Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2025-07-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-169-927/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-07-15
Bylos Nr.
1-169-927/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15918-2024-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
T. Š.
Nukentėjusysis
A. S.
Civilinis ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Janas Zavadskis, Aurimas Gasiūnas, Gabriela Ancukevič
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-169-927/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15918-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.9.9; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 15 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Kristinai Tabakajevienei, Vilmai Žebrauskienei,dalyvaujant prokurorei Ivetai Vaivadienei,

kaltinamajam T. Š., jo gynėjams: advokatui Aurimui Gasiūnui ir advokato padėjėjai Gabrielai Ancukevič,

nukentėjusiajam A. S., jo atstovui advokato padėjėjui Janui Zavadskiui (Jan Zavadski),nedalyvaujant civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyventis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis statybose pagal individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Š. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, 2024 m. balandžio 28 d. apie 01.30 val., daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., kieme, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu ant žemės gulinčiam A. S., į nosį bei vieną kartą spyrė koja jam į veido sritį, padarydamas A. S. poodines kraujosruvas akių vokuose, žaizdas lūpose ir nosikaulių lūžį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta A. S. sveikata,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

T. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis pats gyvena (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimas yra 4 kilometrų atstumu nuo jo kaimo. (Duomenys neskelbtini) kaime turi draugų, todėl dažnai ten susitinka su draugais. 2024 m. balandžio 28 d. nakties metu buvo (duomenys neskelbtini) kaime, prie bendrabučio (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet tiksliai namo numerio nežino, galimai tas, kuris nurodytas įtarime. Tai galėjo būti apie 01.30 val., kaip nurodyta įtarime. Buvo išgėręs apie porą butelių alkoholinių gėrimų, bet nebuvo girtas. Atvažiavo kartu su pažįstamu D. N. (D. N.). Juos atvežė vairuotojas, kuris juos išleido ir išvažiavo, viso konflikto metu jo nebuvo. Atvažiavo pas draugą N. Z. (N. Z.), kuris tuo metu buvo šalia namų su vietiniais gyventojais, iš matymo juos pažįsta. Ten buvo gal penkios vyresnio amžiaus moterys ir du vyriškiai, berods, vienas iš jų buvo tas vyras, su kuriuo vėliau įvyko konfliktas. Jis asmeniškai jo nepažįsta ir nėra anksčiau su juo bendravęs, nes jis yra vyresnio amžiaus, todėl nieko bendro su juo neturi. Gal eidamas pas draugą į svečius buvo kažkada jį sutikęs, bet tam jokio dėmesio neskyrė. Yra girdėjęs jo vardą, bet pavardę sužinojo tik apklausos metu. Jie visi sėdėjo ant laiptų viršuje įrengto suoliuko prie pat įėjimo į bendrabutį. Ten buvo lengvas apšvietimas, gal nuo seniūnijos pusės ta šviesa sklido, nes netoli yra seniūnija. Ar prie įėjimo į laiptinę buvo šviesa, jis neatsimena. Jis su N. stovėjo laiptų apačioje, A. žmona (kaip vėliau po įvykio sužinojo, nes ji šaukė ,,čia mano vyras“), kelios vyresnio amžiaus moterys, A. su D. stovėjo laiptų viršuje, ant suoliuko dar vyras sėdėjo (jo duomenų nežino). Jis stovėjo laiptų apačioje nugara nusisukęs nuo A. ir D., kai išgirdo stiklo dūžį, atsisuko ir pamatė, kad A. ir D. abu ridenasi nuo laiptų. Laiptai ten aukšti, betoniniai. Negirdėjo tarp jų barnių ar žodinio konflikto. D. gulėjo ant žemės, kaip jam pasirodė, pasimetęs, nesiorientuojantis aplinkoje, o A. buvo atsisėdęs ant jo, viena jo ranka buvo pakelta aukščiau, iš to suprato, kad buvo pasirengęs smogti D., bet nespėjo, nes prie jų pribėgo jis (teismo pastaba – kaltinamasis), N. ir vyriškis, kuris sėdėjo laiptų viršuje. Sekundžių reikalas tai buvo, labai greitai juos išskyrė. Kai jie trise pribėgo, N., atbėgęs, griebė A. už pakeltos į viršų rankos, nes jis jau buvo užsimojęs, o jis (teismo pastaba – kaltinamasis), atsidūręs, tarp gulinčių D. ir A., ištiesė rankas, kad atitrauktų juos vieną nuo kito, kad daugiau nesimuštų. Galimai ištiesdamas ranką ir tokiu būdu neleisdamas nei vienam suduoti smūgių, galėjo pataikyti A. į veidą, bet tikrai neatsimena ar pataikė, nes tai buvo sekundžių reikalas. Daro tokią prielaidą, kad būtent tuo metu netyčia galėjo iš inercijos ranka suduoti A. į veidą, bet tikrai jokios tyčios jo mušti neturėjo. Jo tikslas buvo juos išskirti. Greitai pavyko juos išskirti, pakėlė D., jį reikėjo prilaikyti, bandė su juo nueiti toliau nuo visų ten susirinkusių žmonių, kad nebūtų daugiau jokių konfliktų. Tuo metu, kai bandė išsivesti D., kuris buvo pasimetęs, nesiorientavo aplinkoje, klausinėjo, kuris jam trenkė, jis (teismo pastaba – kaltinamasis) atsiprašė ten buvusių moterų už konfliktą, nes gavosi nepatogi situacija. Tuo metu jam nepažįstama moteris priėjo prie D. ir sakydama ,,eik iš čia“ pliaukštelėjo jam per veidą. Dar prieš išeinant išgirdo moters kalbas, kad jis (teismo pastaba – kaltinamasis) sulaužė jos vyrui nosį, todėl norėdamas viską išsiaiškinti iki galo po kokių 10 minučių grįžo prie tų namų. A. žmona pradėjo jį kaltinti, kad jis (teismo pastaba – kaltinamasis) sulaužė jos vyrui nosį. Jis paaiškino, kad jo nemušė, kad muštynės vyko tarp kitų asmenų, nesuprato prie ko čia jis. A. tuo metu vietoje nebuvo. Jis nesudavė A. nei vieno tyčinio smūgio, galimai ištiesdamas rankas kliudė jam veidą, bet nuo to prisilietimo jam negalėjo lūžti nosis ir negalėjo atsirasti kiti sužalojimai, nurodyti įtarime. Kai jis išskyrė A. ir D., matė, kad ant A. veido yra nedaug kraujo, ant D. kraujo nebuvo, bet buvo didžiulis guzas ant galvos viršugalvio. Pats sužalotas nebuvo. Dar D. pastebėjo, kad jis neturi telefono, galimai jis jam iškrito grumtynių metu. Vėliau telefoną pastebėjo pas vieną iš moteriškių. Iš pradžių jos nenorėjo grąžinti telefono, bet D. paskambinus į policiją, moteriškės telefoną grąžino ir jie išėjo. D. nuvažiavo į ligoninę, nes prastai jautėsi. Kaip suprato iš D. žodžių, konfliktas kilo dėl to, kad A. paklausė jo iš kur jis yra, į ką D. atsakė, kad iš ,,Vilejkos“, į ką A. atsakė: ,,tai krutas esi“. Po šių žodžių D. atsisuko į vyriškį, kuris tuo metu sėdėjo ant suoliuko, ir pajuto smūgį į galvą, atsisuko ir pamatė link jo artėjantį A. ir tuomet, kaip jis paaiškino, ,,nuskrido“ nuo laiptų. Jis pats (teismo pastaba – kaltinamasis) su A. niekada nėra turėjęs konfliktų, jis yra vyresnis, nieko bendro su juo ir jo kompanija neturi. Nežino kodėl nukentėjusysis nurodė, kad jis (teismo pastaba – kaltinamasis) jam sulaužė nosį, jis jokių tyčinių smūgių jam nesudavė, išskirdamas juos netyčia galėjo užgauti ranka jam veidą, bet tokie sužalojimai atsirado tikrai ne nuo jo užgavimo, todėl savo kaltės visiškai nepripažįsta. Nei kumščiais, nei juo labiau koja jis nukentėjusiojo nemušė. Galimai pats krisdamas nuo laiptų sau nosį susilaužė. Nematė, kad D. jį muštų. Kaip suprato iš D. žodžių, A. pirmas jam sudavė buteliu per galvą, tada nustūmė jį nuo laiptų ir kartu su D. nuriedėjo. Jie priėjo vėliau, todėl nemano, kad D. būtų jam smūgiavęs, bet pats nematė jokių smūgių. Sprendžia, kad A. buvo girtas, nes jie visą laiką ten alkoholį vartoja, dar prieš ateidamas gražiuoju jam ranką paspaudė, tai juto nuo jo alkoholio kvapą. D. buvo išgėręs, gėrė su draugais degtinę, iki atvažiuojant į (duomenys neskelbtini) kaimą. Gal po dviejų savaičių po incidento su juo susisiekė advokato padėjėjas, kuris reikalavo, kad jis atlygintų žalą. Kadangi atsakė, kad nieko nemušė, tai neturi už ką mokėti, jis atsakė ,,eisim per teismus“. Jis sutiko, nes nesijaučia kaltas, jokio nusikaltimo nepadarė (2 t., b. l. 108-111).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. Š. parodė, kad supranta, kuo yra kaltinimas, kaltės nepripažįsta, sutinka teismui duoti parodymus. Parodė, kad viskas buvo taip, kaip apklausoje, A. puolė jo draugą, pats draugas pasakojo, kad jam trenkė iš butelio, jis krito nuo laiptų, jis (teismo pastaba – kaltinamasis) atbėgo jų skirti. Buvo trys – keturios moterys ir du vyriškiai. Iš jo pusės Z. ir A.. Jie priėjo pasisveikinti, bendravo su N., A., teta, taip pat kalbėjo su nukentėjusiuoju apie žvejybą. Nusisukęs išgirdo gale veiksmą – stiklo dūžį, atsisukęs pamatė nuo laiptų krentančius D. ir A., kurie buvo susikibę. Jie stovėjo ant laiptų viršaus, nugara į jį (teismo pastaba – kaltinamąjį). D. N. ritosi nuo laiptų, kai jie nusirideno, jis (teismo pastaba – kaltinamasis) atėjo juos skirti, dar žmonių pribėgo, Z. ir kitas iš jų pusės, kurio vardo nežino, jie trise atbėgo skirti. Nukentėjusysis buvo ant D., ar gulėjo, ar sėdėjo - nepamena. Kai vyksta tarpusavio grumtynės, visais būdais bandai skirti, kai matai, kad draugą muša. Buvo mušamas jo draugas D.. N. griebė jį už rankos, su kuria jis buvo užsimojęs. Jis (teismo pastaba – kaltinamasis) irgi griebė, norėjo nublokšti, atitraukti. Jo draugas buvo beveik be sąmonės. Negali pasakyti, už kurios vietos nukentėjusįjį atitraukė. Matė draugą, kuris negali nieko padaryti, apsiginti. Nukentėjusiajam nesmūgiavo. Traukiant, raunant gali ranka užkliudyti veidą, todėl netyčia galėjo nukentėjusiojo veidą užkabinti. Kojomis spirti ar kliudyti nukentėjusiojo negalėjo. Kai atitraukė, nukentėjusysis stovėjo, bet jis (teismo pastaba – kaltinamasis) nekreipė į jį dėmesio, o žiūrėjo į draugą, kuris vos stovėjo ir klausė kas jam trenkė, jis nesuprato. Nematė kur nuėjo nukentėjusysis, atsiprašė suaugusiųjų, kitų susirinkusių, kad įvyko nesąmonė. Jis (teismo pastaba – kaltinamasis), D. ir A. išėjo. Buvo jis (teismo pastaba – kaltinamasis), N., D. ir A., iš kitų pusės buvo moteris ir dar du vyrai. D. buvo neblaivus, jis (teismo pastaba – kaltinamasis) buvo išgėręs porą kokteilių ,,Mix“, nebuvo girtas. Nosis nukentėjusiajam ,,nulūžo“ ne nuo jo, jis spėlioja, gal krito su D., gal D. užkabino. Skaitė liudytojų parodymus. Konfliktas vyko tarp dviejų žmonių, o jį įtraukė. Neatsiprašinėjo, pinigų nesiūlė, kad nesikreiptų į policiją, jis aiškino, kad nieko nemušė, sakė: ,,prie ko čia aš, aš skyriau juos, o mušėsi kitas žmogus“. Mano, kad nukentėjusysis buvo išgėręs, jei neklysta, nukentėjusysis stovėjo su alaus buteliu. Visi sėdėjo, gėrė, didelė tikimybė, kad ir nukentėjusysis buvo išgėręs. Prieš įvykį pas nukentėjusįjį ant veido nebuvo smurto požymių. Po įvykio kalbėjo su A. žmona, jai sakė, prisiekinėjo, kad nukentėjusiojo nemušė. Grįžo išsiaiškinti vien dėl to, kodėl jį kaltina. Turto neturi, per mėnesį uždirba 1 000 - 1 100 Eur, turi 15 000 Eur paskolą, moka po 340 Eur paskolos įmokų kas mėnesį, turi problemų su nugara. Nesutinka atlyginti civilinių ieškinių, nes nukentėjusiojo nemušė. Taip pat nesutinka atlyginti ligonių kasų pareikšto civilinio ieškinio (3 t., b. l. 24-25).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2024 m. balandžio 28 d., apie 01.30 val., lauke, šalia namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., prie jo priėjo jam nepažįstamas asmuo, su kuriuo prasidėjo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu su jam nepažįstamu asmeniu prasidėjo grumtynės, kurių metu abu susikibę nukrito. Tuo metu, jam gulint, iš nugaros priėjo jam pažįstamas asmuo T. Š., kuris rankos kumščiu vieną kartą trenkė jam į nosies sritį. Tai pamatę kaimynai T. Š. bandė traukti nuo jo, o šis tuo metu koja vieną kartą spyrė jam į veidą. Juto stiprų fizinį skausmą veido srityje, jam sukeltą skausmą vertina 10 iš 10 balų. Po viso konflikto, įvykio vietoje buvę kaimynai jį nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas nosies kaulo lūžis. Pretenzijų minėtam nepažįstamam asmeniui neturi, kadangi jis jam fizinio skausmo nesukėlė. Pretenzijų tik turi T. Š., kuris sukėlė jam stiprų fizinį skausmą ir sulaužė nosį. Įvykį taip pat matė lauke buvusi jo žmona T. S., taip pat lauke buvo daugiau kaimynų (1 t., b. l. 13-14).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausiamas nukentėjusysis A. S. patvirtino savo ankstesnius, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai parodė, kad jam buvo suduoti du smūgiai, vienas smūgis kumščiu į veidą ir kitas smūgis – spyrimas koja į veidą. Smūgių sudavimo metu jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) gulėjo ant žemės, ant nugaros, tuomet pažįstami traukė nuo jo kitą vaikiną, su kuriuo nukrito nuo laiptų. Jis bandė keltis, kai prie jo pribėgo T., kuris iki tol stovėjo ant laiptų, ir, nieko nesakęs, be jokios priežasties sudavė jam du smūgius. Jokių konfliktų su juo anksčiau nėra turėjęs ir tą vakarą jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Negali pasakyti, kodėl jis taip pasielgė, numano, kad gal dėl to, jog susigrūmė su jo draugu. Po jam suduotų dviejų smūgių lūžo nosis, juto fizinį skausmą. Pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Po įvykusio konflikto, kai jį išvežė į ligoninę, T. buvo priėjęs prie jo žmonos T., buvo atsiklaupęs ant kelių ir atsiprašinėjo, kad tik nesikreiptų į policiją, sakė, kad už padarytą žalą sumokės kiek reikia. Su juo asmeniškai jis nebuvo susisiekęs, jo neatsiprašė. Jokios iniciatyvos susisiekti su juo ir išsiaiškinti konfliktą jis (T. Š.) nerodo, todėl sprendžia, kad jis dėl įvykusio konflikto nesigaili. Dar bebūnant ligoninėje, jam skambino žmona, tačiau su juo kalbėjo T., kuris prašė nurodyti, kad ne jis (teismo pastaba – kaltinamasis) jį sumušė, o suversti visą kaltę draugui, su kuriuo jis nukrito nuo laiptų, berods D. jo vardas. Jis atsakė, kad žino, jog jį sumušė jis (teismo pastaba – kaltinamasis), o ne D.. Po to dar sulaukė skambučio iš jam nepažįstamo asmens, kaip suprato, tai T. pažįstamas, kuris kalbėdamas agresyviai sakė, kad nerašytų pareiškimo. Tas vaikinas, su kuriuo jie nukrito nuo laiptų, nesudavė jam nei vieno smūgio, krisdamas nuo laiptų veido nesusižalojo ir nosis jam lūžo dėl jam suduotų tiesioginių smūgių. Krito nuo laiptų ant nugaros, todėl susižaloti priekinės veido dalies negalėjo (1 t., b. l. 53-57).

Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas nukentėjusysis A. S. parodė, kad mirė kaimynė ir moterys buvo išėjusios paminėti. 2024 m. balandžio 28 d. jis išėjo parūkyti. Jie sėdėjo nuo vakaro ir ilgai sėdėjo. Jis negėrė, nes buvo namie su vaikais. Atėjo T. su savo draugu. Su juo kalbėjo apie žvejybą, ir ant laiptų viršaus pradėjo kalbėti su jo draugu, rodos T. buvo jam (teismo pastaba – nukentėjusiajam) už nugaros. D. jam pasakė, kad jis iš ,,Vileikos“, jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) jam sakė, kad turi pažįstamų, ir jis (teismo pastaba – D.) sakė: ,,aš visus sudaužiau tuos tavo pažystamus ir tuoj tave sudaužysiu“. Norėjo pasakyti T., kad pasiimtų draugą, nes jis neadekvačiai kalba. Ir jie su D. susiėmė ir nusirideno nuo laiptų. Kai krito nuo viršaus, nieko nekliudė. Buvo šoko būsenoje, nieko nejautė. Veidu nelietė jokių paviršių. Kai krito, žaizdų ir kraujo nebuvo. T. stovėjo jiems už nugaros, kai nukrito, jis (teismo pastaba – kaltinamasis) pribėgo ir pajautė smūgį. Jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) buvo apačioje, o D. buvo ant jo – viršuje. Jo kaimynas traukė nuo jo D. ir pribėgo T., kuris pradėjo smūgiuoti. Kaimynas pradėjo traukti T. nuo jo ir, kai traukė, T. jam dar spėjo su koja spirti į veidą. Jam smogė su kumščiu, negali pasakyti kuo, bet pataikė į nosį, ir kaimynas R. traukė D., o tada T. pradėjo laikyti, su koja pataikė į veidą, nežino ar į nosį, bet buvo nubrozdinimai. Pirmo smūgio metu pajuto skausmą. Vienas smūgis buvo ranka, kitas su koja. Kai trenkė, skausmas buvo didelis, 10 iš 10. Jis nebuvo užsimojęs trenkti D.. Pradėjo kraujuoti nuo pirmo smūgio, kai atsistojo, žmona pasakė, kad jo nosis kreiva. Yra tikras, kad smūgius sudavė T.. Po smūgių T. nuėjo toliau, jis išvažiavo į ligoninę. Jie grįžo su 20 žmonių ,,šaika“. Buvo jis (teismo pastaba – nukentėjusysis), R., jo žmona, kaimynė A., du žmonės iš T. pusės, kurių nepažįsta. Vėliau priėjo T. su D.. Nematė, kad kaltinamasis gertų, bet mano, kad buvo neblaivus, nes taip elgėsi. Jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) buvo blaivus. Jokių stiklo dūžių nebuvo, ten buvo garsas – stovėjo skardinė šiukšlių dėžė. Pirmas smūgis jam suduotas gulint. Paprašė, kad pas gydytojus nuvežtų R. žmona, ji negėrė, nuvežė jį į Lazdynų ligoninę, ten nustatė nosies lūžį, negalėjo dirbti statybose. Po akimis buvo mėlynės, skaudėjo nosį, laukė operacijos, po operacijos ligoninėje gulėjo 2-3 dienas. Iškarto operuoti nosies neguldė, gegužės 9 d. buvo paskirta planinė operacija. Iki operacijos negalėjo turėti fizinio krūvio, bėgo kraujas, net pritupiant jautė skausmą, bijojo, nerimavo dėl operacijos, buvo narkozė. Po operacijos jautė skausmą, dvi paras buvo sukišti tamponai ir skaudėjo visą galvą. Buvo nemaloni traukimo procedūra, skaudėjo. Iš ligoninės paleido su įtvaru, su kuriuo vaikščiojo apie 2 savaites. Sveikimas truko apie mėnesį. Buvo nutirpę priekiniai dantys, važiavo pas stomatologą, jis stebėjo, kad nebūtų negyvi dantys. Pas stomatologą lankėsi daugiau nei tris kartus, bet viskas praėjo. Civilinį ieškinį palaiko. Visą mėnesį nedirbo, turėjo atlikti darbus pas užsakovą. Paskui turėjo nutraukti sutartį, buvo apie 4 800 Eur suma. Pagal individualią veiklą moka mokesčius. Buvo išlaidos dėl dantų. Pirko nuo skausmo vaistus, pylėsi kurą. Neturtinė žala susideda iš to, kad turėjo daug problemų, negalėjo važiuoti pas vaikus į renginius, į dukros varžybas, nenuėjo į mokyklos išleistuves, negalėjo dirbti. Negalėjo nieko daryti. Kentėjo nosies skausmą. Operuojant iš naujo laužė nosį, operaciją darė su narkoze. Skausmas truko savaitę – dvi, po to mažėjo, bet jam dar neleido dirbti, negalėjo nieko sunkaus kelti, nes nosis kraujuodavo. Po įvykio bijo, gal jam norės atkeršyti (3 t., b. l. 25-28);

- liudytojo D. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., b. l. 171-175) ir teisme, kad T. Š. yra jo draugas, giminystės ryšiai jų nesieja. 2024 m. balandžio 27 d. atvažiavo iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini). Iš anksto su T. buvo sutaręs, kad važiuos žvejoti. T. Š. gyvena (duomenys neskelbtini). Grįždami po žvejybos, apie 20-21 val. nusprendė nuvažiuoti pas T. draugą M., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jis buvo išgėręs, vartojo alų ir degtinę, T. irgi buvo išgėręs. Kartu su M., kuris buvo blaivus ir vairavo automobilį, ir N. N. nuvažiavo pas N. Z., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Atvažiavus prie bendrabučio pasiimti N. Z., įvyko konfliktas. Tai buvo naktį iš balandžio 27 d. į 28 d. Jis su T. nuėjo prie bendrabučio, M. išvažiavo, kur buvo N. - nežino, jis tik vėliau pasirodė. Jam ir T. atėjus prie bendrabučio, tai buvo apie 22 val., ant laiptų buvo susirinkę nemažai žmonių. Iš visų jam pažįstamas buvo N. Z. (kurio atvažiavo pasiimti) ir tamsiaplaukis vaikinas, kurio vardo ir pavardės neatsimena. Atėjęs pamatė, kad susibūrę gyventojai vartoja alkoholį, nes matė butelius nuo alkoholinių gėrimų. Pradėjo pažindintis. Pokalbis vyko laiptų apačioje, o vėliau visi pakilo laiptais į viršų, prie įėjimo į bendrabutį durų, nes ten dauguma sėdėjo ant laiptų. Iš viso ten buvo apie 10 žmonių. Jam būnant laiptų viršuje, kurį laiką visi bendravo, pykčių nebuvo. Kai kalbėjo su nukentėjusiuoju, T. Š. laiptinėje nematė. Jo tikslas buvo tą dieną susitikti su mokytoja ir paimti Z.. Laiptai gana platūs, T. stovėjo laiptų šone, apačioje. Jam pasakius, kad yra iš Naujosios Vilnios, tai nepatiko nepažįstamam vyrui, kurio duomenų nežino, jis buvo juodai apsirengęs ir gyvena bendrabutyje. Minėtas vyras vartojo alkoholį, gėrė alų, nes jo rankoje matė stiklinį alaus butelį, bekalbant su juo pajuto diskomfortą. Pradėjo klausinėti kokį sportą lankė, sakė, kad ,,tu mane nugalėsi“, jis atsakė, kad: ,,nesiruošiu galinėtis, mes atvažiavom pasiimti draugo ir važiuojam“. Savo pokalbiu jis provokavo jį (D. N.), kad jis jam suduotų, nes sakė ,,davaj, trenk, trenk“. Jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) buvo neblaivus ir jis buvo išgėręs. Jis (D. N.) suprato, kad jis nusišneka, nenorėdamas konflikto, jis (D. N.) nusisuko priekiu į laiptų nusileidimo pusę, norėjo išeiti, bet tuo metu pajuto smūgį į galvą ir išgirdo šukių kritimą ant žemės, butelis sudužo po suduoto smūgio jam į galvą. Tuo metu laiptų viršuje dar buvo Z. ir dar vienas vyras, kurio nepažįsta, daugiau žmonių nebuvo. T. tarp jų laiptų viršuje nebuvo, jis visą laiką buvo apačioje. N. matė laiptų viduryje. Po jam suduoto smūgio atsisuko ir pamatė prieš save tą patį jį provokavusį vyrą, ir atsisukęs pusiau į jį, nespėjo jam nieko pasakyti, nes tuo metu jis, įsibėgėjęs, petimi trenkė jam (D. N.) į dubenį, po ko jie abu nukrito nuo laiptų į apačią. Jis (D. N.) krito nugara, o jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) veidu. Laiptai statūs, jų nemažai, gal 1,5 metro ilgio. Jis (D. N.) nukrito ant plytelių ant nugaros, pakaušiu atsitrenkė į plyteles ir prarado sąmonę. Atsipeikėjęs pamatė, kad tas pats vyras nori jam suduoti smūgį kumščiu į galvą, nes sėdėjo jam (D. N.) ant viršaus ir laikė sugniaužęs kumštį. Kraujo ant jo veido nebuvo, jis nematė. Tačiau užsimojęs smūgio jis jam nesudavė, nes jį nuo jo (D. N.) atitraukė N. Z.. Dar jam po kaire pastebėjo T., kuris galimai tą vyrą traukė nuo jo suėmęs už rankos, o Z. suėmęs už pažastų. Atitraukus nuo jo (D. N.) vyriškį, jam (D. N.) dar sėdint ant plytelių atbėgo jo žmona ir pradėjo reikalauti pinigų, neva jis (D. N.) pirmas pradėjo muštynes. Jis sakė, kad nėra kaltas ir ne jis pirmas viską pradėjo, jis net nesuprato už ką jį numetė pakaušiu žemyn nuo laiptų, ir už ką trenkė buteliu į galvą. Jai reikalaujant pinigų, jis necenzūriniais žodžiais pavadino tą moteriškę, atsikėlė nuo žemės, tuo metu atbėgo moteris, kuri sudavė jam delnu kokius 7 smūgius į veidą. Atsikėlęs, nuėjo, atsisėdo prie stulpo, nes jam skaudėjo galvą, tuo metu dar atvyko jo draugai G. B. ir D. U., kurie paties įvykio nematė ir nieko nežino ir abu jį nuvežė į ligoninę. T. Š. nesupranta, kaip jis čia yra įpainiotas, jis pats nematė, kad T. būtų sudavęs smūgį tam vyriškiui, kuris jį (D. N.) sumušė. Numano, kad jis (tas vyriškis) galėjo susilaužyti nosį krisdamas kartu su juo (D. N.) nuo laiptų, nes po to, kai nukrito, kai jis bandė jam (D. N.) suduoti smūgį kumščiu, jį atitraukė Z. ir galimai T.. Po to jis jį sumušusio vyriškio nematė, negali pasakyti ar nukentėjusysis buvo sužalotas, buvo pusiau užsimetęs kapišoną. Tas vyras (teismo pastaba – nukentėjusysis) iki krentant nuo laiptų nesiskundė ir nesakė, kad jo nosis yra lūžusi, o po to, kai jie nugriuvo nuo laiptų, jis pasišalino ir daugiau jo nematė. Nematė, kad nukentėjusiojo nosis būtų nusisukusi į šoną. Apie 4 val. nuvyko į ligoninę, nes skaudėjo galvą. Buvo adekvatus ir viską suvokiantis. Pareiškimo nerašė, nes pagailėjo, kadangi turi vaikų. Apie tai, kad T. Š. būtų sudavęs smūgius vyriškiui, jis nieko nežino ir paaiškinti negali, to nematė. Kad jis patyrė sužalojimus, sužinojo iš kalbų, bet jis galėjo susilaužyti nosį griūdamas kartu su juo (D. N.) nuo laiptų arba apskritai kitu metu. Po įvykio bendravo su T.. Jis nesuprato, kodėl yra kviečiamas į policiją ir kodėl jis yra kaltas dėl to, kad konfliktas įvyko tarp jo ir to vyro (3 t., b. l. 44-45);

- liudytojo N. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t., b. l. 5-8) ir teisme, kad T. Š. yra jo draugas, kartais susitinka, santykiai geri. A. S. vardas ir pavardė jam nieko nesako. Tiksliai laiko nepasakys, kada viskas įvyko jis nežino, bet jis kartu su draugu A. B., kuriam 17 metų, atėjo į (duomenys neskelbtini) k. pas pažįstamą G. ir dar vieną merginą (kurios nežino nei vardo, nei pavardės). Buvo išgėręs alkoholio, gėrė su A. draugu R. Z. (R. Z.), A. buvo šalia ir kartais su jais gėrė. Jos abi buvo laiptų viršuje prie bendrabučio. Ten dar buvo žmonių, jam iš matymo pažįstamų, iš viso gal šeši žmonės. Tai buvo apie 24 val. nakties. Atėjo, susipažino, viskas vyko sklandžiai. Ten bebūnant jam paskambino D. N., prašė susitikti, jis jam pasakė kur yra ir jis atvažiavo su T. Š.. D. N. buvo neblaivus, o T. mano, kad blaivus. Jiems atvažiavus, jie susipažino su ta kompanija, kai kurie jiems buvo pažįstami. Jokių konfliktų nebuvo. Buvo moteriškė su vyru, kaip supranta tai pareiškėjas (teismo pastaba – nukentėjusysis). Jam bekalbant su vienu vyriškiu (kaip supranta tai pareiškėjo draugas, nes jie dviese bendravo), buvo atsisukęs veidu į pareiškėją ir D., stovėjo 3-4 metrus nuo jų, matė, kad jie bendrauja tarpusavyje. Šalia jų sėdėjo vyras, kuris buvo girtas, jis ten sėdėdamas praleido visą vakarą. Ten buvo daug žmonių ir visi pasiskirstę į kompanijas. Jis su nukentėjusiojo draugu kalbėjo ant laiptų, o už laiptų buvo A. su D.. Bekalbant šoniniu žvilgsniu pamatė, kaip pareiškėjas (vardo ir pavardės nežino) sudavė stikliniu buteliu D. per galvą, matė šukes. Dėl kokios priežasties nesuprato, nes viskas vyko ramiai. D. tuo metu buvo atsisukęs į jo pusę, o jam galvą pasukus į šoną, link sėdinčio girto vyriškio, gavo smūgį buteliu. Priešais D. stovėjo pareiškėjas, o šalia sėdėjo tas girtas vyriškis. Butelis nuo smūgio sudužo. Po smūgio vyras (pareiškėjas) sugriebė rankomis D. už marškinėlių, D. taip pat jam suėmė už marškinėlių, tuo metu jie abudu prarado pusiausvyrą ir griuvo nuo stataus takelio, esančio prie laiptų. D. krisdamas trenkėsi galva į plyteles ir prarado sąmonę. Tas vyriškis nuriedėjo kiek toliau. Tuo metu jis leidosi laiptais žemyn prie D., kai A. atsikėlė, užlipo D. ant viršaus ir užsimojo ranka, norėdamas suduoti D., bet jis (teismo pastaba – liudytojas N. Z.) jam griebė už rankos, užkirsdamas smūgį, o A. draugas iš kitos pusės, jis priešinosi. T. atbėgo padėti. A. iš kairės atsidūrė vyras, su kuriuo kalbėjo (kaip suprato jo draugas), padėjo jam jį pakelti nuo D.. A. buvo nepatenkintas, kažką bandė jam aiškinti, bet nekreipė dėmesio, nes matė, kad jis yra girtas ir nesuvokiantis ką daro. A. bandė nuraminti jo draugas, nes jis buvo agresyvus, o jis tuo metu bandė pakelti nuo žemės D., jam padėjo T. ir A.. D. buvo pasimetęs, nesiorientuojantis aplinkoje. Trise nutempė A. nuo D.. Iki jiems abiem nusiridenant į apačią T. buvo laiptų viršuje, apie 1-1,5 metrų atstumu nuo jo. Kad T. būtų kažkam sudavęs smūgius, jis nematė. Ant A. veido sužalojimų nesimatė, nes buvo labai tamsu, kraujo ant veido nebuvo. Jiems nusivedus D. į šoną, A. su savo kompanija liko prie bendrabučio. Krisdamas D. pametė telefoną, po 30 minučių grįžo atgal, kad jį pasiimtų, T. bendravo su T., apie ką, nežino. Po ilgų pokalbių telefonas buvo grąžintas. Vyko ilgas bendravimas prie bendrabučio, bet pareiškėjo jis ten jau nematė. Prie įėjimo į bendrabutį nėra apšvietimo, todėl negali pasakyti, kaip atrodė pareiškėjo (teismo pastaba – nukentėjusiojo) veidas jam tik atėjus prie jų kompanijos. Po konflikto jis nematė, kad jo veidas būtų kruvinas (3 t., b. l.57-59);

- liudytojos T. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., b. l. 163-166) ir teisme, kad nukentėjusysis yra jos vyras. Po laidotuvių laiptinėje gėrė brendį. Jos vyras alkoholio nevartojo. 2024 m. balandžio 28 d., apie 01.15 val., jai su jos vyru A. S. būnant lauke, šalia adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. esančio daugiabučio namo ir bendraujant su kaimynais, iš minėto namo, priėjo T. ir D.. Prie A. priėjo jai nematytas jaunas apie 20-22 metų amžiaus vyriškis, lieso sudėjimo, apie 183 cm ūgio, tamsių trumpų plaukų, su tamsia trumpa barzda, sportine tamsia apranga, kuris pradėjo su juo konfliktuoti, tačiau apie ką jie kalbėjo, tiksliai nežino, nes tuo metu kalbėjo su kaimynais. Ant laiptų buvo šviesiau, sėdėjo A., N. ir dar priėjo du vaikinai, B. A.. Jos vyras nuolat laiptinėje nebuvo, tai namo išeidavo, tai parūkyt ateidavo. D. pasisveikino ir nuėjo link jos vyro. Sėdėjo šalia A.. T. pasikėlė į viršų. Ji stovėjo ant vieno laiptelio toliau. D. stovėjo nugara į ją. T. buvo priešais ją, o prieš T. stovėjo N.. T. buvo laiptų viršuje su jos vyru, ji stovėjo šonu. A. buvo už nugaros. Dar R. ant laiptų stovėjo. Jie kalbėjo, nekonfliktavo. N. įjungė muziką, pradėjo šokti, ji pradėjo filmuoti ir jai pasisukant su telefonu į vyro pusę, pamatė, kad nuo pantuso pirma nusirito šiukšlinė, tada nukrito jos vyras su D.. Jie krito nuo tambūro, jos vyras apačioje, o D. ant jo viršaus. Jie nugriuvo ir nučiuožė. Šonu kažkaip. Nesimušė, tiesiog nukrito. Jos vyras netrenkė D. su buteliu. Kai vyrai nukrito, R., N. ir T. prie jų pribėgo. Ji iš karto pribėgo pasiaiškinti, kas nutiko. R. lenkėsi pakelti ir staiga šalia jų buvęs T. Š., pribėgo prie susikibusių jos vyro ir nepažįstamo minėto jaunuolio ir užkrito ant jų. Ji matė kaip T. sudavė dešine ranka jos vyrui A. du kartus į veidą ir kaimynai pradėjo atitraukinėti visus vieną nuo kito. Kai T. jam sudavė į veidą, D. gulėjo ant viršaus, N. jį pradėjo traukti. R. patraukė T., o T. vieną kartą spyrė A., tačiau nematė į kurią kūno vietą ( teismo pastaba -teismo posėdžio metu patikslino, jog koja sudavė į veidą). Buvo grįžusios ir kaimynės, bet nežino ką jos matė, prasidėjo riksmai. T. paėmė D., pasitraukė į šalį. Kai R. pakėlė jos vyrą, jo nosis buvo nukreipta. Jam kraujavo prie akies iš lūpos ir nosies, ji pasakė, kad jam kažkas su nosim. R. paskambino žmonai ir pasakė, kad išeitų į lauką. Išėjusi R. žmona jį nuvežė į ligoninę. Kol A. buvo ligoninėje, prie jos priėjo minėtas T. ir pradėjo atsiprašinėti, sakė, kad gynė draugą, maldavo nerašyti pareiškimo ir prašė sakyti, kad trenkė D., o ne T., tačiau ji atsakė, kad toliau dėl įvykio aiškinsis policija, o T. pradėjo siūlyti pinigus ir pasakoti įvairias istorijas, kad tik nerašytų pareiškimo. Minėta vieta, kur T. jos atsiprašinėjo, tikriausiai yra filmuojama vaizdo fiksavimo kamera, esančia ant (duomenys neskelbtini) namo sienos. Vyras grįžęs iš ligoninės pasakė, kad jam reikės operacijos. Jos vyras jautėsi blogai, gėrė vaistus, šuns išvesti negalėjo, buvo ištinusi nosis. Po operacijos vaikščiojo su įtvaru. Gal dvi savaites buvo su mėlynėmis. Apie mėnesį gėrė vaistus nuo skausmo. Dantys buvo aptirpę. Po operacijos jautėsi blogai, buvo įtvaras, negalėjo lenktis. Miegoti turėjo vienoje pozoje, gulėdavo pakelta galva. Sumažėjo bendravimo galimybės, dėl smurto negalėjo eiti į parduotuvę. A. atsirado baimė (3 t. b. l. 45-47);

- liudytojo R. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., b. l. 180-183) ir teisme, kad A. S. yra jo kaimynas, gyvena vienoje laiptinėje. T. pažįsta iš matymo, pavardės jo nežino, yra matęs jį anksčiau atvažiuojant pas draugą, kuris gyvena toje pačioje laiptinėje. Giminystės ryšiai jo ir T. nesieja. 2024 m. balandžio mėn., tiksliai dienos nenurodys, vakare kartu su kaimynais susirinko prie įėjimo į jų bendrabutį, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Pakilus laiptais link įėjimo į jų laiptinę, yra aikštelė, kur stovi suoliukas, būtent čia susirinko pagerbti mirusios kaimynės atminimą. Po truputį rinkosi kaimynai, vieni ateidavo, kiti išeidavo. Viskas vyko ramiai, niekas nekonfliktavo. Apie 01.00 val. atėjo T. ir jo draugas, kurio jis visiškai nepažįsta, matė jį pirmą kartą. Matė, kaip jam nepažįstamas vaikinas bendravo su A., bet jokio konflikto ar triukšmo tarp jų nebuvo. Jam nuėjus parūkyti, nusileido iki maždaug laiptų vidurio, o tas nepažįstamas vaikinas su A. kalbėjo laiptų viršuje, prie įėjimo durų esančioje aikštelėje. Apie du metrus atstumu nuo jų stovėjo T.. Jis stovėjo į juos nugara, kalbėjo su žmona ir A. S.. Buvo išgėręs vieną butelį alaus, girtas nebuvo. Jokio barnio negirdėjo, kai staiga išgirdo nukritusios metalinės šiukšliadėžės garsą, atsisuko ir pamatė ant žemės gulintį A. (jis gulėjo ant nugaros), o jam ant viršaus gulintį vaikiną, kuris atvažiavo kartu su T.. Jis nematė kaip jie griuvo ir dėl kokios priežasties jie abu nukrito į apačią, jis nežino. A., kiek žino, nebuvo girtas, nematė, kad jis vartotų alkoholį. Jam nepažįstamas vaikinas ir T. jau atvyko neblaivūs, matėsi iš jų elgsenos. Jis numano, kad jie nukrito nuo šalia laiptų esančio nusileidimo takelio (skirtas vėžimėliams įvažiuoti). Jiems nugriuvus jis iškart pribėgo prie judviejų, jam nepažįstamas vaikinas jau traukėsi nuo A., kėlėsi, jie nesimušė, niekas iš jų smūgių vienas kitam nesudavė, nešaukė. Pasilenkęs prie A., norėjo padėti jam atsistoti, kai tuo metu prie gulinčio A. pribėgo T. ir be jokios priežasties, nieko nesakęs sudavė gulinčiam A. ne mažiau dviejų kartų kumščiu į veidą. Pataikė į nosį, buvo girdimas duslus mušimo garsas. Tai pamatęs, jis dešine ranka nustūmė T. į šoną, tuo metu, kai jį stūmė, T. vieną kartą spyrė koja A., bet į kurią kūno vietą pataikė, jis nežino, nes žiūrėjo į T.. T. yra tamsaus gymio, liekno kūno sudėjimo, pailgo veido, gal apie 170 cm. ūgio. Jam apie 20 metų, nes atrodo jaunai. Jis jį dažnai mato (duomenys neskelbtini). Tuo metu atbėgo A. žmona, A. jau kėlėsi nuo žemės, o jis tuo metu neleido T. ir jo draugui priartėti prie A.. A. atsikėlus jo žmona pasakė ,,pasižiūrėk į savo veidą, veidas visas kruvinas, nosis į šoną“, jis tuo metu atsisuko į A. ir pamatė ant veido kraują, o nosis buvo ryškiai nukreipta į šoną. Nosis nusisuko nuo smūgio, prieš tai A. buvo sveikas. Kai T. sudavė smūgius, D. stovėjo šone. A. rankoje neturėjo jokio daikto, nieko negurkšnojo, buvo neagresyvus. Jis paskambino savo žmonai, kuri įvykio nematė, nes buvo namie su vaikais, kad ši nuvežtų A. į ligoninę. A. su jo žmona V. išvažiavus į ligoninę, prie bendrabučio pradėjo rinktis vis daugiau jaunimo. Čia buvo T. ir jo draugo draugai. T. jo prašė, kad jis nurodytų, kad trenkė jo draugas, o ne jisai, su kuo jis nesutiko, nes pats viską asmeniškai matė, kad būtent T. sudavė smūgius į veidą A. ir spyrė vieną kartą jam koja. Paryčiais grįžo žmona, A. irgi atvežė į namus. Jam nustatė nosies lūžį, buvo paskirta operacija, kiek žino, jau operavo jį. Po įvykio kalbėjo su A., jis pats nesupranta, už ką jį sumušė T., nes su juo net nekalbėjo tą vakarą, jokių pretenzijų, konfliktų tarp jo ir T. nebuvo. Ant A. veido sužalojimai buvo gal mėnesį. A. yra ramaus būdo, niekada su niekuo nesibara, todėl dėl ko jį sumušė - nesuprato (3 t. b. l.47-48 );

- 2024 m. rugpjūčio 12 d. asmens parodymo atpažinti protokolu, iš kurio matyti, kad liudytojas R. Z., iš jam parodytų sunumeruotų 4 asmenų nuotraukų, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus, atpažino asmenį pažymėtą nuotraukoje Nr. 2 (T. Š.). R. Z. parodė, kad atpažįsta asmenį, pažymėtą nuotraukoje Nr. 2, tai yra T., pavardės nežino, apie kurį davė parodymus. Būtent šis asmuo, vardu T., pažymėtas nuotraukoje Nr. 2, sudavė ne mažiau dviejų smūgių kumščiu A. S. į veidą, pataikydamas į nosį ir jam nustūmus ranka jį į šoną, spyrė vieną kartą koja A., bet į kurią tiksliai vietą, jis nepastebėjo. Tai yra būtent tas asmuo, kuris sumušė A. be jokios priežasties (1 t., b. l. 188-195);

- liudytojos V. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., b. l. 200-203) ir teisme, kad A. S. pažįsta, tai yra jos kaimynas, pasisveikina, bet jokių ryšių su juo nepalaiko. Labiau su juo bendrauja jos vyras, kai eina į laiptinę parūkyti. 2024 m., tačiau kelinta tiksliai buvo diena ji nenurodys, galimai balandžio mėnuo, ji buvo namuose, miegojo. Vyras buvo laiptinėje su kaimynais. Tai buvo nakties metas. Apie 1 ar 2 val., jai paskambino vyras ir paprašė jos išeiti į laiptinę, nes reikia kaimyną nuvežti į ligoninę. Iki tol ji nebuvo išėjusi į kiemą ir kas buvo susirinkę kieme nematė. Buvo tik iš pradžių, kai buvo kaimynės minėjimas. Išėjusi į kiemą, pamatė A., jo veidas buvo kruvinas, jis buvo servetėle prisidengęs veidą. Paprašė parodyti, kas jam yra, kai jis patraukė servetėlę, pamatė, kad jo nosis yra stipriai nukreipta į šoną. Jai nuo vaizdo pasidarė bloga. Ji, nežiūrėdama kas darosi aplink, nusivedė A. link automobilio ir jie dviese nuvyko į ligoninę. Jam tiek iš nosies, tiek iš apibrozdinto veido prie nosies stipriai bėgo kraujas. A. dar skundėsi priekinių dantų skausmu, jam labai skaudėjo. Jis pats buvo šoke, nesuprato, kas atsitiko ir dėl ko jį sumušė. Kas jį sumušė bei dėl kokios priežasties - ji nežino, asmeniškai jokių muštynių nematė, nes buvo namuose. Ligoninėje A. nustatė nosies lūžį ir nurodė, kad po to, kai praeis patinimas ir mėlynės, jam atliks operaciją. Paryčiais grįžo namo. Kalbėjo vėliau su vyru, jis pasakė, kad kalbėjo su A. žmona nusisukęs nuo A., o A. kalbėjo su kažkokiais vaikinais. Kai išgirdo nukritusios šiukšliadėžės garsą, atsisukęs pamatė apačioje nugriuvusį A., o ant jo vaikiną. Vyras priėjo prie jų, kai tuo metu atbėgo kažkoks kitas vaikinas, kuris pradėjo smūgiuoti A. į veidą ir spyrė jam koja, kai jos vyras bandė jį patraukti nuo A,. Daugiau, kaip suprato iš vyro žodžių, A. smūgių nesudavė. Visa tai žino iš vyro pasakojimų, pati išėjusi į kiemą nebuvo. Jai grįžus su A. iš ligoninės, prie laiptinės jokių žmonių nebuvo. Kai buvo ligoninėje kartu su A., jam skambino vyriškas balsas ir aiškino, kad tai ne jis sudavė smūgius, o vaikinas, gulintis jam ant viršaus. Sėdėjo šalia A., todėl visą šį pokalbį girdėjo. A. atsakė, kad tas žmogus, gulėjęs jam ant viršaus, jo tikrai nemušė. A. su mėlynėmis buvo dvi ar daugiau savaičių (3 t. b. l. 48-49);

- liudytojos A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t., b. l. 13-16) ir teisme, kad T. Š. yra jos buvęs mokinys, o A. S. yra jos kaimynas. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Balandžio 27 d., iš vakaro kartu su kaimynėmis susirinko prie bendrabučio pagerbti mirusios kaimynės. Prie pat namo, užlipus laiptais, prie įėjimo durų, yra suoliukas, kur jos sėdėjo. Ten buvo jos kaimynė G. Š., T. S. ir V. Z.. Jų vyrų nebuvo, jie visą laiką buvo namuose, išeidavo tik parūkyti. Apie 5 minutes pabūna, parūko ir eina atgal. Išeidavo R. Z. ir A. S.. Jie buvo tik dviese. Kartu su jomis prie namų jie nesėdėjo, buvo tik moteriška kompanija. Kažkuriuo metu ji su G. nuėjo į savo butą, tai buvo po vidurnakčio, apie 01.00 val., jau 28 dieną. Kas vyksta lauke ji negalėjo girdėti, nes jos buto langai eina į kitą kiemo pusę. Prieš joms išeinant, jokių svetimų žmonių nebuvo, o prie suoliuko liko T. S.. Jai su G. tik išėjus į kiemą, pamatė A., stovintį ant laiptų, laiptai gan aukšti, jo nosis buvo kruvina, jis laikėsi už nosies ir už dantų. Jai kažkas iš aplinkinių pasakė, kad T. Š. trenkė A. lyg koja, jei gerai pamena. Pamatė T. su kažkokiu draugu kiek toliau nuo bendrabučio ir priėjo prie T., pradėjo klausti kas vyksta. Jis sakė ,,ne aš, ne aš“, o jo draugas pradėjo keiktis jos atžvilgiu necenzūriniais žodžiais. Ji tada nuėjo prie A. ir pasakė, kad reikia eiti į namus ir pridėti šaltą ledą, nes iškart suprato, kad nosis bus lūžusi. A. sakė, kad nuo T. gavo į nosį. A. jai pasirodė blaivus, jis nėra agresyvus, ramaus būdo. Nuėjo su A., V., T. į jos butą, kur jam uždėjo ledą. Kaip suprato, V. nuvežė A. į ligoninę. A. pro kitą išėjimą nuvedė, nes T. su draugu vis dar buvo kieme. Bijojo, kad daugiau jų draugų neprisirinktų. Ji pati asmeniškai konflikto nematė, kaip buvo sumuštas ir kas trenkė A., ji nematė. Tik iš nuogirdų žino, kad T. jam trenkė. Po to, kai išlydėjo A. į ligoninę, ji į kiemą daugiau nėjo ir su T. Š. nebendravo. Ji buvo išgėrusi apie 50 g brendžio, V. Z. negėrė. V. tuo metu, kai įvyko muštynės, taip pat nebuvo. Po traumos A. rečiau išeidavo į laiptinę (3 t. b. l. 49);

- liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t., b. l. 21-24) ir teisme, kad T. Š. pažįsta apie 1 metus, nėra draugai, yra tik pažįstami. A. S. jis nepažinojo, bet dabar žino, kad tai yra žmogus, pagal kurio pareiškimą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prisimena, kad 2024 metų pavasarį, galimai balandžio mėnesio pabaigoje, jis kartu su savo draugu N. Z. buvo atėję prie bendrabučio, kuris yra (duomenys neskelbtini). Atėjo vėlai vakare, nežino kelinta valanda tada buvo. Atėjo, nes išgirdo prie bendrabučio grojančią muziką. Jis buvo visiškai blaivus, o N. buvo šiek tiek pavartojęs alkoholio, bet girtas tikrai nebuvo. Kai atėjo prie bendrabučio, prie jo, ant laiptų buvo nemažai žmonių, gal apie 10, nežino. Iš tų žmonių jis pažinojo tik moterį vardu A. S., kuri mokykloje dirba socialine pedagoge. Atėję bendravo su ten buvusiais žmonėmis, kurie kaip ir buvo susiskirstę į dvi grupeles. Praėjus maždaug valandai po to, kai su N. atėjo prie bendrabučio, prie to paties bendrabučio, atėjo ar atvažiavo D. N. su T. Š.. D. nepažįsta, T. tik iš išvaizdos. Jie pasisveikino, bendravo su prie bendrabučio buvusiais žmonėmis. Visi draugiškai bendravo, nesipyko, bet praėjus maždaug pusvalandžiui po to, kai atėjo D. su T., jis pamatė, kad D. iš pradžių žodžiu konfliktuoja su 30-40 metų vyriškiu, su kuriuo D, prieš tai sėdėjo ant suoliuko, prie bendrabučio. Jie sėdėdami ant suoliuko šaukė vienas ant kito ir tada pamatė judesį, kaip nukentėjusysis prieš D., D. nusisukinėjo ir nusisukant gavo smūgį į galvą, pagal jį ten buvo butelis. Kiek žmonės sakė, buvo butelis. Dūžio nematė, dūžio garso nebuvo, pradėjo grumtis. Nukentėjusysis užšoko, paėmė D. už pilvo apačios ir jie susikibę pradėjo ridentis į apačią. Apačioje buvo D., iš pasakojimų jis prarado sąmonę, o nukentėjusysis viršuje. N. pribėgo prie jų ir bandė išskirti D. ir tą 30-40 metų vyriškį. N. nutraukė A. už pečių. T. taip pat bandė juos atskirti. N. atitraukė, o T. ar už rankos paėmė. Nematė, kad T. smūgiuotų A.. Taip pat nematė nukentėjusiojo veido. Pagal elgesį panašu, kad A. vartojo alkoholį. Moterys pradėjo rėkauti, kad kvies policiją. Jam šio įvykio metu buvo 17 metų, nutarė iš konflikto vietos prie bendrabučio pasišalinti. Jis taip ir padarė, nuo bendrabučio pasišalino ir kas ten vyko toliau, nematė. Kur, prieš jam pasišalinant nuo konflikto vietos buvo T. ir kiti asmenys jis nematė (3 t. b. l. .49-51);

- 2024 m. gegužės 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad remiantis A. S., apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis daroma išvada, kad A. S. nustatyta poodinės kraujosruvos akių vokuose, žaizdos lūpose, nosikaulių lūžis, diagnozuoti 2024 m. balandžio 28 d., 2024 m. gegužės 9 d. atlikta nosikaulių repozicija. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), iki kreipiantis medicinos pagalbos 2024 m. balandžio 28 d., 02:12 val. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Įprastomis sąlygomis nustatytų sužalojimų padarymo metu juntamas fizinis skausmas. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Mažai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai padaryti nugriuvus (1 t., b. l. 92-94);

- teisiamojo posėdžio metu apklaustas medicinos ekspertas Sigitas Laima patvirtino byloje pateiktą specialisto išvadą ir papildomai paaiškino, kad galėjo būti ir daugiau potrauminių poveikių, traumuojant tą pačią vietą keletą kartų, tokia galimybė nėra atmetama. Išvados yra teikiamos remiantis objektyviais, turimais duomenimis, kokius turi duomenis, taip pat vadovaujasi logika. Apžiūrėjus nukentėjusįjį, sužalotoje vietoje trūksta šlities, griūnant ir kontaktuojant su plokštuma, dalyvauja dar ir šlities jėgos, po kurių susiformuoja nubrozdinimai, tokių apžiūros metu stebėta nebuvo. Tokių dalykų nesant, daroma loginė išvada, kad mažai tikėtina, kad tokie sužalojimai padaryti nugriuvus. Savo praktikoje nuotraukų nevertina. Smūgis nėra ta sąvoka, kurią paneigsi ar patvirtinsi. Tik gali pasakyti, ar buvo smūgis kietu, buku daiktu. Smūgiai gali konkretizuoti, jei užsifiksavo, kad reljefiniai žiedo įspaudai, kad tai buvo, suduota kumščiu ir yra protektoriaus raštas kraujosruvoje. Šiuo atveju tokių duomenų nenustatė (3 t., b. l. 70-71);

- 2024 m. liepos 29 d. – 2024 m. liepos 30 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėti 2024 m. gegužės 31 d. iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos per wetransfer.lt gauti trys vaizdo įrašai: 2024-05-01-14-59-07, 2024-05-01-14-59-23, 2024-05-02-18-52-25. Iš vaizdo įrašo Nr. 2024-05-01-14-59-07 matyti, kad įrašo pradžia 2024/04/28 01:30:04. Filmuojamas pastato kampas. Vaizdo įrašas be garso. Laiku 01:32:50 matomi trys vyrai, vienas jų (apsirengęs striuke, kuri yra prasegta ir matomi juodos spalvos marškinėliai) eina atbulomis link pastato (dešiniau nuo filmavimo kameros), link jo artinasi du vyrai, vienas iš yra priėjęs labai arti prie atbulomis judančio vyro, už jo asmuo su akiniais nuo saulės (uždėtais ant plaukų). Laiku 01:33:37 prie šių vyrų prieina dar vienas asmuo (apsirengęs šviesia striuke). Vaizdas yra juodai baltas, neryškus, žmonių veidų įžiūrėti nėra galimybės. Vyrai tarpusavyje kažką aiškinasi. Laiku 01:34:36 vyrai nueina, ekrane jų nesimato. Laiku 01:34:46 dešiniame kampe (nuo vaizdo filmavimo kameros) matyti, kad eina vyras (kurio striukė prasegta ir matomi juodi marškinėliai) ir moteris (apsirengusi šviesia ilga striuke ir rankinuku per petį), kurie nueina toliau nuo kameros ir grįžta atgal, tuo metu kairiame apatiniame vaizdo įrašo kampe matomas sujudimas (tik žmonių galvos), po to prie vyrų grupės prieina vyras (kalbėjęs su moterimi) ir atitraukia nuo žmonių grupės jaunuolį, apsirengusį tamsios spalvos liemene, kurį už rankos laiko kitas vyras. Atitraukęs jaunuolį vyriškis abiem rankomis pastumia jaunuolį, kuris susvirduliuoja, tačiau nenugriūna. Ekrane jau matomi keturi vyrai ir viena moteris. Moteris, priėjusi prie vyriškių, suduoda du kartus ranka vyrui, apsirengusiam liemene, per veidą. Kiti du vyriškiai yra apsirengę šviesiomis kelnėmis ir tamsiomis striukėmis ilgomis rankovės, vienas iš jų užsidėjęs akinius nuo saulės ant galvos, o dar vienas vyras apsirengęs šviesia striuke. Vyriškis su liemene yra akivaizdžiai girtas, jis svirduliuoja, spiria koja į stulpą ir nueina kairiau nuo filmavimo kameros, jo nesimato. Likę trise vyrai bendrauja. Laiku 01:36:48 vyras (su akiniais nuo saulės) nubėga vyro, apsirengusio liemene, kryptimi. Grumtynių įraše neužfiksuota. Iš vaizdo įrašo Nr. 2024-05-01-14-59-23 matyti, kad įrašo pradžia 2024/04/28 02:00:01. Laiku 02:14:13 ateina du vyrai, iš kurių vienas yra su barzda ir apsirengęs džemperiu, o kitas yra su striuke ir juodos spalvos marškinėliais (matomi pro prasegtą striukę), bei moteris, apsirengusi juoda striuke. Prie jų prieina dar vienas vyras, kuris tiesiog stovi šalia. Kažką aiškinasi tarpusavyje, moteris rankos mostu parodo smūgį ir bendrauju su vyru, kuris yra apsirengęs striuke ir juodais marškinėliais. Netrukus prie jų prieina dar vienas vyras, su šviesia kepure (panama) ant galvos. Vyras, apsirengęs striuke ir juodais marškinėliais, intensyviai gestikuliuodamas rankomis kažką aiškina ir nueina kartu su moterimi į šoną. Prie likusių vyrų prisijungia dar daugiau žmonių (iš viso įraše matoma 16 žmonių). Moteris, apsirengusi ilga šviesia striuke ir rankinuku per petį, pastumia vyrą, kuris yra apsirengęs liemene, kuris susvirduliuoja, kažką agresyviai nusiteikusi jam aiškina. Susirinkęs jaunuolių būrys kalba tarpusavyje, kai kurie jaunuoliai svirduliuoja, mosikuoja rankomis, stumdosi tarpusavyje, apsikabina. Grumtynių įraše neužfiksuota. Iš vaizdo įrašo Nr. 2024-05-02-18-52-25 matyti, kad įrašo pradžia 2024/04/28 02:29:15. Filmuojama ta pačia vaizdo kamera kaip aukščiau apžiūrėtuose įrašuose. Ekrane matomas jaunuolių susibūrimas (2 t., b. l. 53-55);

- 2024 m. balandžio 28 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – kiemas, šalia adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. esančio daugiabučio namo. Priėjus prie namo laiptinės, matomi laiptai, vedantys prie pastogės ir pagrindinio įėjimo į minėtą gyvenamąjį daugiabutį. Už laiptinės matomas plytelėmis grįstas pėsčiųjų takas, o kitoje jo pusėje žalia veja, už kurios toliau matoma neasfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė. Apžiūrėjus minėtoje aikštelėje esančius automobilius vaizdo registratorių nepastebėta. Ant pastato sienos yra vaizdo fiksavimo kamera, tačiau ji yra nukreipta į priešingą pusę. Kitoje pastato pusėje, paėjus minėtu pėsčiųjų taku, matomas įėjimas į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūniją. Apžiūrėjus įvykio vietą tyrimui reikšmingi objektai nerasti ir nepaimti (1 t., b. l. 12-33);

- 2024 m. balandžio 28 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas A. S., pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2024 m. balandžio 28 d., apie 01.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), lauke šalia esančio namo, su jam nepažįstamu asmeniu žodinio konflikto metu prasidėjo grumtynės ir kitas jam pažįstamas asmuo – T. Š. priėjęs iš nugaros nenustatytos rankos kumščiu vieną kartą trenkė jam į nosies sritį ir taip pat vieną kartą spyrė jam į veidą nenustatyta koja. Pajuto stiprų fizinį skausmą. Prašo policijos pagalbos. Šio pareiškimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 12-33).

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Kaltinamasis T. Š. kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis T. Š. savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia asmens sužalojimu ar susargdinimu (asmenį mušant ar kitaip nesunkiai pakenkiant jo sveikatai), padariniais – dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimu arba ilgu sirgimu arba nesunkiu sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus sužalojimo ar susargdinimo – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (dalies profesinio ar bendro darbingumo asmeniui praradimas arba ilgas sirgimas arba nesunkus sužalojimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, teigdamas, jog tarp jo draugo D. N. ir nukentėjusiojo A. S. kilo kažkoks konfliktas, draugas gavo nuo A. S. buteliu per galvą ir jie abu kartu su A. S. nusirideno nuo laiptų. Pamatė, kad A. S. buvo ant D. N. ir norėjo jam suduoti, todėl su kartu buvusiu N. Z. ir dar vienu asmeniu traukė A. S. nuo D. N.. Ištiesė rankas, kad atitrauktų juos vieną nuo kito, kad daugiau nesimuštų. Už kurios vietos traukė A. S. tiksliai nurodyti negali. Galimai ištiesdamas ranką ir tokiu būdu neleisdamas nei vienam suduoti smūgių, galėjo netyčia užkliudyti nukentėjusiojo veidą, bet neatsimena ar pataikė, tačiau nei vieno tyčinio smūgio nei kumščiu, nei spirdamas koja A. S. nesudavė, nuo to prisilietimo jam negalėjo lūžti nosis ir negalėjo atsirasti kiti sužalojimai, nurodyti įtarime. Mano, kad nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus jis galėjo pasidaryti pats, krisdamas su D. N.. Nukentėjusiojo po konflikto nematė.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus specialisto išvadą bei teisiamojo posėdžio metu apklausto eksperto papildomus paaiškinimus, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo bei kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad T. Š. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką – 2024 m. balandžio 28 d. apie 01.30 val., daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., kieme, žodinio konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu ant žemės gulinčiam A. S., į nosį bei vieną kartą spyrė koja jam į veido sritį, padarydamas A. S. poodines kraujosruvas akių vokuose, žaizdas lūpose ir nosikaulių lūžį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta A. S. sveikata. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, teigdamas, jog nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus jis galėjo pasidaryti pats, krisdamas su D. N., vis tik teismas, išsamiai išnagrinėjęs byloje surinktų įrodymų visumą bei sugretinęs atskirus bylos įrodymus tarpusavyje, konstatuoja, kad T. Š. padarė jam inkriminuojamą veiką, o jo parodymus, duotus teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, laiko išimtinai gynybine pozicija, kuria siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas pažymi, jog byloje apklaustas liudytojas D. N. taip pat teigė, kad jis nematė, jog T. Š. būtų sudavęs smūgį nukentėjusiajam, numano, kad nukentėjusysis galėjo susilaužyti nosį krisdamas kartu su juo (D. N.) nuo laiptų. Be to, nurodė, kad jis (D. N.) krito nugara, o nukentėjusysis veidu, tačiau kraujo ant jo veido jis nematė. Byloje apklaustas liudytojas N. Z. teigė, kad jis nematė, jog T. Š. būtų kažkam sudavęs smūgius. Ant A. S. veido sužalojimų nesimatė, kraujo ant jo veido nebuvo. Liudytojas A. B. taip pat teigė, kad jis nematė, jog T. Š. smūgiuotų A. S.. Teismas šių liudytojų parodymus vertina kritiškai, kaip prieštaraujančius byloje surinktiems ir ištirtiems objektyviems įrodymams, taip pat ir dėl liudytojų aiškiai išreikšto palankumo kaltinamojo atžvilgiu.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis teigė, kad susiginčijo su D. N., abu susikibę nukrito nuo laiptų aikštelės šalia laiptų įrengtu pandusu. Nusiridenus, jis gulėjo ant žemės, ant nugaros, o D. N. buvo virš jo. Kaimynas R. Z. traukė nuo jo D. N. ir tuo metu pribėgo T. Š., kuris vieną kartą kumščiu sudavė jam į nosį ir vieną kartą koja spyrė į veidą. Šie nukentėjusiojo parodymai bei paaiškinimai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs ir esminėmis detalėmis sutapo tarpusavyje, juos visiškai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustas liudytojas R. Z., kuris teigė, kad jiems nugriuvus jis iškart pribėgo, jam nepažįstamas vaikinas jau traukėsi nuo A., kėlėsi, jie nesimušė, niekas iš jų smūgių vienas kitam nesudavė. Pasilenkęs prie A. S., norėjo padėti jam atsistoti, kai tuo metu prie gulinčio A. S. pribėgo T. Š. ir be jokios priežasties, nieko nesakęs sudavė gulinčiam A. S. ne mažiau dviejų kartų kumščiu į veidą. Pataikė į nosį, buvo girdimas duslus mušimo garsas. Tai pamatęs jis dešine ranka nustūmė T. Š. į šoną, tuo metu, kai jį stūmė, T. Š. vieną kartą spyrė koja A. S., bet į kurią kūno vietą pataikė jis nežino. A. S. jau kėlėsi nuo žemės, o jis tuo metu neleido T. Š. ir jo draugui priartėti prie A. S.. Liudytojas R. Z. taip pat patvirtino, kad pamatė ant A. S. veido kraują, o nosis buvo ryškiai nukreipta į šoną. Prieš tai A. buvo sveikas. Liudytojas R. Z. ikiteisminio tyrimo metu atlikus asmens atpažinimą atpažino T. Š., kaip asmenį, kuris kumščiu sudavė A. S. į veidą ir spyrė koja. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausta liudytoja T. S. taip pat patvirtino, kad, kai vyrai nukrito, R. Z., N. Z. ir T. Š. prie jų pribėgo. R. Z. lenkėsi pakelti ir, staiga šalia jų buvęs T. Š. pribėgo prie susikibusių jos vyro ir nepažįstamo jaunuolio ir užkrito ant jų. Ji matė kaip T. Š. sudavė dešine ranka jos vyrui A. S. du kartus į veidą ir kaimynai pradėjo atitraukinėti vieną nuo kito. Kai T. Š. jam sudavė į veidą, D. N. gulėjo ant viršaus, N. Z. pradėjo jį traukti. R. Z. patraukė T. Š., o T. Š. vieną kartą spyrė A. S. koja į veidą. Šie liudytojų parodymai sutampa su paties nukentėjusiojo parodymais. Po konflikto A. S. nosis buvo kreiva ir kraujavo. Liudytoja V. Z. taip pat patvirtino, kad A. S. buvo akivaizdžiai sužalotas, jo nosis buvo nukrypusi į šoną. Šiuos liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir specialisto išvada, iš kurios matyti, kad A. S. nustatyta poodinės kraujosruvos akių vokuose, žaizdos lūpose, nosikaulių lūžis, diagnozuoti 2024 m. balandžio 28 d. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), iki kreipiantis medicinos pagalbos 2024 m. balandžio 28 d., 02:12 val. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Įprastomis sąlygomis nustatytų sužalojimų padarymo metu juntamas fizinis skausmas. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Mažai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai padaryti nugriuvus.

Pažymėtina, kad kaltinamasis iš esmės neneigia, jog ištiesdamas ranką galėjo netyčia užkliudyti nukentėjusiojo veidą, tačiau tvirtino, kad nei vieno tyčinio smūgio nei kumščiu, nei spirdamas koja A. S. nesudavė. Liudytojai D. N., A. B. ir N. Z. teigė, kad T. Š. tik buvo suėmęs nukentėjusįjį už rankos, o nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus jis galėjo pasidaryti pats griuvimo metu, tačiau, teisme apklaustas specialisto išvadą pateikęs ekspertas Sigitas Laima patvirtino savo išvadą ir pažymėjo, kad S. S. nustatyti sužalojimai negalėjo būti padaryti griuvimo metu, nes apžiūrėjus nukentėjusįjį, sužalotoje vietoje nebuvo šlyties požymių, kurie atsiranda griūnant ir kontaktuojant su plokštuma, tuomet susiformuoja nubrozdinimai, kurių apžiūros metu stebėta nebuvo. Teismo vertinimu, byloje esanti specialisto išvada ir eksperto paaiškinimai teisme neabejotinai patvirtina, kad S. S. patirti sužalojimai negalėjo būti padaryti pačiam nukentėjusiajam griūnant, šie sužalojimai atsirado dėl kito asmens atlikto ne mažiau nei vieno trauminio poveikio.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusysis nuo pat tyrimo pradžios patvirtino, kad jam nustatytus sužalojimus padarė kaltinamasis T. Š., kuris sudavė jam kumščiu į nosį bei koja spyrė į veidą, jau po pirmo smūgio nukentėjusysis pajuto skausmą, jam pradėjo bėgti kraujas. Taip pat liudytojai R. Z. ir T. S. davė nuoseklius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ir jų patikimumu nėra pagrindo abejoti. Jų parodymai vertintini kaip atitinkantys bylos medžiagą, abejoti jų parodymų patikimumu nėra pagrindo.

Nors T. Š. teisiamajame posėdyje nurodė, kad nukentėjusiajam nesudavė nei vieno tyčinio smūgio, galimai ištiesdamas rankas kliudė jam veidą, tačiau teismas pažymi, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei įvertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014).

Teismo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog sužalojimai, nustatyti nukentėjusiajam A. S., atsirado ne dėl kaltinamojo veiksmų, o dėl kitų trauminių poveikių, o aptarti įrodymai (nukentėjusiojo, liudytojų R. Z., T. S. parodymai, specialisto išvada, eksperto paaiškinimai, kita bylos medžiaga) patvirtina, kad nukentėjusįjį sužalojo būtent kaltinamasis nagrinėjamo įvykio metu. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju T. Š. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.

Nors baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo gynėjai kėlė klausimą dėl kaltinimo turinio, teigdami, kad kaltinimo turinys turi akivaizdžių fakto klaidų, kadangi tarp T. Š. ir A. S. jokio žodinio konflikto nebuvo, be to, kaltinime neatskleista esminė aplinkybė, jog A. S. grūmėsi su D. N., nes iš įvykio eigos galima spręsti, kad A. S. sužalojimai galimai atsirado šių grumtynių eigoje, tačiau tokie argumentai nepaneigia teismo išvadų.

Atsakydamas į tokius argumentus, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas yra surašytas laikantis BPK 219 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, neturi esminių turinio ar formos trūkumų, kurie trukdytų nagrinėti bylą, jame nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas – padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Iš šio aprašymo aiškios T. Š. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą, šios aplinkybės aprašytos išsamiai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Teismo vertinimu, kaltinamajame akte nėra esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad dėl tokios kaltinimo formuluotės T. Š. būtų suvaržyta galimybė suprasti jam reiškiamą kaltinimą ir nuo jo gintis (pats kaltinamasis to teisiamajame posėdyje nenurodė), taip pat pagal kaltinamojo akto turinį teismui pakanka duomenų neabejotinai apsispręsti dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Vien tai, kad kaltinime neatskleista esminė aplinkybė, jog A. S. grūmėsi su D. N., nėra priežastis vertinti, jog kaltinimas yra ydingas, todėl gynėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Vis tik teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, paties nukentėjusiojo aiškiai ir nedviprasmiškai apklausos metu duotus paaiškinimus, daro išvadą, kad jokio konflikto tą vakarą tarp jo ir kaltinamojo nebuvo, šią aplinkybę patvirtinta ir byloje apklausti liudytojai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad konfliktas ir grumtynės vyko tarp nukentėjusiojo ir D. N.. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad iš T. Š. pareikšto kaltinimo šalinama aplinkybė, jog kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo žodinio konflikto metu, tačiau toks tikslinimas nekeičia kaltinimo esmės, neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar bausmės individualizavimui, taip pat nevaržo kaltinamojo teisės į gynybą.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į T. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiajam sukeltas pasekmes; kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas, baustas administracine tvarka už transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimą, paskirta bauda sumokėta (2 t., b. l. 151-155), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis statybose pagal individualią veiklą (jo žodžiais). Išdėstytos aplinkybės, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimas sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę, jo trukmę nustatant įstatyme numatytai vidutinei.

Pagal BK 48 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų; teismas, skirdamas šią bausmę, paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog T. Š. padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, jog praeityje T. Š. nebuvo teistas. Be to, nors jis ir vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau padarytas administracinis nusižengimas yra susiję su transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistojo asmenybė nėra charakterizuojama itin neigiamai, jis teisiamas pirmą kartą, dėl ko manytina, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nuteistajam netaikant intensyvios priežiūros. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtinas įpareigojimas ir baudžiamojo poveikio priemonė, numatyti BK 48 straipsnio 6 dalyje, BK 72² straipsnyje, todėl tikslinga kaltinamąjį įpareigoti būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant joje sudalyvauti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

Nukentėjusysis A. S. yra pareiškęs patikslintą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir juo prašo iš kaltinamojo T. Š. priteisti 5 077,85 Eur turtinei žalai atlyginti bei 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų jam buvo diagnozuotas nosies kaulo lūžis, atsirado poodinės kraujosruvos akių vokuose, žaizdos lūpose, aptirpo priekiniai dantys, buvo sunku valgyti. 2024 m. gegužės 6 d. dėl patirtų sužalojimų jam buvo nustatytas dantų ir palaikančių struktūrų pakitimas, nurodant, kad yra reikalingas ilgalaikis stebėjimas. 2024 m. gegužės 9 d. jam buvo atlikta nosies operacija bei 2024 m. gegužės 24 d. vyko pakartotinė apžiūra. Nukentėjusysis dėl dantų pakitimo papildomai vyko į odontologijos kliniką, joje lankėsi 2024 m. birželio 4 d., 2024 m. birželio 14 d., 2024 m. liepos 19 d. A. S. patyrė išlaidas, susijusias su odontologinėmis paslaugomis, pirko vaistus, važiavo iki gydymo įstaigos. Būtinoms su sveikatos grąžinimu susijusioms išlaidoms yra išleidęs 277,85 Eur sumą, kurią sudaro 96 Eur už odontologines paslaugas (74 Eur + 22 Eur), 165,38 Eur už kurą bei 16,47 Eur už vaistus. Taip pat jo turtinę žalą sudaro ir negautos pajamos, kurias būtų gavęs, jei jo atžvilgiu nebūtų buvę neteisėtų kaltinamojo veiksmų, kadangi statybų rangos sutarties pagrindu buvo įsipareigojęs atlikti monolitinės perdangos liejimo darbus, tačiau dėl sveikatos būklės darbų atlikti negalėjo, o klientas raštiškai nutraukė sutartį, dėl ko A. S. negavo 4 800 Eur sumos už būsimus darbus. Iš viso patyrė 5 077,85 Eur turtinę žalą.

Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos nukentėjusysis nurodė, kad įvykio metu buvo sumuštas, patyrė didelius fizinius ir emocinius nepatogumus, jautė skausmą, negatyvius fiziologinius pokyčius, fizinį diskomfortą. Dėl paskirtos nosies operacijos (2024 m. gegužės 9 d.) jautė įtampą, buvo nežinioje. Nukentėjusiajam buvo susidariusios kraujosruvos, labai kompleksavo dėl savo išvaizdos, jaudinosi, kad jį tokį turi matyti artimieji. Jam tirpo priekiniai dantys, nuolat jautė fizinį skausmą nosies srityje, juto spaudimą galvoje. Po operacijos buvo skirtas namų režimas, nebuvo leidžiama kelti sunkių daiktų, rekomenduotina vengti kontaktų, bei karštų patalpų, nešiojo įtvarą. Tiek ir prieš operaciją, tiek ir po jos privalėjo riboti fizinį krūvį, todėl prarado galimybę užsiimti įvairiais aktyviais pomėgiais, negalėjo sportuoti. Negalėjo dalyvauti svarbiuose artimųjų įvykiuose, (Duomenys neskelbtini) praleido savo vaiko gimtadienį bei 4 klasės baigimo išleistuvių šventę, 2024 m. gegužės 11 d. ir 2024 m. gegužės 12 d. negalėjo dalyvauti giminių ir draugų komunijos šventėse. Be to, ilgą laiką negalėjo tinkamai pasirūpinti savo šeima, žmonai padėti su namų ruošos darbais, nuvežti vaikų, todėl prašo šias sumas priteisti iš kaltinamojo.

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis T. Š. nesutiko atlyginti nukentėjusiojo bei Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio, nes nukentėjusiojo nemušė. Taip pat nurodė, kad turto neturi, per mėnesį uždirba 1 000 - 1 100 Eur, turi 15 000 Eur paskolą, moka po 340 Eur paskolos įmokų kas mėnesį, turi problemų su nugara.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjai nurodė, kad T. Š. nėra padaręs jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl nukentėjusiojo ieškinys vien dėl šios priežasties negali būti tenkinamas. Be to, reiškiami reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįsti, todėl turi būti atmesti. T. Š. nesutinka nei su turtinės ir neturtinės žalos padarymo A. S. faktu, nei su jos nurodomais tariamais dydžiais (turtinės žalos – 5 077,85 Eur; neturtinės žalos – 4 000 Eur). Žalos dydis nėra įrodytas. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, kuriomis yra grindžiami tariamai patirti išgyvenimai.

Vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais teismas konstatuoja, kad dėl nusikaltimo nukentėjusiojo patirtos 5 077,85 Eur turtinės žalos atlyginimo motyvai yra įrodyti, tačiau žalos dydis, nurodytas patikslintame civiliniame ieškinyje, teismo vertinimu, yra pagrįstas tik iš dalies. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiajam žala buvo padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamojo veiksmais, kurie įrodyti nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada, eksperto paaiškinimais, kita bylos medžiaga. Nukentėjusysis buvo sužalotas, specialisto išvadoje nurodyta, kad A. S. nustatyta poodinės kraujosruvos akių vokuose, žaizdos lūpose, nosikaulių lūžis, sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Be to, po nusikalstamos veikos padarymo asmuo gydėsi gydymo įstaigoje – jam buvo atlikta nosies operacija, jautė fizinį skausmą, vartojo skausmą malšinančius vaistus. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Teismas neturi objektyvaus pagrindo netikėti nustatytomis aplinkybėmis dėl nukentėjusiojo patirtų su sveikatos gerinimu susijusių išlaidų bei pagal sudarytą rangos sutartį negautų pajamų pagrįstumo, kadangi nukentėjusysis išsamiai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kaip jautėsi po nustatytų sužalojimų, kokių paslaugų jam prireikė, kokias išlaidas patyrė, kiek laiko buvo nedarbingas, bei kitas aplinkybes. Be to, nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti padarytą turtinę žalą yra pagrįstas ir į bylą pateiktais duomenimis.

Kaltinamojo gynėjai ginčija nukentėjusiojo prašomą priteisti turtinę žalą, be kita ko, teigiant, kad byloje nėra duomenų, kurie paaiškintų ir pagrįstų šių lėšų panaudojimo paskirtį, priežastį, poreikį ir ryšį su įvykiu, taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusysis rangos sutarties sudarymo metu turėjo teisę verstis statybos veikla/atlikti statybos darbus, nėra tariamo užsakovo paaiškinimų, jo parašo autentiškumas kelia abejonių, nėra duomenų apie nukentėjusiojo darbinį užimtumą sutartyje nurodytu laikotarpiu, be to, tariamai negautų pajamų suma nurodoma neatskaičius sąnaudų ir mokesčių, todėl yra neobjektyvi ir neteisinga. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstos į bylą pateiktais neginčytinais įrodymais, todėl teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo A. S. nurodytos su sveikatos gerinimu susijusios išlaidos (išlaidos odontologų paslaugoms apmokėti, vaistų įsigijimui, vykimui iki gydymo įstaigos) ir pagal 2024 m. balandžio 24 d. sudarytą rangos sutartį negautos pajamos, kurias nukentėjusysis būtų gavęs, jei jo atžvilgiu nebūtų buvę neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. darbus atlikdamas nuo 2024 m. gegužės 2 d. per 30 darbo dienų laikotarpį, yra iš dalies pagrįstos į bylą pateiktais duomenimis.

Teismas pažymi, jog nukentėjusysis ir civilinis ieškovas savo ieškinyje, be kita ko, nurodė, kad būtinoms su sveikatos grąžinimu susijusioms išlaidoms yra išleidęs 277,85 Eur sumą, kurią sudaro 96 Eur už odontologines paslaugas, 165,38 Eur už kurą bei 16,47 Eur už vaistus. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjai nurodė, kad iš pateikto 2024 m. rugpjūčio 12 d. Baltic Petroleum kvito matyti prekių įsigijimas 62,63 Eur sumą, iš kurių 2,59 Eur kava su pienu, 3,39 Eur energetinis gėrimas, 0,10 Eur tara, 56,55 Eur už degalus, tačiau byloje nėra duomenų, kurie paaiškintų ir pagrįstų šių išlaidų patyrimo priežastį, poreikį ir ryšį su įvykiu. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovas atstovas teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad minėtos išlaidos iš reikalavimo buvo išbrauktos. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, bei iš dalies sutikdamas su kaltinamojo gynėjų išdėstyta pozicija dėl dalies šių išlaidų pagrįstumo, sprendžia, kad 2,59 Eur išlaidos už kavą, 3,39 Eur išlaidos už energetinį gėrimą ir 0,10 Eur išlaidos už tarą, nagrinėjamu atveju nėra išskaičiuotos iš reikalavimo, be to, nesusijusios su įvykiu, todėl civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 165,38 Eur suma už kurą negali būti atlyginta pilna apimtimi. Dėl negautų 4800 eur pajamų pažymėtina, kad pagal byloje esančią 2024 m. balandžio 24 d. Statybų rangos sutartį (1 t., b.l. 139-140) nukentėjusysis įsipareigojo atlikti monolitinės perdangos liejimo darbus užsakovui savo įrankiais ir priemonėmis, tačiau statybines medžiagas parūpina užsakovas (sutarties 2 punktas). Pagal LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnį, gyventojas pajamas deklaruoja iki kitų metų, einančių po ataskaitinių metų, gegužės 1 d., taip pat apskaičiuoja ir savarankiškai sumoka valstybinei mokesčių inspekcijai nustatyto tarifo mokestį (GPM įstatymo 6 straipsnio 1 dalis) su išlygomis, numatytomis 18² straipsnyje. Įvertinus paminėtą, darytina išvada, kad prievolė sumokėti mokesčius tenka pačiam savarankiškai dirbančiam nukentėjusiajam.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S. 5 071,77 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Civiliniame kodekse neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas, kuris pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tačiau neturtinė žala, padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, atlyginama visais atvejais. Teismų praktikoje, be kita ko, asmens sveikata pripažįstama absoliučia prigimtine neturtine vertybe, kurios pažeidimų sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvendinai paprastai būna ypatingai stiprūs ir skausmingi. Visgi, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).

Pagal teisminę praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, priteisiama nuo 570 Eur iki 7240 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2014, 2K-5/2014, 2K-303/2013, 2K-266/2013, 2K-263/2013, 2K-147/2013, 2K-238/2014, 2K-21-942/2016 ir kt.).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, suduodamas jam smūgius kumščiu ir koja į veido sritį. Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. S. nustatyta poodinės kraujosruvos akių vokuose, žaizdos lūpose, nosikaulių lūžis, dėl ko nukentėjusiajam buvo atlikta nosies operacija, jis gydėsi gydymo įstaigoje. Atsižvelgiant į pavartoto smurto pobūdį, nukentėjusiajam nustatytą sveikatos sutrikdymo mąstą, bei nukentėjusiojo paaiškinimų turinį, akivaizdu, kad dėl tokios veikos nukentėjusysis juto tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius ir emocinius išgyvenimus, patyrė nepatogumus, juto fizinį diskomfortą ir negatyvius fiziologinius pokyčius, juto įtampą, kompleksavo dėl savo išvaizdos, prarado galimybę užsiimti įvairiais aktyviais pomėgiais, negalėjo sportuoti, sumažėjo jo bendravimo galimybės.

Šiuo atveju svarbu tai, kad prieš nukentėjusįjį nebuvo smurtaujama ilgą laiko tarpą, jam nepadaryti itin rimti daugybiniai sužalojimai, nors A. S. nurodė, jog skausmą malšinančius vaistus vartojo prieš operaciją ir po jos, apie dvi savaites vaikščiojo su įtvaru, sveikimas truko apie mėnesį, buvo nutirpę priekiniai dantys, lankėsi pas stomatologą, tačiau, iš esmės A. S. nereikėjo ilgai gydytis gydymo įstaigoje. Taip pat pažymėtina, kad, nors nukentėjusysis juto emocinius išgyvenimus bei įtampą dėl nagrinėjamo įvykio, tačiau nėra duomenų, kad dėl tokių išgyvenimų jis būtų kreipęsis psichologinės pagalbos į specialistus.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį: asmuo nurodo dirbantis statybose pagal individualią veiklą ir gaunantis 1 000 - 1 100 Eur per mėnesį, turto neturi, turi 15 000 Eur paskolą, moka po 340 Eur paskolos įmokų kas mėnesį, taip pat turi problemų su sveikata – nugara. Patikrinus duomenis registruose, nustatyta, kad T. Š. neturi transporto priemonių, nekilnojamojo turto, kas leidžia spręsti, kad jo finansinė padėtis nėra gera.

Taigi, atsižvelgiant į nukentėjusiojo neabejotinai patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų pobūdį, nusikalstamos veikos pasekmes, kaltinamojo turtinę padėtį, kitas aptartas aplinkybes, teismų praktiką analogiškose bylose, įvertinęs visų reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatant teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, teismas pripažįsta, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, būtent toks neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa (po procesinių teisių perėmimo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos) pareiškė 374,24 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (2 t., b. l. 59-65). Teismui pranešus apie teisiamojo posėdžio datą ir laiką, civilinio ieškovo atstovė pateikė prašymą nagrinėti baudžiamąją bylą civiliniam ieškovui nedalyvaujant. Civiliniame ieškinyje nurodyta, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvo sužalotas A. S. ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteikta gydymo paslaugų kaina – 374,24 Eur. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismui pateiktas 2024 m. rugpjūčio 19 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame nurodyta kokios paslaugos buvo suteiktos nukentėjusiajam ir jų kaina.

Teismas, įvertinęs civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktą civilinį ieškinį, jo priedus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad civilinis ieškovas dėl kaltinamojo veiksmų patyrė turtinės žalos, civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kūno sužalojimus nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo T. Š. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo veiksmais. Nors kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino, nesutiko jo atlyginti, tačiau bylos medžiagoje nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti visiškai priteisiant iš kaltinamojo T. Š. civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 374,24 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnis).

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažintos proceso išlaidomis, tik jeigu jos yra realios. Tokių išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl vykusio baudžiamojo proceso.

Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas ir bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017).

Nukentėjusiojo atstovas pateikė teismui prašymą išieškoti iš kaltinamojo T. Š. patirtas išlaidas už advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugas. Nurodė ir pateikė dokumentus, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas patyrė 2 100 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias sudaro: atstovavimas ikiteisminio tyrimo metu, susipažinimas su baudžiamosios bylos medžiaga, civilinio ieškinio parengimas 1 500 Eur; pasiruošimas posėdžiams, atstovavimas teismo posėdžiuose – 600 Eur (3 t., b. l. 64-66).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos sudėtingumą, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, konstatuotina, kad nukentėjusiojo A. S. išlaidos atstovo advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti nėra akivaizdžiai per didelės. Pažymėtina, kad dėl to, jog kaltinamasis nepripažino kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, buvo reikalinga atlikti pilną įrodymų tyrimą, apklausti daug liudytojų, todėl 2 100 Eur išlaidų priteisimas neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Įvertinus tai, kas paminėta, iš kaltinamojo T. Š. priteistinos nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. patirtos 2 100 Eur išlaidos advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

Dėl kitų klausimų

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 117-119) – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais – paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

T. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 72² straipsniu, skirti T. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš T. Š. 5 071,77 Eur (penkis tūkstančius septyniasdešimt vieną eurą 77 ct) turtinės žalos ir 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo T. Š. 374,24 Eur (tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 24 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (nurodyta suma mokama Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000).

Priteisti iš kaltinamojo T. Š. nukentėjusiajam A. S. 2100 Eur (du tūkstančius šimtą eurų) išlaidų, patirtų atstovo advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė