- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-16
- Bylos Nr.
- 1A-305-309/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24565-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- M. S.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.20.13Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 243 straipsnį – areštu 30 parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, subendrinta bausmė M. S. paskirta laisvės atėmimas 1 metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. liepos 9 d. 21.00 val. iki 2022 m. liepos 10 d. 13.10 val.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, M. S. paskirtos baudžiamo poveikio priemonės: uždrausta 3 metus naudotis specialiąja teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones; taikyta turto – automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo įrankio, konfiskacija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. S. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. liepos 9 d., apie 20.35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFL-0112 (patikros sertifikato Nr. 1692368), jam buvo nustatytas 2,95 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
2. Be to, M. S. nuteistas už tai, kad būdamas nuteistas 2020 m. spalio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, kuriuo yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones, kurios turėjo laikytis visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir po laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką, ir 2021 m. vasario 2 d. išsiunčiant į (duomenys neskelbtini) pataisos namus supažindinimą raštu Nr. 4S-1771, kur 2021 m. vasario 9 d. būdamas pasirašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis už vengimą vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą, žinodamas tyčia nevykdė paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, pagal kurią uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, 2022 m. liepos 9 d., apie 20.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,95 promilių neblaivumas), (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį pakeisti: 1) vietoje jam šiuo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį paskirtų bausmių paskirti bausmes – kiek įmanoma minimalesnes baudas; 2) jeigu prašymas pakeisti paskirtas bausmes – terminuotą laisvės atėmimą ir areštą – į baudas nebūtų tenkinamas, taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį ir atidėti jam paskirtos bausmės – terminuoto laisvės atėmimo – vykdymą 1 metams 6 mėnesiams (kartu sumažinant ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę); 3) nusprendus netenkinti abiejų pirmiau minėtų prašymų, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą – sumažinti iki 4 mėnesių.
2.1. Skunde apeliantas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, jog skiria jam bausmes, artimas sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį skiria jam laisvės atėmimą 1 metams, o tai yra šio straipsnio sankcijose numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė, tačiau ne šios bausmės vidurkis. Kadangi teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis negali prieštarauti jo aprašomajai daliai, mano, kad teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarė klaidą skaičiuodamas bausmės vidurkį ir, atitinkamai, sumažindamas bausmę vienu trečdaliu, ją mažino nuo neteisingo bausmės dydžio. Šiuo atveju pritaikius BK 64¹ straipsnį jam skirtina sumažinta bausmė būtų 4 mėnesiai laisvės atėmimo.
2.2. Nuteistojo manymu, bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskyrus jam už padarytas nusikalstamas veikas baudas, o ne laisvės atėmimą ir areštą. Pažymi, kad įstatymų leidėjas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 papildė BK 60 straipsnio 1 dalį nauju 13 punktu, kuriame atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad veiką padarė recidyvistas. Po šio pakeitimo į nusikaltimų recidyvą žiūrima ne kaip į nusikalstamų veikų daugeto formą, o kaip į savarankišką baudžiamosios teisės institutą (BK 27 straipsnis). Pagal BK 27 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2015 metų, nusikaltimų recidyvas buvo vertinamas kaip didesnio pavojaus nusikalstamos veikos padarymo forma, todėl teismui konstatavus nusikaltimų recidyvą, kildavo pareiga taikyti BK nuostatas, susijusias su recidyvisto atsakomybės individualizavimu (BK 56 straipsnio 1 dalis). Tačiau, pasikeitus recidyvizmo, kaip teisės instituto, reglamentavimui, Baudžiamajame kodekse nebeliko specialiosios normos – BK 56 straipsnio 1 dalies, skirtos paprasto recidyvisto bausmės individualizavimo klausimams, o įtvirtinus recidyvizmą kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įstatymo leidėjas kompleksiškai pakeitė bausmės skyrimo recidyvistui taisykles. Šios specialios nuostatos panaikinimas reiškia, kad teismas, skirdamas recidyvistui ne laisvės atėmimo bausmę, nebeprivalo atskirai pateikti tokio sprendimo motyvų. Atkreipia dėmesį į tai, kad teisės doktrinoje nurodyta, jog už nesunkius bei apysunkius ir ypač nesmurtinius nusikaltimus laisvės atėmimas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais (Baudžiamosios politikos orientavimo į su laisvės atėmimu nesusijusių poveikio priemonių taikymą galimybės. Dr. Skirmantas Bikelis. Mokslinis tyrimas, 2010, Vilnius).
2.3. M. S. įsitikinimu, jo atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės. Nurodo, kad jis visiškai prisipažino kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme netrukdė bylos greitam bei teisingam išnagrinėjimui, jo padarytos veikos nėra smurtinės. Be to, jis dirba pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. užsiima gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statyba. Kadangi gauna nuolatines pajamas, gali sumokėti baudą. Teigia, kad baudos skyrimas pasiektų bausmės tikslus, nes tai irgi sukeltų jam itin skaudžias pasekmes. Juo labiau, kad yra taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimas ir specialiosios teisės atėmimas. Taip pat nurodo, kad jis augina tris nepilnamečius vaikus: D. S., gim. (duomenys neskelbtini) , A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir jo gaunamos pajamos yra vienintelis vaikų išlaikymo šaltinis. Teigia, kad teismo paskirtas laisvės atėmimas, izoliavimas nuo šeimos ir visuomenės turės negrįžtamų neigiamų pasekmių jo socialiniams ryšiams, darbinei veiklai ir kt. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą iš dalies lėmė ir alkoholizmo liga, su kuria jis stengiasi kovoti, lanko anoniminių alkoholikų grupę „P”.
2.4. Kartu apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų ir neatidėjo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Pažymi, kad bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais – ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Taigi bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, bet yra vienas iš teisinių instrumentų, padedančių juos pasiekti. Teigia, kad atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, būtų kontroliuojamas jo elgesys laisvėje, tačiau nebūtų ardomi jo socialiniai ir ekonominiai ryšiai, būtų efektyviai, nepažeidžiant įstatymo, atsižvelgta ir į jo nepilnamečių vaikų teisėtus interesus.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
4. Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nuteistasis M. S. kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimo neginčija, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą.
Dėl paskirtos bausmės
6. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
7. Byloje nustatyta, kad nuteistasis M. S. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 straipsnis, 12 straipsnis) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto būdamas anksčiau teistas 7 kartus, iš jų 2 kartus teistas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui (b. l. 81–91, 114–117, 121–123), vėl būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,95 promilių neblaivumas, taip keldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Atkreipiamas dėmesys, kad darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, M. S. suvokė, jog yra neblaivus. Teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė 6 laipsnių stiprumo alų, nors draugas siūlė pernakvoti pas jį, šio pasiūlymo atsisakė ir nusprendė pats vairuoti automobilį (b. l. 172–175). Tai rodo, kad M. S. gerai suprato grėsmę, kurią savo veiksmais kelia kitų asmenų sveikatai, turtui ir netgi gyvybei, tačiau vis tiek pasirinko netinkamą elgesio variantą. Be to, M. S. 5 metų laikotarpiu yra daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, 2 kartus administracine tvarka yra baustas ir už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti (nebuvo įvykdęs sąlygų dėl vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo) (b. l. 93–103), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
8. BK 243 straipsnio sankcijoje nustatyta, kad už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, o BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienų metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus M. S. už jo padarytas nusikalstamas veikas griežčiausias sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais paskyrus apeliantui švelnesnes negu laisvės atėmimas bausmes – baudą, viešuosius darbus, laisvės apribojimą, 2 kartus taikius jo teisinę padėtį lengvinantį institutą – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, tai jam teigiamo poveikio nepadarė – M. S. toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju paskyrus apeliantui jo pageidaujamas už terminuotą laisvės atėmimą ir areštą švelnesnes bausmes – baudas – jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Visuma nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių rodo, jog pastarasis dėl ankstesnių teistumų ir skirtų bausmių jokių teigiamų išvadų nedaro, neįvertina savo veiksmų pavojingumo masto ir pobūdžio, savo netinkamo elgesio nekeičia. Nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad baudžiamasis įstatymas neįpareigoja teismo skiriant recidyvistui ne laisvės atėmimo bausmę pateikti tokio sprendimo motyvus, taip pat nėra pagrindas skirti pastarajam bausmes – baudas.
9. Tačiau, kaip teisingai pažymėta nuteistojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje padaręs teisingą išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas skirti M. S. už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, bausmes, dydžiais artimas sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą nuteistajam paskyrė maksimalią 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija mano, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai M. S. gali būti pasiekti sumažinus jam už minėtą nusikaltimą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį nuo 1 metų iki 9 mėnesių. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl nuteistajam neteisingai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Pagal BK 243 straipsnį M. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė – areštas 30 parų – yra artima BK 49 straipsnyje numatytos šios bausmės, skiriamos už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkiui (vidurkis yra 27 paros), taigi nėra per griežta.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
10. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas.
11. Pažymima, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021).
12. Nors šiuo atveju yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, tačiau bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip pirmiau minėta, M. S. naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas anksčiau teistas 7 kartus, iš jų 2 kartus teistas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, nusikalto neišnykus teistumui, vėl būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas 2,95 promilių neblaivumas, suprasdamas grėsmę, kurią savo veiksmais kelia kitų asmenų sveikatai, turtui ir netgi gyvybei, ankstesniais nuosprendžiais 2 kartus taikius jo teisinę padėtį lengvinantį institutą – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, tai jam teigiamo poveikio nepadarė – M. S. toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, yra daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, 2 kartus administracine tvarka baustas ir už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti. Visuma šių duomenų rodo, kad nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, kritiškai jo nevertina.
13. Esant visumai nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai M. S. atžvilgiu bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Šios išvados nekeičia ir nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jo padarytos veikos nėra smurtinės, jis vykdo individualią veiklą (b. l. 192), turi 3 nepilnamečius vaikus (b. l. 193, 194, 195) ir juos išlaiko, jam yra taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimas ir specialiosios teisės atėmimas. Atkreipiamas dėmesys, kad tai, jog nuteistasis blogina ne tik savo, bet ir šeimos, įskaitant nepilnamečius vaikus, padėtį yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų rezultatas. Duomenų, patvirtinančių nuteistojo teiginį, kad jis lanko anoniminių alkoholikų grupę, byloje nėra.
14. Teisėjų kolegijos nuomone, esant visumai nurodytų aplinkybių, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje byloje baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo nepakaktų M. S. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Dėl to apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą netenkinamas.
Dėl proceso išlaidų
15. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
16. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartimi nuteistajam M. S. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė S. Kručienė. Šiaulių apygardos teisme 2022 m. lapkričio 4 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. APD-2022-11630, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam M. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 80 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris tenkinamas tik iš dalies, taip pat į tai, kad M. S. dirba – vykdo individualią veiklą, duomenų apie jo finansinę padėtį byloje nėra, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už M. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį pakeisti.
M. S. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę sumažinti iki laisvės atėmimo 9 (devyniems) mėnesiams.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, subendrinta bausmė M. S. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, M. S. pagal BK 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir subendrintą bausmę M. S. paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Išieškoti iš nuteistojo M. S. valstybės naudai 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.