- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-25
- Bylos Nr.
- 2A-1465-798/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00050-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Laima Gerasičkinienė, Antanas Rudzinskas (pran.)
- Atsakovas
- UAB „Varkoma“
- Ieškovas
- UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
- Kategorijos
- 42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Rudzinsko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Varkoma“ apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ ieškinį atsakovui UAB „Varkoma“ (Varėnos rajono savivaldybės administracija) dėl atliekų šalinimo Takniškių nepavojingų atliekų sąvartyne skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Varkoma“, prašydamas priteisti iš atsakovo 27 394,83 Lt nerūšiuotų mišrių komunalinių atliekų šalinimo skolą už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-01-01, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 822 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad su atsakovu 2005 m. lapkričio 28 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 103 „Dėl atliekų šalinimo Takniškių nepavojingų atliekų sąvartyne“, pagal kurią atsakovas už toną mišrių komunalinių nepavojingų atliekų įsipareigojo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ mokėti 17,50 Lt su PVM. Nuo sutarties sudarymo tarifai keitėsi du kartus. Pirmas tarifo perskaičiavimas buvo 2007-11-28 ieškovo direktoriaus įsakymu Nr. V-75, kuriuo buvo nustatytas 25 Lt mokestis už tonos nerūšiuotų mišrių komunalinių atliekų šalinimą, antras – 2008-10-23 įsakymu Nr. 141, kuriuo nustatytas 30,31 Lt už tonos nerūšiuotų mišrių komunalinių atliekų šalinimą. Atsakovas vienašališkai mokėjo pagal tarifą, kurio dydis 25 Lt, nors privalėjo mokėti 30,31 Lt. Atsakovas nesumokėjo ieškovui 27 394,83 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Varkoma“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005 m. lapkričio 28 d. sutartimi Nr. 103 atsakovas įsipareigojo mokėti 17,50 Lt už toną. Kai ieškovas 2008 m. pradžioje pateikė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 02007, tai atsakovas per neapdairumą ją apmokėjo, nors sąskaitoje buvo nurodyta nauja paslaugos kaina – 25 Lt (be PVM). Atsakovas po fakto nesiginčijo, nes suprato, kad sąskaitos apmokėjimas gali būti pripažintas jo raštu išreikštu sutikimu. Kai ieškovas 2009 m. vasario mėn. atsakovui be lydraščio ar kokio nors motyvavimo pateikė 2009-02-05 atliekų tvarkymo sutarties Nr. 12 projektą, tai atsakovas tam 2009-02-18 raštu Nr. 148 pareiškė motyvuotą prieštaravimą bei kartu su raštu grąžino ieškovo PVM sąskaitą-faktūrą, nes ji išrašyta ne pagal 2005 m. lapkričio 28 d. sutartį Nr. 103. Ieškovas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2009-02-21 raštu, atsakydamas į atsakovo raštą Nr. 148 nurodė, kad 2005 m. lapkričio 28 d. sutartis Nr. 103 negalioja. Ieškovas pats sau prieštarauja dėl esminės ir vienintelės ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės, t. y. dėl 2005-11-28 sutarties Nr. 103 pažeidimo, nes negaliojančios sutarties pažeisti negalima. Atsakovas 2009-02-23 raštu Nr. 149 ieškovui nurodė, kad patvirtindamas siekį vykdyti galiojančią sutartį, nelaukdamas pataisytos PVM sąskaitos-faktūros, į ieškovo sąskaitą sumokėjo už per 2009 m. sausio mėn. pristatytas atliekas galiojančią sutarties kainą, o 2009-02-25 raštu Nr. 150 nurodė, kad siūlo laikytis rašytinės ir galiojančios 2005 m. lapkričio 28 d. sutarties Nr. 103. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas pateikia nepasirašytą ir jokiu būdu neidentifikuotą 1 priedą „Nepavojingų atliekų sąrašas“, tačiau nepaaiškina, kodėl šį sąrašą jis vadina 2005-11-28 sutarties Nr. 103 priedu, kai „Nepavojingų atliekų sąraše“ jokių nuorodų į 2005-11-28 sutartį Nr. 103, nei į kitą sutartį nėra.
Tretysis asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškinį tenkinti. Nurodė, kad siekiant optimaliai valdyti ir plėtoti atliekų tvarkymą, užtikrinti viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos įperkamumą, Lietuvos regionui priklausančių savivaldybių bendru sutarimu įsteigti juridiniai asmenys. 2002 m. vasario 18 d. Alytaus miesto, Alytaus rajono, Lazdijų rajono, Varėnos rajono, Druskininkų miesto, Prienų rajono ir Birštono savivaldybės pasirašė jungtinės veiklos sutartį, kuria įsteigė specialios paskirties UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“. Ieškovas su atsakovu 2005 m. lapkričio 28 d. sudarė sutartį Nr. 103. Pagal sutarties 1.6 p. ieškovas įsipareigojo prieš 30 dienų informuoti atsakovą apie atliekų šalinimo įkainių pasikeitimus. Pastaroji nuostata įtvirtina ieškovo teisę pakeisti (padidinti) sutartyje numatytą kainą, tačiau kartu laikantis pareigos informuoti atsakovą apie kainos padidinimą ne vėliau kaip prieš 30 dienų. Nurodė, kad ieškovui tinkamai ir laikantis sutarties Nr. 103 sąlygų informavus apie kainos pasikeitimą, atsakovas ir toliau mokėjo ne pagal naują, o pagal ankstesnį tarifą, todėl ieškovo reikalavimai yra pagrįsti. 2005 m. sutarties Nr. 103 kaina iki paskutinio tarifo nustatymo jau buvo keista, todėl svarbu įvertinti ankstesnį atsakovo elgesį, t. y. elgesį po to, kai ieškovas nustatė 25 Lt tarifą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad 2008 m. pradžioje įteikus PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 02007, ją apmokėjo per neapdairumą, todėl supratęs, kad toks apmokėjimas gali būti pripažintas jo raštu išreikštu sutikimu, prieštaravimų nereiškė. Iš esmės tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip jo valios išraiška, sąmoningas ieškovo teisės vienašališkai keisti sutarties Nr. 103 kainą neginčijimas ir sutikimas su tokia kaina. Nurodė, kad 30,31 Lt tarifas buvo nustatytas 2008-10-23 UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus įsakymu Nr. 141, pranešimas įmonėms buvo išsiųstas 2008-11-11. Tuo tarpu naujos sutarties projektą ieškovas pateikė 2009 m. vasario mėnesį.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė dubliką, prašydamas ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas reikalavimą priteisti įsiskolinimą už suteiktas paslaugas grindžia šalių pasirašyta sutartimi, kuri yra galiojanti ir nenutraukta. Pagal šią sutartį atsakovui buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, kurių UAB „Varkoma“ iki šiol pilnai neapmokėjo. Atsakovas neteisingai aiškiną šalių pasirašytos sutarties sąlygas, dėl ko daro nepagrįstas išvadas, jog ieškovo patvirtintas 30,31 Lt už toną tarifas UAB „Varkoma“ netaikomas. Sutarties 2.3 p. šalys nustatė 17,50 Lt tarifą už toną nerūšiuotų mišrių komunalinių atliekų šalinimą. Sutarties 1.6 p. šalys be kita ko nustatė, kad vykdytojas įsipareigoja prieš 30 dienų informuoti užsakovą (UAB „Varkoma“) apie atliekų šalinimo įkainių pasikeitimus. Darytina išvada, kad nustatytas tarifas už teikiamas paslaugas gali būti keičiamas vienašališkai paties ieškovo, prieš tai informavus UAB „Varkoma“ apie tarifo pasikeitimą prieš 30 dienų. Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimai dėl įgaliojimų ieškovui suteikimo tvirtinti teikiamų paslaugų tarifo dydį, taip pat ieškovo vadovo priimti sprendimai yra nepanaikinti ir galiojantys, jais turi būti vadovaujamasi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl skolos priteisimo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Varkoma“ pateikė tripliką, prašydamas ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas po 2005-11-28 sutarties Nr. 103 sudarymo kelis kartus, pažeisdamas CK 6.228 str. 1 d., keitė standartines savo teikiamų paslaugų sutarties sąlygas į naudingesnes išimtinai ieškovui. Ieškovas, vienašališkai kaitaliodamas standartines sutarties sąlygas ir laikydamas jas galiojančiomis nuo pranešimo paslaugų gavėjams pateikimo, pažeidė CK 6.161 str. 3 d., 4 d. draudimą kam nors suteikti privilegijų, tos pačios kategorijos klientams taikyti skirtingas kainas bei kitas sąlygas. Nurodė, kad jei sutiktų su ieškovo aiškinimu, kad informavimas prieš 30 dienų apie „atliekų šalinimo įkainių pasikeitimus“ reiškia 2005 m. lapkričio 28 d. sutarties Nr. 103 2.3 p. nurodytos kainos pakeitimą, tai atsižvelgdami į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, turėtų sutikti dėl neprotingos išvados, kad sutarties 4.1 p. tokią teisę suteikia šalims dėl bet kokios kitos sutarties nuostatos vienašalio pakeitimo, įskaitant atsakovo teisę vienašališkai sumažinti paslaugų kainą. Paslaugų sutarčiai pirmiausia taikytinos specialiosios taisyklės, kad ieškovas, prieš siūlydamas sudaryti sutartį, privalo suteikti atsakovui išsamią informaciją, susijusią su paslaugų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis bei kitokią informaciją, turinčią įtakos atsakovo apsisprendimui sudaryti sutartį. Vien ta aplinkybė, jog dvi esminės 2005 m. lapkričio 28 d. sutarties Nr. 103 sąlygos (dėl teisės paslaugų teikėjui vienašališkai nustatyti paslaugų kainą nustatymo ir dėl teisės paslaugų teikėjui vienašališkai keisti sutartį) yra neaiškios, leidžia daryti išvadą, jog ieškovas pažeidė pareigą parengti CK reikalavimus atitinkančią paslaugų sutartį. Ieškovas, būdamas komerciniu subjektu (įmone) nenurodė jokių pagrindų, kurie pagal LR Kainų įstatymą leistų manyti, kad ieškovo Takniškių sąvartyne teikiamų paslaugų kainos (tarifai) yra ne rinkos kainos. Jeigu kainos (tarifai) yra rinkos, tai dėl kainų (tarifų) turi būti galimybė paslaugų sutarties šalims derėtis. Ieškovas derybų galimybę kategoriškai atmeta. Nurodė, jog ieškovas nepagrįstai remiasi LR Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str., nes atsakovas, kuris verčiasi atliekų tvarkymu (kaip ir ieškovas) nėra nei atliekų turėtojas, nei gamintojas ar importuotojas. Tiek ieškovas, tiek atsakovas teikia atlygintinas paslaugas teršėjams. Pagal CK 6.186 str. 1 d., negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos, t. y. tokios, kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 9 d. sprendimu ieškovo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ ieškinį tenkino pilnai ir priteisė iš UAB „Varkoma“ 27 394,83 Lt skolą už nerūšiuotų mišrių komunalinių atliekų šalinimą, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 822 Lt žyminio mokesčio, 4000 Lt advokato pagalbai apmokėti, taip pat priteisė iš atsakovo UAB „Varkoma“ valstybės naudai 35 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Teismas nustatė, kad pagal šalių sudarytos 2005-11-28 sutarties 1.6 p. ieškovas privalėjo prieš 30 dienų informuoti atsakovą apie atliekų šalinimo įkainių pasikeitimus. Taigi ieškovas turėjo teisę keisti įkainius (padidinti ar sumažinti), tik laikydamasis nustatytos tvarkos – informuojant prieš 30 dienų. Atsakovas pripažino ieškovo direktoriaus 2007-11-28 įsakymą Nr. V-75 dėl įkainių keitimo už atliekų šalinimą mokėti po 25 Lt už toną, nes apmokėjo 2008-01-31 PVM sąskaitą-faktūrą. Teismas taip pat konstatavo, kad nuo 2008 m. šalys pripažino sudarytą sutartį, nes ieškovas pateikė rašytinį pasiūlymą (pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą pagal naują įkainį), o atsakovas priėmė pasiūlymą konkliudentiniais veiksmais, toliau tiekdamas atliekas nustatyta sutartyje tvarka. Teismas nurodė, kad ieškovas nepažeidė CK 6.161 str. 3 d., 4 d. draudimo kam nors suteikti privilegijų tos pačios kategorijos klientams taikyti skirtingas kainas. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovui buvo sudarytos blogesnės sąlygos, negu kitiems atliekų vežėjams. Nurodė, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. iš esmės padidėja įvykdymo kaina, jeigu nustatomi kriterijai, numatyti CK 6.204 str. 2 d. Atsakovas jau pagal sudarytą 2005 m. sutartį žinojo, kad atliekų šalinimo įkainis nėra nuolatinis, pastovus ir nekintamas. Atsakovas turėjo ir galėjo protingai numatyti tokias aplinkybes, kad įgyvendinant ir vykdant atliekų tvarkymo sistemą, įgyvendinant teisės aktų reikalavimus šioje srityje, atliekų tvarkymo kaina keisis. Atsakovas nepagrindė, kad kainos buvo nustatytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Varkoma“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Varėnos raj. apylinkės teismo sprendime neteisingai konstatuota, kad atsakovas pripažino UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus 2007-11-28 įsakymą Nr. V-75 dėl įkainių keitimo už atliekų šalinimą mokėti po 25 Lt už toną, nes apmokėjo 2008-01-31 PVM sąskaitą-faktūrą. Ieškovo įsakymai, įskaitant įsakymą Nr. V-75, yra privalomi tik ieškovo padaliniams ir darbuotojams, o ne atsakovui ir niekaip neįtakoja sutartinių santykių. Varėnos rajono apylinkės teismas nesuprato situacijos, buvusios 2008 m. pradžioje ir situacijos, buvusios 2009 m. pradžioje skirtumo. Kai ieškovas 2009 m. vasario mėnesį atsakovui be lydraščio ar kokio nors motyvavimo pateikė 2009-02-05 atliekų tvarkymo sutarties Nr. 12 projektą, tai atsakovas tam 2009-02-18 raštu Nr. 148 pareiškė motyvuotą prieštaravimą. Ieškovui nurodė, kad prašo pateikti naują pataisytą sutarties projektą arba siūlė patys projektą parengti, kuriame šalių teisės ir pareigos koresponduotų, būtų subalansuotos, o atsakomybė būtų proporcinga pažeidimų sunkumui ir būtų lygiai taikoma abiems šalims. Su 2009-02-18 raštu Nr. 148 grąžino ir ieškovo 2009-01-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 02910, nes ji išrašyta ne pagal 2005-11-28 sutartį Nr. 103, bet pagal 2009 m. sutarties projektą, t. y. be teisinio tam pagrindo. Ieškovas 2009-02-21 raštu Nr. S-256, atsakydamas į atsakovo 2009-02-18 raštą Nr. 148, nurodė, kad 2005-11-28 sutartis Nr. 103 negalioja. Taigi ieškovas pats sau prieštarauja, nes negaliojančios sutarties pažeisti negalima. Ieškovas sąskaitas pateikinėjo pagal 2009 m. sutarties projektą. Ieškovas įrodinėja, kad pateiktos sąskaitos išrašytos pagal 2007-12-05 sutartį Nr. 201. Todėl darytina išvada, kad Varėnos rajono apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas pagrindė savo reikalavimą dėl skolos atsakovui ir skolos dydis pagrįstas pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis, atsakovo mokėjimo pavedimu, išrašais iš ieškovo sąskaitos, sąskaitos ataskaita, UAB „Varkoma“ skolos buhalteriniu apskaičiavimu. Nurodė, kad ieškovas turi prisiimti praradimus, jeigu tokie jam atsiranda dėl klaidų kainų (tarifų) skaičiavimuose, dėl ūkinės veiklos rizikų neprognozavimo, neatsakingo planavimo, dėl teisės aktų nesilaikymo ar kitų neapgalvotų veiksmų ir panašių aplinkybių. Teismas, aiškindamas 2005-11-28 sutartį Nr. 103, neatsižvelgė į jos specifiką, t. y. neatsižvelgė, kad tai standartinė su siurprizine sąlyga, sudaroma prisijungimo būdu, viešoji, atlygintinė bei paslaugų sutartis. Taip pat neatsižvelgė, kad abi šalys yra verslininkai. Varėnos raj. apylinkės teismas nepagrįstai atsakovui perkėlė neaiškių sutarties sąlygų riziką, nepagrįstai aiškino, kad atsakovas turėjo suvokti, kad kainos laikui einant kinta. Tokia teismo išvada neteisinga, nes paneigia stabilių sutartinių santykių rinkos sąlygomis galimybę. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į LR Kainų įstatymą ir jį vykdančius kitus teisės aktus. Padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovo sutikimo su ieškovo kainų keitimu. Įkainių pasikeitimas reiškia ne nuo šalių, bet nuo trečiųjų kompetentingų asmenų priklausantį įvykį, pavyzdžiui, įstatymu padarytą PVM tarifo pakeitimą, kurį šalys gali laikyti sutartyje aptartu pasikeitimu. Informavimas apie 2005 m. lapkričio 28 d. sutarties Nr. 103 pakeitimą yra pagrindas pradėti ikiteisminę sutarties pakeitimo procedūrą, kad sutartis būtų pakeista ir abu sutarties egzemplioriai, kurie turi vienodą galią ir visi pakeitimai bei papildymai būtų tokios pat formos, kokia yra pati sutartis. Nurodė, kad paslaugų sutarties šalys nusistato tarpusavio teises ir pareigas, tačiau tai, kad paslaugos sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 str. įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Ieškovas prieš siūlydamas sudaryti sutartį privalo suteikti atsakovui išsamią informaciją, susijusią paslaugų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis bei kitokią informaciją, turinčią įtakos atsakovo apsisprendimui sudaryti sutartį. Paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais, o apmokėti padidėjusią paslaugų kainą klientas privalo tik tuo atveju, jeigu paslaugų teikėjas įrodo, kad kainą padidinti buvo neišvengiama norint tinkamai įvykdyti sutartį ir kad tai negalėjo būti numatyta sutarties sudarymo momentu (CK 6.720 str. 1 d., 2 d.). Ieškovas savo teisę vienašališkai keisti esminę 2005 m. lapkričio 28 d. sutarties Nr. 103 sąlygą – teikiamų paslaugų kainą (tarifą) – grindžia vykdomos veiklos pobūdžiu bei suteiktais įgaliojimais komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje Alytaus regione. Ieškovas, būdamas komerciniu subjektu, nenurodė jokių pagrindų, kurie pagal LR Kainų įstatymą leistų manyti, jog ieškovo Takniškių sąvartyne teikiamų paslaugų kainos (tarifai) yra ne rinkos kainos. Jeigu kainos (tarifai) yra rinkos, tai dėl kainų (tarifų) turi būti galimybė paslaugų sutarties šalims derėtis. Nurodė, kad ieškovo per laikotarpį nuo 2005-11-28 iki 2008-10-23, kai buvo priimtas antrasis įsakymas dėl kainų pakeitimo, sąvartyno paslaugų kainų padidinimas nuo 14,83 Lt iki 30,31 Lt negali būti motyvuotas jokiomis objektyviomis priežastimis, nes visuotinai žinoma, kad nė viena sudėtinė esminė kainos dalis per šį laikotarpį taip labai (daugiau nei 100 proc.) nepadidėjo. Ieškovas kainos padidinimo nepagrindė jokiais motyvais. Nurodė, kad atsakovas negalėjo numatyti, kad ieškovas 2005 m. lapkričio 28 d. sutartį Nr. 103 laikys suteikiančia ieškovui teisę vienašališkai keisti esminę kainos sąlygą. Pagal CK 6.186 str. 1 d. negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos, t. y. tokios, kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Nurodė, kad teismas CPK 159 str. nurodytas pareigas vykdė netinkamai, nes nenustatė 2005 m. lapkričio 28 d. sutarčiai Nr. 103 taikytų materialinės teisės normų, todėl netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką ir negalėjo pagal CPK 185 str. nuostatas įvertinti byloje esančių įrodymų, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, reikšmingus teisingam bylos išsprendimui. Teismas, pažeisdamas CPK 180 str., sprendimą grindė su byla nesusijusiais įrodymais, todėl buvo pažeistas CPK 263 str., nes daugelis teismo išvadų yra nemotyvuotos, nepagrįstos ar net nelogiškos. Teismas išnagrinėjo bylą neatsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir įstatymo, dėl ko teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas. Nesutinka su Varėnos raj. apylinkės teismo priteistomis 4000 Lt dydžio advokato išlaidomis.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė atsiliepimą, prašydamas palikti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimą nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už suteiktas paslaugas grindžia šalių 2005 m. lapkričio 28 d. pasirašyta sutartimi Nr. 103, kuri yra galiojanti ir šalių nenutraukta. Nei savo procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas niekuomet neaiškino ir nesilaikė pozicijos, jog galioja ir 2007 m. gruodžio 5 d. sutartis Nr. 201, o 2005 m. lapkričio 28 d. sutartis Nr. 103 negalioja. Byloje pateikti šalių susirašinėjimai, kuriais atsakovas įrodinėja savo teiginius, rodo, jog tarp šalių vyko derybos dėl naujos sutarties pasirašymo, kuria būtų pakeista šalių 2005-11-28 sudaryta sutartis Nr. 103. Nurodė, kad UAB „Varkoma“ netinkamai apeliaciniame skunde aiškina sutarties nuostatas, suteikiančias teisę ieškovui vienašališkai keisti sutarties sąlygas dėl įkainių. Apeliaciniame skunde nurodo, kad sutarties 1.6 p. nustatyta galimybė keisti paslaugų įkainius reiškia ne nuo šalių, bet nuo trečiųjų kompetentingų asmenų priklausantį įvykį. Šios nuostatos aiškinimas niekuo neparemtas ir visiškai nepagrįstas. 2005-11-28 sutartis 2.3 p. nustatė, kad užsakovas UAB „Varkoma“ įsipareigoja apmokėti už mišrias komunalines nepavojingas atliekas 17,50 Lt su PVM už toną atliekų. Sutarties 1.6 p. šalys be kita ko nustatė, kad vykdytojas įsipareigoja prieš 30 dienų informuoti užsakovą apie atliekų šalinimo įkainių pasikeitimus. Remiantis CK 6.193-6.195 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisingai skundžiamame sprendime nustatė, kad pagal sutarties 1.6 p., 2.3 p. nustatytas tarifas už teikiamas paslaugas gali būti keičiamas vienašališkai paties ieškovo, prieš tai informavus UAB „Varkoma“ apie tarifo pasikeitimą prieš 30 dienų. UAB „Varkoma“ savo konkliudentiniais veiksmais pripažino sutarties 1.6 p. nustatytą ieškovo teisę vienašališkai keisti atliekų šalinimo įkainį bei savo veiksmais išreiškė sutikimą dėl įkainių pakeitimo. Sutarties 2.3 p. nustatytas tarifas už atliekų šalinimą buvo keičiamas du kartus: 2007-11-28 ieškovo direktoriaus įsakymu Nr. V-75 2008 metams buvo nustatytas 25 Lt tarifas, kuris pradėtas taikyti nuo 2008-01-01 bei 2008-10-23 ieškovo direktoriaus įsakymu Nr. 141 2009 metams nustačius 30,31 Lt tarifą už toną. UAB „Varkoma“ apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad sutarties nuostatos dėl tarifų galėjo būti pakeistos tik šalių susitarimu CK 6.223 str. 1 d. arba CK 6.204 str. 3 d. pagrindu, atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo atveju tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė atlygintinų paslaugų santykiai, kuriuos reglamentuoja CK XXXV skyrius. Minėto CK skyriaus 6.720 str. nustato, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Sutartis Nr. 103 numatė ieškovui teisę keisti sutarties sąlygą, nustatančią tarifą už teikiamas paslaugas. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas sprendime nenurodė konkrečios normos, kuria remiantis ieškovas turi teisę nustatyti tarifus pagal sutartį. Atliekų tvarkymo bendruosius prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, bei pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus numato LR Atliekų tvarkymo įstatymas. Atsakovo apeliaciniame skunde keliamo dvejonės, jog savivaldos organai negali deleguoti savivaldybei įstatymu priskirtų teisių ūkio subjektams, atmestini kaip nepagrįsti. Varėnos raj. savivaldybės taryba 2008-04-15 sprendimu Nr. T-VI-313 patvirtino Varėnos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles, kurios yra privalomos visiems Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Taisyklių 11 p. numato, kad atliekų tvarkymo organizavimui ir funkcijoms vykdyti Varėnos rajono savivaldybė kartu su kitomis Alytaus regiono savivaldybėmis yra įsteigusi UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“. Taisyklių 71 p. nustato, kad atliekų šalinimo regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne įkainius 1 tonai atliekų šalinti nustato taisyklių 17 p. nurodytas komunalinių atliekų sąvartyno operatorius, kurio funkcijas šiuo metu atlieka ieškovas. Nurodė, kad atsakovas nei vieno iš savivaldybės tarybos priimtų teisės aktų dėl įgaliojimų ieškovui perdavimo nustatant tarifus už teikiamas paslaugas Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 str. nustatyta tvarka nėra prašęs ištirti, taip pat teismine tvarka neginčijo ieškovo priimtų įsakymų dėl įkainių nustatymo. UAB „Varkoma“ apeliaciniame skunde nurodo eilę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kuriomis remiasi ir įrodinėja savo argumentų pagrįstumą. Atsakovo cituotų bylų ratio decidendi skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, todėl pagrindo remtis cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nėra. Nurodė, kad pagrindo mažinti priteistas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, todėl jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2005 m. lapkričio 28 d. tarp ieškovo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ ir atsakovo UAB „Varkoma“ buvo sudaryta sutartis Nr. 103 Dėl atliekų šalinimo Takniškių nepavojingų atliekų sąvartyne (t. 1, b.l. 5-6). Minėta sutartimi ieškovas įsipareigojo priimti į Takniškių nepavojingų atliekų sąvartyną nepavojingas buitines-gamybines atliekas (sutarties 1.1 p.), o atsakovas įsipareigojo apmokėti už mišrias komunalines nepavojingas atliekas 17,50 Lt už toną su PVM (sutarties 2.3 p.). Nustatyta, kad atliekų priėmimo tarifai keitėsi 2 kartus: 2007 m. lapkričio 28 d. ieškovo direktoriaus įsakymu Nr. V-75 buvo nustatytas 25 Lt tarifas, kuris pradėtas taikyti nuo 2008-01-01 (t. 1, b.l. 56) bei 2008 m. spalio 23 d. ieškovo direktoriaus įsakymu Nr. V-141 nustatytas 30,31 Lt tarifas, kuris pradėtas taikyti nuo 2009-01-01 (t. 1, b.l. 57-58). Tiek bylos medžiaga, tiek paties atsakovo UAB „Varkoma“ paaiškinimais nustatyta, jog pagal 2007 m. lapkričio 28 d. įsakymu nustatytą 25 Lt tarifą atsakovas jam pateiktas sąskaitas apmokėdavo. Tuo tarpu su 2008 m. spalio 23 d. įsakymu nustatytu 31,31 Lt tarifu nesutiko.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimą, kuriuo buvo tenkintas ieškovo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ ieškinys ir priteistas iš atsakovo 27 394,83 Lt įsiskolinimas pagal 2008 m. spalio 23 d. įsakymu atliktą atliekų šalinimo tarifo pakeitimą. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad ieškovas UAB „Alytaus atliekų tvarkymo centras“ neturėjo teisės vienašališkai keisti tarifo.
Atliekų bendruosius prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, bei pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus numato LR Atliekų tvarkymo įstatymas, kurio 25 str. nustato, kad savivaldybių institucijoms yra pavesta organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Nustatyta, kad Varėnos rajono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-313 patvirtino Varėnos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (t. 1, b.l. 94-104), kurios yra privalomos visiems Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Taisyklių 5 p. nustatė, kad visi komunalinių atliekų turėtojai privalo laikytis šių taisyklių reikalavimų ir naudotis savivaldybės organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos teikiamomis paslaugomis bei mokėti už jas taisyklėse nustatyta tvarka. Taisyklių 11 p. numato, kad atliekų tvarkymo organizavimui ir funkcijoms vykdyti Varėnos rajono savivaldybė kartu su kitomis Alytaus regiono savivaldybėmis yra įsteigusi UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“. Taisyklių 71 p. nustato, kad atliekų šalinimo regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne įkainius 1 tonai atliekų šalinti nustato Taisyklių 17 p. nurodytas komunalinių atliekų sąvartyno operatorius, kurio funkcijas šiuo metu, kaip nustatyta, atlieka ieškovas.
Kaip minėta, 2005 m. lapkričio 28 d. tarp šalių buvo pasirašyta sutartis Dėl atliekų šalinimo Takniškių nepavojingų atliekų sąvartyne, pagal kurią ieškovas įsipareigojo priimti į Takniškių nepavojingų atliekų sąvartyną nepavojingas buitines-gamybines atliekas (sutarties 1.1 p.), o atsakovas įsipareigojo apmokėti už mišrias komunalines nepavojingas atliekas 17,50 Lt už toną su PVM (sutarties 2.3 p.). Šios Sutarties 1.6 p. UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ įsipareigojo prieš 30 dienų informuoti UAB „Varkoma“ apie atliekų šalinimo įkainių pasikeitimus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal Sutarties 1.6 punktą nustatytas tarifas už teikiamas paslaugas galėjo būti keičiamas vienašališkai paties ieškovo, tik prieš tai informavus UAB „Varkoma“ apie tarifo pasikeitimą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Nustatyta, kad ieškovo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus 2008 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 141 tarifas buvo padidintas iki 30,31 Lt. Ieškovas, laikydamasis 2005 m. lapkričio 28 d. sutarties 1.6 p. nustatyto termino, 2008-11-11 raštu informavo UAB „Varkoma“ apie įkainių pasikeitimą (t. 1, b.l. 16).
Apelianto teigimu, ieškovo pasiūlyta nauja sutarties redakcija neįsigaliojo, nes tarp šalių nebuvo pasirašyta nauja sutartis, taigi ieškovas prašo priteisti pinigus pagal neegzistuojančią 2005 m. lapkričio 28 d. sutarties sąlygą. Kaip minėta, 2005 m. lapkričio 28 d. sutartyje nurodytas tarifas buvo padidintas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus 2008 m. spalio 23 d. įsakymu, todėl, apeliacinės instancijos teismo sprendimu, rašytinės sutarties tarp šalių buvimas ar nebuvimas neturi įtakos atsakovo pareigai mokėti už jam teikiamas paslaugas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovu, jog tarp šalių 2005 m. lapkričio 28 d. buvo sudaryta viešoji, atlygintinė paslaugų sutartis, sudaroma prisijungimo būdu, tačiau nesutinka, jog ši sutartis yra su siurprizine sąlyga. Netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos – tai tokios, kurių kitą šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje (CPK 6.186 str. 1 d.). Kaip minėta, 2005 m. lapkričio 28 d. sutartyje buvo numatyta UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ teisė keisti atliekų šalinimo įkainius, prieš tai nustatytu terminu informuojant atsakovą (sutarties 1.6 p.). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas apelianto teiginys, jog tokia sąlyga yra siurprizinė ir kad jis negalėjo numatyti, kad 2005 m. lapkričio 28 d. sutartis Nr. 103 suteiks teisę ieškovui vienašališkai keisti esminę kainos sąlygą.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundo motyvais sprendimą keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.
Apeliaciniu skundu UAB „Varkoma“ taip pat nesutinka su ieškovui priteistomis advokato išlaidomis. Nustatyta, kad pagal pateiktus dokumentus (sąskaitos išrašus, PVM sąskaitas-faktūras, atliktų darbų ataskaitas) ieškovo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ teisinių paslaugų išlaidos sudarė 5348,20 (t. 1, b.l. 38-43). Pirmosios instancijos teismas priteisė 4000 Lt. CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies. CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius 2 p., nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios ieškovo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, todėl nėra pagrindo jų mažinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Atsakovo UAB „Varkoma“ apeliacinį skundą atmesti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.