Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-02-06 · Civilinė byla Nr. e2-45-236/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-06
Bylos Nr.
e2-45-236/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01122-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „PROFTOOLS“
Atsakovas
FLINT
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-45-236/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01122-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 6 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PROFTOOLS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus komercinio arbitražo teisme pareikšto ieškinio reikalavimams užtikrinti byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PROFTOOLS“ ieškinį atsakovui FLINT s.r.o. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus komercinio arbitražo teisme nagrinėjama arbitražinė byla Nr. V-0023/2019e pagal ieškovės UAB „PROFTOOLS“ ieškinį atsakovui FLINT s.r.o., kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 122 279,60 Eur skolą, 5 proc. nuo visos sutarties kainos sutartinę baudą – 21 576,43 Eur, 6 proc. procesinių metinių palūkanų – 8 631,36 Eur, bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė UAB „PROFTOOLS“, siekdama užtikrinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo įvykdymą pagal ieškovės pareikštą ieškinį, kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui FLINT s.r.o. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bendrai 152 487,39 Eur sumai, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o nesant (trūkstant) tokio turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas atsakovą ir/arba trečiuosius asmenis, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nutarė netenkinti ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 27 straipsnio 1 dalyje numato, jog šalis turi teisę prašyti Vilniaus apygardos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar užtikrinti įrodymus iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba iki arbitražo teismo sudarymo. Teismas šalies prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar įrodymų užtikrinimą ir po arbitražo teismo sudarymo. Taigi, šalis turi teisę prašyti Vilniaus apygardos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba iki arbitražo teismo sudarymo, o po arbitražo teismo sudarymo šalis turi teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tiek Vilniaus apygardos teismo, tiek bylą nagrinėjančio arbitražo teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1433-180/2018).

5. Teismas dėl tikėtino ieškinio reikalavimo pagrįstumo nustatė, kad ieškovė nepateikė kai kurių pateiktų rašytinių įrodymų (sutarties, CMR važtaraščių, staklių instaliavimo ataskaitų ir kt.) išverstų į lietuvių kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Dėl to teismas sprendė, kad spręsdamas ieškinio tikėtino pagrįstumo klausimą, vertins prašyme nurodytas aplinkybes bei ieškovės pateiktus duomenis, kurie pateikti valstybine kalba.

6. Teismas taip pat pažymėjo, kad trūkumų šalinimo institutas, įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju spręstinas procesinio pobūdžio klausimas, kurio išsprendimas neužkerta kelio pakartotinai pateikti prašymą, neatitiktų operatyvumo bei ekonomiškumo reikalavimų.

Šalies argumentai

7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, jog kreipėsi į Vilniaus komercinį arbitražą dėl skolos priteisimo. Nurodė, jog ieškovė pardavė ir pristatė atsakovui dvi stakles, jas instaliavo, tačiau atsakovas savo prievolės atsiskaityti už stakles tinkamai neįvykdė, sumokėjo tik dalį sutartos kainos.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas, įvertinęs prašyme bei ieškinyje, pateiktame komerciniam arbitražui, nurodytas aplinkybes, sprendė, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti.

9. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą, be to, akcentuotina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės (lot. res iudicata) galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016).

10. Teismas dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodė, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Pozicijos, kad ieškovas turi įrodyti (ar bent pateikti įtikinamus argumentus) apie atsakovo nesąžiningumą, laikomasi ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-364-241/2017; 2017 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-476-178/2017; 2017 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017). Pažymėtina, kad galiojantys įstatymai asmens nesąžiningumo, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo, nepreziumuoja, todėl nurodyti ir įrodyti tokias aplinkybes procesinė našta tenka būtent ieškovui (CPK 178 straipsnis).

11. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju prašymas aptariamos sąlygos pagrindu iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakovas, vengdamas skolos sumokėjimo, elgiasi nesąžiningai, nebendradarbiauja, pardavė ginčo įrangą AB „Fasa“, nors sutartimi buvo nustatytas apribojimas, be to, ieškinio suma atsakovui yra didelė.

12. Teismas darė išvadą, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

13. Teismas pažymėjo, kad atsakovo vengimas atsiskaityti su ieškove, nesumokant reikalaujamų pinigų sumų, yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-264/2011). Be to, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka našta pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-42-180/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2017).

14. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovės prašyme nurodyta aplinkybė, jog atsakovas pardavė ginčo įrangą AB „Fasa“, nors sutartimi buvo nustatytas apribojimas, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumo, kadangi iš ieškinio, pateikto Vilniaus komerciniam arbitražui, turinio matyti, jog ginčo dėl to tarp šalių nėra. Be to, nėra pagrindo išvadai, kad perleidimas įrangos gali apsunkinti sprendimo įvykdymą, nes pačios ieškovės pateiktais Creditinfo duomenimis atsakovo veikla pelninga, o kitų duomenų, kurie leistų spręsti, jog atsakovas nesąžiningai siekia apsunkinti turimo turto išieškojimą, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

15. Teismas nurodė, kad remiantis ieškovės pateiktais Creditinfo duomenimis nėra pagrindo išvadai, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė.

16. Teismas pažymėjo, kad iš dalies sutiktina su ieškove, jog atsakovo įsipareigojimai (paskolos bankui ir kt.) yra dideli, lyginant su įstatiniu kapitalu bei uždirbtu pelnu, tačiau atsakovo veikla yra pelninga. Tačiau teismas pažymėjo, kad iš finansinės ataskaitos matyti, jog atsakovas stabiliai veikė pelningai: 2015 m. pelnas buvo 10 120,00 Eur, 2016 m. – 12 728 Eur, 2017 m. – 11 519 Eur. Nuosavas kapitalas nuolat didėjo: 2015 m. buvo 19 649 Eur, 2016 m. – 32 376 Eur, 2017 m. – 43 895 Eur.

17. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog prašoma priteisti suma yra didelė.

18. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė antrosios sąlygos būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas.

III. Atskirojo skundo argumentai

19. Ieškovė UAB „PROFTOOLS“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

20. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, tačiau nepagrįstai konstatavo neegzistuojant grėsmei būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, netinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo įtaką būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

20.2. Ieškovė savo prašyme ir ieškinyje nurodė pakankamai duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, jo turimus kitus kreditorius ir didelius skolinius įsipareigojimus, atsakovo atliekamus veiksmus dėl turto perleidimo ar kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (CPK 178 str.).

20.3. Aplinkybė, kad atsakovas dirba pelningai, gauną pajamų, tačiau ilgą laiką neatsiskaito su ieškove, tik patvirtina atsakovo nesąžiningumą ir neužtikrina, kad atsakovas turės piniginių lėšų sumokėti ieškovei ir nesieks išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Be to, atsakovas pardavė turimą įrangą kitai įmonei AB „Fasa“ ir gautų lėšų nenukreipė atsiskaitymui su ieškove.

20.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovas pardavė ginčo įrangą AB „Fasa“, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumo. Atsakovas, pilnai neįvykdęs savo piniginės prievolės ieškovei, pardavė iš ieškovės įsigytą įrangą AB „Fasai“, nors šalių sutarties 10 str. (iv) punkte buvo nustatytas atsakovo disponavimo teisės apribojimas, t. y. draudimas atsakovui stakles parduoti tretiesiems asmenims iki tol, kol atsakovas pilnai ir galutinai atsiskaitys su ieškove. Toks atsakovo elgesys yra nesuderinamas su sąžiningo asmens elgesio principu.

20.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad vengdamas prievolių kreditoriams įvykdymo atsakovas gali siekti savo turimą turtą paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti. Atsakovo finansiniai įsipareigojimai kreditoriams dideli. Byloje nustatyta, kad atsakovas perleido savo turtą trečiajam asmeniui, ieškovės atžvilgiu veikia apgaulingai, į raginimus atsiskaityti visiškai nereaguoja, savo neteisėtais veiksmais siekia išvengti ar apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali perleisti, apsunkinti ir kitą savo turimą turtą. Dėl to darytina išvada, kad egzistuoja reali grėsmė, jog teismo sprendimo ateityje gali būti neįmanoma įvykdyti.

20.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinio suma atsakovui nėra didelė.

20.7. Byloje yra pakankamai duomenų, jog 152 487,39 Eur skola atsakovui yra didelė ir atsakovas gali atlikti veiksmus, apsunkinančius būsimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės UAB „PROFTOOLS“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

23. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali komplikuotis nuo jo įvykdymo pasunkėjimo iki tapimo neįvykdomu visiškai.

24. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl ieškinio pagrįstumo, todėl dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos plačiau nepasisakytina.

25. Apeliacinis teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinio suma atsakovui nėra didelė, kad taip pat apeliantės teiginius, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog 152 487,39 Eur skola atsakovui yra didelė ir atsakovas gali atlikti veiksmus, apsunkinančius būsimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą.

26. Byloje nustatyta, kad atsakovas stabiliai veikė pelningai: 2015 m. pelnas buvo 10 120,00 Eur, 2016 m. – 12 728 Eur, 2017 m. – 11 519 Eur. Nuosavas kapitalas nuolat didėjo: 2015 m. buvo 19 649 Eur, 2016 m. – 32 376 Eur, 2017 m. – 43 895 Eur. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl ieškinio sumos nėea pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

27. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovas pardavė ginčo įrangą AB „Fasa“, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumo. Atsakovas, pilnai neįvykdęs savo piniginės prievolės ieškovei, pardavė iš ieškovės įsigytą įrangą AB „Fasai“, nors šalių sutarties 10 str. (iv) punkte buvo nustatytas atsakovo disponavimo teisės apribojimas, t. y. draudimas atsakovui stakles parduoti tretiesiems asmenims iki tol, kol atsakovas pilnai ir galutinai atsiskaitys su ieškove. Apeliantės teigimu, toks atsakovo elgesys yra nesuderinamas su sąžiningo asmens elgesio principu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės šios nurodytos aplinkybės nėra klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo dalykas ir bus vertinamos nagrinėjant ginčą iš esmės.

28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Apeliacinis teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė grėsmės, kad ieškovei palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės.

29. Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti teiginiai dėl sunkios atsakovų finansinės padėties nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jų elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu. Apeliantė neįrodė grėsmės galimo sprendimo vykdymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo.

30. Apeliacinis teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017).

31. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės UAB „PROFTOOLS“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

32. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl proceso baigties

33. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).

34. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės UAB „PROFTOOLS“ atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str., 98 str.).

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjas Kazys Kailiūnas