Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. M. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1794-233-2017 dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovui M. M., institucija, teikianti išvadą byloje, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė S. A. prašė nustatyti N. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystę ir pripažinti, kad atsakovas M. M. yra jos tėvas; nustačius N. A. tėvystę jai suteikti M. pavardę; priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai N. A. periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus sumokant už einamą mėnesį iki einamo mėnesio dvidešimt penktos dienos bei išlaikymo įsiskolinimą 600 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 6d.; pavesti jai tvarkyti uzufrukto teise N. A. turtą iki jos pilnametystės.Nurodė, kad 2016 metais susipažino ir pradėjo draugauti su M. M., vėliau abu persikėlė į Uteną gyventi ir dirbti. 2016 m. rugpjūčio mėnesį buvo pradėtas vaikas, kurio abu norėjo. Tačiau ketvirtame nėštumo mėnesyje viskas pasikeitė, atsakovas paliko ieškovę ir pradėjo gyventi su ankstesne pažįstama. (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą N. A., apie tai pranešė atsakovui, buvo atlikta DNR ekspertizė, tačiau ji nežino kokie buvo ekspertizės rezultatai, nes juos pasiėmė atsakovas. Atsakovas pas notarą neatvyko, tėvystės nepripažino ir jokio išlaikymo neteikė.Nurodo, kad jos turtinė padėtis sunki, šiuo metu nedirba ir darbinių pajamų neturi. Socialinės paramos ir sveikatos skyrius moka 45,49 Eur socialinę pašalpą ir 53,57 Eur išmoką vaikui. Gyvena viena ir dar augina nepilnametį sūnų E. V., kurio tėvas priteisto išlaikymo nemoka. Mano, kad dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 250-300 Eur ir atsakovas turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas M. M. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir ieškovės reikalavimą dėl N. A. pavardės pagal tėvą „M.“ atmesti, sumažinti iš atsakovo M. M. priteisto dukrai N. A. išlaikymą, priteisiant iš atsakovo išlaikymą dukrai N. A. periodinėmis išmokomis po 80 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-09-11 iki jos pilnametystės, pinigus sumokant už kiekvieną einamą mėnesį iki kiekvieno einamo paskutinės dienos bei priteisiant iš atsakovo M. M. dukrai N. A. išlaikymo įsiskolinimą 266,67 Eur už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-09-10.Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai pakeitė vaiko pavardę į „M.“. Pažymi, jog dabartinė vaiko pavardė „A.“ yra aiški, neturi neigiamų sąsajų, su ieškove vaikas gyvena jau daugiau nei pusę metų. Vaiko pavardės suteikimo nuostatas reglamentuoja Civilinio kodekso 3.167 straipsnis, kurio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardės skirtingos. vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria — teismo nutartimi. Ieškovė vaikui gimus suteikė savo pavardę ir tam atsakovas neprieštarauja. Šalių dukra gimė šalims nesant santuokoje, todėl, registruojant gimimą, vaikui buvo suteikta motinos pavardė. Motinos pavardė nėra keičiama, todėl tėvystės nustatymo teismine tvarka faktas taip pat nesudaro pagrindo pakeisti vaiko pavardę. Teismo argumentai, kad nustačius vaiko kilmę iš tėvo turi būti suteikiama jo pavardė yra niekuo nepagrįsti, kadangi jokiuose teisės aktuose nėra numatyta tėvo pavardės skyrimo pirmenybiškumas, o pavardės pakeitimas niekaip šiuo atveju negali būti siejamas su vaiko interesų gynimu. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl pavardės vaikui pakeitimo turėtų būti atmestas.Nesutinka su priteistu vaikui išlaikymo dydžiu, nes jis neatitinka atsakovo turtinės padėties. Atsakovas yra jauno amžiaus (po 21 metus), neturintis profesinės specialybės asmuo, todėl įsidarbinimo galimybių darbe, kuriame mokamas aukštas atlyginimas, neturi. Jo pajamos 2016 m. sudarė 4‘282,33 Eur per metus, t.y. 356,86 Eur per mėnesį, o 2017 metais - 2‘136,52 Eur, t. y. 178,04 Eur per mėnesį. Šiuo metu atsakovas nedirba, tačiau ir susiradęs darbą, dirbdamas, nekvalifikuotą darbą, galėtų uždirbti nebent minimalią mėnesinę algą. Kaip žinia, nuo 2018 metų pradžios, asmuo uždirbantis minimalią 400 Eur mėnesinę algą, neturintis specialių nedarbingumo grupių, taip pat nekaupiantis pensijų fonde, atskaičius mokesčius gauna 361 Eur „į rankas“, todėl vertinant jo galimybes užsidirbti turėtų būti orientuojamasi į šią sumą. Nurodo, kad turi du mažamečius vaikus, todėl privalo juos abu išlaikyti, tad jeigu skirtų dukros N. A. išlaikymui 150 Eur sumą, kitai dukrai išlaikymo skirti nebeišgalėtų apskritai. Mano, jog teismas turi atsižvelgti į CK 3.198 straipsnio nuostatas ir įvertinti tai, kad atsakovo kitam nepilnamečiui vaikui - D. M. išlaikymas iš jo pusės taip pat turi būti teikiamas.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „atsakovas yra darbingas, priešingai nei ieškovė“, tačiau jokių duomenų į bylą, kad ieškovė būtų nedarbinga pateikta nėra. Šalių turtinė padėtis, amžius, išsilavinimas ir įsidarbinimo galimybės yra analogiškos. Teismas nurodė, kad atsakovas žinodamas, kad turi dukrą D. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir turi įstatyminę pareigą ją išlaikyti, neįvertinęs savo materialinės padėties, gaunamų pajamų ir atsakomybės, 2016 m. rugpjūčio mėnesį pradėjo kitą vaiką su ieškove <...>, dėl to turi prisiimti atsakomybę už atsiradusias pasekmes, tačiau šis teiginys yra lygiai tiek pat tinkamas ir ieškovei, nes ji taip pat tuo metu turėjo 2015-07-24 gimusį sūnų E. V..Pažymėjo, jog ieškovė, duodama teismui paaiškinimus nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį pakaktų 160 Eur sumos, kas yra racionalus paskaičiavimas, atsižvelgiant į jos pačios ir atsakovo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, atsakovas sutiktų vaikui teikti kasmėnesinę 80 Eur išlaikymo sumą, tai atitiktų tiek jo finansines galimybes, tiek vaiko poreikių patenkinimą. Atsakovui įgijus profesiją ir/ar gaunant didesnes pajamas, vaikui skirtų daugiau, o daugiau neskiriant, ieškovė įgytų teisę reikalauti priteistą išlaikymą padidinti.Teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, jį skaičiavo po 100 Eur už mėnesį, laikydamas, jog tokio dydžio išlaikymo iš atsakovo turėjo pakakti, tad nėra suprantamas ir teismo motyvas kasmėnesinį tolimesnį išlaikymą vaikui priteisti jau 150 Eur kas mėnesį. Teismas nurodė, kad „nustatant priteistino išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį, vertintina ir tai, kad išlaikymas šiuo atveju priteistinas į ateitį, todėl akivaizdu, kad su vaiko amžiumi auga ir būtinųjų jo poreikių užtikrinimui reikalinga išlaikymo suma“, tačiau su tokiu teismo motyvu nustatant išlaikymo dydį nesutinka, kadangi teismas, nustatydamas vaikui priteisino išlaikymo dydį pagal CK 3.192 str. 2 dalies nuostatą turi vertinti išlaikymo priteisimo metu esamus nepilnamečių vaikų poreikius bei jų tėvų turtinę padėtį, o ne poreikius, kurie galbūt bus ar padidės ateityje. Mano, jog priteisiant vaikui išlaikymą turi būti vertinami dabartiniai vaiko poreikiai ir dabartinė jo tėvų turtinė padėtis, o vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ateityje pasikeitus išlaikymo dydį galima peržiūrėti pagal CK 3.201 str. nuostatas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog pavardės suteikimas pagal tėvą užbaigia tėvystės nustatymo procesą. Tai jau yra sena tradicija, tai yra visuotinai priimta. Priešingai, jei vaikui yra suteikta motinos pavardė, galima manyti, kad vaikas neturi tėvo ir vaikas gali susilaukti nepatogių klausimų, svarstymų. Dabar, kai N. nėra nei metukų, tokios problemos neiškyla. Tačiau vėliau, pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, tokios nepatogios situacijos gali būti. Todėl turėjimas vaikui tėvo pavardę kaip tik atitinka jo interesus.Priešingai nei teigia apeliantas, ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog dukros išlaikymui mažiausiai reikėtų 250 Eur. Ieškovė nurodydama 160 – 170 Eur suma yra pakankama tik vaiko egzistavimui palaikyti. Ieškovė neturi pinigų nupirkti vaikui nei kombinezono, nei lovytės, nes su giminių pagalba tik užtenka pamaitinti vaiką. Apeliantas nurodo, jog sutinka mokėti po 80 Eur per mėnesį, tačiau iki šiol nėra mokėjęs nei cento. Be to, savo feisbuko paskyroje yra pasiskelbęs, jog išvyksta atostogauti į užsienį, vadinasi jis turi pinigų. Atsakovo elgesys rodo, jog jis nenori duoti vaikui pavardės ir prisiimti įsipareigojimų. Tai, kad atsakovas gali atostogauti užsienyje, gyvena (duomenys neskelbtini), o moka 100 Eur už buto nuomą Utenoje (nors netiki, kad moka), rodo apelianto nesąžiningumą, jis nerodo savo tikrųjų pinigų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė S. A. ir atsakovas M. M. turi dukrą N., gimusią (duomenys neskelbtini). Šalys kartu negyvena, atsakovas išlaikymo dukrai neteikia. 2017 m. lapkričio 22 d. teismo medicinos ekspertizės išvadoje nustatyta, jog M. M. yra N. A. biologinis tėvas su 99,99999999998 % tikimybe.Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai pakeitė vaiko pavardę, kadangi motinos pavardė nėra keičiama.Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.167 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi.Vaiko vardas ir pavardė keičiami vadovaujantis Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R- 333, nustatytais pagrindais ir tvarka. Šių taisyklių 12 punkte nustatyta, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė bendru tėvų sutarimu gali būti keičiama, jeigu norima suteikti vieno iš tėvų pavardę (kai tėvo ir motinos pavardės skirtingos) arba bendrą tėvų pavardę (kai tėvų pavardė skiriasi nuo vaiko pavardės) (12.1 punktas). Šių taisyklių 13 punkte numatyta, jog jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė registruojant tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą keičiama teisingumo ministro) tvirtinamų civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka. Taigi, minėtos taisyklės numato galimybę pakeisti vaikui pavardę, kai yra nustatoma tėvystė. Todėl apeliantas visiškai nepagrįstai nurodo, jog nustatant tėvystę nėra pagrindo pakeisti vaiko pavardę.Pažymėtina, kad šios kategorijos bylose, sprendžiant dėl vaiko pavardės pakeitimo, būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Be to atsižvelgtina ir į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog Lietuvoje susiformavę papročiai, kad vaikai paprastai turi savo tėvo pavardę visais tais atvejais, kai tėvas yra žinomas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog N. A. yra gimusi (duomenys neskelbtini), jos socializacija, identiškumas, susijęs su pavarde, dar nėra galutinai susiformavęs, kolegijos manymu, vaiko pavardės pakeitimas nepažeistų vaiko identiškumo, išsaugotų su jo individualybe susijusius tėvo ir vaiko ryšius. Todėl vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsniu), atsižvelgiant į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė vaiko pavardę iš „A.“ į „M.“ (CK 3.167 straipsnio 1 ir 2 dalys).Apeliantas nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu, teigdamas, kad dukros N. išlaikymui pakaktų 160 Eur per mėnesį, todėl sutinka skirti vaiko išlaikymui 80 Eur kas mėnesį. Nurodo, jog jo turtinė padėtis yra sunki, neturi jokio išsilavinimo, yra bedarbis, todėl geriausiu atveju gali uždirbti tik minimumą, išlaiko dar vieną vaiką.Kaip teisingai nurodo apeliantas, sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti vaiko poreikius, užtikrinant būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.).Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas M. M. šiuo metu nedirba, jo pajamos 2016 m. sudarė 4‘282,33 Eur per metus (356,86 Eur per mėnesį), o 2017 metais - 2‘136,52 Eur (178,04 Eur per mėnesį). M. M. gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), turi nepilnametę dukrą D. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 45-49). Apeliantas pateikė 2017 m. sausio 1 d. buto nuomos sutartį, kurios pagrindu už buto nuomą įsipareigojo kas mėnesį mokėti 100 Eur nuomos mokestį (b. l. 44).Apeliantas teigia, kad gali teikti vaiko išlaikymui 80 Eur per mėnesį, kad neturėdamas specialybės negali uždirbti daugiau, nei minimalią mėnesinę algą. Kolegijos nuomone, apelianto argumentai yra deklaratyvus, nes, žinodamas apie vaiko gimimą, jokio, net minimalaus išlaikymo neteikė. Priešingai nei nurodo apeliantas, bylos duomenys patvirtina, jog jo finansinė padėtis yra geresnė, nei teigiama. Pirmosios instancijos teisme atsakovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, o pateikiant apeliacinį skundą atsakovą atstovavo advokatas, kuriam už teisinę konsultaciją ir apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 400 Eur. Nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. yra įregistruotas darbo biržoje, tačiau savarankiškai darbo neieško. Neturėdamas pajamų, kaip pats teigia, nuomoja butą, kuriame iš esmės negyvena (b. l. 22). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas savo tikrosios finansinės padėties neatskleidžia.Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius. Be to, nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Pažymėtina, kad teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Konstitucijos 38, 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), todėl teisėjų kolegija, aiškindama ir taikydama teisės normas šiuo principu ir vadovaujasi.Kolegijos nuomone, nors atsakovas nedirba, tačiau būdamas jauno amžiaus, sveikas ir darbingas vyras, turi ne tik pareigą, bet ir visas realias galimybes pasirūpinti kvalifikacijos įgijimu bei didesnėmis pajamomis, kad galėtų tinkamai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsakovo laikinas nedarbas ir gaunamos pajamos negali būti priežastimi, pateisinančia vaikui būtino išlaikymo nemokėjimą. Pareigos išlaikyti savo vaiką nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeimyninių ryšių suformavimu, ar kitomis priežastimis.Nepagrįsti apelianto argumentai dėl ieškovės darbingumo ir atsakomybės už pasekmes, nes ji taip pat tuo metu turėjo sūnų, gim. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės turtinę padėtį, nesprendė apie jos darbingumą, o nurodė, kad galimybių įsidarbinti ir gauti daugiau pajamų dukros išlaikymui ji negali dėl svarbios aplinkybės – mažametės dukros N., gimusios (duomenys neskelbtini), priežiūros. Tai, kad ieškovė augina sūnų, atsakovui buvo žinoma, nes kartu gyveno, tačiau atsakovas, pradėdamas gyventi su ieškovę, jau turėjo ką tik gimusią dukrą D. (b. l. 46). Taigi, atsakovas turėjo suprasti, kad gimusią dukrą turės auginti ir išlaikyti.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino pateiktus šalių įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies. 1 punktas).Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 91 Eur ieškovei S. A. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir 4,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (b. l. 83-84, 92, 95). Apeliantas, pateikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 94 Eur žyminio mokesčio. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalis 3 punktas). Apeliaciniu skundu dėl išlaikymo priteisimo ir įsiskolinimo ginčijama 906,33 Eur suma, todėl apeliantas turėjo sumokėti 27,20 Eur žyminio mokesčio (70 Eur × 12 mėn. + 66,33 Eur (333-266,67) × 3 proc. = 27,20 Eur). Kadangi apeliantas sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, nei priklauso, jam turi būti grąžinta permoka, 66,80 Eur suma. Kadangi žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu mokamos į tą pačią surenkamąją sąskaitą, iš grąžinamos sumos atskaičius 4,58 Eur, mokamus už procesinių dokumentų įteikimą, M. M. grąžinama 62,22 Eur permokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. M. a. k. (duomenys neskelbtini) 91 Eur (devyniasdešimt vieną eurą) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžetų pajamų surenkamąją sąskaitą, JAK 188659752, įmokos kodas – 5630, surenkamosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Grąžinti M. M. a. k. (duomenys neskelbtini) 62,22 Eur (šešiasdešimt du eurus 22 euro centus) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. sausio 5 d. AB Lietuvos pašto Rokiškio pašte.

Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.