Kauno apygardos teismo nuosprendis

2014-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-337-508-2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-07-04
Bylos Nr.
1A-337-508-2014
Teisminio proceso Nr.
1-13-3-00002-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Rimas Švirinas, Jūratė Jakubonienė
Nuteistasis
P. B.
Ieškovas
F. D., I. Č., A. K., R. A., V. A. S.
Nukentėjusysis
F. D., I. Č., R. A., A. K., V. A. S.
Advokatai
Česlovas Žukauskas
Kategorijos
  • 1.2.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr.1A-337-508-2014Teisminio proceso Nr. 1-13-3-00002-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.8.1.1.; 2.4.6.4.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant nuteistajam P. B., gynėjai Vidutei Tiškuvienei, nukentėjusiesiems civiliams ieškovams F. D., I. Č., A. K., R. A., V. A. S., atstovui advokatui Česlovui Žukauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo P. B., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu trims mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Iš P. B. nukentėjusiajam F. D. priteista 200 litų jo turėtų advokato atstovavimo išlaidų.

Nukentėjusiųjų F. D., I. Č., R. A., A. K. ir V. A. S. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai ir iš P. B. jiems priteista po 100 litų; F. D., I. Č., R. A., A. K. ir V. A. S. ieškiniai dalyje dėl 900 litų atmesti.

Teisėjų kolegija, atlikus įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. pagal BK 154 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 8 d. 14 val. sodininkų bendrijos „D.“ narių susirinkime, vykusiame adresu (duomenys neskelbtini), kavinės „S.“ patalpose, jis paskelbė pranešimą, kuriame nurodė, kad sodininkų bendrijos valdybos nariai F. D., I. Č., R. A., A. K. ir V. A. S., būdami sodininkų bendrijos valdybos nariais, pasisavino bendrijos lėšas, vykdė veiklą, kuri nešė bendrijai nuostolius. Jis nurodė, kad: į bendriją buvo priimti nauji nariai, jie privalėjo į bendriją įnešti 6400 litų, tačiau pinigai nebuvo įnešti, tai reiškia, kad valdyba juos pasisavino; P. B. atkartojo šmeižtą, pateiktą Alytaus prokuratūrai dėl to, kad neteisėtai buvo parduoti elektros tinklai AB „RST“; asfaltavimo metu buvo prirašyta darbų ir taip pasisavinti sodų bendrijos narių pinigai.

Nuteistasis P. B., nesutikdamas su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, prašo jį panaikinti ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalies, išteisinti, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti, palikti nenagrinėtus bei priteisti iš F. D., I. Č., A. K., V. A. S., R. A. apelianto patirtas proceso išlaidas.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, jame išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 p. ir 3 p.).

Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo nuosprendis turi būti įtikinamas ir nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, skundžiamas nuosprendis tokių reikalavimų neatitinka. Teismas ignoravo pateiktus byloje jo kaltę paneigiančius įrodymus, nepagrįstai atmesdamas ir savaip traktuodamas, turėdamas tikslą bet kokiu būdu pagrįsti kaltinimą.

Žemesnės instancijos teismas

Aiškindamas šmeižimo sampratos turinį BK 154 straipsnio 1 dalį prasme ir jo skirtumą nuo nuomonės, tvirtina, kad 2012 m. rugsėjo 8 d. sodininkų bendrijos „D.“ narių susirinkime jo perskaitytas pranešimas „Sodininkų bendrijos „D.“ Sodininkų bendrijų įstatymo ir įstatų pažeidimai“ yra išsakyta pagrįstais faktais nuomonė, ką patvirtina jo byloje pateikti dokumentai, liudytojų R. V., P. Č., R. S., J. K., O. R., S. P., Z. V., J. J., V. P., P. S. parodymai.

Jis nuo pat baudžiamosios bylos iškėlimo pradžios neigė padaręs veiksmus, nurodytus 2013 m. kovo 4 d. teismo nutartyje perduoti nukentėjusiųjų skundą privataus kaltinimo tvarka pagal BK 154 str. 1 d. nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Visi nukentėjusieji pripažino, kad susirinkime apelianto perskaitytame pranešime tokių teiginių: kaip „vogė“, įžeidžiančių žodžių nebuvo. Nukentėjusieji supratę kaip šmeižtą tai, kad teigta apie neįneštus į kasą naujai įstojusių narių mokesčius, tai, kad kalbėta apie grubius įstatymo pažeidimus, prirašymo darbus, padarytą žalą elektros ūkiui. Nukentėjusieji nurodė, jog susirinkimo metu jis elgėsi tinkamai, jų neįžeidinėjo, bet, jų nuomone, pats susirinkimas ir jo sušaukimas buvo neteisėtas ir tai juos žeidė.

Liudytojai R. V., P. Č., R. S., J. K., O. R., S. P., Z. V., J. J., V. P., P. S. teisme parodė, kad, jų nuomone, perskaitytas pranešimas teisingas, jokių kaltinimų nukentėjusiems – sodininkų bendrijos valdybos nariams lėšų pasisavinimu, apvaginimu nebuvo. Minėti liudytojai nurodė, kad nemaža dalis bendrijos narių nepatenkinti valdybos darbu, jos uždarumu, informacijos apie ūkinę finansinę veiklą neteikimu. Jų nuomone, pranešime teisingai buvo keliami klausimai dėl elektros tinklų perdavimo, gatvių asfaltavimo, materialinių vertybių įsigijimo, buvo keliamas klausimas dėl nepasitikėjimo valdyba. Teisme apklaustų liudytojų nuomone, pranešime keliamos valdybos narių darbo problemos pagrįstos ir paremtos pranešime nurodytais faktais.

Pranešimas ruoštas ne jo vieno, o bendrijos narių sukurtos iniciatyvinės grupės, kurios tikslas buvo ginti bendrijos narių viešą interesą, išaiškinant ir paviešinant faktus apie valdybos narių veiklą. SB „D.“ nariai negalėjo ginti bendrijos ir savo kaip bendrijos narių turtinių interesų kitaip, kaip tik paviešindami turimą informaciją bei abejodami nukentėjusiųjų (valdybos narių) vykdomos su bendrija susijusios finansinės veiklos skaidrumu, kadangi dalis informacijos buvo slepiama nuo bendrijos narių ir dėl to kilo įvairios interpretacijos. Apeliantas susirinkime tik perskaitė iniciatyvinės grupės pranešimą. Nei vienas iš pranešime nurodytų faktų nėra nukreiptas ir negali būti traktuojamas kaip žeidžiantis asmeniškai nukentėjusiuosius kaip fizinius privačius asmenis, o yra susijęs tik su vykdoma jų, kaip bendrijos valdybos narių, vieša veikla.

Apeliantas pažymi, kad bendrijos nariai ir jis, kaip jiems atstovaujantis, turėjo pagrindą kelti abejones dėl valdybos (nukentėjusiųjų) vykdomos finansinės veiklos skaidrumo, nes tai fiksuota pateikiamuose dokumentuose:

SB „D.“ narių 2012 m. kovo 25 d. pakartotinio ataskaitinio susirinkimo protokolo Nr. 33 4.3.5. punkte patvirtintas stojamasis nario mokestis 200 Lt., 9-me šio protokolo punkte nurodyti priimti į sodininkų bendrijos „D.“ narius 32 asmenys, todėl turėjo būti gauti 6400 Lt nario mokesčių. Todėl apelianto pranešimo teiginys, jog „2012 m. sąmatoje nėra apskaityta pajamos 6400 Lt, kurie gauti už naujų bendrijos narių priėmimą į SB „D." (priimta 32 nariai x 200=6400 Lt), yra teisingas ir negali būti laikomas šmeižtu. Buhalteriniai dokumentai, kuriais remiasi nuosprendyje teismas, buvo pateikti ne bendrijos nariams, o tik teismo posėdyje, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Kiek pinigų surinkta ir kokiems tikslams jie panaudoti susirinkimo dienai – 2012 m. rugsėjo 8-tai – nei apeliantas, nei kiti bendrijos nariai informacijos neturėjo, todėl padarytos loginės išvados negalima traktuoti kaip neteisingų duomenų skleidimo ir šmeižto, o tik kaip savo nuomonės išreiškimu.Nesutinkama ir su teismo išvada, jog pasitvirtino kaltinimas dėl atkartoto šmeižto, pateikto Alytaus prokuratūrai dėl neteisėto bendrijos elektros tinklų pardavimo AB „RST“, nes jis į Alytaus prokuratūrą su pareiškimu nesikreipė.

Iš susirinkime perskaityto pranešimo matyti, kad apie neteisėtą bendrijos elektros tinklų pardavimą AB RST jis apskritai nekalbėjo (2 t., b. l. 6-8). Apeliantas pranešime nurodė, jog bendrijos valdyba, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiasis teismo 2006 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2006, ir pateikė pasiūlymą balsuoti susirinkimui: nevykdantiems elektros energijos apskaitų išnešimo nutraukti elektros energijos tiekimą. Šio nutarimo bendrijos valdyba neatsisakė ir po ūkio ir energetikos ministerijos išaiškinimo, kad jokie veikiantys teisės aktai nenustato pareigos sodininkams savo lėšomis išnešti apskaitas. Dėl šių neteisėtų bendrijos valdymo organo nutarimų bendrijos elektros vartotojai patyrė materialinę žalą (apie 200-300 Lt). Šią žalą patvirtina 2008-07-09 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas ir 2008-11-27 Kauno apygardos teismo nutartis, kuriais buvo pripažinti neteisėtais sodininkų bendrijos pirmininko F. D. veiksmai dėl apskaitos prietaisų neišnešimo ir elektros energijos tiekimo nutraukimo sodininkei V. Š.. Remiantis LR ūkio ministerijos išaiškinimu, tuo atveju, kai sodininkai savo lėšomis išneša elektros apskaitas, šios investicijos turi būti įvertintos, išperkant sodininkų elektros ūkį, kadangi jos didina išperkamo objekto vertę, tačiau bendrijos pirmininkas, derindamas objekto kainą, šio klausimo nekėlė, ir neturėdamas turto vertintojų akto dėl kainos nustatymo, pardavė elektros ūkį už 50.000 Lt. Dėl to buvo prarasta galimybė ir teisė sugrąžinti sodininkams prarastas lėšas už apskaitų išnešimą iš pastatų. Taigi, dėl elektros tinklų perdavimo apeliantas jokių neteisingų žinių neviešino, o savo pranešime vadovavosi dokumentais, pateiktais byloje (1 t., b. l. 46, 47, 48-49, 50, 51-54, 55-58). Jokio šmeižto, pateikto Alytaus prokuratūrai dėl neteisėto bendrijos elektros tinklų pardavimo AB RST neatkartojo ir toks kaltinimas jam yra nepagrįstas.

3. Pranešime nėra ir teiginių, kad asfaltavimo metu buvo prirašyta darbų ir taip pasisavinti sodų bendrijos narių pinigai. Kaip matyti iš teismui pateikto 2010-03-21 SB susirinkimo protokolo, bendrijos narių susirinkimas gatvių asfaltavimui patvirtino 86 600 Lt sumą, o apmokėta už šiuos darbus faktiškai buvo 110 357 Lt. Bendrijos valdyba (nukentėjusieji) neturėjo teisės išleisti asfaltavimo darbams didesnės pinigų sumos nei patvirtino bendrijos susirinkimas. 2010 m. liepos 2 d. buvo priimtas SBĮ pakeitimas, pagal kurį sodininkų vidaus kelius privalo perimti ir tvarkyti savivaldybių administracijos. Bendrijos valdyba nesiėmė jokių priemonių, kad šis įstatymas būtų vykdomas, asfaltavimo darbams apmokėti buvo panaudotos ir sodininkų permokos elektros pastočių rekonstrukcijai, kurios turėjo būti grąžintos jas permokėjusiems sodininkams. 2011 metais sumokėta 3362 Lt Šimelionio IĮ už asfaltbetonio atvežimą, tai patvirtinančių dokumentų nepateikta. 2012-05-12 SB „D.“ neeiliniame bendrijos narių susirinkime vėl nutarta pilnai asfaltuoti (duomenys neskelbtini) gatves ir, tik iniciatyvinei grupei pradėjus rinkti sodininkų parašus dėl nepasitikėjimo pareiškimo bendrijos valdybai ir jos atstatydinimo, bendrijos valdyba priėmė nutarimą nutraukti įnašų rinkimą ir laikinai stabdyti asfaltavimo darbų planus. Kadangi buvo daromi asfaltavimo darbų pažeidimai, todėl apeliantas pareiškė, kad būtina detaliai patikrinti atliktus darbus, kas iki tol nebuvo daroma.

Pareikštos abejonės dėl atliktų asfaltavimo darbų bei jų patikrinimo negali būti laikomos kaip tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Perskaitytame pranešime nėra jokių teiginių apie bendrijos lėšų pasisavinimą, ir teismas nuosprendyje nenurodė, kokie konkretūs šio pranešimo teiginiai rodo, kad apeliantas tvirtina, jog nukentėjusieji pasisavino sodininkų bendrijos lėšas. Visi pranešime įvardinti bendrijos valdybos ir jos pirmininko neteisėti veiksmai yra pagrįsti, įstatymų nuostatomis, teismų sprendimais, Lietuvos Respublikos Ūkio ir Energetikos ministerijų raštais-atsakymais į paklausimus, kitais norminiais aktais.

Nuosprendžio motyvuojamoje dalyje teismas vertino ne nuosprendžio nustatomoje dalyje nurodytas aplinkybes, o pasisako dėl nesusijusių su kaltinimu teiginių vertinimu ir kaip būtent šiuos teiginius suprato nukentėjusieji. Nuosprendyje vertinami nukentėjusiųjų pasisakymai, kurie nėra susiję su kaltinimu, todėl akivaizdu, kad teismas išėjo už kaltinimo ribų, vertino bei padarė išvadas, jog jis yra kaltas dėl teiginių, nesusijusių su pateiktais kaltinimais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nesilaikė nuostatos kaltinimą nusikalstamomis veikomis pagrįsti ne įtarimais ar prielaidomis, o neginčijamais ir nepaneigiamais kaltę patvirtinančiais įrodymais, o bet kokios abejonės ar nepakankamas įrodymų buvimas, turi būti vertinamas kaltinamojo naudai. Teismas išvadas grindė prielaidomis ir tikimybėmis, nurodydamas tariamus apelianto tikslus, bet ne įrodymais. Priešingai teismo išvadai, minėtu pranešimu buvo siekiama kelti valdybos narių darbo, susijusio su bendrijos ūkine finansine veikla, problemas, ginant bendrijos narių turtinius interesus.

Teismas neatsižvelgė į tai, jog pranešimas buvo ruoštas pagal turimus dokumentus ir juose fiksuotus faktus, tai jis nurodė prieš skaitydamas pranešimą bendrijos narių susirinkime, kas pažymėta 2012 m. rugsėjo 8 d. susirinkimo protokole Nr. 40. Šiame protokole nurodyta ir tai, jog bendrijos pirmininkas F. D. atsisakė duoti dokumentus, tuo pažeisdamas bendrijos narių teises, nurodytas sodininkų bendrijos „D.“ įstatų 21.5 punkte.

Teismas nuosprendyje remiasi visais dokumentais, kuriuos nukentėjusieji pateikė bylos nagrinėjimo eigoje, netgi ir tais, kurie surašyti jau po 2012 m. rugsėjo 8 d. susirinkime padaryto pranešimo – tai SB „D.“ buhalterės D. K. 2012-09-19 raštas valdybai dėl P. B. pareiškime nurodytų faktų, susijusių su bendrijos pajamomis ir išlaidomis (1 t., b. l. 11-12). Liudytoja D. K. teisme patvirtino, jog apelianto pranešimą buvo skaičiusi dar iki įvykusio susirinkimo, todėl, norėdama pagrįsti bendrijos pajamas ir išlaidas, ji galėjo savo raštą ir jį patvirtinančius dokumentus pateikti tame pačiame susirinkime, tačiau to nepadarė ir tai tik patvirtina, kad bendrijos ūkinę finansinę veiklą pagrindžiantys dokumentai buvo slepiami ne tik nuo apelianto bei kitų iniciatyvinės grupės narių, bet ir nuo visų bendrijos narių.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apelianto pranešimo teiginiai, nurodyti kaltinime, yra ne vertinamojo pobūdžio, t.y. nuomonė apie faktus, o tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas, tikslu paniekinti ar pažeminti nukentėjusiuosius arba pakirsti pasitikėjimą jais, juos apšmeižti. Apeliantas 2012 m. rugsėjo 8 d. sodininkų bendrijos narių susirinkime kritikavo nukentėjusiųjų veiksmus, susijusius su bendrijos ūkine finansine veikla, vadovaudamasis faktais ir disponuojama informacija buvo pakankamas pagrindas pateikti savo požiūrį į faktus bei duomenis.

Skunde nurodoma, kad atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo veikia tiesiogine tyčia. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas, darydamas pranešimą susirinkime, ne tik nepaskleidė melagingos informacijos, o, remdamasis konkrečiais faktais, patvirtintais byloje pateiktais dokumentais, pateikė informaciją apie padarytus nukentėjusiųjų pažeidimus, valdant ir tvarkant bendrovės turtą, pateikdamas ir nurodydamas kokius konkrečius teisės aktus jie pažeidė, tačiau teismas nuosprendyje šių duomenų ne tik neįvertino, bet ir nežinia kuo remiantis pripažino neatitinkančiais tikrovės ir šmeižikiškais. Teismas nuosprendyje nenurodė kuo pasireiškė šio nusikaltimo subjektyvieji požymiai – tyčia.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas netinkamai įvertino surinktus duomenis, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Teismas savo išvadas grindė ne visumos bylos duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu, o atskirų bylos duomenų įvertinimu, tuo pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43/2006). Nuosprendis turi būti panaikintas dėl netinkamo BK bendrosios dalies normų pritaikymo, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių – teismo išvadų neatitinka įrodymai, išnagrinėti pirmos instancijos teismo posėdyje, teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti teismo išvadas, nuosprendyje nenurodyta, kuo remdamasis teismas priėmė vienus įrodymus ir atmetė kitus, ir tai paveikė apelianto kaltumo klausimo išsprendimą, baudžiamojo įstatymo pritaikymą (Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1, 3 p.).

Teisėjų kolegija, atlikus įrodymų tyrimą, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiuosius civilinius ieškovus, jų atstovą, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, sprendžia, kad nuteistojo P. B. apeliacinis skundas tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad P. B. veiksmai atitinka BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat atlikęs įrodymų tyrimą ir pats įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas P. B. kaltu pagal BK 154 str. 1 d., padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl ko netinkamai išsprendė jo kaltės klausimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuteistojo P. B. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1 d., sudėties, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., 331 str., apkaltinamąjį nuosprendį naikina bei priima išteisinamąjį nuosprendį, P. B. išteisina nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, BPK 303 str. 5 d. 1 p.

Apeliacinėje instancijoje buvo atliktas įrodymų tyrimas, siekiant išnagrinėti apeliaciniame skunde ginčytinas aplinkybes, buvo apklausti nukentėjusieji civiliniai ieškovai F. D., I. Č., A. K., R. A., taip pat nuteistasis P. B..

Apklausiamas nukentėjusysis civilinis ieškovas F. D. paaiškino, kad nuo 2007-04-02 SB „D.“ valdybos narys ir pirmininkas. P. B. niekada nebuvo nei siūlomas valdybos nariu, nei pirmininku, netgi šis nekėlė savo kandidatūros. Visuose susirinkimuose būna oponuojančių sodininkų. 2012 m. sodininkų bendrijos pakartotiniame susirinkime buvo atmestas darbotvarkės punktas dėl tolimesnio gatvių asfaltavimo, tačiau paskui buvo surinkti parašai dėl susirinkimo rengimo, sukviestas susirinkimas nutarė, kad reikalinga išasfaltuoti gatves, nežiūrint į tai, kad Vyriausybė nurodė kelių prižiūrą tvarkyti Savivaldybei. P. B. ir kiti nepritariantys valdybai buvo atvykę į susirinkimą, pateikė prieštaraujančių parašus. Valdyba kreipėsi į prokuratūrą, kad bandyta suklastoti parašus, balsavimo nutarimus, valdyba siekė sutvarkyti gatves.

Įvykio metu SB „D.“ buvo apie 863 nariai, yra 941 sklypų, bet yra žmonių, kurie po 2 sklypus nusipirkę, nutarę, jog 1 balsas – 1 narys. Į 2012-04-06 susirinkimą buvo atėję 128 nariai. Susirinkimuose būna ir oponuojančių, pastoviai kuo nors nepatenkintų.

P. B. įsitraukęs į veiklą, kad pakeistų valdybą. 2012-05-12 susirinkime P. B. su prieštaraujančiais valdybos sprendimams trukdė posėdžiui. P. B. viešai I. Č. grasino fiziniu smurtu. Balsų persvara buvo priimtas nutarimas asfaltuoti gatvę toliau. Susirinkime prieštaraujančių buvo apie 9-12 narių.

2012-09-08 susirinkimas buvo suorganizuotas pasinaudojant melu, šantažu. Susirinko žmonės, norintys išrinkti kitą pirmininką, buvo surinkti ir parašai. Neaišku kas 2012-09-07 iškabino skelbimus dėl susirinkimo, neaišku kas paruošė pranešimą. Susirinkimo metu P. B. perskaitė pranešimą, bet valdybai nepateikė, prie protokolo neprijungė. Pranešimo egzempliorių gavęs iš sodininkų. Pranešime rašoma, kad padaryti SB įstatymų pažeidimai, tai suprato kaip kaltinimą jam ir valdybai. 2012-09-08 susirinkimui vadovavo P. B., šį pasiūlė kiti nariai, protokolavo V. D., valdyba negavo protokolo. A. K. darė posėdžio garso įrašą, tačiau nesigirdi dėl blogos kokybės ir triukšmų. P. B. veikla buvo dezorganizuoti ir terorizuoti valdybą bei parodyti, kad valdyba dirbo blogai, žalingai. Susirinkimo metu P. B. pasakė papildomai, kad valdyba turėjo naudą, kenkia bendrijai, kad pasisavintos bendrijos lėšos, nario mokesčiai 6400 Lt. Pranešime parašyta, kad valdyba „pasisavino, piktnaudžiavo“. Kiti nariai, išgirdę pranešimą, piktinosi valdybos veikla bei priekaištavo. Pranešime nurodyta, jog sąmatoje nėra apskaityti visi pinigai, todėl tai reiškia, kad galėjo atsidurti pas jį – pirmininką, kišenėje. Valdyba buvo gavusi tik iš dalies narių pinigus. Nukentėjusysis susidarė tokią nuomonę, kad pasisavinęs. Bendrijos narė N. B. sakė, kad jie vagys. Bylų kitiems nariams nekėlė, nes žinių paskleidimo iniciatorius buvo P. B.. Su P. B. kartu yra 8 narių iniciatyvinė grupė.

Kaip pirmininkas ir kiti valdybos nariai jaučiasi apšmeižti.

Nukentėjusioji civilinė ieškovė I. Č. paaiškino, kad 2012-09-08 buvo SB susirinkime, kuriame jos atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai, P. B. perskaitė viešai savo pranešimą, paskleidė tikrovės neatitinančias žinias. Jokio audito nebuvo. P. B. tiesiogiai nesakė, kad valdyba „pasisavino“, bet nukentėjusieji taip suprato iš pranešimo. Iš P. B. nepaėmė pranešimą, kurį šis perskaitė, vieną pranešimo egzempliorių gavo iš pirmininko, šis sakė gavęs iš sodininkų.

Nukentėjusysis civilinis ieškovas R. A. paaiškino, kad 2012-09-08 susirinkimo metu P. B. viešai perskaitė pranešimą, bet pranešimo valdybai nedavė, pats paraidžiui pranešimo netikrino, klausėsi. P. B. pasakė, kad valdyba pasisavino narių pinigus. P. B. apšmeižė sakydamas, kad sodininkų bendrijos valdyba ignoruoja įstatymų nuostatas, su SB lėšomis tvarkėsi kaip su savo nuosavybe. P. B. atstovavo iniciatyvinei grupei, kurią sudarė nariai V., J.. AB „D.“ pirmininkas kviečia valdybos narius, kai reikalingas valdybos sprendimas. Žodžio „vagis“ P. B. nesakė, tai sakė kiti. Buhalterė kalbėjo, kad pas ją kiti nariai nesikreipė, norėdami sužinoti kur panaudoti bendrijos pinigai.

Nukentėjusysis civilinis ieškovas A. K. paaiškino, kad SB narys yra nuo įkūrimo, valdybos narys jau 6 metai. P. B. nebuvo SB pirmininku, valdybos nariu. 2012 metų pavasarį susikūrė prieštaraujančiųjų iniciatyvinė grupė, šie nenorėjo mokėti daugiau pinigų gerbūvio darbams, nepasitikėjo valdybos veiklos skaidrumu. 2012-09-08 SB narių susirinkimą sušaukė P. B. su iniciatyvine grupe, su valdyba nebuvo suderinta susirinkimo data, laikas. Valdybos nariai žinojo šio susirinkimo tikslą, kad prieštaravo kiti dėl kelių asfaltavimo, norėjo pirmininko F. D. atstatydinimo. Susirinkime dalyvavo dvi susipriešinusios narių stovyklos, buvo didžiulis triukšmas, darytame garso įraše nieko neįmanoma suprasti. Netvirtina, kad P. B. būtų sakęs, jog valdybos nariai „pasisavino“ pinigus, ar „vagis“. P. B. kalbėjo, kad pirmininkas ir valdyba „grubiai pažeisdami įstatymus, padarė didelę žalą“, kalbėjo apie neįneštus pinigus, kad įranga nenupirkta, jog nupirkta žoliapjove neaišku kas naudojasi, kad smarkiai pakenkta sodininkams, per pigiai parduotas elektros ūkis, priekaištavo, kad nebuvo iškviesta vertintojų grupė, kad negrąžino išleistų pinigų. P. B. sakė, kad „tvarkosi kaip savo ūkyje“, reiškė priekaištus dėl netinkamos veiklos, kad pirmininku F. D. negali būti. Kiti sodininkai suprato, kad viskas blogai.

Nukentėjusysis V. A. S. paaiškino, kad SB narys apie 10 metų, valdybos narys 3 metai. 2012-09-08 dalyvavo susirinkime, girdėjo kaip P. B. kalbėjo, jog valdyba vykdė nuostolingą veiklą, kad dingę pinigai, tai pats supratęs kaip kaltinimą lėšų pasisavinimu. Iniciatyvinė grupė, kurioje aktyviausiai reiškėsi J. J., Z.V. V., P. B., siekė, kad būtų išrinktas kitas pirmininkas, šie agituodavo kitus sodininkus, kad nerinkti daugiau pinigų. Apie 100-200 sodininkų prieštaravo gatvių asfaltavimui. Tik SB pirmininkas gauna atlyginimą.

Nuteistasis P. B. paaiškino, kad su pareikštu kaltinimu nesutinka. Nebuvo tikslo apšmeižti F. D. ar valdybos narius, jis nieko neapšmeižęs, tik išsakęs prieštaraujančią nuomonę. SB narys jau 34 metai, niekada nebuvo valdybos nariu ar pirmininku, savo kandidatūros nebuvo iškėlęs. Sodininkų bendrijoje 852 nariai, dauguma narių pensinio amžiaus, jų pajamos nedidelės, todėl šie ir pats prieštaravo dėl 300 Lt rinkliavos gatvių asfaltavimui. Paaiškino, kad pirmesniame susirinkime buvo nutarta neasfaltuoti gatves, bet pirmininkas sušaukė valdybos neeilinį susirinkimą bei nusprendė asfaltuoti. Buvo pareikštas pirmininkui nepasitenkinimas, 137 nariai pasirašė, kad laikinai atidėtų pinigų rinkimą, asfaltavimą, nes bendrijos keliai priklauso ne bendrijai, Vyriausybė buvo įpareigojusi kelius perduoti rajono Savivaldybei tvarkyti. Bandė įteikti pirmininkui F. D. sodininkų prašymą su 137 parašais, kad laikinai sustabdyti pinigų rinkimą, bet į tai nebuvo atsižvelgta, tarsi ne laiku pateikta. Buvo surinkę 257 parašus, kad šaukti susirinkimą dėl kelių neasfaltavimo, dėl valdybos atstatydinimo. Valdyba buvo sakiusi, kad nešauks susirinkimo, kad patys priims nutarimą. Į valdybą kreipėsi iniciatyvinė grupė – pats, taip pat Z.V. V., J. J., jų pasitarimuose dalyvaudavo apie 15-16 aktyvesnių sodininkų, jie prieštaravo pirmininko sprendimams, nes šis rinkdavo per daug pinigų ir kiti nežinodavo kur pinigai panaudojami. Pats asmeniškai nesikreipė ir neskundė Alytaus prokuratūrai SB valdybos, pirmininko veiklos.

2012-09-08 susirinkimas užtruko, dalyvavo 128 nariai, jis kitų buvo išrinktas primininku, todėl perskaitė iniciatyvinės grupės paruoštą pranešimą, buvo išrinkta ir nauja valdyba. Pranešimą apie neeilinį susirinkimą surašė trise – pats, taip pat Z.V. V., J. J.. Prie pareiškėjų skundo pridėtas pranešimas (t. 1 b. l. 5-7) nėra tas pranešimas, kurį perskaitė susirinkime, pranešimas net nepasirašytas. Tekstas skiriasi nuo pranešimo, kurį perskaitė susirinkime. Pranešimo tekstas buvo tobulinamas, iniciatyvinės grupės aptarinėjamas. Susirinkime perskaitė grupės ruoštą pranešimą, kurį tąkart pateikęs naujai valdybai bei paskui teismui (t. 2 b. l. 6-8).

Susirinkime nesakė, kad valdybos nariai pasisavino lėšas. Jis tik sakė, kad padaryti nuostoliai, kalbėjo apie elektros tinklų pardavimą, kaip turi vykti pardavimai. Yra duomenys, kad SB „D.“ nariai patyrė nuostolių dėl valdymo organų veiklos, kad neprivalo sodininkai mokėti, jei nesutinka. Buvo nurodytos LAT rekomendacijos, kokius darbus sodininkai neprivalo atlikti, kad negalima priverstinai atjunginėti elektros perdavimo, kad nereikia patiems iškelti apskaitos prietaisų pastato išorėn, tai sodininkams papildomai kainavo po kelis šimtus litų.

Kalbėjo apie tai, kad neteisėtai perduoti elektros tinklai, pateikė dokumentus, kur aiškiai nurodyta, kaip turi būti parduota, tačiau SB dokumentai pardavimui nebuvo sutvarkyti. Jis rėmėsi dokumentais. Nekalbėjo, kad asfaltavimo metu buvo pasisavinti SB narių pinigai, tik pasakė, kad su sodininkais nederinta ir sumokėta per didelė suma ir pateikė konkrečius skaičius, turėjo dokumentus. Visi žino, kad nauji nariai turi įnešti po 200 Lt įnašus, tad iniciatyvinė grupė pasigedo 6400 Lt įnašų, buhalteriniai dokumentai jiems nebuvo savalaikiai pateikti. Tik teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad buvęs SB nutarimas, jog nerenkami įnašai iš giminių, paveldėtojų. J. J. buvo kreipęsis pas buhalterę, kad ši parodytų juos dominančius apskaitos dokumentus, tačiau ji sakė, kad pirmininkas F. D. uždraudė rodyti.

BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo...“. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2013). Šmeižimo atveju paprastai nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4/2011).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant atsakomybės pagal BK 154 straipsnį klausimą, svarbu nustatyti, ar kaltinamo asmens išsakyta kritika neperžengė leistinų ribų. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatas vienas pagrindinių visuomenės informavimo principų – padėti plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, suteikti galimybę visuomenės nariams susižinoti bendrojo intereso klausimais. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė ir laisvė reikšti įsitikinimus, skelbti informaciją, o Konstitucijos 28 straipsnyje nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis gina asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės, skleisti informaciją bei idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam. Įgyvendinant šias teises neturi būti pažeistos kito žmogaus teisės. Įstatymas apibrėžia asmens kritikos sąvoką – tai asmens ar jo veiklos nagrinėjimas ir vertinimas neįžeidžiant asmens garbės ir orumo, nepažeidžiant jo privataus gyvenimo, nesumenkinant dalykinės reputacijos (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

Sodininkų bendrijos „D.“ įstatuose (b. t. 2, 18 b. l.) nurodyta, kad bendrijos valdyba yra bendrijos valdymo organas, kurį renka visi bendrijos nariai. Valdyba atšaukiama taip pat Bendrijos narių susirinkimo sprendimu, kuris priimamas paprasta balsų dauguma. Bendrijos valdyba veikia pagal bendrijos narių susirinkimo patvirtintą darbo reglamentą, taigi bendrijos valdyba yra atskaitinga bendrijos nariams, todėl ji, bet kuriam bendrijos nariui pareikalavus turi pasiaiškinti dėl savo atliktų darbų, tuo labiau, kad valdyba valdo visų bendrijos narių sukauptas lėšas. Taigi, bendrijos valdybos narių veiksmai ir priimami sprendimai neabejotinai turi didelę reikšmę visiems bendrijos nariams, taigi ir toleruotinos kritikos ribos dėl jų yra platesnės.

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei bei žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją.

Iš bylos duomenų matyti, kad SB „D.“ pirmininko F. D. ir valdybos narių buvo kaltinamas P. B. tuo, kad 2012 m. rugsėjo 8 d. 14 val. sodininkų bendrijos „D.“ narių susirinkime, paskelbė pranešimą, kuriame nurodė, kad sodininkų bendrijos valdybos nariai F. D., I. Č., R. A., A. K. ir V. A. S., būdami sodininkų bendrijos valdybos nariais, pasisavino bendrijos lėšas, vykdė veiklą, kuri nešė bendrijai nuostolius. Jis nurodė, kad: į bendriją buvo priimti nauji nariai, jie privalėjo į bendriją įnešti 6400 litų, tačiau pinigai nebuvo įnešti, tai reiškia, kad valdyba, juos pasisavino; P. B. atkartojo šmeižtą, pateiktą Alytaus prokuratūrai dėl to, kad neteisėtai buvo parduoti elektros tinklai AB „RST“; asfaltavimo metu buvo prirašyta darbų ir taip pasisavinti sodų bendrijos narių pinigai.

Pažymėtina, jog P. B. neneigia, kad 2012-09-08 susirinkime perskaitė pranešimą, kurį ruošė kartu su kitais bendrijos nariais. Jis kartu su kitais bendrijos nariais ėmėsi iniciatyvos pakeisti pirmininką ir valdybos narius, nes buvo nepatenkinti šių neracionalia veikla sodininkų bendrijoje. Kaip nurodo nuteistasis, taip pat ir patys nukentėjusieji, prie šios iniciatyvos prisidėję ir J. J., Z. V. V., S. A. P., V. P..

Siekdama paviešinti valdybos darbo trūkumus, iniciatyvinė grupė 2012-09-08 14 val. sušaukė sodininkų bendrijos „D.“ narių neeilinį pakartotinį susirinkimą, pranešime nurodydami susirinkimo darbotvarkę. Susirinkime, P. B., būtent kaip iniciatyvinės grupės atstovas, perskaitė pranešimą, kuriame išsakė nepasitenkinimą valdybos darbu, atliekamu bendrijos valdymu, nurodė jų nustatytus trūkumus.

Kaip matyti iš kaltinimo ir bylos medžiagos, konfliktas tarp nukentėjusiųjų, kurie yra sodininkų bendrijos „D.“ valdybos nariai ir pirmininkas bei P. B., kilo dėl bendrijos narių vidaus nesutarimų įvairiais bendrijai aktualiais ūkiniais finansiniais klausimais. Sodininkų bendrijos nariai pasidalijo į dvi stovyklas, kurios palaikė skirtingus reikalavimus. Tą patvirtina ne tik apeliantas, bet ir patys nukentėjusieji, taip pat ir byloje apklausti liudytojai.

Pirmosios instancijos teismas P. B. pranešime išvardintus SB „D.“ bendrijos valdybos darbo trūkumus ir pažeidimus vertino kaip neatitinkančiomis tikrovės žiniomis, galinčiomis apšmeižti kitus asmenis. Tačiau pirmosios instancijos teismas neišdėstė objektyvių įrodymų, kuriais būtų pagrįstos konstatuotos faktinės aplinkybės, kad P. B. pranešime išdėstyti faktai yra melagingi, šmeižikiški ir žeminantys. Teismas apskritai rėmėsi tik nukentėjusiųjų ir jų pusę palaikančios bendrijos buhalterės parodymais, tačiau visiškai nevertino teisinančią pusę palaikančių asmenų paaiškinimų.

Apylinkės teismas, remdamasis bendrijos valdybos pateiktais dokumentais bei ilgamečio bendrovės revizoriaus J. B. paaiškinimu, kad tikrindamas bendrovės veiklą, jokių finansinių pažeidimų nerasdavo, padarė išvadą, kad P. B. išsakyti kaltinimai yra neteisingi, jie nepasitvirtino, nes visi nurodyti trūkumai yra nepagrįsti. Tačiau pastebėtina, kad SB „D.“ iškelti ūkinės-finansinės apskaitos trūkumai yra ginčo dalykas, kurį galima išspręsti tik nuodugniai įvertinus visus apskaitos dokumentus. O nesant tokio objektyvaus specialių žinių reikalaujančio įvertinimo nėra ir pakankamo pagrindo teigti, kad pranešime išdėstyti, abejones nuteistajam kėlę faktai, yra išgalvoti ir nepagrįsti. Juo labiau, kad P. B. tvirtino, kad visus pateiktus paskaičiavimus atliko remdamasis iš buhalterės gautais dokumentais. Tai patvirtinę ir liudytojai J. J., S. A. P..

Žemesnės instancijos teismas

2012-09-08 susirinkimo metu buvo didelis triukšmas, susirinkimas užtruko, kiti sodininkai išsakė įvairiausias nuomones bei priekaištus valdybai bei pirmininkui, tai pripažino visi apklaustieji. P. B. perskaitė pranešimą, paruoštą iniciatyvinės grupės, tai nebuvo jo vienintelio nuomonė.

Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų nukentėjusiųjų skunde nurodytus teiginius, kad P. B. apkaltino juos SB lėšų, pinigų pasisavinimu ar vagyste. Šios sąvokos išties susijusios su nusikalstamais veiksmais, bet tai buvo jau pačių nukentėjusiųjų vidiniai įsitikinimai, jų samprotavimų išvados.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog kaltinimas dėl atkartoto šmeižto, pateikto Alytaus prokuratūrai dėl neteisėto bendrijos elektros tinklų pardavimo AB „RST“, P. B. pasitvirtino. Juk pareiškimas Alytaus rajono apylinkės prokuratūrai buvo paduotas ne P. B., o SB „D.“ kolektyvo narių. Pranešimas teisėsaugos institucijoms apie asmens įsitikinimu padarytą nusikalstamą veiką, negali būti vertinamas kaip šmeižtas, kai asmuo sąžiningai klysta dėl informacijos teisingumo, yra įsitikinęs, kad ji teisinga. 2011-03-31 Alytaus rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. nebuvo padaryta veika, už kurią gresia griežčiausia – baudžiamoji atsakomybė, tačiau buvo konstatuota, kad bendrijos nariai, gindami savo galimai pažeistas teises, turi teisę teisės aktuose bei įstatymuose nustatyta tvarka reikalauti pašalinti pažeidimus. Taigi priešingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas, nutarime nebuvo paneigta, jog pareiškėjų teisės nebuvo pažeistos.

Sutiktina su apeliantu, kad pranešime iš viso nėra kalbama apie bendrijos elektros tinklų pardavimą AB RST.

Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad faktai, jog bendrijos narių susirinkime planuotas įgyti kompiuteris nebuvo įgytas, o buvo įgyta kito turto už beveik 7000 litų, pasitvirtino, todėl iš kaltinimo ši aplinkybė net buvo pašalintina.

Pažymėtina ir tai, jog vertinti ar tinkamai SB „D.“ buvo tvarkoma buhalterinė apskaita ir atliekamos ūkinės-finansinės operacijos nėra šios bylos dalykas.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad P. B. kaltinamas tuo, kad kaltino SB „D.“ valdybą pasisavinus bendrijos lėšas, tačiau nenurodė, kokie konkretūs šio pranešimo teiginiai tai įrodo. Apeliacinės instancijos teisme, atliekant įrodymų tyrimą, nukentėjusieji paaiškino, kad juos labiausiai įžeidė pranešime mesti kaltinimai, kad jie „vogė“, „pasisavino“ bendrijos pinigus, nesąžiningai atliko pareigas. Tačiau pastebėtina, kad byloje yra pateikti du pranešimo variantai – vienas nukentėjusiųjų, kitas nuteistojo, – ir jie skiriasi. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kuris pranešimo variantas yra autentiškas ir buvo perskaitytas susirinkime. Visgi tiek pateiktame nukentėjusiųjų su privataus kaltinimo skundu, tiek ir paties nuteistojo, nėra tiesioginių kaltinimų nei vienam valdybos nariui, nei asmeniškai, nei in corpore, „vogus“, „pasisavinus“ bendrijos lėšas. Nukentėjusieji pripažino, kad išvadas, jog yra kaltinami „vogę“ jie padarė patys iš pranešimo turinio bei pirmininko F. D. raginami.

Kad skaitant pranešimą nebuvo pavartoti tokie kaltinimai kaip „vogė“, „pasisavino“ nurodė ir kiti byloje apklausti liudytojai, tiek palaikantys nuteistojo, tiek ir nukentėjusiųjų pusę. Dauguma liudytojų, taip pat ir nukentėjusieji parodė, kad jokių įžeidžiančių, žeminančių frazių P. B. nevartojo. Tik kai kas iš susirinkimo dalyvių šaukė „vagys“, tačiau už tokius kitų asmenų posakius negali atsakyti P. B..

Iniciatyvinės grupės, t.y. kolektyviai ruoštame pranešime P. B. išsakė jų nuomonę, kad valdyba ir pirmininkas F. D. grubiai pažeisdami įstatymus ir vyriausybės nutarimus, vykdo sodininkams žalingą veiklą, dėl kurios jie patiria didelės materialinės žalos. Ne visada vykdė susirinkimų nutarimus, bendrijos turtą tvarkė ne pagal bendrijos susirinkime patvirtinta metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, tačiau kaip su savo nuosavybe. Pranešime išreikštas nepasitenkinimas valdybos priimtais sprendimais, įvykdytais darbais. Nurodyta, kad dėl neteisingų, nepagrįstų neteisėtų bendrijos valdymo organų nutarimų bendrija patyrė nuostolių. Sodininkai neturi galimybės susipažinti su bendrijos dokumentais, todėl bendrijos valdyba ir F. D. pažeidžia SBĮ nuostatas, o susirinkimo metu priimami neteisėti sprendimai, nustatomos nepagrįstos įmokos ir tiksliniai įnašai. Surinkti mokesčiai naudojami ne pagal susirinkimo patvirtintą paskirtį. Pranešimu buvo siūloma išrinkti naują valdybą, parenkant darbui išmanančius, sąžiningus, ginančius sodininkų interesus asmenis.

Pastebėtina, kad su P. B. pranešimu sutiko dalis bendrijos narių: R. V., P. Č., R. S., J. A. K., O. R., S. A. P., Z. V. V., J. J., V. P., P. S. pritarė pranešime išsakytiems teiginiams ir pareikšdami, kad valdybos darbas tikrai nebuvo visiškai tinkamas. Daug narių prieštaravo valdybos sumanymams, pinigų panaudojimui, įvestoms rinkliavoms, tai patvirtina ir sąrašai su daug surinktų parašų.

Liudytojai P. Č., R. S., J. A. K., O. R., A. P., V. P., P. S. nurodė, kad buhalterė bandė susirinkime pasiaiškinti dėl iškeltų trūkumų, pranešime nurodytų piniginių neatitikimų, tačiau nesugebėjo pateikti dokumentais pagrįstų duomenų.

Liudytojai D. K., J. A., V. Š., J. B., J. K. tvirtino priešingai ir nurodė, kad nesutiko su pranešime išdėstytais teiginiais, jų nuomone jie neatitiko tiesos, žeidė valdybos narius.

Iš nukentėjusiųjų parodymų, privataus skundo turinio darytina išvada, kad juos žeidė jų atžvilgiu išsakyta kritika, nepalankus darbo įvertinimas, abejonės ar tinkamai vykdo savo pareigas. Byloje pripažinto nukentėjusiuoju F. D. iniciatyva buvo paruoštas skundas privataus kaltinimo tvarka kelti baudžiamąją bylą, jo aktyvumo dėka skundą pasirašė kiti valdybos nariai, tai šie asmenys paaiškino apeliacinėje instancijoje nagrinėjant bylą. SB veiklai vadovaujantis F. D. atskleidė charakterio savybes, kad nėra pakantus kritikai bei kitokiai nuomonei.

Šiuo atveju pažymėtina, kad P. B., perskaitydamas susirinkime kolektyviai ruoštą pranešimą, nepaskleidė nepalankios informacijos apie nukentėjusiuosius kaip apie privačius asmenis, nevertino jų asmeninių savybių, nepareiškė, kad nukentėjusieji įvykdė nusikalstamą veiką. Pranešime buvo išreikštas nepasitenkinimas nukentėjusiųjų F. D., kaip valdybos pirmininko bei narių I. Č., R. A., A. K., V. A. S., kaip einančių bendrijos valdybos narių pareigas, organizavimo vykdymu. Dėl savo einamų pareigų sodininkų bendrijoje nukentėjusieji iš esmės turi tam tikrą viešųjų asmenų statusą, o tokių asmenų leidžiamos kritikos ribos yra platesnės, su jų garbe ir orumu potencialiai susijusi informacija turi viešąją reikšmę. Leidžiamos viešo asmens, veikiančio pagal savo viešus įgaliojimus, kritikos ribos yra platesnės negu privataus asmens, kadangi jie neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria nuodugniai kiekvieno savo žodžio bei darbo kontrolei.

Išties sutiktina su P. B. parodymais, kad SB valdybos sprendimas dėl iškėlimo elektros skaitiklių pastatų išorėn kiekvieno nario lėšomis buvo perteklinis ir nebūtinas, taip kaip ir gatvių asfaltavimas, dėl ko pagrįstai kiti nariai galėjo reikšti nepasitenkinimus.

P. B. paaiškino, kad jis nesiekė pažeminti, apšmeižti, užgauti valdybos narius, o tik iškelti susikaupusias problemas, apginti dalies sodininkų turtinius interesus. Dalis sodininkų nėra pakankamai turtingi, kad galėtų gausiai finansuoti vadovaujančio organo sprendimus. Atsižvelgtina ir į tai, kad pranešimą ruošė ne vien tik P. B.. Liudytojas S. A. P., kuris taip pat buvo iniciatyvinės grupės narys, parodęs, kad jis buvo surinkęs daug informacijos ir Vyriausybės nutarimų, kurių pagrindu P. B. ir parengė pranešimą. J. J. parodęs, kad jis buvo iniciatyvinės grupės narys, o pranešime išdėstyti teiginiai buvo teisingi, jis pats matė dokumentus, nes juos paėmė iš buhalterijos. Kadangi pirmininkas F. D. nedavė visų dokumentų, buvo padaryta išvada, kad kažkas daroma netinkamai. Iš buhalterės gautus dokumentus jis perdavė P. B., jais remiantis, iniciatyvinė grupė rengė pranešimą. V. P. tvirtino, kad bendrijoje yra įprasta neteikti informacijos. Taigi, P. B. kartu su kitais nariais ruošdamas pranešimą susirinkimui išsakė ne vien tik savo įsitikinimus, bet ir kitų iniciatyvinės grupės narių susidarytą nuomonę apie valdybos vykdomą veiklą.

Toks viešas bendrijos narių susirinkime išsakytas nepasitenkinimas valdybos darbu negali būti traktuojamas niekaip kitaip, tik kaip jos kritika, kurią turėjo teisę pareikšti bet kuris bendrijos narys. Perskaitytame pranešime siekiama ne paniekinti ir pažeminti nukentėjusiuosius, bet išreiškiamas iniciatyvinės grupės, kurios vardu pasisakė P. B., kritika visai valdybai dėl, jų manymu, netinkamai vykdomų pareigų, siekiama paviešinti ir išspręsti susikaupusias problemas. Kritika valdybos narių atžvilgiu buvo išsakyta konstruktyviai ir korektiškai, nevartojant jokių grubių išsireiškimų, išgalvotų kaltinimų, žeminančių frazių. P. B. neslepia, kad jis ir iniciatyvinė grupė siekė vieno tikslo – kad būtų išrinkta nauja valdyba. Rinkti ir būti renkamam į bendrijos valdybą yra kiekvieno bendrijos nario teisė, taigi oponuojančios pusės išsakyta valdybos darbo metodų kritika, siekiant tokio tikslo, nėra nusikalstama.

Nukentėjusieji parodė, kad dėl padaryto pranešimo apie juos buvo susidaryta nepalanki nuomonė, buvo pakirstas pasitikėjimas jais, kaip valdybos nariais, tačiau tai nėra vien tik perskaityto pranešimo pasekmė. Liudytoja D. K. teismo posėdyje (I b. t., 87 b. l.) parodė, kad konfliktas tęsiasi jau 4 metai, kai kurie nariai: P., P., J., B. nori pakeisti valdybos pirmininką. Dalies liudytojų parodymai taip pat patvirtino, kad jie abejoja valdybos narių tinkamumu atlikti einamas pareigas, sutinka, kad galėjo būti padaryta pažeidimų, kad trūksta informacijos apie vykdomą veiklą. Taigi, bendrijoje jau seniai yra susidariusius priešingos bendrijos narių nuomonės apie valdybos narių darbą, nepasitikėjimas ja buvo išplitęs, todėl P. B. perskaitytame pranešime išsakydamas pastabas dėl atliekamo darbo, realizavo ne vien tik savo interesą, bet stengėsi užtikrinti nemažos grupės asmenų lūkesčius, išsiaiškinti bendrijoje kilusius nesklandumus. Be to, kaip nurodė liudytojai, buhalterė D. K. pranešime išdėstytų faktų įtikinamai, pasiremiant dokumentais, negalėjo paneigti.

Tiek P. B., tiek ir F. D., I. Č., R. A., A. K. ir V. A. S. turi lygias teises išreikšti motyvuotą kritiką dėl vieni kitų vykdomos visuomeninės veiklos, tačiau nukentėjusiųjų nepripažinimas oponentų nuomonės, kitų bendrijos narių abejonių sureikšminimas ir kritikos dėl atliekamų pareigų nesupratimas, negali būti traktuojamas kaip baudžiamąją atsakomybę užtraukianti veika.

Teisėjų kolegijos vertinimu, P. B., liudytojų, pačių nukentėjusiųjų, parodymai, kita byloje surinkta medžiaga tik patvirtino P. B. ir nukentėjusiųjų abipusį nepasitenkinimą vieni kitų vykdoma visuomenine veikla sodininkų bendrijoje „D.“, dėl ko tarp jų ir susiklostė konfliktiški santykiai, tačiau vidinių sodininkų bendrijos nesutarimų, konfliktų, kitų bendrijoje kilusių problemų sprendimas baudžiamosios teisės priemonėmis negali būti toleruojamas ir vertinamas kaip pagrįsta bei proporcinga priemonė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra išaiškinta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).“

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (Kasacinės nutartys 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011). O šiuo atveju tarp ginčo šalių susiklostę teisiniai santykiai gali būti sprendžiami ir kitos teisės šakos, pvz. civilinės teisės, nustatytomis priemonėmis.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Konstitucinio Teismo doktrinoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotomis nuostatomis, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo P. B. apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo nuteistasis išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti BK 154 str. 1 d. nurodytų nusikaltimų požymių.

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį BPK 303 str. 5 d. 1 d. pagrindu – kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), taip garantuojant nukentėjusiesiems teisę ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka.

P. B. apeliaciniame skunde prašė priteisti jo turėtas išlaidas, patirtas dėl gynėjo teisinės pagalbos apylinkės teisme, o apeliacinės instancijos teisme dar pareiškė prašymą priteisti ir išlaidas, patirtas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo.

BPK 105 str. 6 d. numato, kad tuo atveju kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Taigi, įstatymas leidžia tam tikrą atsakomybę už proceso eigą ir/ar rezultatus pritaikyti nukentėjusiajam, iš jo gali būti priteisiamos visos ar dalis proceso išlaidų.

Nagrinėjamu atveju procesas buvo pradėtas pagal F. D., I. Č., R. A., A. K., V. A. S. privataus kaltinimo skundą kaltinant P. B. nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d. padarymu. Nepasitvirtinus skunde pareikštiems kaltinimams ir P. B. išteisinus, atitinkamai naikinamas 200 Lt priteisimas F. D. šio turėtų advokato atstovavimo išlaidų bei teismas privalo išspręsti P. B. patirtų procesinių išlaidų atlyginimo klausimą. P. B. savo reikalavimą grindžia pinigų mokėjimo kvitais, iš kurių matyti, kad už teisines paslaugas – gynybą, dokumentų surašymą, patarimus ir kitas teisines paslaugas advokatams pirmosios instancijos teisme jis sumokėjo 1100 Lt (t. 2, b. l. 3-5) bei 1000 Lt (t. 3, b. l. 86) apeliacinės instancijos teisme.

Įvertinus šios bylos medžiagos sudėtingumą, apimtį, atsižvelgus į tai, jog P. B. turėjo gintis nuo penkių nukentėjusiųjų kaltinimų, kurie nepasitvirtino, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko pakankamai ilgą laiką – nuo 2012-12-21 iki 2014-01-28, taip pat nuteistasis turėjo rašyti apeliacinį skundą, kuris patenkinamas visiškai, apeliacinėje instancijoje buvo atliekamas įrodymų tyrimas, vyko du teismo posėdžiai, kurių metu jis buvo ginamas advokatės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad P. B. prašoma priteisti bendra 2100 litų suma yra teisinga, proporcinga pareikštų kaltinimų sunkumui, bylos apimčiai, teismo posėdžių apylinkės ir apygardos teismuose kiekiui ir trukmei, todėl išteisintojo patirtos išlaidos už advokato pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos iš F. D., I. Č., R. A., A. K. ir V. A. S..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., 331 str.,

nusprendė:

Nuteistojo P. B. apeliacinį skundą tenkinti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį: P. B. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 154 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, BPK 303 str. 5 d. 1 p.

F. D., I. Č., R. A., A. K. ir V. A. S. pareikštus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., palikti nenagrinėtus.

Priteisti iš F. D., I. Č., R. A., A. K., V. A. S. po 420 Lt (keturi šimtai dvidešimt litų) P. B. naudai, patirtas proceso išlaidas, nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas GrigaravičiusTeisėjai Jūratė JakubonienėRimas Švirinas