Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1077-638/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-09-10
Bylos Nr.: e2A-1077-638/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintautas Koriaginas, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
Ieškovas: J. B.
Atsakovas: N. K.

Kategorijos

2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)

Civilinė byla Nr. e2A-1077-638/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10881-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei N. K. dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimus, kurie trukdo naudotis žemės sklypu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. B. (toliau – ieškovė) ieškinyje prašė įpareigoti atsakovę N. K. (toliau – atsakovė) per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tujų gyvatvorę ir kitus atsakovės žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), esančius želdinius, kurių aukštis viršija 3 metrus ir yra užveisti arčiau nei 3 metrai iki žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ribos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje, dublike nurodė ir paaiškino, kad ieškovė 1999 m. lapkričio 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 8811 pagrindu nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovės, gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės, sklype esantys ir jai priklausantys želdiniai (tujų gyvatvorė, medžiai) yra užveisti nesilaikant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 „Dėl želdynų įrengimo ir želdinių taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklių (toliau – taisyklės) reikalavimų. Atsakovei priklausanti tujų gyvatvorė, kurios aukštis yra nuo 1,75 m ir vietomis daugiau nei 2 m aukščio, įveista arčiau nei 1 metras iki sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ribos, taip pat atsakovės sklype esantys medžiai, kurių aukštis viršija 3 m, užveisti arčiau nei 3 metrai iki žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ribos. Minėti želdiniai įveisti be ieškovės sutikimo. Atsakovei priklausanti tujų gyvatvorė užstoja rytinę saulės šviesą į ieškovės sklypą, pažeidžia ieškovės, kaip šio žemės sklypo savininkės, teises, trukdo naudotis jai asmeninės nuosavybes teise priklausančiu žemės sklypu. Atsakovės sklype esantys medžiai, kurių aukštis viršija 3 m, užveisti arčiau nei 3 metrai iki žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ribos ir įveisti be sklypo savininkės sutikimo, trukdo ieškovei naudotis jai priklausančiu žemės sklypu. Atsakovės sklype esantys želdiniai teršia ieškovės sklypo dalį, nuo želdinių šiukšlės (lapai, žiedadulkės) užsineša į kiemą, ant namo stogo, dėl to ant stogo formuojasi samanos, kaupiasi drėgmė, kuri kenkia stogo dangai. Atsakovė (jos sutuoktinis) gyvatvorės priežiūrai atlikti įeina į ieškovės sklypą, po genėjimo palieka nesutvarkytą aplinką, dėl paliktų nesutvarkytų ir nesurinktų nugenėtų šakų stringa ir gadinasi ieškovės žoliapjovė. Atsakovės sklype esanti gyvatvorė ir kiti želdiniai yra suformuoti nesilaikant taisyklių reikalavimų, t. y. atsakovės želdiniai yra užveisti 0,25 m atstumu nuo ieškovės sklypo tvoros, taip pat atsakovės želdiniai viršija 1,9 m aukštį nuo žemės.

3. Ieškovė nurodė, kad pagal skirtingų laikotarpių ginčo sklypų palydovo ir gatvės vaizdo nuotraukas matosi, jog 2009-2010 m. laikotarpiu buvo tik dalinai pradėta formuoti gyvatvorė, o medžiai – konkrečiai riešutmedis – pasodinti nebuvo, tai patvirtina ir skirtingų laikotarpių (nuo 2012 m. iki 2022 m.) gatvės vaizdų nuotraukos iš viešai prieinamų interneto portalų https://old.maps.lt/map/; https://www.google.com/maps/). Ginčo želdiniai buvo užveisti vėlesniu laikotarpiu nei 2008 m., t. y. jau galiojant aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-717 patvirtintoms taisyklėms ir statybos techniniam reglamentui STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 18 d.).

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, nurodė ir paaiškino, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais. Atsakovė žemės sklypą įsigijo 1994 m. birželio 9 d. ir tuo metu jos žemės sklype buvo pasodinti visi dekoratyviniai želdiniai, įskaitant žemės sklypą juosiančią gyvatvorę. Gyvatvorė buvo įveista atsižvelgiant į žemėtvarkininkų pažymėtą žemės sklypų ribą, nepažeidžiant jokių tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Jokio teisės akto reikalavimo, kuriuo remiantis būtų reikėję gauti kaimyninių sklypų savininkų rašytinius sutikimus, tuo metu nebuvo. Iki šiol jokių pretenzijų dėl želdinių vietos ar atstumų iki sklypo ribos atsakovei niekada nebuvo pareiškęs nei vienas kaimynas. Ieškovė savo žemės sklypą įsigijo 1999 m. lapkričio 16 d., o kadastriniai ieškovės žemės sklypo matavimai buvo atlikti 2015 m. liepos 14 d., t. y. tuo metu, kai atsakovės žemės sklypo apželdinimas jau buvo pilnai ir seniai suformuotas. Tujų gyvatvorės laja yra tvarkingai genima daugiau nei 20 metų, daugelį metų tvarkingai prižiūrimi visi kiti atsakovės sodybos želdiniai. Dėl tinkamai ir gražiai tvarkomų žemės sklypo želdinių atsakovės sodyba ne kartą buvo įvertinta kaip viena iš gražiausių Aleksoto sodybų, nominuojant konkurso prizininke. Per pastaruosius 24 metus ieškovė nėra pareiškusi jokių pretenzijų atsakovei dėl želdinių nei žodžiu, nei raštu, taip pat niekada neprieštaravo, kad gyvatvorė būdavo genima iš jos žemės sklypo pusės. Tik pastaraisiais metais ieškovės sutuoktinis nebeleido gyvatvorės genėti iš ieškovės žemės sklypo pusės ir tai galėjo lemti, kad pavienės šakelės iki šių metų birželio mėnesio šalių susitikimo galėjo pasiekti sklypų ribą. Ieškovės reikalaujami pašalinti želdiniai yra ilgaamžiai, pasodinti anksčiau, negu atsirado ieškovės nurodomas teisinis reglamentavimas, anksčiau, negu ieškovė tapo valdos savininke ir kadastriniais matavimais buvo nustatytos jos žemės sklypo ribos. Įsigydama valdą ieškovė negalėjo nematyti, jog gretimame žemės sklype išilgai viso sklypo ribos auga tujų gyvatvorė, šiaurės rytų pusėje auga riešutmedis, o žemės sklypo kampe - puskiparisis, kurie objektyviai daro tam tikrą poveikį juos supančiai aplinkai. Riešutmedis auga atsakovės žemės sklypo šiaurinėje dalyje, jo šakos nepatenka į ieškovės žemės sklypo ribas. Ortofoto nuotrauka patvirtina, kad visa ieškovės valda yra apšviesta saulės, o reikalaujami pašalinti medžiai nedaro jokios reikšmingos įtakos ieškovės sodybos užtamsinimui ir tokia valdos apšvietimo būklė negali keistis dėl šešėlio krypties kaitos iki pat vakaro.

5. Atsakovė nurodė, kad ieškovės pateiktoje 2009-2010 m. orto foto nuotraukoje nėra galimybės matyti sodybos želdinių, kurie yra pakankamai nedideli ir nemeta ryškesnio šešėlio. Joje matyti, kad ginčo gyvatvorės dalyje yra nedidelė tamsi juosta išilgai sklypo ribos, kuri atitinka kitų tūrinių elementų šešėlio kryptį. Tai labiau leidžia teigti, negu neigti, jog jau tuo metu tujų gyvatvorė yra tiek ženkli, kad yra matomas ir jos metamas šešėlis. Nei vienas ieškovės pateiktas įrodymas nepatvirtina faktų, kad ginčo želdiniai trukdo ieškovei valdyti, naudoti ir disponuoti jos nuosavybės teisės objektais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė atsakovei N. K. iš ieškovės J. B. 2 660 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nurodė, kad šalys į bylą pateikė geoportal.lt orto foto sklypų nuotraukas, ieškovė kartu su dubliku taip pat pateikė google.com.maps fotonuotraukas. Teismui patikrinus šalių pateiktas ir nurodytame viešai prieinamame geoportal.lt puslapyje patalpintas orto foto nuotraukas, matyti, kad 1995-1999 m. užfiksuotas tik atsakovės gyvenamasis namas, nuotraukos kokybė neleidžia daryti jokių išvadų apie sklypų apželdinimą, matyti atsakovės, vientisas ieškovės toliau besitęsiantis viename masyve žemės sklypas. 2000-2004 m. laikotarpio orto foto nuotraukų nėra. 2005-2006 m. orto foto nuotraukoje matyti ieškovės statomas gyvenamasis namas, statinys - galimai be stogo, atsakovės sklype matyti aplinkos tvarkymo požymiai, matyti pavieniai augalų šešėliai, matomas ieškovės ir atsakovės sklypų spalvinis skirtumas. Ieškovės pateiktoje 2009-2010 m. orto foto nuotraukoje aiškiai matyti tamsiai žalia atsakovės sklypą juosianti linija nuo gatvės ir nuo ieškovės sklypo pusės bei vienoje eilėje lygiagrečiai gyvatvorei pasodinti atsakovės medžiai, paskutinis kurių arčiausiai gatvės, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu - riešutmedis. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktos fotonuotraukos negalima daryti vienareikšmės išvados, kad prie ieškovės sklypo ribos tujų gyvatvorė buvo pasodinta ne visu sklypo ribos ilgiu, kad dalis gyvatvorės buvo pasodinta vėliau. Atsakovė paaiškino, kad tujų gyvatvorė buvo sodinta vientisa, per visas sklypo kraštines, tačiau auginant tujas, jos ne visos augo vienodai, be to, auginimo metu teko keletą medžių pakeisti naujais vietoje sunykusių. Teismas nurodė, kad iš ieškovės pateiktų 2012 m. google.com.maps fotonuotraukų matyti, kad ieškovės gyvenamasis namas tuo metu jau buvo pastatytas, likusi tik nesutvarkyta aplinka, sklypas neturėjo tvoros, o atsakovės sklypą juosianti tujų gyvatvorė tiek nuo gatvės pusės, tiek nuo ieškovės sklypo pusės jau buvo užaugusi ir suformuota, tik keletas tujų medžių prie sklypų ribos ir gatvės kampo matyti nežymiai mažesni, neįsilieję į bendrą gyvatvorės masyvą.

8. Teismas nurodė, kad iš rašytinio įrodymo - nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto dendrologo A. R. 2024 m. kovo 12 d. parengto Medžių bei krūmų rūšių ir jų būklės bei poveikio aplinkai nustatymo ekspertizės akto Nr. ARMEA-240312/1 duomenų nustatyta, kad apžiūrėjęs augalus dendrologas nurodė, kad gyvatvorės amžius atitinka savininkų nurodytą maždaug 20-25 metų amžių, riešutmedžio amžius atitinka savininkų nurodytą maždaug 20-25 metų amžių. Tokiu būdu augalų pasodinimo laikas yra 1999-2004 m. Teismas pažymėjo, kad pateikti šalių paaiškinimai, ištirti rašytiniai įrodymai, fotonuotraukos sudaro pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ginčo augalai atsakovės sklype buvo pasodinti ne 2008-2010 m. laikotarpiu, kaip teigė ieškovė, o anksčiau. Teismas, įvertinęs, kad atsakovė sklypą nusipirko 1994 m., šalia jau turėto žemės sklypo, kuriame stovėjo atsakovės gyvenamasis namas, dendrologo nurodytą tikėtiną augalų amžių (20-25 metus), orto foto nuotraukų duomenis pripažino labiausiai tikėtina, kad ginčo objektu esantys augalai atsakovės sklype galėjo būti pasodinti apie 2000-2004 m.

9. Teismas nurodė, kad pagal bylos nagrinėjimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą atsakovės sklype augantys tujos, riešutmedis ir puskiparisis auga arčiau nei nustatytas minimalus leistinas atstumas iki kaimyninio ieškovės sklypo ribos. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad gyvenamasis namas stovi 3 metrų atstumu iki sklypo ribos. Nustatytos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas taip pat patvirtina, kad atsakovės tujų gyvatvorė, riešutmedis ir puskiparisis pagal savo augimo vietą nepažeidžia mažiausio leistino atstumo iki ieškovės gyvenamojo namo išorinės sienos.

10. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nustačius tikėtinai pagrįstą aplinkybę, kad ginčo objektu esantys augalai atsakovės sklype galėjo būti pasodinti apie 2000-2004 m. laikotarpiu, augalų sodinimo metu galiojo 1992 m. gruodžio 15 d. Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu Nr. 243 patvirtintos miestų ir gyvenviečių sodybų (duomenys neskelbtini)92 respublikinės statybos normos, kurių 2.4 punktas numatė, kad vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo atstumai nuo kaimyninių valdų ribų ir gatvės raudonosios linijos turi būti ne arčiau kaip: <...> riešutmedžiai ir kiti stambūs medžiai – 3 m; <...> kiti krūmai – 1 metras. 2.7 punktas numatė reikalavimus tvoros statymo vietai ir laidumui šviesai. Gyvatvorių sodinimo atstumai atskirai reglamentuoti nebuvo: tvora tarp gretimų sodybų arba tarp sodybos ir kitų sklypų, turint rašytinį gretimų sklypų savininkų (nuomininkų) sutikimą, galėjo būti projektuojama statyti ant sklypų ribos, o tokio sutikimo neturint – statytojo sklype prie jo ribos. Sklypo šiaurės (šiaurės rytų, šiaurės vakarų) pusėje ši tvora turėjo būti ažūrinė su didesniu kaip 50 proc. viso tvoros ploto kiaurymių plotu. Kitokios tvoros galėjo būti projektuojamos tik turint notariškai patvirtintą gretimų sodybų (sklypų) savininkų (nuomininkų) sutikimą, kuriame nurodytas tvoros aukštis, tipas ir vieta. Teismas vertino, kad nurodytas teisinis reglamentavimas ir byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad augalų pasodinimo metu nebuvo išlaikyti minimalūs atstumai iki ieškovės sklypo ribos.

11. Teismas nurodė, kad augalų sodinimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas nenumatė privalomos rašytinės gretimo sklypo savininko sutikimo formos, todėl toks sutikimas nebuvo reikalautas ir iš ieškovės gautas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, būdama gretimo sklypo savininke, būtų reiškusi pretenzijas dėl augalų sodinimo vietos. Teismas sprendė, kad toks ieškovės elgesys sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad ji, nereikšdama prieštaravimo augalų sodinimo vietai, sutiko, kad atsakovė savo sklype sodintų augalus neišlaikius reikalaujamo minimalaus atstumo iki sklypų ribos.

12. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad kurio nors iš ginčo augalų (tujų, puskiparisio ar riešutmedžio) laja, pavienės šakos patenka į ieškovės žemės sklypą. Atsakovės paaiškinimai, šalių pateiktos augalų fotonuotraukos įvairiu metų laiku, nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto dendrologo A. R. 2024 m. kovo 12 d. Medžių bei krūmų rūšių ir jų būklės bei poveikio aplinkai nustatymo ekspertizės akto Nr. ARMEA-240312/1 duomenys patvirtina, kad vakarinių tujų gyvatvorė yra tinkamai prižiūrėta. Ekspertas nurodė, kad tujos formuoja gana smulkią ir tankią paviršinę šaknų sistemą, todėl jų šaknys negali turėti reikšmingo poveikio betoninėms tvoros konstrukcijoms. Graikinis riešutmedis yra tinkamai prižiūrėtas, yra sveikas ir gyvybingas. Riešutmedis yra šviesiamėgis augalas, todėl neformuoja tankios lajos, be to, jo augimo vieta parinkta šiaurės vakarinėje sklypo ((duomenys neskelbtini)) dalyje. Tai lemia, kad jo šešėlis realiai negali daryti jokio neigiamo poveikio nei žemės sklypui(duomenys neskelbtini), nei kaimyniniam žemės sklypui(duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovės želdinių augimo vieta sumažina norminiais aktais nustatytus žemės sklypo bei gyvenamojo namo insoliacijų dydžius. Tujų aukštis neviršija leistino 2 m aukščio, be to, ieškovė sklypą apsitvėrė tvora, todėl šešėlis į jos sklypą krenta jau nuo tvoros, o ne nuo tujų gyvatvorės. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kaip jos stogo apnašos susiję su atsakovės sklype augančiu riešutmedžiu, tujomis ar puskiparisiu, kurie auga teisės aktų nustatytinu leistinu atstumu iki pastatų. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad galimai rudens laiku į ieškovės sklypą su kitais netoliese augančiais medžių lapais patenka ir vėjo atneštų riešutmedžio lapų, nėra pakankama ieškovės nuosavybės pažeidimui konstatuoti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog nebuvo pirmojoje instancijoje atskleista šios civilinės bylos esmė - CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu - panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos priimta išvada, jog ginčo želdiniai atsakovės sklype buvo užveisti 2000-2004 m. laikotarpiu. Ši teismo išvada buvo išimtinai grindžiama atsakovės į bylą pateiktu atsakovės užsakymu ir sąskaita atlikta nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto dendrologo A. R. 2024 m. kovo 12 d. parengtu Medžių bei krūmų rūšių ir jų būklės bei poveikio aplinkai nustatymo ekspertizės aktu Nr. ARMEA-240312/1, atsakovės paaiškinimais, kas iš esmės lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą šioje byloje. Nei gyvatvorės, nei riešutmedžio aukščiai ekspertizės akte nenurodyti, nes akivaizdu, jog jie viršija teisės aktų nustatytus reikalavimus ir tokie duomenys byloje nebūtų palankūs atsakovei. Ekspertizės akte nurodyti duomenys neatitinka kitų faktinių bylos duomenų ir yra prieštaringi, galimai šališki.

1.2. Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai atmetė ieškovės atstovo prašymą skirti byloje teismo ekspertizę dėl želdinių amžiaus nustatymo, tuo pažeisdamas šalių rungimosi principą ir teisę grįsti savo argumentus ir atskirtumus įrodymais, esant reikalui ir pasitelkiant specialiąsias žinias, kas šiuo atveju ir buvo reikalinga atlikti. Be to, teismas nepagrįstai nesirėmė ieškovės į bylą pateiktomis ortofoto ir gatvės vaizdų nuotraukomis, kurios įrodo, jog gyvatvorė buvo užveista ne atsakovės ir jos eksperto nurodomu laikotarpiu, o vėliau, kai buvo privalomas rašytinis gretimų sklypų kaimynų sutikimas dėl želdinių sodinimo arčiau sklypo ribos, nei tai numato teisės aktų reikalavimai. Šio leidimo ir sutikimo atsakovė ieškovės neprašė, bei pati bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog suderinimo ir sutikimo nebuvo gavusi.

1.3. Taip pat, atkreiptinas teismo dėmesys, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribų ir kadastro duomenų sutikslinimas buvo atliktas 2015 m. liepos 21 d. Taigi iš esmės, skirtingai, nei teigiama skundžiamame sprendime, tos aplinkybės, jog želdiniai patenka į ieškovės žemės sklypą galutinai paaiškėjo ne tik želdinių užveisimo laikotarpiu, bet ir 2015 metais, todėl ir teismo išvada, jog tariamai ieškovė kelis dešimtmečius neprieštaravo tokiai atsakovės želdinių lokacijai, prieštarauja kitai bylos medžiagai. Be to, ta aplinkybė, jog pati atsakovė, gavusi ieškovės pretenziją bandė bent iš dalies pašalinti pažeidimus, įrodo, jog pati atsakovė pripažįsta aplinkybę, jog jos sklype augantys želdiniai pažeidžia ieškovės teises ir jai trukdo. Atitinkamai, atsakovė neneigė ir tos aplinkybės, jog jos želdinių šaknys patenka į ieškovės žemės sklypą ir trukdo ieškovės statinių konstrukcijoms.

1.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, jog atsakovės želdinių aukštis yra didesnis nei planuojama ir įrenginėjama ieškovės tvora. Teismo teiginys, jog būtent ieškovės tvora meta šešėlį į ieškovės sklypą yra nepagrįstas jokiais bylos duomenimis - nei viena iš šalių į bylą neteikė duomenų apie ieškovės tvoros charakteristikas, pralaidumą šviesai ir kt. Dėl riešutmedžio metamo į ieškovės sklypą šešėlio, šios aplinkybės aiškiai matosi ieškovės į bylą pateiktose gatvės vaizdo nuotraukose (dubliko priedas Nr. 3), kitose vėlesnių metų gatvės vaizdo nuotraukose matosi labai vešli riešutmedžio lapija ir daug didesnis aukštis, kas akivaizdu, jog lemia ženkliai didesnius insoliacijos pažeidimus iš rytinės ieškovės sklypo pusės, skirtingai, nei teigiama skundžiamame sprendime.

Žemesnės instancijos teismas

1.5. Pirmosios instancijos teismas selektyviai ir atsietai vertino byloje pateiktus šalių įrodymus, nepagrįstai ir nemotyvuotai didesnę įrodomąją vertę teikė atsakovės pusės pateiktiems įrodymams, sprendime nepasisakė dėl ieškovės ir jos atstovo nurodytų prieštaravimų, tarp atsakovės pateiktų įrodymų prieštaraujančių kitai bylos medžiagai (atsakovės samdyto eksperto išvados prieštaravo antstolio faktinių aplinkybių protokole užfiksuotiems duomenims, pačios atsakovės parodymams, ieškovės į bylą pateiktoms fotonuotraukoms ir kitai bylos vaizdinei medžiagai), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai byloje nesirėmė viešai ir visuotinai prieinamų internetinių ortofoto ir gatvės vaizdų nuotraukomis, pagrindžiančiomis ieškovės ieškinio teiginius, nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė ieškovės pusės prašymą skirti byloje dendrologinę teismo ekspertizę želdinių amžiaus nustatymui.

Atsiliepimas

14. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

2.1. Ieškovės pusė iki teismo posėdžio prašymo byloje skirti teismo ekspertizę nepateikė, o jį „sugalvojo” tik pačiame teismo posėdyje, į kurį šalys susirinko iš anksto žinodamos, kad bus pereita prie baigiamųjų kalbų. Todėl teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės atstovo prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo, kuri būtų buvusi perteklinė ir tik nepagrįstai didintų šalių bylinėjimosi išlaidas ir užvilkintų bylos nagrinėjimą. Tikslus želdinių amžius nėra esminė aplinkybė, kuri lemia ieškinio patenkinimą arba atmetimą, todėl teismo ekspertizės skyrimas būtų buvęs perteklinis ir teisiškai nereikšmingas proceso užvilkinimas.

2.2. Dendrologo-eksperto išvada yra susijusi su dendrologinėmis, t. y. augalų morfologijos žiniomis, o ne su objektyvių duomenų, tokių, kaip augalų atstumas iki tvoros, jų aukštis ir pan., nustatymu. Taip pat dendrologo-eksperto išvada nėra susijusi su teisiniu situacijos vertinimu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pateikti duomenys kaip nors prieštarauja antstolio nustatytoms aplinkybėms, kadangi šiais skirtingais įrodymais byloje įrodinėtos skirtingos aplinkybės.

2.3. Ieškovei kreipiantis į teismą tarp ieškovės ir atsakovės žemės sklypų niekada jokios tvoros nebuvo, todėl daugelį metų šiuos sklypus skyrė tik atsakovės sklypo dalyje jos pasodinta ir kruopščiai prižiūrima tujų gyvatvorė. Toks žemės sklypų atskyrimo būdas daugelį metų tenkino abiejų žemės sklypų savininkus, o tujų gyvatvorę atsakovės sutuoktinis kruopščiai karpė ir prižiūrėjo tiek iš atsakovės, tiek ir iš ieškovės žemės sklypų pusės. Net ir po to, kai 2015 m. liepos 21 d. buvo atliktas kadastro duomenų sutikslinimas, dar aštuonerius metus ieškovė pretenzijų dėl esamos situacijos atsakovei taip pat nereiškė, ir tai patvirtina jos sutikimą, kad gyvatvorė būtų tvarkoma toje vietoje, kurioje ji buvo pasodinta.

2.4. Atsakovė, gavusi ieškovės pretenziją, pagrįstai ėmėsi visų galimų priemonių siekdama, kad jokie ieškovės interesai ir teisės nebūtų pažeisti, t. y. pašalino visą gyvatvorės lajos dalį, esančią ieškovės žemės sklypo pusėje, beveik iki pat medžių kamienų siekdama, kad jokios medžių šakos nebesiektų žemės sklypų ribos ir nebūtų aukštesnės už ieškovės statomą tvorą. Ieškovei kreipiantis į teismą bet kokie jos teisių pažeidimo, net ir menami, požymiai jau buvo pašalinti, o į teismą ieškovė kreipėsi neturėdama tam jokio pagrindo, paremto jos teisių pažeidimu.

2.5. 2009-2010 metų ortofotofiksacijoje matyti, kad ginčo gyvatvorės dalyje yra nedidelė tamsi juosta išilgai sklypo ribos, kuri atitinka kitų tūrinių elementų šešėlio kryptį. Tai labiau leidžia teigti, negu neigti, jog jau tuo metu tujų gyvatvorė yra tiek ženkli, kad yra matomas ir jos metamas šešėlis. Todėl protinga manyti, kad ortofotofiksacijoje pastebima tujų gyvatvorė negalėjo būti suformuota per kelis metus, kadangi pastebimo dydžio formuojamai gyvatvorei užaugti reikia ne vienerių metų laiko. Byloje yra surinktos viešai prieinamoje interneto paskyroje (Geoportal) patalpintos ginčo vietovės ortofotonuotraukos, iš kurių matyti, kad riešutmedžio šešėlis net nepatenka į ieškovės žemės sklypą. Iš teismui pateikiamos ortofoto akivaizdžiai matyt, jog visa ieškovės valda yra apšviesta saulės, o reikalaujami pašalinti medžiai nedaro jokios reikšmingos įtakos ieškovės sodybos užtamsinimui, ir tokia valdos apšvietimo būklė negali keistis dėl šešėlio krypties kaitos iki pat vakaro.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

17. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl namų valdos žemės sklypo savininko teisių pažeidimo, kai gretimo sklypo gyvatvorė ir atskiri medžiai yra pasodinti per arti ribos (CK 4.98 str.), kitaip tariant, ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį. Remdamasis CK 4.98 straipsniu, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kasacinio teismo praktika dėl negatoriniam ieškiniui keliamų reikalavimų yra išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Atsakovas savo ruožtu gali įrodinėti, kad jo veiksmai buvo teisėti.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas). Pažymėtina, kad, nusprendžiant dėl negatorinio ieškinio, kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-611/2023).

19. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovė yra savininkė sklypo (duomenys neskelbtini), nuo 1999 metų, o atsakovė yra gretimo sklypo, (duomenys neskelbtini), savininkė nuo 1994 metų. Įrodinėdama savo kaip žemės savininkės teisių pažeidimą ieškovė teigė, kad atsakovė yra pasodinusi tujų gyvatvorę arčiau negu 1 metro atstumu nuo jos sklypo ribos, riešutmedį ir puskiparisį - arčiau negu 3 metrai nuo sklypo ribos. Ieškovės teigimu, atsakovės pasodinti medžiai auga aukštesni negu 3 metrai. Todėl ieškovės turtui daroma žala: augalai užstoja šviesą, gadina stogą, teršia jos sklypą nukritusiais lapais, nupjautomis šakomis, kurios gadina žoliapjovę.

20. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Spręsdamas dėl atsakovės atliktų veiksmų teisėtumo, teismas padarė išvadą, kad ginčo augalų pasodinimo metu nebuvo išlaikyti minimalūs atstumai iki ieškovės sklypo ribos. Kitaip tariant, atsakovė neįrodė, kad jos veiksmai buvo teisėti.

21. Teismas kaip labiausiai tikėtiną nustatė aplinkybę, kad atsakovė tujų gyvatvorę, riešutmedį ir puskiparisį pasodino apie 2000-2004 m. Teismas rėmėsi dendrologo, nepriklausomo želdinių eksperto A. R. pateikta išvadas. Apeliantė su tokia išvada nesutinka, nurodo, kad reikėjo vertinti ir kitus įrodymus, konkrečiai, jos pateiktas ortofoto ir palydovines nuotraukas patvirtina, kuriose ginčo augalai matomi 2008-2009 metais. Apeliantė prašė skirti byloje ekspertizę augalų amžiui nustatyti, tačiau teismas esą nepagrįstai ekspertizės neskyrė.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, viena vertus, pažymi, kad palydovinės nuotraukos, kitos ortofoto nuotraukos, kuriose sklypai fotografuoti iš viršaus, augalai meta tik šešėlius, yra netinkamos nustatyti augalų formą, rūšį, ir tuo labiau, amžių. Kita vertus, sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą pozicija, kad ginčo augalų amžius esminės reikšmės čia neturi.

23. Reikalavimai, kokiu atstumu augalai turi būti sodinami nuo gretimo privataus sklypo ribos, buvo nustatomi įvairiais teisės aktais, nuo teismo paminėtų 1992-12-15 LR Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu Nr. 243 patvirtintų miestų ir gyvenviečių sodybų (duomenys neskelbtini)92 respublikinės statybos normų, pagal kurias vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo atstumai nuo kaimyninių valdų ribų ir gatvės raudonosios linijos turi būti ne arčiau kaip: <...> riešutmedžiai ir kiti stambūs medžiai – 3 m; <...> kiti krūmai – 1 metras. Gyvatvorių sodinimo atstumai atskirai reglamentuoti nebuvo. Vėliau galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau ir – Reglamentas) ir jo priedas, numatantis namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimus, jo redakcijose, aktualiose nurodomam tujų pasodinimo laikotarpiui (galiojusiose nuo 2011 m. balandžio 15 d. iki 2012 m. birželio 29 d., nuo 2012 m. birželio 30 d. iki 2013 m. rugsėjo 7 d., nuo 2013 m. rugsėjo 8 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d., nuo 2013 m. lapkričio 2 d. iki 2014 m. lapkričio 11 d.), buvo numatyta, jog nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti: krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m; žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m; kitų medžių – 3 m; formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m. Pabrėžtina, jog tokie augalų sodinimo atstumų nuo kaimyninių sklypų reikalavimai yra įtvirtinti ir šiuo metu galiojančioje suvestinėje Reglamento redakcijoje. Nuo 2007 m. gruodžio 29 d. Aplinkos ministerijos įsakymu Nr. D1-717 buvo patvirtintos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės, pagal kurias reikalavimai privačiuose sklypuose želdinių atstumams iki kaimyninių sklypų ribos buvo iš esmės tokie patys, kaip ir anksčiau galioję, todėl nustatinėti tikslų augalų amžių nėra tikslinga. Reikšmingas teisinio reglamentavimo pakeitimas šioje srityje buvo jau minėtų Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsigaliojusi redakcija, pagal kurią buvo nustatytas rašytinio gretimo sklypo savininko sutikimas sodinant želdinius arčiau, negu taisyklių nustatytoji riba. Tačiau pažymėtina, kad ieškovė nė viename savo procesiniame dokumente netvirtino, kad ginčo augalai buvo pasodinti vėliau, negu 2016 metais. Priešingai, ieškovė ieškinio pareiškime, dublike, 2024 m. kovo 6 d. teismo posėdyje teigė, kad ginčo augalai buvo pasodinti “po 2008 metų”. Apibendrinant, bet kuriuo atveju, ir jeigu ginčo augalai buvo pasodinti 2000-2004 metais, arba buvo pasodinti 2008-2009 metais, šiuo metu gyvatvorė, riešutmedis ir puskiparisis auga arčiau kaimyninio sklypo ribos, negu kad nustato „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės“. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo augalų pasodinimo metu nebuvo išlaikyti minimalūs atstumai iki ieškovės sklypo ribos.

24. Kita įrodinėtina aplinkybė, kaip jau minėta šios nutarties 17 pastraipoje, yra ieškovo daiktinių teisių pažeidimas. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-636-889/2023, spręsdamas labai panašią situaciją dėl tujų gyvatvorės pašalinimo, nurodė, jog savininkų teisių pažeidimas negatorinio ieškinio prasme yra autonomiškai kvalifikuojamas. Nusprendžiant dėl negatorinio ieškinio, kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus. Vien tai, kad pažeisti normatyviniai augalų sodinimo reikalavimai, savaime nereiškia, kad faktiškai atlikti veiksmai šiuo konkrečiu atveju apriboja naudojimosi ieškovams nuosavybės teise priklausančiu teisės turinį, mažina naudojimosi daiktu naudą ar daro daiktui žalą.

25. Šioje byloje ieškovė nurodė, kad jos nuosavybei daroma žala yra stogo dangos gadinimas, užstota šviesa, augalų atliekų (lapų, šakų) nukritimas į jos sklypą ir pan. Tačiau teismas nurodytų pažeidimų nepripažino: nenustatyta, kad kurio nors iš ginčo augalų (tujų, puskiparisio ar riešutmedžio) laja, pavienės šakos patenka į ieškovės žemės sklypą, riešutmedžio laja nesiekia sklypo ribos, todėl jo lapai ant ieškovės namo stogo nukristi negali, tujų gyvatvorė yra nukirpta nuo ieškovės sklypo pusės, ieškovė neneigė, kad jos sklypas paaukštintas, todėl tujų šaknys yra giliai po žeme, ieškovės tvora pastatyta jau esant tujų gyvatvorei, nenustatyta, kad tujų šaknys yra iškėlę ieškovės tvorą, trinkeles ir pan. Ieškovės teiginiai, kad atsakovės augalai jai užstoja šviesą, teismo vertinimu, nebuvo įrodyti. Riešutmedis pasodintas ieškovės sklypo šiaurinėje pusėje, todėl šešėlio ant ieškovės sklypo mesti negali. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės sklypas iš trijų pusių ribojasi su kaimyniniais sklypais, kuriuose auga tiek gyvatvorės, tiek vaismedžiai, o prie gatvės – suaugę medžiai, tame skaičiuje beržai, todėl ieškovės argumentai, kad tik atsakovės riešutmedis teršia jos kiemą lapais, galimai dėl jo auga samanos ant ieškovės gyvenamojo namo stogo, atmesti kaip nepagrįsti ir neįtikinami. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kaip jos stogo apnašos susiję su atsakovės sklype augančiu riešutmedžiu, tujomis ar puskiparisiu. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovų tujų gyvatvorė yra susiaurinta, tarp gyvatvorės ir ieškovės tvoros yra palikta erdvė praėjimui. Ieškovės tvora yra pastatyta jau esant pasodintai ginčo gyvatvorei, galimai nukertant tujų šaknis, todėl toji gyvatvorė tvorai negali kenkti. Iš nuotraukų nematyti, kad gyvatvorė, jos šakos ar šaknys patektų į ieškovams priklausantį žemės sklypą, darytų kokią nors realią žalą ieškovų turtui. Teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

26. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškinio tenkinimas įpareigojant pašalinti ginčo augalus būtų neproporcinga priemonė. Ieškinio reikalavimų tenkinimo proporcingumo kriterijus sprendžiant negatorinius ieškinius yra taikomas teismų praktikoje. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, pasisakydamas dėl savininko pažeistų teisių gynimo būdų proporcingumo, pažymėjo, jog nagrinėdamas pareikštą negatorinį ieškinį teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą. Patenkindamas ieškinį teismas turi teisę patenkinti jį visą ar iš dalies. Negatorinio ieškinio atveju tai reikštų, kad teismas sprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar jų uždraudimas) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones. Cituojamoje byloje metalinio garažo savininkas prašė pašalinti kelio užtvarą, trukdantį jam patekti į garažą, nors teismų nuomone, būtų pakankama jam tik suteikti užtvaro pakėlimo priemonę. Šioje byloje ieškovė reikalauja pašalinti atsakovės sklype augančius augalus, nors, net jeigu būtų įrodžiusi, kad kokios nors tų augalų dalys (lapai, vaisiai, šaknys) patenka į jos sklypą, pakaktų tik pašalinti tas patekusias į sklypą augalų dalis, o ne visus augalus.

27. Kitoje byloje kasacinis teismas pagrindė proporcingumo kriterijaus svarbą pasisakydamas, kad įgyvendinant nuosavybės santykius, gana dažnai kyla interesų konflikto grėsmė, taip pat konfliktinių situacijų. Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013). Šios bylos situacijoje teismo išvada, kad nebūtų proporcinga tenkinti ieškinį ir pašalinti atsakovės sklype augančią gyvatvorę bei du suaugusius medžius, yra pagrįsta ir atitinkanti kasacinio teismo praktiką.

28. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nes jos tinkamai ir išsamiai motyvuotos, įvertinti visi byloje pateikti įrodymai, įrodymų vertinimo taisyklės nepažeistos. Pažymėtina, kad teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Apibendrinant išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas. Atsakovei iš ieškovės priteistina 1540 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 1540 Eur (tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėGintautas KoriaginasDiana Labokaitė