Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei K. R., trečiajam asmeniui V. Ž., dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovė su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Teismo prašė patenkinti ieškovo reikalavimus dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir pakeitimo; iš dalies patenkinti reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir dėl išlaikymo priteisimo, priteisti iš atsakovės nepilnametės dukters išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; atmesti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo ir priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Byloje 2022 m. spalio 24 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu šalių prašymu teismas atidėjo bylos nagrinėjimą, šalims išreiškus pageidavimą byloje sudaryti taikos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties, kuria iš atsakovės valstybės naudai priteistos ieškovo turėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. (8.2)TP-22-T-1597-5423 ieškovui buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant jį 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi patvirtino tarp šalių 2022 m. spalio 24 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Nutartimi nebuvo spręstas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Skundžiama 2022 m. lapkričio 25 d. papildoma nutartimi teismas tenkino 2022 m. lapkričio 25 d. VGTPT prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir iš atsakovės valstybei priteisė 306,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir atmesti VGTPT prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmė yra ta, kad dalis ar visos tokios pagalbos teikimo tam tikrų kategorijų asmenims išlaidos yra apmokamos iš specialiai tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) nustatytais atvejais ir tvarka. VGTPĮ 17 straipsnyje numatyta, jog siekiant užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, tarnyba konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, kuriems yra mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovui valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovui advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, patyrė išlaidų. Todėl nei ieškovas, nei atsakovė, sudarydami taikos sutartį, negalėjo nuspręsti klausimo dėl valstybės išlaidų, kadangi jie jų nepatyrė. Kadangi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintos remiantis CPK 96 straipsniu. Būtent CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-793-516/2021). Šalims sudarius taikos sutartį, tokios išlaidos paskirstomos vadovaujantis CPK 94, 96 ir 99 straipsniais.

14. CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, kaip ir įvyko nagrinėjamu atveju, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Toks pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas nustatytas ir CPK 96 straipsnio 5 dalyje, tai yra teismas turi įvertinti, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, kokios buvo priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

15. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

16. Pažymėtina, kad teikdamos teismui prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, šalys teismo prašė atsižvelgti į jų turtinę padėtį, tinkamą procesinį elgesį, į tai, kad teismo procesas nebuvo vilkinamas ir baigtas taikos sutarties sudarymu jau po pirmojo parengiamojo teismo posėdžio ir atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šio šalių prašymo skundžiamoje nutartyje nepasisakė.

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškinys teismui pateiktas 2022 m. liepos 21 d. 2022 m. spalio 24 d. bylos nagrinėjimas baigtas pirmame parengiamajame posėdyje, šalims sudarius taikos sutartį, kuria iš esmės ieškovo siektas teisinis rezultatas buvo įgyvendintas. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog vykdant privalomąją mediaciją buvo neteisingai nurodytas atsakovės adresas, dėl ko ji negavo jai siųstų dokumentų bei negalėjo išreikšti savo pozicijos dėl mediacijos vykdymo ir taikaus ginčo išsprendimo iki bylos užvedimo. Įvertinus šią aplinkybę spręstina, kad atsakovei tinkamai įteikus pranešimą, šalys kilusį ginčą galėjo išspręsti jau privalomosios mediacijos metu.

18. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad tiek ieškovo, pareiškiant ieškinį teisme, kuris atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, tiek ir atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kadangi abiejų šalių procesinis elgesys vertintinas kaip tinkamas, jų bylinėjimosi išlaidų nesąlygojo netinkamas priešingos šalies procesinis elgesys byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą šiuo atveju nėra pagrindo (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir byloje nustatytus faktinius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nevertino šalių procesinio elgesio ir neteisingai išsprendė klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, todėl skundžiama nutartis panaikinama ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. papildomą nutartį ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš atsakovės atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.