Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-636-889/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-25
Bylos Nr.: e2A-636-889/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-33-3-01713-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė, Vilija Valantienė
Ieškovas: V. S., D. S.
Atsakovas: R. N.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-636-889/2023Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01713-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Valantienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S. ir D. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. S. ir D. S. ieškinį atsakovui R. N. dėl nuosavybės teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovą R. N. savo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tujų gyvatvorę, augančią palei ieškovų V. S. ir D. S. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribą, ieškovų žemės sklypo plane pažymėtą tarp taškų 1 ir 2, įpareigojant atsakovą augalus auginti teisės aktų nustatyta tvarka ir atstumu nuo ieškovų žemės sklypo ribos; priteisti iš atsakovo visų ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. Ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas kurį laiką pažeidžia jų kaip žemės sklypo savininkų nuosavybės teises, kadangi ant ieškovų ir atsakovo sklypų ribos atsakovas augina tujų gyvatvorę. Tujų gyvatvorė yra išsikerojusi, apleista, neestetiška, į ieškovų žemės sklypą įauginėja tujų šaknys, gadina tvoros pamatą, į ieškovų pusę krenta gendančių tujų liekanos, nuo tujų genda ieškovų žolynas, jis samanoja. Ieškovai negali prieiti prie savo tvoros ir jos sutvarkyti. Patiems ieškovams tenka karpyti įaugusias į tvorą šaknis, jas trumpinti. Atsakovui pasiskundus dėl analogiško dalyko, t. y. ieškovų žemės sklype augančių tujų, Rietavo savivaldybės administracijos Želdynų ir želdinių komisija (toliau – Komisija) nurodė, kad medžiai, krūmai, kurie gali užaugti iki 3 m, iki kaimyninio sklypo ribos iš šiaurinės pusės turi būti ne arčiau nei 5 m, o iš kitų sklypo pusių – 3 m. Komisija, ištyrusi ieškovo V. S. skundą, nustatė, kad atsakovo tujos pasodintos pažeidžiant nurodytą reglamentavimą, ir rekomendavo atsakovui gyvatvorę pašalinti arba persodinti.

1.2. Papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad matininkas A. R. 2023 m. sausio 25 d. aiškinamajame rašte nustatė, kad atstumas nuo ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos iki tujų kamienų svyruoja nuo 0,25 m iki 0,55 m. Rietavo savivaldybės administracijos želdynų ir želdinių apsaugos priežiūros komisija rekomendavo atsakovui pašalinti gyvatvorę arba persodinti tujas reglamentuojamu – 1 m nuo sklypo ribos – atstumu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Plungės apylinkės teismas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai:

2.1. Teismas nurodė, jog ieškovai, remdamiesi Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio pagrindu, pareiškė negatorinį ieškinį, kad būtų pašalinti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį suvaržymai, nesusiję su valdymo netekimu.

2.2. Byloje nenustatytas tikslus tujų pasodinimo laikas, ieškovai teigia, kad tujos buvo pasodintos 2016 metais, atsakovas, jog – 2013–2014 m. Teismas pabrėžė, jog bet kuriuo atveju Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau ir – Reglamentas) redakcija, galiojusi nuo 2012 m. birželio 30 d. iki 2013 m. rugsėjo 7 d., numatė reikalavimus, taikomus medžių sodinimo atstumams nuo kaimyninių sklypų ribos, krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m; žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m; kitų medžių – 3 m. Teismas įvertino, kad reikalavimų, taikytinų sodinamiems medžiams, aspektu tikslus tujų pasodinimo laikas esminės reikšmės neturi. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 patvirtintos „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės“ įsigaliojo 2008 m. sausio 6 d. Atsižvelgdamas į galiojusį teisinį reglamentavimą teismas nusprendė, jog atsakovų tujos buvo pasodintos nesilaikant poįstatyminiuose teisės aktuose nurodytų reikalavimų dėl medžių sodinimo nuo kaimyninio žemės sklypo ribos.

2.3. Teismas pabrėžė, kad net ir konstatavus, jog tujų gyvatvorė buvo pasodinta per arti žemės sklypų ribos, be ieškovų sutikimo, tai savaime nereiškia, kad negatorinis ieškinys turi būti patenkintas. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti ir tai, kad jo teisės yra pažeistos. Teismo vertinimu, įrodymų, patvirtinančių ieškovų nurodytus patiriamus nepatogumus ir galimus teisių pažeidimus, tujų šakų, šaknų ar krentančių liekanų daromą žalą ieškovams priklausančiam turtui, į bylą nepateikta, apsiribota deklaratyviais teiginiais. Nenustačius realios ieškovų patirtos žalos, nėra galimybės nustatyti ir priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo veiksmų. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš ieškovų pateiktų tujų gyvatvorės nuotraukų, šalia tvoros einanti vejos juosta yra kiek pakitusios spalvos, retesnė nei toliau esanti veja, tačiau abi šalys patvirtino, kad minėti vejos pakitimai susidarė dėl ieškovų šioje vietoje laikomų malkų. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad dėl atsakovo auginamos tujų gyvatvorės yra realiai pažeidžiamos ieškovų teisės.

2.4. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, jog ieškovai kaip žemės sklypo savininkai neįrodė savo teisių pažeidimo, taigi nepagrindė ir būtinosios negatorinio ieškinio patenkinimo sąlygos, todėl reikalavimą dėl tujų pašalinimo atmetė.

2.5. Teismas konstatavo, jog suaugusių tujų pašalinimas (persodinimas) laikytinas neadekvačia ir neproporcinga priemone, o klausimas dėl tujų daromos žalos, jei ji būtų įrodyta, gali būti išspręstas ir kitomis priemonėmis, t. y. jų aukščio sumažinimu, genėjimu, iškarpymu ir formavimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, jame prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

3.1. Ieškovai pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisingos išvados, kad atsakovo tujų gyvatvorės auginimo vieta (atstumas nuo žemės sklypo ribos) neatitinka poįstatyminiuose teisės aktuose nurodytos ribos. Taip teismas aiškiai konstatavo atsakovo veiksmų neatitiktį teisės aktų reikalavimams, t. y. neteisėtus veiksmus. Atsakovas neįrodė, kad jo veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus. Ieškovai turi teisę į teisės aktais nustatytą atstumą nuo savo sklypo ribos iki atsakovo tujų, nepriklausomai nuo atsakovo nuomonės apie savo tujas. Teismas suteikė per didelę reikšmę atsakovo patikinimui, kad jis tujas karpys. Akivaizdu, kad toks karpymas yra susijęs arba su atsakovo pateikimu į ieškovų sklypą, arba brovimusi tarp tujų ir tvoros.

3.2. Pareiškus negatorinį ieškinį ieškovams būtina įrodyti tik du dalykus: 1) kad jie yra turto savininkai; 2) kad jų teisės yra pažeistos. Savininkai neturi įrodinėti, kad jų teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

3.3. Ginčo tujų gyvatvorei augant ant šalių sklypų ribos, ieškovų (savininkų) teisės privalo būti ginamos pagal Konstitucijos 23 straipsnį, CK 4.98 straipsnį, tačiau pirmosios instancijos teismas sureikšmino arčiau nei leidžia teisės aktai be sutikimo pasodintų tujų daromą žalą. Ieškovai pagrindė per arti augančių tujų daromą žalą ir nepatogumus, nors žalos padarymo faktas, pareiškus negatorinį ieškinį, ir nepatenka į įrodinėtinas aplinkybes. Atsakovo tujos iš ieškovų kiemo pusės atrodo ne tik neestetiškai, bet ir teršia ieškovų žemės sklypą, gadina veją, nuo tujų krenta dalys, teršiančios aplinką, veisiasi sraigės ir vabalai, samanoja ir genda ieškovų veja ir pan. Iš į bylą pateiktų nuotraukų aiškiai matyti, kaip tujos skverbiasi į ieškovų sklypo pusę, yra prikritusių tujų dalių, prie ribos veja yra paveikta, yra sunku patekti prie tvoros tinklo ir pamato. Prieš teismo procesą atsakovas apkarpė tujas, tai atvėrė tujų kamienus, liko kyšoti šakų stagarai, tujos tapo dar neestetiškesnės, prikrito jų liekanų, kaupiasi drėgmė, veisiasi sraigės, genda veja, tvoros pamatas ir tvora. Taip pat tujos trukdo ieškovams prižiūrėti tvorą ir jos pamatą. Ieškovai nepageidauja, kad atsakovas vaikščiotų karpyti tujas į jų sklypą, brautųsi tarp tujų ir tvoros iš savo pusės, taip lankstydamas vielinę tvorą.

3.4. Ieškovų reikalavimo patenkinimas nebūtų neproporcinga priemonė. Iš ne teisės negali gimti teisė. Skundžiamu sprendimu užprogramuotas šalių ginčas ateityje: tujos sparčiai auga, leidžia naujus ūglius, plečiasi prie tvoros pamato ir tinklo, gadina ieškovų veją, teršia, veisiasi sraigės ir vabalai. Be to, teismo išvada, jog tujų pašalinimas būtų neadekvati ir neproporcinga priemonė, neatitinka analogiškose bylose suformuotos aukštesnės instancijos teismų praktikos. Ieškovai pabrėžė, kad nuolat reikalavo, kad atsakovas pašalintų pažeidimus. Ieškovai išsiuntė atsakovui skundą, tačiau reakcijos į jį nesulaukė. Perspėjimas, kad ieškovai savo teises ir teisėtus interesus gins teisme, atsakovo nesujaudino. Akivaizdu, kad atsakovas nesutiko geranoriškai pašalinti pažeidimo. Ieškovai padarė viską, kad civilizuotai išspręstų tarp šalių kilusį ginčą. Todėl reikalavimas teismine tvarka pašalinti tujas yra adekvatus ir proporcingas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

5. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

6. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovams V. S. ir D. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,2400 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui R. N. asmeninės nuosavybės teise priklauso kaimyninis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje ginčo dėl žemės sklypų ribos nekilo.

7. Ieškovai nurodė, kad atsakovas žemės sklype 2016 metais pasodino medžius – tujas, nesilaikydamas atstumo nuo ieškovų žemės sklypo ribos reikalavimo ir negavęs ieškovų leidimo sodinti medžius mažesniu atstumu nei numatyta teisės aktuose. Tujos pasodintos šiaurinėje ieškovų sklypo pusėje, per arti jų žemės sklypo ribos: atstumas nuo tujų kamieno iki šalių sklypų ribos svyruoja nuo 0,25 iki 0,55 m. Ieškovai taip pat nurodė, kad tujų gyvatvorė neestetiška, išsikerojusi ir apleista, nuo gendančių tujų genda ieškovų žolynas, jis samanoja, tujų šakos lenda į ieškovams priklausantį žemės sklypą, šaknys gadina ant žemės sklypų ribos esančią abiejų šalių bendru darbu pastatytą tvorą.

8. Atsakovas neginčijo, kad tujos pasodintos nurodytais atstumais nuo sklypų ribos, tačiau laikėsi pozicijos, kad tujų sodinimo metu teisės aktai nereglamentavo, kokiu atstumu nuo žemės sklypo ribos medžiai turi būti sodinami, be to, teigė, kad tujas jis prižiūri ir jokios faktinės žalos ieškovams ar jų turtui tujos nedaro. Atsakovas ieškinyje nurodė, kad tujų gyvatvorę pasodino 2002 metais, tačiau teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, analizuojant ištraukas iš Valstybinės įmonės Registrų centro interneto puslapio www.regia.lt su pavaizduotomis žemės sklypų ribomis ir ortofotografiniu žemėlapiu, patikslino tujų sodinimo laikotarpį – nurodė, kad tujos pasodintos 2013–2014 metais.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovai šioje byloje pareiškė negatorinį ieškinį. Ši teismo išvada nėra ginčijama, ieškovai tik nesutinka su pirmosios instancijos teismu, jog jie turėjo įrodyti žalą, kurią jų nuosavybei sukelia pažeidžiant teisės aktų reikalavimus pasodintos tujos; laikosi pozicijos, jog tai, kad konstatuotas tujų pasodinimo nesilaikant teisės aktų reikalavimų faktas yra pakankamas pagrindas patenkinti negatorinį ieškinį, nes tai reiškia, jog iš esmės įrodytas ieškovų teisių pažeidimas.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas ir detalizuotas Civilinio kodekso normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

11. CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys. Remdamasis CK 4.98 straipsniu, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kaip jau minėta, būtent toks ieškinys ir yra pareikštas nagrinėjamoje byloje.

12. Kasacinio teismo praktika dėl negatoriniam ieškiniui keliamų reikalavimų yra išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai, kad savininko teisės yra pažeistos, padaryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 33 punktą).

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas).

14. Nagrinėdamas pareikštą negatorinį ieškinį teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą. Tenkindamas ieškinį teismas turi teisę patenkinti jį visą ar iš dalies. Negatorinio ieškinio atveju tai reikštų, kad teismas nusprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar reikalavimas juos uždrausti) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 36–37 punktai).

15. Pažymėtina, kad, nusprendžiant dėl negatorinio ieškinio, kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-611/2023).

16. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju yra pareikštas žemės sklypo savininkų reikalavimas dėl jų žemės sklypo savininkų teisių pažeidimo, suvaržius teisę naudotis žemės sklypu. Ieškovai laikosi pozicijos, jog naudojimosi žemės sklypu teisės suvaržymas pasireiškia tuo, jog atsakovo žemės sklype auganti tujų gyvatvorė, pasodinta per arti ieškovams priklausančio sklypo ribos, yra išsikerojusi ir apleista, jos šaknys įauginėja į ieškovams priklausantį žemės sklypą, nuo tujų krentančios liekanos gadina ieškovų žolyną, jis samanoja. Taigi ieškovai, remdamiesi CK 4.98 straipsniu, pareiškė negatorinį ieškinį, kad būtų pašalinti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį suvaržymai, nesusiję su valdymo netekimu.

17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nenustatytas tikslus tujų pasodinimo laikas: ieškovai teigia, kad tujos buvo pasodintos 2016 metais, atsakovas teismo posėdžio metu patikslino tujų pasodinimo laikotarpį, nurodė, jog jos pasodintos 2013–2014 metais. Šalys tujų pasodinimo laikotarpį įrodinėjo paaiškinimais ir ortografiniais žemėlapiais. Atsakovo pateiktame 2015 metų ortografiniame žemėlapyje galima įžvelgti ties ginčo šalių sklypų riba augančių augalų požymius, tačiau vienareikšmiškai išvadai, jog šie augalai yra būtent tujos, žemėlapio duomenys nepakankami (vaizdas nepakankamai ryškus; žemėlapio mastelis tiksliam tokio pobūdžio duomenų nustatymui nepakankamas; be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog šalys parodė, kad anksčiau tujų vietoje augo gudobelių gyvatvorė); tas pats pasakytina ir apie ieškovų pateiktus 2012–2013 ir 2015–2017 metų ortografinius žemėlapius: vaizdas neryškus, matyti ties riba augančių augalų požymiai, augalų identifikuoti neįmanoma.

18. Tačiau, vertinant tujų pasodinimo laikotarpį kaip teisiškai reikšmingą aplinkybę taikytino teisinio reglamentavimo prasme, pabrėžtina, jog atsakovo nurodomu tujų gyvatvorės pasodinimo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau ir – Reglamentas) ir jo priedas, numatantis namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimus, jo redakcijose, aktualiose nurodomam tujų pasodinimo laikotarpiui (galiojusiose nuo 2011 m. balandžio 15 d. iki 2012 m. birželio 29 d., nuo 2012 m. birželio 30 d. iki 2013 m. rugsėjo 7 d., nuo 2013 m. rugsėjo 8 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d., nuo 2013 m. lapkričio 2 d. iki 2014 m. lapkričio 11 d.), buvo numatyta, jog nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti: krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m; žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m; kitų medžių – 3 m; formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m. Pabrėžtina, jog tokie augalų sodinimo atstumų nuo kaimyninių sklypų reikalavimai yra įtvirtinti ir šiuo metu galiojančioje suvestinėje Reglamento redakcijoje.

19. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2007 m. gruodžio 29 d. priėmė įsakymą Nr. D1-717 „Dėl Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo“, juo patvirtino Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklės įsigaliojo 2008 m. sausio 6 d. Taisyklės nustatė medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo reikalavimus, kuriais vadovaujasi fiziniai ir juridiniai asmenys, veisiantys medžius ir krūmus, parenkantys vejų žolių ir gėlių asortimentą ir įrengiantys vejas ir gėlynus visuose miestų ir miestelių želdynuose, išskyrus privačioje žemėje ir privačiose namų valdose veisiamus medžius ir krūmus ir įrengiamas vejas ir gėlynus (Taisyklių 1–2 punktai). Taigi 2008 m. sausio 6 d. įsigaliojusios Taisyklės reglamentavo reikalavimus valstybinėje žemėje veisiamiems medžiams ir krūmams. Vėlesnės Taisyklių redakcijos (2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo redakcija) 2 punkte nustatyta, kad medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo reikalavimai taikomi veisiant medžius ir krūmus, įrengiant vejas ir gėlynus visoje valstybinėje žemėje. Privačioje žemėje veisiant medžius ir krūmus privaloma vadovautis 5.1, 5.5, 8.1–8.3 papunkčių ir 7 punkto reikalavimais. Pagal Taisyklių 5.5.2 papunktį, be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu gyvatvorė veisiama ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir formuojama ne aukštesnė kaip 1,3 m, išskyrus šiaurinę sklypo dalį, kur gyvatvorė gali būti iki 1,8 m aukščio (Taisyklių 5.5.2 papunktis). 2016 m. rugsėjo 12 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-604 šis papunktis buvo pakeistas, nustatant, kad gyvatvorė formuojama ne aukštesnė kaip 1,3 m, išskyrus pietinę (tarp 135o ir 225o) sklypo pusę, kur gyvatvorė gali būti iki 2 m aukščio. Taigi Taisyklės nustatė privalomus reikalavimus privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose esančių gyvatvorių aukščiui nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d., kai įsigaliojo nauja Taisyklių redakcija.

20. Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog tikslus tujų pasodinimo laikas, atsižvelgiant į šalių nurodomus jų pasodinimo metus, esminės reikšmės, nusprendžiant dėl jų pasodinimo teisėtumo, neturi. Kaip matyti iš aptariamo teisinio reglamentavimo, tiek ieškovų, tiek atsakovų nurodomu tikėtinu tujų pasodinimo laikotarpiu galiojo reikalavimas gyvatvorę sodinti 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Ieškovai pateikė matininko A. R. 2023 m. sausio 25 d. raštą, jame nurodyta, jog žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (R. N. žemės sklypo), riba eina tvoros viduriu; nuo žemės sklypo ribos iki tujų kamieno atstumas svyruoja nuo 0,25 m iki 0,55 m. Atsakovas sklypų ribos ir nustatyto tujų atstumo iki ribos neginčijo. Šios aplinkybės, įvertinus teisinį reglamentavimą, leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovo tujos buvo pasodintos nesilaikant poįstatyminiuose teisės aktuose nurodytų reikalavimų dėl augalų pasodinimo nuo kaimyninio žemės sklypo ribos atstumo.

21. Ieškovų vertinimu, nurodyto pažeidimo konstatavimas yra pakankamas negatoriniam ieškiniui patenkinti. Pasisakydama dėl šio ieškovų argumento, kolegija pažymi, jog savininkų teisių pažeidimas negatorinio ieškinio prasme yra autonomiškai kvalifikuojamas. Kaip jau minėta, nusprendžiant dėl negatorinio ieškinio, kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus. Vien tai, kad pažeisti normatyviniai augalų sodinimo reikalavimai, savaime nereiškia, kad faktiškai atlikti veiksmai šiuo konkrečiu atveju apriboja naudojimosi ieškovams nuosavybės teise priklausančiu teisės turinį, mažina naudojimosi daiktu naudą ar daro daiktui žalą. Kaip jau išaiškinta, ginant savo teises negotarinio ieškinio būdu pareiga įrodyti, kad jų teisės pažeistos, tenka ieškovams. Ar ieškovų teisės yra pažeidžiamos, spręstina pagal tai, ar nesilaikant normatyvinių reikalavimų pasodinta gyvatvorė paveikia ieškovų teises, ar daro jiems priklausančio turto naudojimą negalimą, ar sukuria objektyviai nepateisinamų apsunkinimų naudotis turtu, ar atsiranda papildomų išlaidų, ar daro žalos, ar suvaržo naudojimąsi daiktu ar jo dalimi, ar neigiamai paveikia daikto naudojimą ir valdymą kitokiu konkrečiu būdu.

22. Kaip pabrėžė pirmosios instancijos teismas, savo teisių pažeidimą dėl tujų pasodinimo ieškovai iš esmės įrodinėjo savo paaiškinimais, į bylą pateiktos kelios nuotraukos. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovai iš esmės nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų nurodytus patiriamus nepatogumus ir galimus teisių pažeidimus (tujų šakų, šaknų ar krentančių liekanų daromą žalą ieškovams priklausančiam turtui) – apsiribojo deklaratyviais teiginiais. Ieškovai nurodė, kad tujų gyvatvorės šaknys gadina šalių tvoros pamatą, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ties šalių žemės sklypų riba pastatyta tvora yra abiejų šalių nuosavybė, ją šalys įsirengė bendru darbu ir lėšomis. Atsakovas, ginčydamas tujų keliamą žalą, nurodė, kad tujas prižiūri, geni, o nukritusias šakas sugrėbia; sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog tokius atsakovo teiginius patvirtina pačių ieškovų pateiktos nuotraukos: iš jų matyti, jog tujų gyvatvorė apkarpyta, ribojamas tujų gyvatvorės aukštis; iš nuotraukų nematyti, kad gyvatvorė, jos šakos ar šaknys patektų į ieškovams priklausantį žemės sklypą, darytų kokią nors realią žalą ieškovų turtui. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš nuotraukų, šalia tvoros einanti vejos juosta yra kiek pakitusios spalvos, retesnė nei toliau esanti veja, tačiau abi šalys patvirtino, kad minėti vejos pakitimai susidarė dėl to, kad ieškovai šioje vietoje laiko malkas, įrodymų, kad vejos spalvai ir būklei turėjo įtakos atsakovo auginamos tujos, byloje nėra.

23. Ankstesnėse nutarties dalyse pateikto bylos įrodymų ir aplinkybių įvertinimo pagrindu darytina išvada, jog ieškovai neįrodė, jog jų galimybės naudotis turtu dėl to, kad gyvatvorė pasodinta per arti sklypo ribos, yra varžomos, jog būtų daroma žala jų turtui, dėl to patiriamos išlaidos ar kitokios pasekmės, neigiamai veikiančios naudojimosi turtu galimybę.

24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, šalių santykių specifiką, augalų amžių, taip pat padarė išvadą, jog suaugusių tujų pašalinimas (persodinimas) būtų neadekvati ir neproporcinga priemonė, o klausimas dėl tujų daromos žalos, jei ji būtų įrodyta, gali būti išspręstas ir kitomis priemonėmis, t. y. jų aukščio sumažinimu, tujų genėjimu, iškarpymu ir formavimu. Teismas pabrėžė, jog, kaip paliudijo proceso šalys, iki tujų pasodinimo atsakovas toje pačioje vietoje augino gudobelių gyvatvorę, ją 2012–2016 metais atsakovas pakeitė tujomis. Nors byloje nėra duomenų apie ieškovų raštu išreikštą sutikimą dėl atsakovo gyvatvorės pasodinimo mažesniu atstumu nuo sklypo ribos nei tai reglamentuota poįstatyminiuose teisės aktuose, teismas įvertintino ir ankstesnius šalių tarpusavio santykius: tai, kad abi šalys kartu, bendru darbu ir lėšomis įsirengė tvorą betoniniu pamatu ties abiejų šalių sklypų riba. Bylos duomenimis, ginčas dėl gyvatvorės kilo tik apie 2022 metus, nors ieškovai, manytina, turėjo galimybę reikšti pretenzijas dėl per arti žemės sklypo ribos pasodintų tujų, ypač įvertinus augalo specifiką, galimą aukštį; jaunesnius augalus persodinti kur kas paprasčiau, reikalauja mažiau pastangų, sąnaudų.

25. Ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įpareigojimas perkelti tujas būtų neproporcinga priemonė; pažymi, jog iš ne teisės negali gimti teisė; skundžiamu sprendimu užprogramuotas šalių ginčas ateityje: tujos sparčiai auga, leidžia naujus ūglius, plečiasi prie tvoros pamato ir tinklo, gadina ieškovų veją, teršia, veisiasi sraigės ir vabalai. Ieškovai pabrėžė, kad nuolat reikalavo atsakovo pašalinti pažeidimus; ieškovai išsiuntė atsakovui skundą, tačiau reakcijos į jį nesulaukė; perspėjimas, kad ieškovai savo teises ir teisėtus interesus gins teisme, atsakovo nesujaudino. Akivaizdu, kad atsakovas nesutiko geranoriškai pašalinti pažeidimo. Ieškovai padarė viską, kad civilizuotai išspręstų tarp šalių kilusį ginčą, todėl reikalavimas teismine tvarka pašalinti tujas, ieškovų vertinimu, yra adekvatus ir proporcingas.

26. Kolegija, pasisakydama dėl ieškovų argumentų, susijusių su įpareigojimo proporcingumu, pažymi, jog nagrinėdamas pareikštą negatorinį ieškinį teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą. Patenkindamas ieškinį teismas turi teisę patenkinti jį visą ar iš dalies. Negatorinio ieškinio atveju tai reikštų, kad teismas sprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar jų uždraudimas) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 36–37 punktai). Taip pat pabrėžtina, jog paminėti Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos pricipai, be kita ko, reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Konstatavus, kad pasodinant tujas nebuvo laikytasi teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių atstumus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino reikalavimo dėl tujų pašalinimo proporcingumą.

27. Taip pat paminėtina, kad galimybė įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir ginčo išsprendimo rezultatas priklauso ir nuo pasirinkto teisių gynybos būdo veiksmingumo konkrečioje situacijoje, t. y. ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019 85–86 punktus).

28. Kaip patvirtino šalys ir kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, iki tujų gyvatvorės pasodinimo toje vietoje augo gudobelių gyvatvorė. Byloje nėra duomenų, jog nuo tujų gyvatvorės pasodinimo momento iki 2022 metų ieškovai būtų reiškę atsakovui pretenzijas dėl netinkamai pasodintų medžių. Ieškovai neneigia, jog atsakovas gyvatvorę prižiūrėjo, karpė; kaip nurodė, paskutinį kartą atsakovas gyvatvorę apkarpė dar prieš teismo procesą, ieškovo teigimu, šiuo metu tujų aukštis apie 1,4 m. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ankstesnį šalių elgesį, jų santykių specifiką, gyvatvorės brandą, jos poveikį, daromą ieškovų nuosavybei, galimas tinkamos gyvatvorės priežiūros priemones, ir pagal tai nusprendė, ar ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas yra tinkamas ir gali būti taikomas šiuo konkrečiu atveju (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įpareigojimas pašalinti (perkelti) tujas, įvertinus visus nurodytus veiksnius, būtų neproporcinga priemonė: tujos yra pakankamai brandžios, jų perkėlimas būtų sudėtingas ir, tikėtina, galėtų pakenkti brandžiam augalui, realios tujų daromos žalos ieškovams nenustatyta. Pabrėžtina, jog kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

29. Kolegija taip pat pažymi, kad gyvatvorės augimas yra tęstinis procesas, taigi ir jos priežiūra ir formavimas nėra vienkartinis veiksmas, ji turi būti vykdoma nuolat (periodiškai), yra tęstinio pobūdžio. Todėl, galiojant teisės aktų reikalavimams dėl gyvatvorės, augančios prie kaimyninio žemės sklypo ribos, aukščio ribojimo, sklypo savininkas turi laikytis jo auginamų augalų priežiūros reikalavimų ir užtikrinti, kad auginamu augalu nebūtų pažeistos kitų asmenų nuosavybės teisės. Sklypo savininkui nesilaikant auginamų augalų priežiūros reikalavimų ar neprižiūrint jų taip, kad kitiems asmenims nebūtų daroma žala, savininkai, kurių nuosavybės teisės tokiu būdu pažeidžiamos, suvaržomos, kurie patiria dėl to žalos, turi teisę kreiptis į teismą, prašydami ginti jų teises negatorinio ieškinio pagrindu.

30. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

32. Kadangi ieškovų apeliacinis skundas netenkintinas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jiems nepriteistinas. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą, taigi ir duomenų, kad apeliacinės instancijos teisme būtų patyręs bylinėjimosi išlaidų, nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisMilda SkersienėVilija Valantienė