Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja), Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, S. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. L., padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją D. C. atsakomybėn 1 metų laikotarpiui be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus 6 mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. spalio 15 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, S. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Nissan Note“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

S. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas ir dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), paliktos nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikintas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. L. turtui – transporto priemonei – automobiliui „Nissan Note“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, jog S. L., vairuodama automobilį, kai jai nustatytas vidutinis – 1,72 promilių – neblaivumas, grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, kartu su bausme jai taikė BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), o nustatydamas terminą, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes. Įvertinus šias aplinkybes, įskaitant ir įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, akcentuojant, jog kilusios neigiamos pasekmės, įvykdžius nusikalstamą veiką, yra natūrali pasekmė asmeniui, pažeidusiam įstatymą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. L. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. L. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kaltės ir jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka dalyje dėl paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nustatė per ilgą draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – terminą ir netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, nepagrįstai konfiskuodamas jai priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl BK 68 straipsnio nuostatų taikymo

5. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu S. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones – 2 metams 6 mėnesiams. Apeliaciniu skundu S. L. prašo šios paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatyti 1 metams arba 1 metams 6 mėnesiams. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu nustatytas šios priemonės terminas yra neproporcingai didelis, dėl ko turi būti mažinamas.

6. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Uždraudimo naudotis specialia teise termino nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis, priskiriama teismo prerogatyvai. Nustatant uždraudimo naudotis specialia teise terminą, atsižvelgtina į visumą aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-50-303/2020). Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. L. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniame skunde neginčijamas šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jos taikymo trukme.

8. Nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais, teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius minimalų uždraudimo naudotis specialia teise terminą, nebūtų pasiektas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės prevencinis tikslas – sulaikyti kaltininką ir kitus asmenis vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Iš baudžiamosios bylos aplinkybių matyti, kad S. L. būdama neblaivi, už automobilio – padidinto pavojaus šaltinio – vairo sėdo sąmoningai, nesant išskirtinio būtinumo. S. L. negalėjo paaiškinti, kodėl vairavo pavartojusi alkoholio, teigė neplanavusi tą vakarą vairuoti.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas S. L. šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą 2 metams 6 mėnesiams, atsižvelgė į tai, kad ji automobilį vairavo netrukus po to, kai vartojo stiprų alkoholinį gėrimą, kai jai buvo nustatytas 1,72 promilių neblaivumas. Neabejotina, jog tokio apsvaigimo nuo alkoholio laipsnio vairuotojo reakcija yra vangesnė, orientacija apsunkinta, todėl saugiai valdyti padidinto pavojaus šaltinį bei tinkamai įvertinti situacijas kelyje yra sudėtinga. Juo labiau, kad nors S. L. vairavo transporto priemonę šviesiu paros metu, tačiau buvo nustatyta, jog ji automobiliu važiavo pakankamai didelį atstumą, be kita ko, pro gyvenamuosius mikrorajonus ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kai gatvėse yra pakankamai didelis ir intensyvus eismo dalyvių (tiek pėsčiųjų, tiek kitų transporto priemonių) eismas, todėl spręstina, kad S. L. tokiais savo veiksmais neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ar turtui.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad prie baudžiamosios bylos yra pridėtas apie įvykį pranešusio asmens sutuoktinės užfiksuotas vaizdo įrašas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šiuo vaizdo įrašu, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad apeliantės vairuotas automobilis yra ženkliai apgadintas ir iš esmės netinkamas dalyvauti eisme, t. y. ne tik yra išleistas 3 automobilio padangų oras, tačiau matomi ir iš jo variklio kylantys dūmai, vairuotojo pusėje esantis veidrodėlis užlenktas, matomi kiti automobilio apgadinimai. Vaizdo įrašas taip pat patvirtina, kad S. L., tiek važiuodama tiesiai, tiek atlikdama posūkius, ne kartą išvažiavo į priešingą eismo juostą, įsukdama iš šalutinio kelio, nepraleido automobilio. Apeliantei akivaizdžiai sunku buvo valdyti automobilį ir jį išlaikyti važiuojant tiesia trajektorija. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad S. L. elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia ir tokiu savo elgesiu parodė, jog darydama nusikalstamą veiką negalvojo apie galimai dėl jos veiksmų kilsiančias pasekmes, buvo abejinga bet kokiems gresiantiems padariniams. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įvykio dieną S. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-57388-2025 dėl to, jog būdama neblaivi nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų prieiti prie tarnybinio automobilio, rėkavo, užsikabino už savo automobilio, stangrino rankas, atsigulė ant žemės – šias nustatytas aplinkybes patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantis tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 16), BIRT ataskaitų žiūryklės išrašas (1 t., b. l. 15). Kita vertus, nustatant uždraudimo naudotis specialia teise terminą, buvo atsižvelgta ir į tai, kad S. L. yra anksčiau neteista (1 t., b. l. 55), nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančias administracines nuobaudas už važiavimą eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui, sustojimą ir stovėjimą transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, tačiau paskirtas administracines nuobaudas – baudas – nedelsiant sumokėdavo (1 t., b. l. 59–62), t. y. padaryti pažeidimai nors ir susiję su KET pažeidimu, tačiau menkesnio pavojingumo, po nusikalstamos veikos padarymo, jokių duomenų apie naujus KET pažeidimus negauta. Vis tik, nors nagrinėjamu atveju buvo nustatytos teigiamai S. L. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, jos savaime neleidžia spręsti apie mažesnį padaryto nusikaltimo pavojingumą. Pastebėtina, kad būtent aptariamos aplinkybės nulėmė tai, jog S. L. nebuvo skirtas specialios teisės atėmimas maksimaliam terminui. Vis tik, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, akivaizdu, jog tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta didesnių tokio neatsakingo vairavimo pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu 2 metų 6 mėnesių terminu uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones – toks nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės terminas atitinka padaryto nusikaltimo ir jį padariusio asmens pavojingumą, yra teisingas ir proporcingas.

11. Neabejotina, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels S. L. tam tikrų nepatogumų jos kasdienėse veiklose, tačiau aplinkybės, susijusios su jos poreikių tenkinimu, apsunkintu susisiekimu, siekiu vykti į objektus užmiestyje, paprastai yra nustatomos daugumoje šios kategorijos baudžiamųjų bylų ir nėra laikytinos išskirtinėmis. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantė aiškiai suvokė, jog specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra reikalingas, tačiau atitinkamos aplinkybės nuo nusikalstamo veikimo nesulaikė bei neprivertė susimąstyti apie ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes. Šios bylos kontekste yra svarbus ir visuomenės interesas bei siekis užtikrinti, kad šiurkščius ir pavojingus KET pažeidimus darantiems asmenims kuo ilgiau būtų apribota teisė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei uždrausta dalyvauti eisme, taip siekiant apsaugoti kitų asmenų turtą, sveikatą ir gyvybę. S. L. paskirtos aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytas tinkamai, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo reikalavimais, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas yra atmestinas.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaudamasis BK 68 straipsnio 3 dalimi, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, teismas turi konkrečiai nurodyti, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nusprendė S. L. 2 metams 6 mėnesiams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones, nenurodydamas jų rūšies, t. y. kelių, oro ar vandens transporto priemonės (BK 68 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė skirtina, nes S. L. padarė nusikaltimą, vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį, taip pat pažymėdamas, jog apeliantei kartu su bausme yra taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Todėl atsižvelgęs į S. L. padaryto nusikaltimo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 308¹ straipsnio 1 dalimi, ištaiso šį skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantį netikslumą, nurodydamas, kad uždraudimas naudotis specialia teise apsiriboja teise vairuoti kelių transporto priemones. Toks ištaisymas S. L. teisinės padėties nesunkina.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

13. Skundžiamu nuosprendžiu S. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Nissan Note“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Apeliaciniu skundu S. L. prašo nekonfiskuoti jai nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės ir priteisti nepriklausomo eksperto nustatytą automobilio rinkos tikrąją vertę – 1 250 EUR su PVM, nes automobilis jai yra itin svarbus ir brangus, įsigytas ilgai taupius, kito tokio įsigyti nebegalėtų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat skundžiamo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad sutikti su apeliantės argumentais nėra pagrindo.

14. Nusprendęs asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis taisyklėmis, įtvirtintomis BK 72 straipsnyje. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir kuri pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama nepriklausomai nuo teismo nuožiūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Kartu pažymėtina, kad sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, turi būti vertinamas ir tokio konfiskavimo proporcingumas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis iš šios taisyklės – kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant minėtą nuostatą ir konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai: kitų asmenų susilaikymas nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo ir susilaikymas nuo kitiems asmenims priklausančių daiktų panaudojimo nusikalstamiems tikslams taip siekiant išvengti turto konfiskavimo rizikos. Teismas skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę turi apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. L. veikdama tiesiogine tyčia, savo neteisėtais veiksmais tiesiogiai panaudojo automobilį „Nissan Note“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), darydama nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, o baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantė yra minėto automobilio savininkė. Taigi, transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Kaip jau minėta, S. L. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. 1,72 promilių neblaivumas, be kita ko, žinodama, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, bei suvokdama pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį. Apeliantės padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu KET nesilaikymu, jos veiksmai kėlė pavojų ne tik jai pačiai, bet ir aplinkiniams, ji buvo abejinga bet kokioms gresiančioms savo elgesio pasekmėms, taigi, ir gresiančiam turto konfiskavimui. Atsižvelgiant į tai, S. L. vairuotos transporto priemonės, kuri atitinka visus įstatyme numatytus turto konfiskavimo požymius, konfiskavimas yra galimas ir būtinas.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad S. L. asmenybę apibūdinančios aplinkybės buvo pagrindu atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Argumentai, kodėl pagal nagrinėjamoje byloje, taip pat ir apeliaciniame skunde, nustatytas faktines aplinkybes susidariusi situacija yra tokia, dėl kurios S. L. priklausančio konfiskuotino turto, t. y. nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimas būtų netikslingas ir turėtų būti konfiskuojama automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, apeliaciniame skunde nenurodyti, o nurodytieji, įvertinus nustatytas aplinkybes kartu su aptartų S. L. veiksmų pavojingumu, nesudaro pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimu buvo pažeistas proporcingumo principas. Šiuo atveju konfiskuojant transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą būtų sudaromos prielaidos formuotis nebaudžiamumo nuostatoms. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti transporto priemonės konfiskavimą, tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir teisės taikymo klaidų nepadarė.

17. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme S. L. gynėja pateikė turto vertintojo Eugenijaus Laurinčiuko atliktą kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. L251114, kurioje nustatyta, jog automobilio „Nissan Note“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), korekcinė vertė sudaro 2 102,19 EUR, o rinkos vertė – 1 250 EUR (1 t., b. l. 137–178). Tuo tarpu VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Nissan Note“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sudaro 3 999 EUR su PVM (1 t., b. l. 48). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įrodyti daikto rinkos vertę, yra pateikiami tiek masinio, tiek individualaus vertinimo duomenys, o pirmenybė teikiama individualaus vertinimo duomenims. Nepaisant to, nustatant konfiskuotino turto vertę, vadovaujamasi automobilio verte, buvusia nusikalstamos veikos darymo metu, o ne po jos padarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilio „Nissan Note“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimas buvo S. L. nusikalstamos veikos padarinys, todėl tai, kad dėl jos nusikalstamo elgesio minėtas automobilis buvo sugadintas, nesudaro pagrindo konfiskuotino turto (automobilio) vertę nustatyti pagal jo būklę po padaryto eismo įvykio. Vis tik, nagrinėjamu atveju nenustačius pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 5 dalies, plačiau šiuo klausimu nepasisakytina.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą konfiskuoti S. L. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Nissan Note“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir teisės taikymo klaidų nepadarė, todėl S. L. apeliacinis skundas šioje dalyje taip pat atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Atmesti atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. L. apeliacinį skundą.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantį netikslumą, nustatant, kad S. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – apsiriboja teise vairuoti kelių transporto priemones.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.