Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

nuteistajam D. B. (jo dalyvavimas teismo posėdyje užtikrintas nuotolinio garso ir vaizdo perdavimo priemonėmis) ir jo gynėjui advokatui Broniui Varsackiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės iš dalies sudėtos, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausme, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtosios bausmės – 3 mėnesius, ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Į D. B. bausmės laiką įskaitytas: laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikotarpis nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. gruodžio 8 d.; kardomojo kalinimo laikas pagal Kauno apygardos teismo 2019 m gruodžio 11 d. nutartį, kuria buvo panaikinta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis ir D. B. paskirtas suėmimas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos; bausmę, iš dalies atliktą pagal Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį (Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi panaikintas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas). Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo; nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikinta ir dokumentas perduotas pataisos namų administracijai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. B. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. lapkričio 26 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini), D. J. priklausančios sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, prieš asmenį, kuris dėl neįgalumo ir senatvės buvo bejėgiškos būklės, plėšimo tikslu, tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, grasindamas D. J. atsineštu virtuviniu peiliu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą jos atžvilgiu ir taip atimdamas galimybę D. J. priešintis, reikalavo pinigų, dėl ko D. J. atidavė turėtus 100 eurų, taip padarydamas nukentėjusiajai 100 eurų turtinę žalą.

2. Be to, D. B. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. lapkričio 28 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini), D. J. priklausančios sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, prieš asmenį, kuris dėl neįgalumo ir senatvės buvo bejėgiškos būklės, plėšimo tikslu, tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, mosuodamas kumščiu jai prie pat veido, grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, taip atimdamas galimybę D. J. priešintis, reikalavo pinigų, dėl ko D. J. atidavė turėtus 110 eurų, taip padarydamas nukentėjusiajai 110 eurų turtinę žalą.

3. Marijampolės apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip du nusikaltimai, atsakomybė už kuriuos numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad padarytas apysunkis ir sunkus nusikaltimai, kad D. B. anksčiau teistas 6 kartus, į nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, sprendė, kad kaltinamajam, bausmės tikslams pasiekti ir sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skirtina BK 180 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta bausmės rūšis – sankcijų bausmių vidurkiui artimas terminuotas laisvės atėmimas.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, atnaujinus įrodymų tyrimą, siekiant išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir pašalinti prieštaravimus tarp nuteistojo parodymų, buvo nutarta apklausti nuteistąjį D. B..

6.1. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nuteistasis D. B. parodė, kad 2019 m. lapkričio 26 d. ryte nuėjo pas draugą, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Būdamas neblaivus, nuėjo pas nukentėjusiąją D. J., sakė, kad jam reikia pinigų, kitaip bus problemų. Pradėjo mosikuoti su peiliu, nenorėjo jos sužeisti. D. J. jam atidavė pinigus. 2019 m. lapkričio 28 d. vėl lankėsi pas D. J., klausė nukentėjusiosios, kodėl ji kvietė policiją, taip pat, sakė, kad nori prisigerti ir jam reikia pinigų. Pakėlė ranką. D. J. atidavė 110 Eur. Pinigus išleido parduotuvėje, norėjo pirkti alkoholio, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, nori atsiprašyti nukentėjusiosios, su civiliniu ieškiniu sutinka. Nurodė, kad visos problemos dėl alkoholio, mano, kad jam gali būti skirtas gydymas. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltės nepripažino, nes buvo išsigandęs, vartojo vaistus.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę.

9. Visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat, kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. B. bausmę už jo padarytas nusikaltimas veikas, įvertino padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka.

11. Tiek apeliaciniame skunde, tiek apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą, nuteistasis ir jo gynėjas prašė pripažinti nuteistojo D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šis nuteistojo ir jo gynėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, jeigu teismas nustato: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis parodo kritinį asmens požiūrį dėl nusikalstamos veikos ir kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi atlyginti žalą, kitaip sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-78/2014, 2K-479/2014, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017).

12. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, ne kartą apklaustas nuteistasis D. B. kaltės nepripažino, nurodė, kad yra apkalbamas kitų asmenų. Tuo pačiu spręstina, kad tokiu būdu D. B. kritiškai nevertino savo poelgio, klaidino ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus ir siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės bei sušvelninti savo paties teisinę padėtį. Todėl pagrindo išvadai, kad D. B. iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo pripažino visas esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes, kad tai padarė savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas, nekonstatuodamas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

13. Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija, pritardama apylinkės teismo motyvams dėl bausmės skyrimo nuteistajam, pažymi, kad D. B. padarė vieną apysunkį ir vieną sunkų baigtą nusikaltimą. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu (būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, esant neišnykusiam teistumui, vėl padarė tyčinį nusikaltimą). Vertindamas asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad D. B. nusikaltimus daro sistemingai. Nors yra pakankamai jauno amžiaus, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas jau septintą kartą. Dabartiniai nusikaltimai padaryti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) nuteistas 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams). Anksčiau jam buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos D. B. elgesiui neturėjo, kadangi jis ir toliau daro naujus nusikaltimus. Be to, jis ne kartą už įvairius nusižengimus baustas ir administracine tvarka. Šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemti susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio, jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Pažymėtina, kad D. B. 2019 m. birželio 28 d. buvo paleistas atlikęs laisvės atėmimo bausmę, tačiau nepraėjus nei trims mėnesiams jis ir vėl nusikalto. Be to, 2019 m. rugsėjo 6 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu D. B. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant ir paskiriant jam įpareigojimus – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neatlygintinai dirbti nemokamus darbus. Tačiau D. B. šių įpareigojimų nevykdė ir 2019 m. lapkričio 26 d. ir 2019 m. lapkričio 28 d., būdamas neblaivus, padarė naujas nusikalstamas veikas.

14. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nuteistasis pripažino, kad jo neteisėtam elgesiui didelę įtaką daro alkoholis, tačiau, jokių pastangų, siekdamas eliminuoti šį jo elgesį neigiamai charakterizuojantį požymį, tokiu būdu, išvengiant pakartotinio neteisėto elgesio, būdamas laisvėje, D. B. nededa. Nuo priklausomybės alkoholiui, bylos duomenimis, asmuo nesigydo. Nors apeliantas teigia, kad jis šiuo metu gydosi nuo alkoholizmo, tačiau vien tik nuteistojo teiginiai apie neva pakitusį jo mąstymą nėra pagrindas švelninti D. B. skirtą bausmę. Neabejotina, kad norėdamas keisti savo gyvenimo būdą, asmuo galės gydytis nuo priklausomybės bausmės atlikimo vietoje, kur šiam tikslui asmenims taikomos įvairaus pobūdžio konsultacijos ir programos.

15. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. B. už jo padarytas nusikaltimas veikas skyrė terminuotas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis nustatė artimą vidurkiui. Teismas paskirtas bausmes subendrino nuteistajam palankesniu dalinio sudėjimo būdu, todėl galutinę D. B. paskirtą bausmę laikyti aiškiai per griežta, nėra pagrindo. Kaip ir minėta, D. B. jau anksčiau buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, nesulaikė nuo naujų nusikaltimų darymo. Paminėtos aplinkybės eliminuoja galimybę nuteistajam taikyti švelnesnę bausmę. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pabrėžia, kad bausmė yra paties nusikaltimą padariusio asmens netinkamų veiksmų rezultatas. Būtų nesuprantama, jei padaręs nusikaltimą asmuo galėtų pasirinkti jam patogią bausmės rūšį ir jos dydį, toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusikaltimo pasekmių. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis dalyje dėl bausmės individualizavimo yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

16. Nuteistasis apeliaciniame skunde nekelia klausimo dėl BK 64 straipsnio nuostatų taikymo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė minėto straipsnio nuostatas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir jam paskyrė galutinę bausmę. Taip pat, teismas į paskirtos bausmės laiką įskaitė D. B. bausmę, iš dalies atliktą pagal Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį. Pažymėtina, kad bendrinant bausmes vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, turi būti nustatoma neatliktos bausmės dalis, be to, BK 64 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, nuostatos nenumato galimybės į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, jau atliktą pagal ankstesnį nuosprendį. Taigi, apylinkės teismas šioje byloje taikydamas BK 64 straipsnį ir įskaitydamas ankstesniu nuosprendžiu atliktos bausmės dalį, netinkamai taikė įstatymą. Tinkamas BK 64 straipsnio nuostatų taikymas turi reikšmės skiriant nuteistajam galutinę bausmę, kuri šiuo atveju galėtų griežtėti, tačiau, nesant paduoto skundo sunkinančiais pagrindais, apygardos teismas negali griežtinti D. B. skirtos bausmės.

17. Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad apylinkės teismas, paskyręs nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, nurodė ir jos atlikimo vietą, t. y. laisvės atėmimo bausmę paskyrė atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojanti BK 50 straipsnio redakcija, reglamentuojanti terminuoto laisvės atėmimo bausmės skyrimą, nenumato teismui galimybės parinkti nuteistajam pataisos įstaigos rūšies. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atlieka pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose. Pagal BVK 21 straipsnį arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdo pataisos įstaigos. To paties kodekso 65 straipsnyje įtvirtinta, jog į konkrečią pataisos įstaigą, pagal Kalėjimų departamento nustatytą tvarką, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Tad šiuo atveju nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmės vietą ir sąlygas turi teisę ir pareigą parinkti ir nustatyti tik pataisos įstaiga. Tuo tarpu teismas tokių įgaliojimų ir kompetencijos neturi. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai pasisakė dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

18. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi nuteistajam D. B. paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas B. Varsackis. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2020 m. gruodžio 1 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma Nr. (12.33) PT-5909 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad D. B. antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje Nr. 1A-690-493/2020 išlaidas sudaro 119,88 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

19. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje teismas neturi duomenų apie D. B. turtinę padėtį, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, iš D. B. prašomi išieškoti 119,88 Eur yra nedidelė suma ir D. B. turtinės padėties žymiai nepaveiks, juolab, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagal nuteistojo skundą, o ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. B. laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš D. B. 119,88 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų 88 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.