- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-31
- Bylos Nr.
- 2VP-8558-620/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01251-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Pareiškėjas
- L. A.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Finansų bitė“, OÜ Aktiva Finance Group
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. A. prašymą dėl apribojimų taikymo, suinteresuoti asmenys UAB „Finansų bitė“, OÜ Aktiva Finance Group, antstolė Neringa Budriūnienė, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė prašymą dėl apribojimų taikymo, kuriuo ji, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio 4 dalimi, prašo atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus, bei būtinumą gyventi būste, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir nustatyti, kad į šį būstą nebūtų nukreipiamas išieškojimas ir iš jo nebūtų išieškoma.
Prašyme pareiškėja nurodo, kad antstolė Neringa Budriūnienė vykdo skolų išieškojimą kreditorių: UAB „Finansų bitė“, įmonės kodas 304051511, ir Aktiva Finance Group OU, įmonės kodas 10746479, naudai. Bendra išieškoma suma sudaro 6469,92 Eur. 2023 m. rugpjūčio mėn. ji gavo iš antstolės pranešimą susimokėti skolas ir 2023 m. gegužės 2 d. turto arešto aktą Nr. S-23-43-10597, kuriuo areštuota jai priklausanti 54 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Turto arešto mastas 6469,92 Eur. Ji augina tris mažamečius (duomenys neskelbtini). Šis butas yra vienintelis šeimos turtas, tuo pačiu ir vienintelis gyvenamasis būstas. Iki kol buvo vaikų auginimo atostogose, dėl savo materialinės padėties neturėjo galimybės mokėti kreditų, todėl antstolė kiekvieną mėnesį pagal jos prašymą nuo sąskaitos nusirašydavo po 100 Eur skolų dengimui. Kadangi nedirbo, kreditus ėmė su tikslu susimokėti buto, kuriame gyvena su vaikais, mokesčiams už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitas paslaugas, bei tuo pačiu iš dalies išlaikyti nepilnamečius vaikus. Šiuo metu dirba ir gauna atlyginimą, todėl bendrauja su antstole dėl skolų mokėjimo iš gaunamų pajamų ir turės galimybę mokėti didesnes sumas, kad greičiau padengti skolas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui įpareigojus pareiškėją pateikti papildomus duomenis byloje, pareiškėja pateikė papildomus dokumentus ir paaiškino, kad dalis gautų pajamų buvo išleista vaikų auginimui, todėl daugiau dokumentų pateikti neturi galimybės. Transporto priemonė buvo pirkta taip pat esant būtinam reikalingumui, važinėti pas gydytojus ir kt. Iš atlyginimo rugpjūčio mėnesį buvo išskaityta 229 Eur. Per aštuoniolika mėnesių turėtų padengti skolos virš 4000 Eur, pagal galimybes mokės papildomai, todėl prašo Teismą neleisti nukreipti išieškojimo į vienintelį būstą (duomenys neskelbtini).
Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Skyrius) pateikė 2023 m. rugsėjo 21 d. išvadą byloje „Dėl nepilnamečių L. A., E. Š. ir L. Š. interesų“ Nr. 7SD-9844 (8.7.27) (toliau ir – Išvada), kurioje nurodė, kad Skyriaus specialistė 2023 m. rugsėjo 15 d. apsilankė Pareiškėjos gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja gyvena su sugyventiniu ir trimis nepilnamečiais vaikais: L. A., gimusiu (duomenys neskelbtini), E. Š., gimusia (duomenys neskelbtini), ir L. Š., gimusia (duomenys neskelbtini), gyvena trijų kambarių bute. 1/2 dalis buto priklauso pareiškėjai ir 1/2 pareiškėjos sūnui L. A.. Butas yra daugiabučio namo penktame aukšte. Jo plotas – 65,08 kv. m. Butas su visais patogumais, prijungtas prie miesto vandentiekio. Šildymas iš centralizuotų sistemų. Vonia ir tualetas atskiri. Apsilankymo šeimoje metu, namuose švaru, tvarkinga. Daiktai laikomi jiems skirtose vietose. Pareiškėjos sūnus turi atskirą kambarį. Dukros miega viename kambaryje su tėvais. Vaikai turi atskiras lovas. Visi trys kambariai apstatyti reikiamais ir tinkamais naudoti baldais. Vaikams sudarytos tinkamos sąlygos ugdymuisi, poilsiui ir laisvalaikiui. Namuose yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai. Šeimos vaikai aprūpinti reikalingais daiktais, drabužiais, higienos ir ugdymosi priemonėmis. Pareiškėjai priklausanti 1/2 buto dalis areštuota. Pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna apie 633 Eur/mėn. atlyginimą. Jos sugyventinis taip pat yra dirbantis ir uždirba apie 633 Eur/mėn. Pareiškėja gauna vaikų pinigus apie 407 Eur/mėn. ir sūnui L. alimentus iš vaiko tėvo apie 206 Eur/mėn. Bendros šeimos pajamos sudaro 1879 Eur/mėn. Šeima Skyriui dėl galimų vaiko teisių pažeidimų yra žinoma. 2022 m. vasario 26 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai L. A. atžvilgiu. 2022 m. vasario 25 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai E. Š. ir L. Š. atžvilgiu. 2022 m. sausio 10 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai L. A., E. Š. ir L. Š. atžvilgiu. Nuo 2023 m. kovo 3 d. iki 2023 m. kovo 17 d. taikyta atvejo vadyba, teiktos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Apsilankymo šeimoje metu Pareiškėja paaiškino, kad išsiskyrusi su vyru (sūnaus L. tėvu), ėmė paskolą apie 4000 Eur įsigyti automobiliui, nes vyras, po santuokos nutraukimo, automobilį pasiėmė. Nusipirko BMW markės automobilį ir gavosi taip, kad besilaukdama dukros E., padarė avariją, kurios metu automobilį pilnai sudaužė. Vėliau nusipirko kitą. Sumažėjus pajamoms, pradėjo nebemokėti paskolos. Nebeįstengė sumokėti ir mokesčių už butą, kompensacijų negaudavo. Taip susidarė prašyme nurodyta skola. Pareiškėja teigia, kad bijo prarasti butą, nes tai yra vienintelė trijų vaikų gyvenamoji vieta. Pasak Pareiškėjos, šiuo metu jos finansinė šeimos situacija yra pasikeitusi. Ji turi pastovų darbą, darbo sutartis – neterminuota. Pareiškėja pageidauja, jog antstolis nuskaitymus darytų nuo atlyginimo. Teigia, kad skolai galėtų dengti bent 30 proc. nuo atlyginimo (Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo 2023 m. rugsėjo 19 d. aktas Nr. 7ŠTA-144). Pagal CPK 663 straipsnio 3 dalį iš skolininko gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena, išieškojimas galimas tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Nagrinėjamu atveju matyti, jog išieškoma suma sudaro 6469,92 Eur. Tačiau, Skyriaus vertinimu, yra aktuali CPK 663 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti apribojimą išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygas. Iš pirmiau nurodytų aplinkybių matyti, jog šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, o areštas uždėtas ant vienintelio šeimos turimo būsto. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 1/2 dalis buto priklauso Pareiškėjos nepilnamečiui sūnui L. A.. Aptariant skolų prigimtį, Pareiškėja nurodė, kad ji yra patyrusi avariją ir dėl to neigiamas turtines pasekmes jaučia iki dabar. Dėl gimusių dviejų pamečiui dukrų, Pareiškėja negalėjo dirbti ir gauti pakankamai pajamų, kad galėtų susimokėti mokesčius už butą, bei padengtų turimus įsiskolinimus. Remiantis Pareiškėjos paaiškinimais, ji skolas dengė pagal savo finansines galimybes. Šiuo metu matyti, kad Pareiškėja yra dirbanti ir galimai galėtų skolas dengti iš gaunamo atlyginimo ir didesnėmis sumomis. Skyriaus nuomone, kreditorių interesai neturėtų būti iškeliami aukščiau nepilnamečių vaikų interesų. Remiantis tuo kas išdėstyta, Skyriaus vertinimu, prašymas yra pareikštas išimtinai nepilnamečių vaikų interesais. Todėl Teismui nustačius, jog egzistuoja CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, Pareiškėjos prašymo tenkinimas atitiktų geriausius nepilnamečių vaikų L. A., E. Š. ir L. Š. interesus.
Suinteresuoti asmenys UAB „Finansų bitė“, OÜ Aktiva Finance Group teismo nustatytu terminu atsiliepimų nepateikė.
Šalies argumentai
Antstolė Neringa Budriūnienė, teismui pareikalavus pateikti vykdomąsias bylas, susijusias su pareiškimo nagrinėjimu, pateikė raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo informavo, kad vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš L. A. yra elektroninės, vykdomosiose bylose dokumentų nėra. Esant galimybei prašo prisijungti prie Antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS), bei nurodė, kad visa informacija apie atliekamus vykdymo veiksmus yra patalpinta AIS.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
CPK 663 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos.
Jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos (CPK 663 straipsnio 3 dalis).
CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste.
Taigi CPK 663 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami apribojimai išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad šios normos nuostatos skirtos nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisei į paskutinį gyvenamąjį būstą apsaugoti; ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Jeigu vykdomojoje byloje yra pirmos trys CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, antstolis, vykdydamas CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, privalo išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009). Taigi šioje normoje, atsižvelgiant į atsiradusios skolos prigimtį, nustatyta išimtis, kada galima riboti išieškojimą iš paskutinio fizinio asmens būsto.
Pareiškėja nurodo, iš antstolės Neringos Budriūnienės teismui pateikto rašto „Dėl informacijos pateikimo“, teismo byloje gautos informacijos iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ išrašo iš Antstolių informacinės sistemos registro, kitų byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolės Neringos Budriūnienės kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos Nr. 0043/23/00477 ir 0043/22/00231, kuriose antstolė vykdo skolų išieškojimą iš pareiškėjos L. A. išieškotojų UAB „Finansų bitė“ ir OÜ Aktiva Finance Group naudai.
Minėtais byloje pateiktais duomenimis ir patikrinus informaciją teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ dėl L. A. atžvilgiu priimtų teismo sprendimų pagal byloje esančius vykdomųjų bylų duomenis, nustatyta, kad:
-vykdomojoje byloje Nr. 0043/22/00231 išieškojimas iš skolininkės L. A. vykdomas pagal 2021 m. vasario 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-9229-620/2021 dėl 1894,45 Eur negrąžintos paskolos, 544,46 Eur mokėjimo palūkanų, 26,61 Eur administravimo mokesčio, 146,93 Eur negautų pajamų (nuostolių), 83,55 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 675,60 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 984,06 Eur priskaičiuotų palūkanų išieškotojos UAB „Finansų bitė“ naudai. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 2023 m. spalio 26 d. išieškotiną bendrą sumą sudaro 2786,33 Eur;
-vykdomojoje byloje Nr. 0043/23/00477 išieškojimas iš skolininkės L. A. vykdomas pagal 2023 m. vasario 13 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą – teismo įsakymą Nr. eL2-2190-805/2023 dėl 2776,30 Eur skolos, 112,50 Eur administravimo mokesčio, 259,99 delspinigių, 92,78 Eur palūkanų, 18,00 Eur žyminio mokesčio ir 40,00 Eur advokato pagalbai apmokėti kreditorės OÜ Aktiva Finance Group naudai. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 2023 m. spalio 26 d. išieškotiną bendrą sumą sudaro 2845,57 Eur.
Byloje pareiškėja pateikė rašytinius dokumentus, iš kurių matyti, kad vykdant išieškojimą pagal aukščiau nurodytas vykdomąsias bylas iš skolininkės L. A. 2023 m. gegužės 2 d. turto arešto aktu Nr. S-23-43-10597 antstolė Neringa Budriūnienė areštavo L. A. priklausantį nekilnojamąjį turtą – ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Turto arešto mastas – 6469,92 Eur.
Byloje nustatyta, kad Pareiškėja augina tris nepilnamečius vaikus: L. A., gim. (duomenys neskelbtini), E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. Š., gim. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelis šeimos turtas, tuo pačiu ir vienintelis gyvenamasis būstas, todėl prašo atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus bei būtinumą gyventi būste, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad į šį būstą nebūtų nukreipiamas išieškojimas ir iš jo nebūtų išieškoma. Nurodo, kad šiuo metu ji dirba ir gauna atlyginimą, todėl bendrauja su antstole dėl skolų mokėjimo iš gaunamų pajamų ir turės galimybę mokėti didesnes sumas, kad greičiau padengti skolas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė ir teismo gauti duomenys iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (išrašas iš VĮ Registrų centro) patvirtina, kad butas, kuriame pareiškėja gyvena su nepilnamečiais vaikais, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po ½ dalį priklauso pareiškėjai L. A. ir jos sūnui L. A..
Pareiškėja nurodė, kad išieškomos skolos išieškotojoms susidarė, kadangi iki kol ji buvo vaikų auginimo atostogose, dėl savo materialinės padėties neturėjo galimybės mokėti kreditų, todėl antstolė kiekvieną mėnesį pagal jos prašymą nuo sąskaitos nusirašydavo po 100 Eur skolų dengimui. Kadangi nedirbo, kreditus ėmė su tikslu susimokėti buto, kuriame gyvena su vaikais, mokesčiams už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitas paslaugas, bei tuo pačiu iš dalies išlaikyti nepilnamečius vaikus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui įpareigojus pareiškėją pateikti papildomus duomenis byloje, pareiškėja pateikė papildomus dokumentus ir paaiškino, kad dalis gautų pajamų buvo išleista vaikų auginimui, todėl daugiau dokumentų pateikti neturi galimybės. Transporto priemonė buvo pirkta taip pat esant būtinam reikalingumui, važinėti pas gydytojus ir kt. Iš atlyginimo rugpjūčio mėnesį buvo išskaityta 229 Eur. Per aštuoniolika mėnesių turėtų padengti skolos virš 4000 Eur, pagal galimybes mokės papildomai, todėl prašo Teismą neleisti nukreipti išieškojimo į vienintelį būstą (duomenys neskelbtini).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, kad apsilankymo šeimoje metu Pareiškėja paaiškino, kad išsiskyrusi su vyru (sūnaus L. tėvu), ėmė paskolą apie 4000 Eur įsigyti automobiliui, nes vyras, po santuokos nutraukimo, automobilį pasiėmė. Nusipirko BMW markės automobilį ir gavosi taip, kad besilaukdama dukros E., padarė avariją, kurios metu automobilį pilnai sudaužė. Vėliau nusipirko kitą. Sumažėjus pajamoms, pradėjo nebemokėti paskolos. Nebeįstengė sumokėti ir mokesčių už butą, kompensacijų negaudavo. Taip susidarė prašyme nurodyta skola.
Pareiškėja šias aplinkybes pagrįsti byloje pateikė papildomus dokumentus:
-transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad 2020 m. kovo 24 d. pareiškėja pirko automobilį „BMW 320“, už 300 Eur;
-AB „Rokiškio komunalininkas“ 2020 m. vasario 29 d. L. A. adresuotą sąskaitą už butui, adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines ir kitas paslaugas, iš kurios matyti, kad už 2020 m. vasario mėnesį priskaičiuoti mokesčiai – 18,62 Eur. Šioje sąskaitoje pateiktoje lentelėje taip pat nurodyta, kad už paslaugas – „Komunalinės paslaugos ir remonto darbai“ 2020 m. vasario 29 d. likutis mokėti – 74,03 Eur, priskaičiuota mokėti – 9,51 Eur, sumokėta – 74,03 Eur, liko mokėti – 9,51 Eur. Už paslaugą „Amortizac.atskait./Kaupimas likutis mokėti – 142,80 Eur, priskaičiuota mokėti – 9,11 Eur, sumokėta 105,97 Eur, liko mokėti – 45,94 Eur. Viso priskaičiuota mokėti – 55,45 Eur;
-darbuotojo uždarbio kortelę, iš kurios matyti, kad pareiškėja dirba pardavėja „(duomenys neskelbtini) ir už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. jai priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) 714,45 Eur;
- (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 28 d. pažymą apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, iš kurios matyti, kad darbuotojai L. A. darbdavys „(duomenys neskelbtini) apskaičiavo ir išmokėjo už 2023 m. liepos mėnesį (dirbta nepilną mėnesį) – 260,82 Eur, už 2023 m. rugpjūčio mėnesį – 682,63 Eur, iš viso per šį laikotarpį – 943,45 Eur;
-Išskaitymų pagal vykdomuosius raštus žiniaraštį, iš kurio matyti, kad iš L. A. iš (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio 2023 m. rugpjūčio mėnesį pagal antstolės N. Budriūnienės vykdomus vykdomuosius raštus išskaityta suma 229 Eur, skola laikotarpio pabaigai 6304,16 Eur.
Teismui patikrinus duomenis „Sodros“ duomenų sistemoje apie pareiškėjos L. A. darbovietes ir gaunamas pajamas už laikotarpį nuo 2020 m. iki 2023 m., nustatyta, kad ji nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2023 m. liepos 12 d. dirbo V. B. prekybos įmonėje, kurioje ji gavo pajamas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. - 610 Eur, už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. – 395,28 Eur, ir už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. liepos 12 d. – 2080,22 Eur (nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. balandžio 25 d. buvo vaiko priežiūros atostogose).
Iš „Sodros“ duomenų sistemos gauto išrašo matyti, kad pareiškėja laikotarpiais nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2021 m. balandžio 25 d. ir nuo 2021 m. liepos 12 d. iki 2022 m. liepos 17 d. buvo vaiko priežiūros atostogose (asmuo, auginantis vaiką iki 3 metų) ir iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus gaudavo kasmėnesines išmokas: už 2020 m. gegužės mėnesį išmokėta 323,84 Eur, už 2020 m. birželio mėnesį – 392,54 Eur, už 2020 m. liepos mėnesį – 408,73 Eur, už 2020 m. rugpjūčio mėnesį – 392,54 Eur, už 2020 m. rugsėjo mėnesį – 64,77 Eur ir 225,84 Eur; nuo 2020 m. spalio mėnesio iki 2021 m. balandžio mėnesio mokėtos kasmėnesinės išmokos po 266,92 Eur, už 2021 m. balandžio mėnesį išmokėta 186,94 Eur ir 131,82 Eur, 2021 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesiais mokėtos kasmėnesinės išmokos po 400,04 Eur, 2021 m. rugpjūčio mėnesį išmokėta 323,84 Eur ir 74,41 Eur , laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. mokėtos kasmėnesinės išmokos po 265,66 Eur, 2022 m. liepos mėnesį išmokėta 109,40 Eur ir 13,72 Eur.
Iš „Sodros“ duomenų sistemos gauto išrašo taip pat matyti, kad pareiškėja L. A. nuo 2023 m. liepos 21 d. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį, kuris už 2023 m. liepos mėnesį (nuo 2023 m. liepos 21 d.) sudarė 336,55 Eur, 2023 m. rugpjūčio mėnesį – 992 Eur, 2023 m. rugsėjo mėnesį – 1013,02 Eur (neatskaičius mokesčių).
Nurodyti pareiškėjos pateikti dokumentai, bei byloje gauti duomenys iš „Sodros“ duomenų sistemos apie pareiškėjos darbovietes ir gaunamas pajamas nuo 2020 m., teismo vertinimu, patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad jai išsiskyrus su vyru (sūnaus L. tėvu), sumažėjus pajamoms, pareiškėjai nedirbant („Sodros“ duomenimis 2020 m. ji dar dirbo V. B. prekybos įmonėje, tačiau prieš gimstant E. Š. (duomenys neskelbtini), o po metų 2021 m. liepos 12 d. ir L. Š., pareiškėjai išėjus vaikų priežiūros atostogų, ji nebegalėjo dirbti, buvo vaikų priežiūros atostogose pamečiui, todėl nedirbo, atlyginimo negavo, gaudavo išmokas tik iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, kurios buvo nedidelės (siekė apie 265,66 Eur, ir tik keletą mėnesių sudarė daugiausiai 400,04 Eur), jos materialinė padėtis nurodytu vaikų priežiūros atostogų metu buvo sunki ir jai buvo sunku išlaikyti butą, šeimą, auginti vaikus, bei mokėti mokesčius. Pareiškėjos pateikti AB „Rokiškio komunalininkas“ sąskaitos už 2020 m. vasario mėnesį duomenys rodo, kad pareiškėja laiku neapmokėdavo visų sąskaitų už butui teikiamas paslaugas, dėl ko susidarydavo įsiskolinimas. Pareiškėja tvirtina, kad kreditus ėmė su tikslu susimokėti buto, kuriame gyvena su vaikais, mokesčiams už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitas paslaugas, bei tuo pačiu iš dalies išlaikyti nepilnamečius vaikus. Institucijos pateiktoje išvadoje taip pat nurodyta, kad aptariant skolų prigimtį, Pareiškėja nurodė, kad dėl gimusių dviejų pamečiui dukrų, Pareiškėja negalėjo dirbti ir gauti pakankamai pajamų, kad galėtų susimokėti mokesčius už butą bei padengtų turimus įsiskolinimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju visuma byloje nustatytų ir įvertintų aplinkybių, bylos medžiaga ir joje pateikti bei gauti duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjos įsiskolinimas pagal išieškomas skolas iš dalies atsirado ir dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, pareiškėjai neturint pakankamai pajamų juos sumokėti, tai yra, esant sunkioje materialinėje padėtyje.
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad iš pareiškėjos L. A. (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio pradėtos daryti išskaitos įsiskolinimui pagal vykdomus išieškojimus antstolės N. Budriūnienės kontoroje dengti (2023 m. rugpjūčio mėnesį išskaityta suma 229 Eur, skola laikotarpio pabaigai 6304,16 Eur.). Taigi Išskaitymų pagal vykdomuosius raštus žiniaraščio duomenimis likęs pareiškėjos įsiskolinimas nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio sudaro 6304,16 Eur (duomenų apie atliktus išskaitymus 2023 m. rugsėjo, spalio mėnesiais byloje nėra, kadangi pareiškėjos papildomi dokumentai gauti 2023 m. spalio 5 d.).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pateikta išvada taip pat pateikė papildomus dokumentus – 2023 m. rugsėjo 19 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. 7ŠTA-144, Sodros duomenų bazės išrašą, SPIS duomenis, iš kurių matyti, kad Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte pateikti duomenys apie pareiškėjos L. A. šeimą ir kartu su ja bute adresu (duomenys neskelbtini), gyvenančius asmenis, bei nurodyta, kad pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini) ir jos vidutinis gaunamas uždarbis sudaro apie 633 Eur per mėnesį. Taip pat pareiškėja gauna vaikų pinigus iš valstybės, kurie siekia apie 407 Eur per mėnesį. Su pareiškėja ir vaikais kartu gyvena pareiškėjos sugyventinis R. Š. – vaikų E. ir L. tėvas, kuris dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbines pajamas, kurios sudaro apie 633 Eur per mėnesį. Pareiškėjos sūnus L. A. yra (duomenys neskelbtini) 4 b klasės moksleivis, gaunamos pajamos - alimentai iš tėvo, apie 206 Eur per mėnesį. Pareiškėjos ir jos sugyventinio vaikai L. Š. ir E. Š. lanko (duomenys neskelbtini). Visos šeimos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 1879 Eur.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, spręstina, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina byloje nurodytas aplinkybes, kad šiuo metu pareiškėjos finansinė šeimos situacija yra pasikeitusi. Ji turi pastovų darbą, darbo sutartis – neterminuota, gauna darbo užmokestį, iš kurio pradėti vykdyti išskaitymai įsiskolinimui pagal vykdomus išieškojimus dengti. Be to, byloje nustatyta, kad pareiškėja gyvena su sugyventiniu, kuris taip pat dirba ir gauna darbines pajamas, o pareiškėja taip pat gauna išmokas iš valstybės už vaikus (apie 407 Eur per mėnesį), bei alimentus iš vaiko L. A. tėvo (po 206 Eur) ir iš viso šeimos pajamos per mėnesį sudaro apie 1879 Eur. Pareiškėja nurodė, kad pageidauja, jog antstolė nuskaitymus darytų nuo atlyginimo, bei teigia, kad skolai galėtų dengti bent 30 proc. nuo atlyginimo. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus (įsiskolinimų dydį, pateiktus duomenis apie pareiškėjos ir jos šeimos gaunamas pajamas, kitus byloje nustatytus duomenis), sprendžia, kad pareiškėja yra pajėgi padengti įsiskolinimą per protingą terminą, pirmiausia darant išskaitymus iš jos darbo užmokesčio, įstatymo nustatyta tvarka, nenukreipiant išieškojimo į paskutinį turimą būstą kuriame ji gyvena su nepilnamečiais vaikais.
Pažymėtina, kad CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos vertintinos kaip viena iš nepilnamečių vaikų, invalidų ir socialiai remtinų asmenų procesinių garantijų – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Ši procesinė garantija taikytina, jeigu skolininkas skolos nepadengia dėl materialinės padėties (Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-248/2018). Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra nurodęs, jog ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo; esant jos taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėja šiuo metu dirba ir gauna darbines pajamas, išmokas iš valstybės už vaikus, bei sūnaus L. tėvo mokamą išlaikymą sūnui periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, be to, šeimoje gaunant darbines pajamas ir jos sugyventiniui, bei vertinant tai, kad pareiškėjos prašymas yra pareikštas išimtinai nepilnamečių vaikų interesais, išieškojimo nukreipimas į paskutinį pareiškėjos ir jos vaikų turimą būstą, kuris be kita ko priklauso ir pareiškėjos nepilnamečiui sūnui, teismo vertinimu, neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, bei pažeistų nepilnamečių vaikų interesus. Teismo vertinimu, kreditorių interesai šiuo atveju negali būti iškeliami aukščiau nepilnamečių vaikų interesų.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas. Nustatytina, kad išieškojimas iš pareiškėjos L. A. vykdomosiose bylose Nr. 0043/22/00231 ir Nr. 0043/23/00477 negali būti vykdomas iš paskutinio jai (kartu su sūnumi L. A.) priklausančio būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos prašymo tenkinimas, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju geriausiai atitiks nepilnamečių vaikų L. A., E. Š. ir L. Š. interesus, o kreditorių interesai nebus pažeisti ir bus tenkinami pareiškėjai geranoriškai bendradarbiaujant su antstole, darant išskaitas iš pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio ir/ar kitų gaunamų pajamų, bei dengiant įsiskolinimą kuo didesnėmis įmokomis.
Pareiškėjai išaiškintina, kad pareiškimo dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto tenkinimas nereiškia, kad pareiškėja atleidžiama nuo kreditorinių įsipareigojimų vykdymo. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja turi imtis visų priemonių, kad nenutrūktų vykdomas išieškojimas iš jos darbo užmokesčio ar kitų pajamų, kadangi įstatyme nėra numatyta kiek laiko turi būti taikomas CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytas apribojimas (lengvata), kad nebūtų išieškoma iš paskutinio būsto. Pasikeitus aplinkybėms, t. y. paaiškėjus, jog darant išskaitas iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų pajamų įsiskolinimas nebus įvykdytas, gali būti vykdomas išieškojimas iš skolininkei priklausančio būsto, todėl pareiškėja turi bendradarbiauti su antstole, stengtis dengti įsiskolinimą kuo didesnėmis įmokomis, nenutraukti darbo santykių, kad kuo greičiau būtų padengtas įsiskolinimas kreditoriams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniai, 593 straipsniu, 663 straipsnio 4 dalimi,
nutaria:
pareiškėjos L. A. prašymą tenkinti.
Nustatyti, kad išieškojimas iš pareiškėjos L. A. vykdomosiose bylose Nr. 0043/22/00231 ir Nr. 0043/23/00477 negali būti vykdomas iš paskutinio jai (kartu su sūnumi L. A.) priklausančio būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.