Kauno apygardos teismo nuosprendis

Nuteistasis P. B., nesutikdamas su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, prašo jį panaikinti ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalies, išteisinti, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti, palikti nenagrinėtus bei priteisti iš F. D., I. Č., A. K., V. A. S., R. A. apelianto patirtas proceso išlaidas.

Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo nuosprendis turi būti įtikinamas ir nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, skundžiamas nuosprendis tokių reikalavimų neatitinka. Teismas ignoravo pateiktus byloje jo kaltę paneigiančius įrodymus, nepagrįstai atmesdamas ir savaip traktuodamas, turėdamas tikslą bet kokiu būdu pagrįsti kaltinimą.

Visi nukentėjusieji pripažino, kad susirinkime apelianto perskaitytame pranešime tokių teiginių: kaip „vogė“, įžeidžiančių žodžių nebuvo. Nukentėjusieji supratę kaip šmeižtą tai, kad teigta apie neįneštus į kasą naujai įstojusių narių mokesčius, tai, kad kalbėta apie grubius įstatymo pažeidimus, prirašymo darbus, padarytą žalą elektros ūkiui. Nukentėjusieji nurodė, jog susirinkimo metu jis elgėsi tinkamai, jų neįžeidinėjo, bet, jų nuomone, pats susirinkimas ir jo sušaukimas buvo neteisėtas ir tai juos žeidė.

Liudytojai R. V., P. Č., R. S., J. K., O. R., S. P., Z. V., J. J., V. P., P. S. teisme parodė, kad, jų nuomone, perskaitytas pranešimas teisingas, jokių kaltinimų nukentėjusiems – sodininkų bendrijos valdybos nariams lėšų pasisavinimu, apvaginimu nebuvo. Minėti liudytojai nurodė, kad nemaža dalis bendrijos narių nepatenkinti valdybos darbu, jos uždarumu, informacijos apie ūkinę finansinę veiklą neteikimu. Jų nuomone, pranešime teisingai buvo keliami klausimai dėl elektros tinklų perdavimo, gatvių asfaltavimo, materialinių vertybių įsigijimo, buvo keliamas klausimas dėl nepasitikėjimo valdyba. Teisme apklaustų liudytojų nuomone, pranešime keliamos valdybos narių darbo problemos pagrįstos ir paremtos pranešime nurodytais faktais.

Pranešimas ruoštas ne jo vieno, o bendrijos narių sukurtos iniciatyvinės grupės, kurios tikslas buvo ginti bendrijos narių viešą interesą, išaiškinant ir paviešinant faktus apie valdybos narių veiklą. SB „D.“ nariai negalėjo ginti bendrijos ir savo kaip bendrijos narių turtinių interesų kitaip, kaip tik paviešindami turimą informaciją bei abejodami nukentėjusiųjų (valdybos narių) vykdomos su bendrija susijusios finansinės veiklos skaidrumu, kadangi dalis informacijos buvo slepiama nuo bendrijos narių ir dėl to kilo įvairios interpretacijos. Apeliantas susirinkime tik perskaitė iniciatyvinės grupės pranešimą. Nei vienas iš pranešime nurodytų faktų nėra nukreiptas ir negali būti traktuojamas kaip žeidžiantis asmeniškai nukentėjusiuosius kaip fizinius privačius asmenis, o yra susijęs tik su vykdoma jų, kaip bendrijos valdybos narių, vieša veikla.

Apeliantas pažymi, kad bendrijos nariai ir jis, kaip jiems atstovaujantis, turėjo pagrindą kelti abejones dėl valdybos (nukentėjusiųjų) vykdomos finansinės veiklos skaidrumo, nes tai fiksuota pateikiamuose dokumentuose:

SB „D.“ narių 2012 m. kovo 25 d. pakartotinio ataskaitinio susirinkimo protokolo Nr. 33 4.3.5. punkte patvirtintas stojamasis nario mokestis 200 Lt., 9-me šio protokolo punkte nurodyti priimti į sodininkų bendrijos „D.“ narius 32 asmenys, todėl turėjo būti gauti 6400 Lt nario mokesčių. Todėl apelianto pranešimo teiginys, jog „2012 m. sąmatoje nėra apskaityta pajamos 6400 Lt, kurie gauti už naujų bendrijos narių priėmimą į SB „D." (priimta 32 nariai x 200=6400 Lt), yra teisingas ir negali būti laikomas šmeižtu. Buhalteriniai dokumentai, kuriais remiasi nuosprendyje teismas, buvo pateikti ne bendrijos nariams, o tik teismo posėdyje, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Kiek pinigų surinkta ir kokiems tikslams jie panaudoti susirinkimo dienai – 2012 m. rugsėjo 8-tai – nei apeliantas, nei kiti bendrijos nariai informacijos neturėjo, todėl padarytos loginės išvados negalima traktuoti kaip neteisingų duomenų skleidimo ir šmeižto, o tik kaip savo nuomonės išreiškimu.Nesutinkama ir su teismo išvada, jog pasitvirtino kaltinimas dėl atkartoto šmeižto, pateikto Alytaus prokuratūrai dėl neteisėto bendrijos elektros tinklų pardavimo AB „RST“, nes jis į Alytaus prokuratūrą su pareiškimu nesikreipė.

Iš susirinkime perskaityto pranešimo matyti, kad apie neteisėtą bendrijos elektros tinklų pardavimą AB RST jis apskritai nekalbėjo (2 t., b. l. 6-8). Apeliantas pranešime nurodė, jog bendrijos valdyba, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiasis teismo 2006 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2006, ir pateikė pasiūlymą balsuoti susirinkimui: nevykdantiems elektros energijos apskaitų išnešimo nutraukti elektros energijos tiekimą. Šio nutarimo bendrijos valdyba neatsisakė ir po ūkio ir energetikos ministerijos išaiškinimo, kad jokie veikiantys teisės aktai nenustato pareigos sodininkams savo lėšomis išnešti apskaitas. Dėl šių neteisėtų bendrijos valdymo organo nutarimų bendrijos elektros vartotojai patyrė materialinę žalą (apie 200-300 Lt). Šią žalą patvirtina 2008-07-09 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas ir 2008-11-27 Kauno apygardos teismo nutartis, kuriais buvo pripažinti neteisėtais sodininkų bendrijos pirmininko F. D. veiksmai dėl apskaitos prietaisų neišnešimo ir elektros energijos tiekimo nutraukimo sodininkei V. Š.. Remiantis LR ūkio ministerijos išaiškinimu, tuo atveju, kai sodininkai savo lėšomis išneša elektros apskaitas, šios investicijos turi būti įvertintos, išperkant sodininkų elektros ūkį, kadangi jos didina išperkamo objekto vertę, tačiau bendrijos pirmininkas, derindamas objekto kainą, šio klausimo nekėlė, ir neturėdamas turto vertintojų akto dėl kainos nustatymo, pardavė elektros ūkį už 50.000 Lt. Dėl to buvo prarasta galimybė ir teisė sugrąžinti sodininkams prarastas lėšas už apskaitų išnešimą iš pastatų. Taigi, dėl elektros tinklų perdavimo apeliantas jokių neteisingų žinių neviešino, o savo pranešime vadovavosi dokumentais, pateiktais byloje (1 t., b. l. 46, 47, 48-49, 50, 51-54, 55-58). Jokio šmeižto, pateikto Alytaus prokuratūrai dėl neteisėto bendrijos elektros tinklų pardavimo AB RST neatkartojo ir toks kaltinimas jam yra nepagrįstas.

3. Pranešime nėra ir teiginių, kad asfaltavimo metu buvo prirašyta darbų ir taip pasisavinti sodų bendrijos narių pinigai. Kaip matyti iš teismui pateikto 2010-03-21 SB susirinkimo protokolo, bendrijos narių susirinkimas gatvių asfaltavimui patvirtino 86 600 Lt sumą, o apmokėta už šiuos darbus faktiškai buvo 110 357 Lt. Bendrijos valdyba (nukentėjusieji) neturėjo teisės išleisti asfaltavimo darbams didesnės pinigų sumos nei patvirtino bendrijos susirinkimas. 2010 m. liepos 2 d. buvo priimtas SBĮ pakeitimas, pagal kurį sodininkų vidaus kelius privalo perimti ir tvarkyti savivaldybių administracijos. Bendrijos valdyba nesiėmė jokių priemonių, kad šis įstatymas būtų vykdomas, asfaltavimo darbams apmokėti buvo panaudotos ir sodininkų permokos elektros pastočių rekonstrukcijai, kurios turėjo būti grąžintos jas permokėjusiems sodininkams. 2011 metais sumokėta 3362 Lt Šimelionio IĮ už asfaltbetonio atvežimą, tai patvirtinančių dokumentų nepateikta. 2012-05-12 SB „D.“ neeiliniame bendrijos narių susirinkime vėl nutarta pilnai asfaltuoti (duomenys neskelbtini) gatves ir, tik iniciatyvinei grupei pradėjus rinkti sodininkų parašus dėl nepasitikėjimo pareiškimo bendrijos valdybai ir jos atstatydinimo, bendrijos valdyba priėmė nutarimą nutraukti įnašų rinkimą ir laikinai stabdyti asfaltavimo darbų planus. Kadangi buvo daromi asfaltavimo darbų pažeidimai, todėl apeliantas pareiškė, kad būtina detaliai patikrinti atliktus darbus, kas iki tol nebuvo daroma.

Pareikštos abejonės dėl atliktų asfaltavimo darbų bei jų patikrinimo negali būti laikomos kaip tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Perskaitytame pranešime nėra jokių teiginių apie bendrijos lėšų pasisavinimą, ir teismas nuosprendyje nenurodė, kokie konkretūs šio pranešimo teiginiai rodo, kad apeliantas tvirtina, jog nukentėjusieji pasisavino sodininkų bendrijos lėšas. Visi pranešime įvardinti bendrijos valdybos ir jos pirmininko neteisėti veiksmai yra pagrįsti, įstatymų nuostatomis, teismų sprendimais, Lietuvos Respublikos Ūkio ir Energetikos ministerijų raštais-atsakymais į paklausimus, kitais norminiais aktais.

Nuosprendžio motyvuojamoje dalyje teismas vertino ne nuosprendžio nustatomoje dalyje nurodytas aplinkybes, o pasisako dėl nesusijusių su kaltinimu teiginių vertinimu ir kaip būtent šiuos teiginius suprato nukentėjusieji. Nuosprendyje vertinami nukentėjusiųjų pasisakymai, kurie nėra susiję su kaltinimu, todėl akivaizdu, kad teismas išėjo už kaltinimo ribų, vertino bei padarė išvadas, jog jis yra kaltas dėl teiginių, nesusijusių su pateiktais kaltinimais.

Skunde nurodoma, kad atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo veikia tiesiogine tyčia. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas, darydamas pranešimą susirinkime, ne tik nepaskleidė melagingos informacijos, o, remdamasis konkrečiais faktais, patvirtintais byloje pateiktais dokumentais, pateikė informaciją apie padarytus nukentėjusiųjų pažeidimus, valdant ir tvarkant bendrovės turtą, pateikdamas ir nurodydamas kokius konkrečius teisės aktus jie pažeidė, tačiau teismas nuosprendyje šių duomenų ne tik neįvertino, bet ir nežinia kuo remiantis pripažino neatitinkančiais tikrovės ir šmeižikiškais. Teismas nuosprendyje nenurodė kuo pasireiškė šio nusikaltimo subjektyvieji požymiai – tyčia.

Kaip pirmininkas ir kiti valdybos nariai jaučiasi apšmeižti.

Nukentėjusioji civilinė ieškovė I. Č. paaiškino, kad 2012-09-08 buvo SB susirinkime, kuriame jos atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai, P. B. perskaitė viešai savo pranešimą, paskleidė tikrovės neatitinančias žinias. Jokio audito nebuvo. P. B. tiesiogiai nesakė, kad valdyba „pasisavino“, bet nukentėjusieji taip suprato iš pranešimo. Iš P. B. nepaėmė pranešimą, kurį šis perskaitė, vieną pranešimo egzempliorių gavo iš pirmininko, šis sakė gavęs iš sodininkų.

Nukentėjusysis civilinis ieškovas R. A. paaiškino, kad 2012-09-08 susirinkimo metu P. B. viešai perskaitė pranešimą, bet pranešimo valdybai nedavė, pats paraidžiui pranešimo netikrino, klausėsi. P. B. pasakė, kad valdyba pasisavino narių pinigus. P. B. apšmeižė sakydamas, kad sodininkų bendrijos valdyba ignoruoja įstatymų nuostatas, su SB lėšomis tvarkėsi kaip su savo nuosavybe. P. B. atstovavo iniciatyvinei grupei, kurią sudarė nariai V., J.. AB „D.“ pirmininkas kviečia valdybos narius, kai reikalingas valdybos sprendimas. Žodžio „vagis“ P. B. nesakė, tai sakė kiti. Buhalterė kalbėjo, kad pas ją kiti nariai nesikreipė, norėdami sužinoti kur panaudoti bendrijos pinigai.

Nukentėjusysis civilinis ieškovas A. K. paaiškino, kad SB narys yra nuo įkūrimo, valdybos narys jau 6 metai. P. B. nebuvo SB pirmininku, valdybos nariu. 2012 metų pavasarį susikūrė prieštaraujančiųjų iniciatyvinė grupė, šie nenorėjo mokėti daugiau pinigų gerbūvio darbams, nepasitikėjo valdybos veiklos skaidrumu. 2012-09-08 SB narių susirinkimą sušaukė P. B. su iniciatyvine grupe, su valdyba nebuvo suderinta susirinkimo data, laikas. Valdybos nariai žinojo šio susirinkimo tikslą, kad prieštaravo kiti dėl kelių asfaltavimo, norėjo pirmininko F. D. atstatydinimo. Susirinkime dalyvavo dvi susipriešinusios narių stovyklos, buvo didžiulis triukšmas, darytame garso įraše nieko neįmanoma suprasti. Netvirtina, kad P. B. būtų sakęs, jog valdybos nariai „pasisavino“ pinigus, ar „vagis“. P. B. kalbėjo, kad pirmininkas ir valdyba „grubiai pažeisdami įstatymus, padarė didelę žalą“, kalbėjo apie neįneštus pinigus, kad įranga nenupirkta, jog nupirkta žoliapjove neaišku kas naudojasi, kad smarkiai pakenkta sodininkams, per pigiai parduotas elektros ūkis, priekaištavo, kad nebuvo iškviesta vertintojų grupė, kad negrąžino išleistų pinigų. P. B. sakė, kad „tvarkosi kaip savo ūkyje“, reiškė priekaištus dėl netinkamos veiklos, kad pirmininku F. D. negali būti. Kiti sodininkai suprato, kad viskas blogai.

Nukentėjusysis V. A. S. paaiškino, kad SB narys apie 10 metų, valdybos narys 3 metai. 2012-09-08 dalyvavo susirinkime, girdėjo kaip P. B. kalbėjo, jog valdyba vykdė nuostolingą veiklą, kad dingę pinigai, tai pats supratęs kaip kaltinimą lėšų pasisavinimu. Iniciatyvinė grupė, kurioje aktyviausiai reiškėsi J. J., Z.V. V., P. B., siekė, kad būtų išrinktas kitas pirmininkas, šie agituodavo kitus sodininkus, kad nerinkti daugiau pinigų. Apie 100-200 sodininkų prieštaravo gatvių asfaltavimui. Tik SB pirmininkas gauna atlyginimą.

Nuteistasis P. B. paaiškino, kad su pareikštu kaltinimu nesutinka. Nebuvo tikslo apšmeižti F. D. ar valdybos narius, jis nieko neapšmeižęs, tik išsakęs prieštaraujančią nuomonę. SB narys jau 34 metai, niekada nebuvo valdybos nariu ar pirmininku, savo kandidatūros nebuvo iškėlęs. Sodininkų bendrijoje 852 nariai, dauguma narių pensinio amžiaus, jų pajamos nedidelės, todėl šie ir pats prieštaravo dėl 300 Lt rinkliavos gatvių asfaltavimui. Paaiškino, kad pirmesniame susirinkime buvo nutarta neasfaltuoti gatves, bet pirmininkas sušaukė valdybos neeilinį susirinkimą bei nusprendė asfaltuoti. Buvo pareikštas pirmininkui nepasitenkinimas, 137 nariai pasirašė, kad laikinai atidėtų pinigų rinkimą, asfaltavimą, nes bendrijos keliai priklauso ne bendrijai, Vyriausybė buvo įpareigojusi kelius perduoti rajono Savivaldybei tvarkyti. Bandė įteikti pirmininkui F. D. sodininkų prašymą su 137 parašais, kad laikinai sustabdyti pinigų rinkimą, bet į tai nebuvo atsižvelgta, tarsi ne laiku pateikta. Buvo surinkę 257 parašus, kad šaukti susirinkimą dėl kelių neasfaltavimo, dėl valdybos atstatydinimo. Valdyba buvo sakiusi, kad nešauks susirinkimo, kad patys priims nutarimą. Į valdybą kreipėsi iniciatyvinė grupė – pats, taip pat Z.V. V., J. J., jų pasitarimuose dalyvaudavo apie 15-16 aktyvesnių sodininkų, jie prieštaravo pirmininko sprendimams, nes šis rinkdavo per daug pinigų ir kiti nežinodavo kur pinigai panaudojami. Pats asmeniškai nesikreipė ir neskundė Alytaus prokuratūrai SB valdybos, pirmininko veiklos.

2012-09-08 susirinkimas užtruko, dalyvavo 128 nariai, jis kitų buvo išrinktas primininku, todėl perskaitė iniciatyvinės grupės paruoštą pranešimą, buvo išrinkta ir nauja valdyba. Pranešimą apie neeilinį susirinkimą surašė trise – pats, taip pat Z.V. V., J. J.. Prie pareiškėjų skundo pridėtas pranešimas (t. 1 b. l. 5-7) nėra tas pranešimas, kurį perskaitė susirinkime, pranešimas net nepasirašytas. Tekstas skiriasi nuo pranešimo, kurį perskaitė susirinkime. Pranešimo tekstas buvo tobulinamas, iniciatyvinės grupės aptarinėjamas. Susirinkime perskaitė grupės ruoštą pranešimą, kurį tąkart pateikęs naujai valdybai bei paskui teismui (t. 2 b. l. 6-8).

Susirinkime nesakė, kad valdybos nariai pasisavino lėšas. Jis tik sakė, kad padaryti nuostoliai, kalbėjo apie elektros tinklų pardavimą, kaip turi vykti pardavimai. Yra duomenys, kad SB „D.“ nariai patyrė nuostolių dėl valdymo organų veiklos, kad neprivalo sodininkai mokėti, jei nesutinka. Buvo nurodytos LAT rekomendacijos, kokius darbus sodininkai neprivalo atlikti, kad negalima priverstinai atjunginėti elektros perdavimo, kad nereikia patiems iškelti apskaitos prietaisų pastato išorėn, tai sodininkams papildomai kainavo po kelis šimtus litų.

Kalbėjo apie tai, kad neteisėtai perduoti elektros tinklai, pateikė dokumentus, kur aiškiai nurodyta, kaip turi būti parduota, tačiau SB dokumentai pardavimui nebuvo sutvarkyti. Jis rėmėsi dokumentais. Nekalbėjo, kad asfaltavimo metu buvo pasisavinti SB narių pinigai, tik pasakė, kad su sodininkais nederinta ir sumokėta per didelė suma ir pateikė konkrečius skaičius, turėjo dokumentus. Visi žino, kad nauji nariai turi įnešti po 200 Lt įnašus, tad iniciatyvinė grupė pasigedo 6400 Lt įnašų, buhalteriniai dokumentai jiems nebuvo savalaikiai pateikti. Tik teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad buvęs SB nutarimas, jog nerenkami įnašai iš giminių, paveldėtojų. J. J. buvo kreipęsis pas buhalterę, kad ši parodytų juos dominančius apskaitos dokumentus, tačiau ji sakė, kad pirmininkas F. D. uždraudė rodyti.

BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo...“. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2013). Šmeižimo atveju paprastai nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant atsakomybės pagal BK 154 straipsnį klausimą, svarbu nustatyti, ar kaltinamo asmens išsakyta kritika neperžengė leistinų ribų. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatas vienas pagrindinių visuomenės informavimo principų – padėti plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, suteikti galimybę visuomenės nariams susižinoti bendrojo intereso klausimais. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė ir laisvė reikšti įsitikinimus, skelbti informaciją, o Konstitucijos 28 straipsnyje nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis gina asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės, skleisti informaciją bei idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam. Įgyvendinant šias teises neturi būti pažeistos kito žmogaus teisės. Įstatymas apibrėžia asmens kritikos sąvoką – tai asmens ar jo veiklos nagrinėjimas ir vertinimas neįžeidžiant asmens garbės ir orumo, nepažeidžiant jo privataus gyvenimo, nesumenkinant dalykinės reputacijos (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

Sodininkų bendrijos „D.“ įstatuose (b. t. 2, 18 b. l.) nurodyta, kad bendrijos valdyba yra bendrijos valdymo organas, kurį renka visi bendrijos nariai. Valdyba atšaukiama taip pat Bendrijos narių susirinkimo sprendimu, kuris priimamas paprasta balsų dauguma. Bendrijos valdyba veikia pagal bendrijos narių susirinkimo patvirtintą darbo reglamentą, taigi bendrijos valdyba yra atskaitinga bendrijos nariams, todėl ji, bet kuriam bendrijos nariui pareikalavus turi pasiaiškinti dėl savo atliktų darbų, tuo labiau, kad valdyba valdo visų bendrijos narių sukauptas lėšas. Taigi, bendrijos valdybos narių veiksmai ir priimami sprendimai neabejotinai turi didelę reikšmę visiems bendrijos nariams, taigi ir toleruotinos kritikos ribos dėl jų yra platesnės.

Iš bylos duomenų matyti, kad SB „D.“ pirmininko F. D. ir valdybos narių buvo kaltinamas P. B. tuo, kad 2012 m. rugsėjo 8 d. 14 val. sodininkų bendrijos „D.“ narių susirinkime, paskelbė pranešimą, kuriame nurodė, kad sodininkų bendrijos valdybos nariai F. D., I. Č., R. A., A. K. ir V. A. S., būdami sodininkų bendrijos valdybos nariais, pasisavino bendrijos lėšas, vykdė veiklą, kuri nešė bendrijai nuostolius. Jis nurodė, kad: į bendriją buvo priimti nauji nariai, jie privalėjo į bendriją įnešti 6400 litų, tačiau pinigai nebuvo įnešti, tai reiškia, kad valdyba, juos pasisavino; P. B. atkartojo šmeižtą, pateiktą Alytaus prokuratūrai dėl to, kad neteisėtai buvo parduoti elektros tinklai AB „RST“; asfaltavimo metu buvo prirašyta darbų ir taip pasisavinti sodų bendrijos narių pinigai.

Pažymėtina, jog P. B. neneigia, kad 2012-09-08 susirinkime perskaitė pranešimą, kurį ruošė kartu su kitais bendrijos nariais. Jis kartu su kitais bendrijos nariais ėmėsi iniciatyvos pakeisti pirmininką ir valdybos narius, nes buvo nepatenkinti šių neracionalia veikla sodininkų bendrijoje. Kaip nurodo nuteistasis, taip pat ir patys nukentėjusieji, prie šios iniciatyvos prisidėję ir J. J., Z. V. V., S. A. P., V. P..

Siekdama paviešinti valdybos darbo trūkumus, iniciatyvinė grupė 2012-09-08 14 val. sušaukė sodininkų bendrijos „D.“ narių neeilinį pakartotinį susirinkimą, pranešime nurodydami susirinkimo darbotvarkę. Susirinkime, P. B., būtent kaip iniciatyvinės grupės atstovas, perskaitė pranešimą, kuriame išsakė nepasitenkinimą valdybos darbu, atliekamu bendrijos valdymu, nurodė jų nustatytus trūkumus.

Liudytojai D. K., J. A., V. Š., J. B., J. K. tvirtino priešingai ir nurodė, kad nesutiko su pranešime išdėstytais teiginiais, jų nuomone jie neatitiko tiesos, žeidė valdybos narius.