- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-12
- Bylos Nr.
- 1A-175-354/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52439-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Gražvydas Poškus, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- A. S., E. E., F. K.
- Nukentėjusysis
- R. P., R. K.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. S. ir E. E. apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. E. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d. (R. K. epizodas) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 284 str. 1 d. (R. P. epizodas) laisvės atėmimu 10 mėnesių, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal BK 284 str. 1 d. (R. P. epizodas) ir 138 str. 2 d. 8 p. subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., ši bausmė subendrinta su pagal BK 284 str. 1 d. (R. K. epizodas) paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. gruodžio 9 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams;
A. S. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. (R. P. epizodas) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal BK 284 str. 1 d. (E. L. epizodas) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d (Š. Ž. epizodas) laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams, pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., pagal BK 284 str. 1 d. (R. P. epizodas) ir BK 138 str. 2 d. 8 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., pagal BK 284 str. 1 d. (E. L. epizodas), BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., BK 145 str. 1 d., BK 140 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu su pagal BK 253 str. 1 d. paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.
Iš A. S. ir E. E. priteista solidariai 412,82 Eur turtinės ir 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiam R. P..
Iš F. K. ir E. E. priteista solidariai 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiam R. K..
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas F. K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
E. E. nuteistas už tai, kad kartu su F. K. 2015 m. rugsėjo 19 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), bendruomenės namų teritorijoje, tai yra viešoje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu ir vandališkais veiksmais, matant ir girdint pašaliniams asmenims, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, sugriebė rankomis R. K. už krūtinės, grasino nužudyti, suplėšė marškinius, vieną kartą kumščiu sudavė G. A. į veidą, tuo pat metu atbėgęs E. E. vieną kartą kumščiu sudavė R. K. į veidą, padarė muštinę kairio antakio žaizdą, nežymiai sutrikdė sveikatą, po to E. E. pagaliu daužė į bendruomenės duris, grasino nužudyti, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
A. S. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 4 d., apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties gyvenvietės (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tai yra viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, susijusiu su smurto panaudojimu, matant ir girdint pašaliniams asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, būdamas agresyviai nusiteikęs, tampė, grasino nušauti E. L., sukėlė nukentėjusiajai E. L. fizinį skausmą, sutrikdė visuomenės rimtį.
Be to, A. S. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 4 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties gyvenvietės (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasikėsino pagrobti Š. Ž. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 600 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepavyko užvesti automobilio, tokiu būdu jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą.
Be to, A. S. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 4 d., apie 20.05 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties gyvenvietės (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti nušaunant Š. Ž., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi Š. Ž. buvo girdėjęs, jog A. S. turi šaunamąjį ginklą, be to, tęsdamas nusikalstamą veiką 2015 m. spalio 4 d., apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties gyvenvietėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, važiuojant Š. Ž. priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Š. Ž., grasino nužudyti nušaunant Š. Ž., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, A. S. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 4 d., apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties gyvenvietėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, važiuojant Š. Ž. priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Š. Ž., automobilyje įrengtu saugos diržu smaugė Š. Ž. kaklą, tokiu būdu nukentėjusiajam Š. Ž. sukėlė fizinį skausmą.
Be to, A. S. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 1 d., tyrimo metu nenustatyta laiku, savo namuose, (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo neteisėtai laikė pramoninės gamybos 9 mm kalibro, tinkamą šaudymui dujinį-garsinį šaunamąjį ginklą, „Geco mod. P217“, kurį 2015-10-04 tyrimo metu nenustatyta laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nešiojosi (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015-10-04 tyrimo metu nenustatyta valandą, (duomenys neskelbtini), E. E. gyvenamosiose patalpose, namo koridoriuje, ant durų staktos paslėpė ir laikė iki 2015 m. spalio 7 d., kol kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Be to, E. E. ir A. S. nuteisti už tai, kad 2015 m. spalio 4 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje, (duomenys neskelbtini) pl., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra viešoje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, matant ir girdint pašaliniams asmenims, niekindami elementarias moralės bei elgesio normas, A. S. sudavė ne mažiau kaip 5 kartus rankomis R. P. į galvą, o pribėgęs E. E. rankomis sudavė tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių R. P. į galvos kairę pusę, bei šiam nugriuvus ant kelio važiuojamosios dalies, gulinčiam spyrė į galvą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, E. E. ir A. S. nuteisti už tai, kad 2015 m. spalio 4 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje, (duomenys neskelbtini) plente, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra viešoje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, matant kitiems asmenims, iš chuliganiškų paskatų, tyčia A. S. sudavė ne mažiau kaip 5 kartus rankomis R. P. į galvą, o pribėgęs E. E. rankomis sudavė, tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių R. P. į galvos kairę pusę, bei šiam nugriuvus ant kelio važiuojamosios dalies, gulinčiam spyrė į galvą, padarė odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą viršugalvyje, galvos smegenų sukrėtimą, intracerebrinę kraujosruvą galvos smegenų dešinio pusrutulio momeninėje skiltyje, sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl intracerebrinės kraujosruvos galvos smegenų dešinio pusrutulio momeninėje skiltyje sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo taikyti BK 64 str. arba BK 75 str., paskirtą bausmę subendrinti su kitu Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. paskirta bausme – laisvės atėmimu 9 mėnesiams, civilinį ieškinį padalinti po lygiai.
Šalies argumentai
Skunde apeliantas nurodo, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė. Apelianto manymu jam turėjo būti taikomas BK 64 str., kadangi prisipažino dėl nusikaltimų ir gailėjosi. Apelianto manymu, neteisinga šio straipsnio netaikyti vien dėl to, kad jo bendrininkas neprisipažino.
Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad, jei nėra galimybės taikyti BK 64 str., jam turėtų būti taikomas BK 75 str., kadangi yra jaunas, darbingas, būdamas laisvėje galės atlyginti priteistą neturtinę žalą nukentėjusiajam, turi tris mažesnius brolius, nusikaltimą padarė dėl itin painios situacijos.
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. E. prašo jį išteisinti dėl veikos, numatytos BK 138 str. 2 d., pagal BK 284 str. 1 d. paskirtą bausmę sušvelninti.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis nurodo, kad savo kaltę pripažįsta tik pagal BK 284 str. 1 d. dėl R. P. ir R. K. epizodų, o pagal BK 138 str. 2 d. turi būti išteisintas, nes teismas neatsižvelgė į jo duotus parodymus teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymus, iš kurių matyti, kad jo suduotas smūgis nebuvo pavojingas ir rimtų padarinių nesukėlė, būtent nuo A. S. smūgio nukentėjusiajam atsirado sunkūs padariniai. Be to, apeliantas pažymi, kad trenkė R. P. dėl to, nes manė, jog P. puolė A. S., t. y. trenkė ne iš savanaudiškų paskatų, o norėdamas apginti A. S..
Taip pat skundu nuteistasis prašo bausmę pagal BK 284 str. 1 d. sušvelninti, atsižvelgus į tai, kad yra jauno amžiaus, dėl padaryto nusikaltimo gailisi
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo E. E. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų E. E. ir A. S. apeliaciniai skundai atmetami.
Dėl E. E. nuteisimo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirtos bausmės
Patikrinusi skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti apelianto E. E. prašymą – išteisinti jį pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – nėra pagrindo. Apelianto teiginiai, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas ne jo suduotu smūgiu, kad jo smūgis nebuvo pavojingas ir negalėjo sukelti tokių padarinių, atmestini kaip nepagrįsti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą (kasacinės nutartys Nr. 2K-424/2012, 2K-62/2014).
Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. P. buvo sumuštas, dėl padarytų sužalojimų jam nesunkiai sutrikdyta sveikata (1 t., 104–105 b. l.). Teismas, remdamasis nuosekliais liudytojų R. P., D. P., G. E. parodymais, kita byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad E. E. ir A. S. veikė bendrai, abu nuteistieji nukentėjusiajam tyčia sudavė smūgius, pritardami vienas kito veiksmams, todėl abiejų bendrininkų veiką kvalifikavo pagal atsiradusius padarinius – BK 138 str. 2 d. 8 p. Kolegija neturi pagrindo abejoti tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Nustačius, kad nukentėjusiajam R. P. smūgiavo abu nuteistieji (E. E. ir A. S.), nesant galimybės nustatyti, kuris konkrečiai smūgis ar keli smūgiai, buvo lemiamas(-i) ir dėl jo (jų) atsirado žalingi padariniai – būtent nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, pagrįstai konstatuota, kad tokie padariniai atsirado dėl bendrai veikusių abiejų nuteistųjų veiksmų smurtaujant prieš nukentėjusįjį R. P..
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nuosprendyje konstatavo, jog veika yra padaryta iš chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad R. P. prašė A. S. pasitraukti nuo kelio ir leisti pravažiuoti, R. P. einant į automobilį, prieš pastarąjį smurtą panaudojo A. S. ir E. E.: abu rankomis sudavė į galvą, o E. E. dar spyrė gulinčiam R. P., ir taip padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad E. E. smurtinio elgesio paskatos buvo ne asmeninės, o chuliganiškos. E. E. teiginiai, kad jis norėjo apginti savo draugą, atmetami kaip nepagrįsti ir laikytini tik jo gynybine versija.
Apeliaciniu skundu E. E. taip pat nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją sumažinti. BK 54 str. reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Teisėjų kolegijos manymu, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės pagrindų, numatytų BK 54 str. 2 d., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (vienas apysunkis ir du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), taip pat įvertino kitus E. E. asmenį charakterizuojančius duomenis: nors yra jauno amžiaus, teisiamas jau net aštuntą kartą (2 t., 141–156 b. l., 3 t., 126–131), baustas administracine tvarka (2 t., 157–160 b. l.), seniūnijos charakterizuojamas kaip asmuo, linkęs įsivelti į konfliktus, pasižymi agresyviu elgesiu, grasina vietos gyventojams (2 t., 163 b. l.), ir pagal BK 284 str. 1 d. (dėl R. K. atžvilgiu padarytos veikos) skyrė laisvės atėmimą 6 mėnesiams, pagal BK 284 str. 1 d. (dėl R. P. atžvilgiu padarytos veikos) – laisvės atėmimą 10 mėnesių, o pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, t. y. bausmes, kurios yra mažesnės nei straipsnio sankcijoje numatytas tokių laisvės atėmimo bausmių vidurkis (atitinkamai 1 metai 1 mėnuo 15 dienų ir 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokios bausmės yra teisingos ir ne per griežtos, jų švelninimui nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad bausmės, paskirtos pagal BK 284 str. 1 d. (dėl R. P. atžvilgiu padarytos veikos) ir BK 138 str. 2 d. 8 p., buvo subendrintos apėmimo būdu. Taigi, 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme E. E. buvo paskirta iš esmės už dvi nusikalstamas veikas, ir prie šios bausmės buvo pridėta tik pusė pagal BK 284 str. 1 d. (dėl R. K. atžvilgiu padarytos veikos) paskirtos bausmės, todėl dar labiau mažinti jam paskirtą galutinę bausmę taip pat nėra pagrindo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, keisti skundžiamą nuosprendį, kaip prašo apeliantas E. E., nėra teisinio pagrindo.
Dėl A. S. paskirtos bausmės ir civilinio ieškinio
Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos teismo nustatytos faktinės A. S. inkriminuotų nusikaltimų aplinkybės, nusikalstamų veikų kvalifikacija, tačiau nuteistasis mano, jog jam yra paskirta per griežta bausmė, jam turėjo būti taikomos BK 64 str. ar BK 75 str. nuostatos. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).
Kaip jau minėta, BK 54 str. reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį – įvertinti ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).
Teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. S., įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (du apysunkiai tyčiniai nusikaltimai ir penki nesunkūs tyčiniai nusikaltimai), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Iš byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad A. S. teisiamas jau ketvirtą kartą, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą (3 t., 59–67 b. l.), teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse (3 t., 59–65 b. l.), skundžiamu nuosprendžiu nuteistas net už septynių naujų nusikalstamų veikų padarymą, 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., tačiau paskirta laisvės atėmimo bausmė teigiamos įtakos nepadarė ir A. S. vėl padarė analogiškas nusikalstamas veikas, seniūnijos charakterizuojamas kaip gero vardo neturintis asmuo, gaunami žodiniai nusiskundimai dėl A. S. visuomenės normų neatitinkančio elgesio ir gyvenimo būdo (3 t., 79 b. l.), psichikos sveikatos centro įstaigoje įrašytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant alkoholį, tačiau specialisto išvadoje nurodyta, kad skirti teismo psichiatrijos ambulatorinę ekspertizę nereikalinga (3 t., 71, 77 b. l.). Skunde nuteistasis pagrįstai nurodo, kad jis yra jauno amžiaus, darbingas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. nedirba (3 t., 81 b. l.). Įvertinus paminėtas aplinkybes, nuteistajam paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas yra proporcingos padarytų nusikalstamų veikų ir nuteistojo asmenybės pavojingumui, o nustatyta galutinė subendrinta bausmė yra tinkama bausmės tikslams pasiekti, todėl nelaikytina aiškiai per griežta ir neteisinga. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš aptartų aplinkybių aišku, jog nuteistasis A. S. savo elgesiu nesistengia įrodyti, kad jis siekia pasitaisyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad teisei priešingas elgesys buvo atsitiktinio pobūdžio, o tai, vertinant BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir BK 41 str. numatytus bausmės tikslus, suponuoja išvadą, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad A. S. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl nėra pagrindo taikyti BK 75 str. nuostatas A. S.. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad nori atlyginti žalą nukentėjusiajam, turi tris mažesnius brolius, nusikaltimą padarė dėl itin painios situacijos, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo, bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo.
Nors apeliantas prašo jam taikyti BK 64 str. nuostatas, iš apeliacinio skundo turinio aišku, kad apeliantas nori, jog jo atžvilgiu būtų pritaikytas BK 64¹ str. nuostatos, kurios nustato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Pagal BPK 273 str. nuostatas, kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu visi kaltinamieji prisipažįsta esą kalti ir atitinka kitas BPK 273 str. 1 d. numatytas sąlygas. Taigi, kitam nuteistajam E. E. neprisipažįstant kaltu, apylinkės teismas pagrįstai neatliko sutrumpinto įrodymų tyrimo. Esant tokioms aplinkybėms, taikyti BK 64¹ str. nėra galimybės.
Iš tiesų bausmės, paskirtos pagal skirtingus nuosprendžius, tai yra pagal skundžiamą Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-476/2016 ir pagal kitą Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-674/2016, nebuvo subendrintos. Tačiau apylinkės teismas šių bausmių bendrinti neturėjo jokio įstatyminio pagrindo, nes nuosprendžiai jų priėmimo dieną nebuvo įsiteisėję.
Kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose (BPK 347 str.). Tokia nuostata reiškia, kad bausmės pagal skirtingus nuosprendžius gali būti bendrinamos tik nuosprendžiams įsiteisėjus ir A. S. dėl nuosprendžių subendrinimo turi kreiptis į teismą, priėmusį paskutinį nuosprendį, šiuo atveju – Raseinių rajono apylinkės teismą.
Dėl A. S. prašymo civilinį ieškinį padalyti po lygiai pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 str. 2 d. nuostatas, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 str. nurodyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstamą veiką padaryto žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga“). Taigi, apylinkės teismas pagrįstai iš nuteistųjų A. S. ir E. E. priteisė solidariai 412,82 Eur turtinės ir 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiam R. P..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistųjų E. E. ir A. S. apeliacinius skundus atmesti.