vartoti vietoje. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog išimtinai visi baro lankytojai, iš jų ir su neišgertu vynu pasišalinęs vyriškis, buvo informuoti apie draudimą įsigytus alkoholinius gėrimus išsinešti iš baro patalpų ir raštu. Institucija, surašiusi ATP protokolą, neužfiksavo, jog bare gerai matomose vietose įrengti informaciniai pranešimai apie Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. nustatytą draudimą.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 3 d. numatyta, kad už šio įstatymo 18 str. 3 d. nustatytų reikalavimų nesilaikymą yra baudžiamos tik įmonės (juridiniai asmenys) ir tokios bylos nagrinėjamos šio įstatymo 35–39 straipsniuose nustatyta tvarka. Todėl, apeliantės nuomone, ji nėra tinkamas inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo subjektas ir nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmasis policijos komisariatas nurodo, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog V. S. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 164 str. 2 d., sudėties.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog V. S. kaltė padarius jai inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 164 str. 2 d., įrodyta.

V. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 164 str. 2 d. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 164 str. 2 dalį kyla už alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) pardavimą prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse, nesilaikant leidime nurodytų apribojimų. Iš minimo straipsnio dispozicijos matyti, jog ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Taikant šią teisės normą, būtina vadovautis norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais alkoholinių gėrimų prekybą. LR alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Šioje įstatymo normoje imperatyviai nurodoma, kad alkoholiniai gėrimai nuo 22 iki 8 valandos gali būti parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, tai yra turi būti tenkinamos abi sąlygos. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė konkrečių priemonių, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. nustatytas reikalavimas nuo 22 val. iki 8 val. parduoti alkoholinius gėrimus tik vartoti vietoje būtų realiai įvykdytas, taip pat nedetalizavo įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos parduoti alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje vykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-08-05 sprendimas Nr. A858 -351/2013.)

Iš bylos duomenų nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2015-03-13 (duomenys neskelbtini) išdavė licenciją Nr.10/15A verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, leidžiančią barui, adresu (duomenys neskelbtini), parduoti alkoholinius gėrimus (spiritinius gėrimus, alkoholinius kokteilius, fermentuotus gėrimus, vyną, alų), alkoholinių gėrimų pardavimo būdas – vartoti vietoje (b. l. 8).

V. S. 2015-06-26, apie 00.31 val., bare pardavė klientui V. V. vieną 0,5 litro talpos plastmasinį butelį vyno „Gaspadorių“, kuris vyną išsinešė iš baro patalpų prasuktu butelio kamšteliu, nevartojęs jo vietoje. Iš V. S. paaiškinimo bei teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatyta, jog V. S., pardavusi vyno butelį, paduodama pirkėjui atsuko jo kamštelį, pasiūlė vienkartinę stiklinę ir paaiškino pirkėjui, jog negalima išsinešti butelio iš baro. Taigi įpareigojimas parduoti alkoholį atidarytoje pakuotėje bare nebuvo pažeistas. Byloje kilo ginčas dėl to, ar V. S. gali būti atsakinga už tai, kad atidarytoje pakuotėje parduotas alkoholis kliento nebuvo vartojamas vietoje.

Pažymėtina, jog V. S. pardavė alkoholį bare, kuriame yra sudarytos sąlygos, jog klientai galėtų vartoti alkoholinius gėrimus vietoje, V. S. atkimšusi butelį pasiūlė stiklinę bei paaiškino klientui, jog alkoholį reikia vartoti vietoje. Apeliaciniame skunde V. S. papildomai nurodė, jog bare matomose vietose įrengti informaciniai pranešimai apie Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. nustatyta draudimą.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog barmenė nėra tas asmuo, kuris turėtų imtis prievartos veiksmų prieš klientą – pirkėją, siekdama užtikrinti, kad jis neišsineštų parduoto alkoholio ar kad jį suvartotų vietoje. Barmenė negali sekti kiekvieno kliento, sulaikyti ir priversti nusipirktą alkoholį vartoti vietoje. Tuo labiau, kad barmenė turi aptarnauti ir kitus klientus. Iš V. S. duotų paaiškinimų matyti, jog tuo metu ji dirbo viena, buvo daug klientų, todėl fiziškai sulaikyti R. V. neturėjo galimybės. Apygardos teismo nuomone, barmenė V. S. ėmėsi tinkamų ir pakankamų teisėtų priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis ji galėjo imtis, jog įstatyme ir licencijoje numatyti apribojimai nebūtų pažeisti, t. y. alkoholinį gėrimą atidarytoje pakuotėje pirkėjas vartotų vietoje –bare. Akcentuotina ir tai, jog barmenė negalėjo numatyti, jog pirkėjas nevartos gėrimo vietoje ir savavališkai jį išsineš iš baro.

Atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo kriterijus bei nustatytas aplinkybes, jog V. S. alkoholį pardavė pirkėjui pradarytoje pakuotėje, aprūpino jį vienkartiniu indu, taigi pirkėjui sudarė visas sąlygas alkoholį vartoti vietoje, be to, pirkėją įspėjo žodžiu apie tai, jog negalima išsinešti alkoholio ir jį privalo vartoti vietoje, darytina išvada, jog LR alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. numatytų reikalavimų V. S. nepažeidė, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas jai surašytas ir ji nubausta pagal ATPK 164 str. 2 d. nepagrįstai.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog V. S. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 164 str. 2 d., sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla V. S. nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Kadangi administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, apygardos teismas nebepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-09 nutarimą, kuriuo V. S. nubausta pagal ATPK 164 straipsnio 2 dalį, panaikinti, V. S. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.