- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-21
- Bylos Nr.
- 1-195-443/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50581-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Nukentėjusysis
- D. J.
- Kaltinamasis
- D. B.
- Advokatai
- Osvaldas Radimonas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, neturintis mažamečių vaikų, bedarbis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teistas:
1) Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) laisvės atėmimu 1 metams;
2) Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 45 paroms; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė;
3) Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 21 parai; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalį bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta galutinė 14 parų arešto bausmė;
4) Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis 30 parų arešto bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 14 parų arešto bausme visiškai jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 44 paros arešto;
5) Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose; pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir vykdyta nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, skiriant ją atlikti pataisos namuose, bausmę atlikęs 2019 m. birželio 28 d.;
6) Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos): pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (I) 9 mėn. laisvės atėmimo; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 10 mėn. laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi iš dalies sudėtos paskirtos bausmės, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 m. 3 mėn.; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, tai yra 5 mėn., bausmė paskirta 10 mėn. laisvės atėmimo; taikyta BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 3 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 70 straipsnis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi panaikintas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti šiuo nuosprendžiu paskirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytos nusikalstamos veikos
I
kaltinamasis D. B. 2019 m. lapkričio 26 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), D. J. priklausančios sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, pieš asmenį, kuris dėl neįgalumo ir senatvės buvo bejėgiškos būklės, plėšimo tikslu, tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, grasindamas D. J. atsineštu virtuviniu peiliu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą jos atžvilgiu ir taip atimdamas galimybę D. J. priešintis, reikalavo pinigų, dėl ko D. J. atidavė turėtus 100 eurų, taip padarydamas nukentėjusiajai 100 eurų turtinę žalą, – tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.
II
Be to, kaltinamasis D. B. 2019 m. lapkričio 28 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), D. J. priklausančios sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, pieš asmenį, kuris dėl neįgalumo ir senatvės buvo bejėgiškos būklės, plėšimo tikslu, tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, mosuodamas kumštimi jai prie pat veido grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, taip atimdamas galimybę D. J. priešintis, reikalavo pinigų, dėl ko D. J. atidavė turėtus 110 eurų, taip padarydamas nukentėjusiajai 110 eurų turtinę žalą, – tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis D. B. parodė, kad dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažįsta. Tačiau, kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, daiktais, turinčiais reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros protokolu bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Kaltinamasis D. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad pasilieka prie savo pirminių parodymų – jokio plėšimo neįvykė (3 t., b. l. 132).
Kadangi kaltinamojo parodymai itin netikslūs, kaltinamasis nurodo, kad pasilieka prie ikiteisminiame tyrime duotųjų parodymų, teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Kaltinamasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 29 d. apklausoje parodė, kad nežino ar yra psichiatro įskaitoje, nes ankščiau, maždaug prieš metus gydėsi nuo depresijos. Psichine sveikata nesiskundė, orientuojasi laike ir erdvėje. Supranta savo veiksmus ir juos valdo. Parodymus duoti gali. Jam yra teiktas pranešimas apie įtarimą, supranta kuo yra įtariamas, kaltu neprisipažįsta. Gali paaiškinti, kad jis nieko nedarė. D. J. pažįsta daugybę metų, nuo mažens. Ji gyveno ir gyvena apie 3 kilometrų atstumu nuo jo namų. Su D. J. jo santykiai visada buvo geri. Tarp jų niekada jokių piktumų nebuvo. Ji gera jo pažįstama, susitikus visada pasisveikina, pakalba. Ankščiau, prieš kelis metus yra padėjęs jai ūkio darbuose. Tad jų santykiai visada buvo geri. Gali paaiškinti, kad prieš kelias dienas, datos nepamena, bet tai galėjo būti 2019 m. lapkričio 26 d. ryte, prabudęs pastebėjo, kad išdaužyti jo gyvenamojo namo penki langai. Naktį negirdėjo kaip langai buvo išdaužyti, nes girtas miegojo. Pamatęs išdaužtus langus, suprato, kad kažkas keršija. Dar turėjo alaus, tad nuėjo pas draugą S. K., gyvenantį gretimame P. kaime. Nuėjęs pas jį, jis pasiskolino jo telefoną ir iš jo paskambino savo mamai, pranešė, kad jo name išdaužyti langai. Mama patarė kreiptis į policiją. Pokalbį telefonu girdėjo ir S. K. Pradėjo gerti su S. K. jo atsineštą alų. Išgėrė lygtais po 2 litrinius butelius alaus 5 laipsnių. Išgėrus alų, jis vienas nuėjo į parduotuvę Patašinės kaime, kur nusipirko valgyti maisto produktų, cigarečių ir butelį alaus. Taip pat nusipirko pyragą D. J., nes sugalvojo pas ją nueiti. Norėjo nueiti pas D. J. ir jos paklausti ar jos sesuo galėjo išdaužyti jo namų langus. Gali paaiškinti, kad maždaug prieš du mėnesius D. J. sesuo G. jam grasino. Jam stovint stotelėje, laukiant autobuso, sustojo automobilis, iš kurio išlipusi G. jam pasakė, kad dabar reikėtų jį įgrūsti į automobilio bagažinę ir išvežti į mišką. Sakė, kad atvažiuos pas jį naktį, "duos šratų" ir išsiveš. Su juo kalbėjo viena Genė, šalia jos stovėjo jam nepažįstamas vyriškis, kitas jam nepažįstamas vyriškis dar sėdėjo automobilyje. Taip ji sakė tikriausiai todėl, kad buvo apvogęs D. J. – pavogęs iš jos pinigus. Dėl to atliko laisvės atėmimo bausmę. Tad kai rado išdaužtus savo namų langus, pagalvojo, kad juos galėjo išdaužti D. J. sesuo G. Tad ir sugalvojo nueiti pas D. J. ir jos paklausti ar jos sesuo galėjo išdaužti jo namų langus. Tad apsipirkęs Patašinės parduotuvėje jis ėjo link savo namų pasidėti maisto produktų. Eidamas iš parduotuvės jis link namų ėjo keliu, kuriuo visada ir eina. Eidamas link namų, tolumoje matė D. sodybą ir pamatė, kad ji vaikšto kieme. Tuo metu buvo dienos metas, laiko tikrai nepamena, nes buvo neblaivus. Tad iki jos nuėjo. Kai jis nuėjo prie D. sodybos, tai ji buvo kieme, susitiko kieme, prie šulinio. Jis paklausė D. J.: "teta, nepykite, kad užėjau pas jus, atnešiau jums tortą ir norėjau paklausti – pas mane išdaužyti langai, ar negalėjo jūsų sesuo daryti kerštą. D. atsakė "ne, nieko nežinau". Jis atnešė D. lauktuvių, tortą, bet ji jo neėmė, jam pasakė, kad jai nereikia. Tad jį pasiėmė. P. D. "Tai gerai, teta, tada einu namo". Palinkėjo jai geros dienos. Ir išėjo namo. Daugiau D. nieko nesakė. Jos negaudė, jai negrasino, pinigų nereikalavo ir jokių pinigų iš jos nepaėmė. Jis iš karto grįžo namo, kur atvažiavo jo mama apžiūrėti išdaužytų langų. Išgėrė alų ir vėl nuėjo pas S. K. Prieš eidamas pas S. K. dar nusipirko alaus toje pačioje Patašinės parduotuvėje. P. S. K. toliau gėrė alų. Visą tą dieną gėrė alkoholį. Ir prieš tai kelias dienas gėrė alkoholį. Daugiau tą dieną D. J. nematė. Gali pasakyti, kad tą dieną jis pats turėjo pinigų: buvo pardavęs obuolius – gavęs 140 eurų. Be to, pardavęs metalą, gavęs 40 eurų. Be to, mama prieš kelias dienas, pirmadienį – 2019 m. lapkičio 25 d. buvo davusi 5 eurus. Ir teta, kuriai prinešė malkų, tą pačią dieną buvo davusi 5 eurus. 2019 m. lapkičio 26 d. betonavo pas V. R., jis jam davė 10 eurų. Tad gėrė iš savo pinigų. Obuolius pardavė maždaug prieš 2 savaites, o metalą pardavė prieš kelias dienas, pirmadienį, tai yra 2019 m. lapkičio 25 d. Nuo to 2019 m. lapkičio 25 d. kiekvieną dieną ir gėrė alkoholį. Apie 2019 m. lapkičio 28 d. gali paaiškinti, kad tą dieną apskritai nebuvo sutikęs, nebuvo užėjęs pas ją į namus, su ja nebendravo. 2019 m. lapkičio 28 d. nuo pat ryto, gal nuo 8 val. buvo pas S. K., kur visą dieną nuo ryto gėrė alkoholį. Niekur iš S. K. namų nebuvo išėjęs. Tik tiek, kad kelis kartus vienas iš S. K. namų vis nueidavo į parduotuvę P. kaime, kur dar nusipirkdavo alkoholio – alaus. Ir vėl iš karto grįždavo pas S. K. bei su juo gerdavo. Gėrė iki tol, kol jam būnant pas S. K. atvyko policijos pareigūnai ir jį išsivežė. Nežino, kiek buvo valandų, buvo girtas ir nesiorientavo. D. tą dieną sutikęs nebuvo ir su ja nekalbėjo. Tik gali pasakyti, kad kai 2019 m. lapkičio 28 d. ryte iš savo namų ėjo pas S. K. gerti alkoholio, tolumoje D. J. sodyboje matė vaikščiojantį žmogų. Nežino ar tai buvo D. J., ar kas kitas. Bet iki jos sodybos nėjo ir su ja nebendravo. Jis nežino, kodėl D. J. jį apkalba. Nes jie niekada nesipyko, jų santykiai visada buvo geri. Gal ją primokino taip kalbėti jos sesuo G. Dar paaiškina, kad nei 2019 m. lapkičio 26 d., nei 2019 m. lapkičio 28 d. jis jokio peilio neturėjo, su savimi nesinešioja. Apskritai peilio nesinešioja (2 t., b. l. 159-162, 167-168).
Kaltinamasis D. B. patvirtino šiuos parodymus ir atsakinėdamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus nurodė – pagarsinti parodymai yra tikrai jo ir jie yra teisingi. Tą dieną jis buvo pas S. K.. D. B. nesąmones kalbąs, kai būna išgėręs, todėl ir pasakė S. K., kad jam kažkas atidavė skolą. Tas asmuo, kuris iš kaltinamojo supirko obuolius, yra iš L. miestelio, bet dabar išvykęs dirbti į Angliją. Obuolius kaltinamasis rinkęs visą praeitą vasarą. Obuolius pridavęs lapkričio mėnesį. Kad gauti už priduotus obuolius 140 eurų, reikia apie pusantros tonos pririnkti obuolių. Pas jį prie namų pakanalėje yra 34 obelys, iš ten ir rinkdavęs obuolius. Lapkričio mėnesį rinkęs žieminius obuolius. Anksčiau kaltinamasis gerdavo, tada parduotuvėje pirkdavo odekolono, bet ne sau, nes jis geria tik alų. Kaltinamojo kai paprašo, tada ir nuperka už savo pinigus. D. B. eidamas į darbą, nusiperka alaus. Kaltinamajam skolos niekas neatidavė, jis išgėręs kalba nesąmones, tie pinigai buvo uždirbti iš metalo ir obuolių pardavimo, turėjo 140 eurų. Kaltinamasis to peilio nėra matęs, jokio peilio iš A. S. namų nepaėmęs. Kaltinamasis niekada nesinešioja peilio – neįsivaizduoja, kaip galėjo peilis atsirasti pas kaltinamąjį namuose. Anksčiau tokio peilio pas juos namie nebuvo. Nesakė tokių žodžių, kad „..šitas tiks – bus su kuo padurti.“ Prieš tai yra apiplėšęs D. J., yra pavogęs iš jos pinigų. Visi liudytojai prieš kaltinamąjį nusistatę ir taip kalba, jau prieš dešimt metų pasakė, kad nori jį pasodinti į kalėjimą. Jeigu kaltinamasis turi užsidirbęs pinigų, tai visi kalba, kad jis kažką nusikalstamo padaręs. Buvo išvykęs į Airiją dirbti, niekas nežinojo, bet ir tai kalbėjo, kad darąs nusikaltimus. Buvo konfliktas su pardavėjos sūnumi, su V. K. taip pat turėjęs konfliktą. A. S. jam nėra draugas. Kaltinamasis pas D. J. buvo nuėjęs prieš metus laiko prašyti, kad leistų vyšnias nusiskinti. Tie rasti pinigai 72 eurai – jo uždirbti pinigai. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Su seniūnu konfliktų neturėjo. Seniūnas nors ir parašė jam charakteristiką, bet nemato, ką D. B. veikia per dieną – reaguodamas į balsu teisėjo perskaitytą kaltinamojo charakteristiką (2 tomas, b. l. 79) paaiškino kaltinamasis. 2019 m. lapkričio 28 d. nebuvo pas D. J., o 2019 m. lapkričio 26 d. buvo, tačiau peilio su savimi neturėjo ir nieko blogo ten nedarė (3 t., b. l. 132-133).
Nukentėjusi D. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 m. lapkričio 26 d. D. B. atėjo pinigų prašyti, buvo pietų metas. Ji turi neįgalumą ir sodyboje gyvena viena. Norėjo atimti pinigus, vijosi, norėjo mušti, kelis langus išdaužė. Pinigus atidavė, nes labai bijojo, kad nemuštų. Jis pas D. J. buvo kelis kartus atėjęs tą pačią dieną. Atidavė jam vieną kartą 100 eurų, o kitą kartą – 110 eurų (3 t., b. l. 54).
Kadangi nukentėjusios D. J. parodymuose yra netikslumų ir kai kurių prieštaravimų, lyginant šiuos jos parodymus su ikiteisminiame tyrime duotaisiais, teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito D. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 26 d. apie 13 val. ji, būdama lauko virtuvėje, pastebėjo, kad pas ją į namus atėjo D. B., kuris nuėjo prie gyvenamojo namo. Pro langą matė, kad rankoje jis turi peilį. Peilis buvo nedidelis, mėlynomis kriaunomis. Labai išsigando, bandė bėgti iš namų, tačiau jis ją pasivijo, bandė mušti, reikalavo pinigų. Grasino padegti šakų krūvą esančią už daržinės. Jie susigrūmė. Grumtynių metu iš jo striukės kišenės ištraukė jo turėtą peilį ir numetė į šakų krūvą, esančia už daržinės. Vėliau D. B. pasišalinus, bandė peilio ieškoti, bet nerado. Išsilaisvinusi nubėgo į ūkinį pastatą ir jame užsikabino iš vidaus kabliu. D. B. daužė duris, reikalavo įleisti, atplėšė ūkinio pastato langus. Ji išsigandusi įbėgo daržinę ir pasislėpė šiene. D. B. įsibrovė į ūkinio pastato vidų, išplėšęs duris. Pradėjo jos ieškoti ir pastebėjo pasislėpusią šiene. Bandydamas užlipti pas ją, pargriuvo. Jie vėl susigrūmė. D. B. reikalavo pinigų, grasino sumušti, bandė suduoti smūgius rankomis, tačiau buvo labai girtas ir nepataikė. Ji, išsigandusi kad nesumuštų, jam atidavė kišenėje turėtus 100 eurų, t. y. dvi kupiūras po 50 eurų. Gavęs pinigus, D. B. iš karto pasišalino. 2019 m. lapkričio 28 d. apie 13 val. pas ją į namus vėl atėjo D. B., kuris buvo labai girtas, svirduliavo, jo kalba kirtosi, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Ji, jo bijodama, bandė bėgti iš namų, tačiau jis pasivijo už daržinės, reikalavo pinigų, grasino sumušti, mosavo kumščiu prie veido, tačiau nesudavė. Išsigandusi jam atidavė 110 eurų, t. y. 50 eurų kupiūrą ir tris kupiūras po 20 eurų. D. B. grasino, kad niekam nesiskųstų, nesikreiptų į policiją, nieko nepasakotų savo seseriai. Pinigų D. B. reikalaudavo ir anksčiau, todėl ji visuomet su savimi nešiojosi pinigų, kad jam užpuolus, turėtų ką duoti, nes jo labai bijo (1 t., b. l. 41-45).
D. J. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena viena. Jos tėvai ir brolis, kurie kartu gyveno, yra jau mirę, todėl gyvena viena. Turi tik vieną seserį, kuri gyvena G. Mobilaus ryšio telefono neturi. Sesuo užsuka pas ją pati. Jai nustatyti specialūs poreikiai ir jos darbingumas yra tik 20 %. Jai nustatyta diagnozė pagal dokumentus yra F20.0. Psichiatrinėje ligoninėje nėra nei karto gulėjusi ir nesigydo. Vaistus išrašo šeimos gydytojas iš G. ambulatorijos. Ypatingų nusiskundimų sveikata neturi. Yra tik kartą operuota gydymo įstaigoje dėl akmenų tulžyje ir pūslėje. D. B. kaip toks asmuo jai yra pažįstamas, nes jis kai ji buvo jaunesnė buvo vaikas, jai buvo žinoma jo šeima. Žino, kad gyvena L. K. kaime, t. y. maždaug kokie 2-3 km nuo jos namų. Pas ją niekas namuose iš svetimų nesilankė ir nesilanko. Tik jai yra priskirtas žmogus, kuris ja rūpinasi. 2019 m. lapkričio 4 d. pradėjo lankytis slaugė, kad padėtų jai. Praktiškai namuose visą laiką. Su D. B. yra buvę problemų ir anksčiau, ji ant jo nepyksta, bet tik ji jo labai bijo. Jis paskutiniu metu dažnai geria ir ateidinėja pas ją į namus, reikalauja pinigų. 2019 m. lapkričio 26 d. (antradienį) ir 2019 m. lapkričio 28 d. (ketvirtadienį) ji buvo viena namuose, kai buvo atėjęs D. B. Apie tai yra jau apklausta ir davė parodymus kaip prisiminė. Tik norėtų patikslinti tam tikras aplinkybes: 2019 m. lapkričio 26 d. apie 13 val. buvo lauko virtuvėlėje, o eidama į lauko virtuvėlę, gyvenamąjį namą buvo užsirakinusi (visada išeidama iš namo ar iš lauko virtuvėlės užrakina duris, kad niekas nelandžiotų, nes yra buvę vagysčių iš jos namų (už tai nuteistas D. B., tai buvo 2019 m. liepos mėn.)). Jos virtuvėlės langai yra į kiemo pusę. Tai būnant virtuvėlėje prie lango pamatė, kad ateina per kiemą D. B., kuris matėsi, kad yra neblaivus, siūbavo, spjaudėsi, kažką burnojo, ir t. t. Pamatė, kad jis rankoje – dešinėje rankoje, turi peilį, peilio geležtė buvo pakreipta į priekį, o rankena suimta kumštimi. Pamatė jį iš kokių 5-7 metrų. Tvora yra apie gyvenamąjį namą, o apie ūkinį tvoros nėra. Pamatė, kad D. B. ateina prie gyvenamojo namo durų, patraukė rankeną, buvo užrakinta ir matėsi, kad burnoja. Pamačiusi jį išėjo į lauką ir pasakė jam "ko čia lankaisi". D. B. atsisuko į ją ir pasakė, kad "duok pinigų, arba papjausiu" ir mosikavo peiliu. Ten tikrai jis turėjo peilį, nes kas yra peilis, ji tikrai žino. Ji labai išsigando ir tada turėtas kišenėje 2 kupiūras po 50 eurų jam atidavė. Kadangi atidavė visus turėtus pinigus, bėgo nuo jo į daržinę pasislėpti, nes jai buvo baisu. Ji bėgo greičiau už jį, nes jis girtas buvo. Įbėgo į daržinę ir užsikabino kabliu iš vidaus duris ir pasislėpė šiene. Paskui ją atbėgo D. B., traukė duris taip stipriai, kad kablys ištrūko ir įėjo į daržinę. Ji buvo labai išsigandusi, nes nežinojo, nei ką daryti. Kai D. B. įbėgo į daržinę atplėšęs duris bėgo ant šieno ir turbūt ją pamatė, nes atbėgo tiesiai iki jos. Mosikavo kumštimi, bet peilio jau nematė rankose. Užsimojo jai suduoti smūgį, bet pargriuvo dėl girtumo ir ji pabėgo. Nubėgo už daržinės ir ten stovėjo laukdama, kol D. B. išeis iš daržinės. Jis neužilgo išėjo. Pamatė, kad kai išėjo ties daržine, kur yra šakų krūva, sustojo užsirūkyti. Visas svirduliavo ir išsitraukė iš kišenės cigarečių pakelį ir užsirūkė. Su kuo prisidegė (žiebtuvėliu ar degtukais) nesumatė iš patirto streso. Užsirūkė ir pasišalino iš jos kiemo. Kuriuo metu dingo peilis – neprisimena ir negali pasakyti. 2019 m. lapkričio 26 d. D. B. buvo atėjęs tik vieną kartą. Po D. B. pasišalinimo iš jos namų atvažiavo slaugė ir žino, kad ji skambino policijai. Sakė jai, kad D. B. atėmė iš jos pinigus. Tą kabliuką daržinėje įsikalė atgal ir dėl to papildoma žala nepadaryta. D. B. buvo nešvarus, pajuodęs, tais pačiais rūbais buvo abu kartus. Kai nešvarus, tai net sunku pasakyti, ką buvo apsirengęs. Vėliau girtas D. B. atėjo pas ją vėl 2019 m. lapkričio 28 d., ketvirtadienį. Laiką žino, nes būna namuose ir įprastai veikia tuos pačius darbus namuose kaip ir visada tuo pačiu metu. Buvo užrakinusi namus, tai yra gyvenamąjį namą. Buvo lauko virtuvėlėje kabliu užsikabinusi iš vidaus. Pamatė, kad vėl ateina svirduliuojantis D. B.. Išėjo iš virtuvėlės į lauką, t. y. į kiemą. D. B. atėjęs į kiemą ir pamatęs ją mosikavo kumštimi, reikalavo pinigų, nes kitaip jai bus blogai. Turėjo kišenėje vieną kupiūra po 50 eurų ir 3 kupiūras po 20 eurų, iš viso 110 eurų. Gavęs pinigus D. B. išėjo. Per abu kartus iš jos atėmė 210 eurų. Jis tikrai reikalavo iš jos pinigų ir jai grasino. Ji jo tikrai išsigando. Po 2019 m. lapkričio 26 d. buvo išsigandusi, tai į kišenę įsidėdavo visada pinigų, nes bijojo, kad vėl ateis D. B. ir reikalaus. Ir jis 2019 m. lapkričio 28 d. vėl atėjo. Kadangi buvo dideliame strese, labai išsigandusi, tai nežinojo kaip apsiginti ir apsisaugoti, todėl pinigus atidavė. 2019 m. lapkričio 28 d. D. B. nelindo nei į gyvenamąjį namą, nei į daržinę, nei į virtuvėlę. Jis nei karto nesužalojo ir nesusižalojo pati, kai nuo jo bėgo. D. B. niekada nebuvo atėjęs jos atsiprašyti nei už paskutinius kartus, nei už prieš tai buvusius. Jokio pyrago ar panašių dalykų jai nėra atnešęs. Be jokio reikalo pas ją D. B. šiaip pasikalbėti į namus nebuvo atėjęs nei karto. Ji D. B. negrasino, jis jai grasino ir atėmė jos paskutinius pinigus. Papasakojo įvykio aplinkybes kaip prisimena. Daugiau neturi ką pasakyti. Sutinka pateikti dokumentus, kurie susiję su jos sveikata. Nuo akistatos su D. B. atsisako, nes jo bijo (1 t., b. l. 48-52).
D. J. patvirtino šiuos parodymus ir atsakė į procese dalyvaujančių asmenų klausimus – garsiai perskaityti parodymai yra jos ir jie yra teisingi, galima jais vadovautis. Nukentėjusioji šiandien neatsimena visų aplinkybių. Tada apklausos metu geriau viską prisiminė. Žalos D. B. jai neatlygino. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos – tai jo toks elgesys D. J. padarė žalą, nes po tų įvykių jai atsirado didelis baimės jausmas, ji naktimis pradėjo blogai miegoti. Ir dabar dar jaučia baimę, užmiega tik išgėrusi vaistų. Tamsiu paros metu bijo būti viena – D. B. labai ją išgąsdino. Dėl jo tokio elgesio labai blogai jaučiasi. Nežino, kodėl jis būtent pas ją eina reikalauti pinigų. Tą peilį D. J. numetė į šakas tada, kai ištraukė iš jo kišenės. D. J. prieš tai matė tą peilį rankose D. B. ateinant. Peilis buvo mėlynos spalvos, su peiliu atėjo 2019 m. lapkričio 26 d., lapkričio 28 d. brovėsi į jos namus. Pinigus atidavė kieme (3 t., b. l. 54).
Teisėjas posėdyje viešai teismo posėdžių salėje parodo voke Nr. 2 prie Proceso dalyvių asmens duomenų bylos pridėtą peilį – nukentėjusi D. J. patvirtino, jog tai tikrai tas pats melsvos spalvos rankena peilis, kurį turėjo pas ją pinigų reikalauti atėjęs D. B. (3 t., b. l. 54).
Liudytoja G. S. parodė, kad nukentėjusioji yra jos sesuo, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Sesuo turi psichinę negalią. Sesuo viską po įvykio tiksliai pasakė, o dabar jau blaškosi. Po D. B. 2019 m. gruodžio 9 d. naujo užpuolimo jos sveikata ženkliai pablogėjo. Sesę liudytoja lanko dažnai, buvo ir 2019 m. lapkričio 28 d., nes ji telefono neturi, todėl liudytojai skambina kaimynas. Prasidėjo viskas nuo 2019 m. vasario mėnesio. Pinigai iš sesers atimami, liepos mėnesį sesuo buvo sumušta. Tada jie patys iš D. B. atėmė pinigus. 2019 m. lapkričio 28 d. sesuo pasakė jai, kad buvo atėjęs D. B. ir atėmė pinigus. 2019 m. lapkričio 26 d. buvo atėjusi pas ją socialinė darbuotoja tai ir jai pasisakė, kad buvo atėjęs D. B., bet socialinei darbuotojai nesakė, kad atėmė pinigus. Tada iškvietė policiją. Paskui – 2019 m. lapkričio 28 d. liudytojai paskambino kaimynė, kad vėl buvo atėjęs D. B.. Tada liudytoja nuvažiavo ten. Sesuo sakė liudytojai, kad D. B. jai grasino, kad atėmė jos pinigus (3 t., b. l. 54-55).
Kadangi liudytojos G. S. parodymuose yra netikslumų ir kai kurių prieštaravimų, lyginant šiuos jos parodymus su ikiteisminiame tyrime duotaisiais, teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytoja G. S. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra D. J. sesuo. Sesuo gyvena tėvų amuose. Tėvai ir brolis yra mirę. Sesuo D. J. serga seniai. Jai nustatyta diagnozė F.20. Ji telefono neturi. Liudytoja pas sesę lankosi tik viena, bet paskutiniu metu pas sesę atvažinėja slaugė, nes pradėjo dirbti visai neseniai. Slaugė reikalinga, kad padėtų sesei. Kas įvyko 2019 m. lapkričio 26 d. tarp jos sesės ir D. B. ji nežino ir nieko pasakyti negali. 2019 m. lapkričio 28 d. 13 val. 25 min. jai paskambino D. J. kaimynė D., kurios pavardės nežino, ir pasakė, kad pas D. J. atėjo D. B. ir tada ji iškvietė policiją. D. tepasakė, kad "jei gali – atvažiuok". Nuvažiavo pas sesę su kaimynu V. K., nes kaimynas vežė su savo mašina, bet laukė mašinoj – nelipo ir nesikišo, nes buvo prašiusi tik nuvežti iki sesės. Sesuo pasakė, kad D. B. buvo atėjęs ir antradienį, ir ketvirtadienį, kad antru kartu jam atidavė 1 kupiūrą 50 eurų ir 3 kupiūras po 20 eurų, o prieš tai atidavė 2 kupiūras po 50 eurų. Klausė, kodėl sesuo jam duoda, sakė, kad jo bijo. Klausė, kodėl tiek daug duoda, tai ji pasakė, kad jis neišeis. Žino iš sesės, kad jei mažai duos, jis neišeis. O duoda pinigus, nes bijo, kad jis ją sumuš. Anksčiau D. B. ne kartą yra buvęs pas ją namuose ir vagysčių yra padaryta, ir langai išdaužyti, todėl sesuo tikrai ir bijo, nes jis žino, kokia jos sveikatos būklė ir tuo naudojasi, kad kvaila moterėle niekas nepatikės. D. B. ir žino, kada ji gauna pinigus. Ji namuose dabar, kad bijo labai – jaučiasi, nes namuose visada užsirakinusi. Bijo, nes kai kas nors atvažiuoja į namus, net kai ji, sesuo, atvažiuoja, matosi, kad ji bijo, kol jos nepamato. Sesuo nelinkusi meluoti ar išgalvoti įvykių, bet geriau nutylės, nesiskųs ir pati kentės. Nei 2019 m. lapkričio 26 d. nei 28 d. kas įvyko tarp D. B. ir jos sesės ji nematė, tik matė, kad jos sesė yra strese ir negali nurimti. Ką ji pasakojo policijai, liudytoja viską girdėjo, todėl nieko jos daugiau atskirai ir neklausinėjo. Kiek tai laiko atgal, tikrai nepasakys, bet gal vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje, tiksliau tikrai nepasakys, bet žino, kad pas sesę dirbo du vyrai – statė pečių (jų duomenų dabar neturi, nes neturi išsisaugojusi). Tom dienom kai jie dirbo pas sesę, važiuodavo ir ji kartu, nes sesė bijodavo likti su jais. Tai vieną dieną važiuojant iš sesės su tais vyrais, pamatė stotelėje sėdintį D. B. ir pasakė tiems vyrams, kad čia tas, kurio bijo sesė. Su tais vyrais apie D. B. buvo kalbėjusi ir jiems buvo sakiusi, kad sesė tokia baili, nes pas ją namuose lankosi toks “brudas”. Stotelėje parodžius D. B., sustojo vyrai su automobiliu, kuriame ir ji buvo. Tada atidarius dureles pasakė D. B. "gal pavėžint, kur važiuoji". D. B. pasakė, kad ne. Tada vienas iš vyrų pasakė,kad "daugiau nebandyk eit į tą sodybą". D. B. pasakė, kad "ne, ne, ne". Ji pasakė D. B., kad daugiau neitų pas sesę. Dar vienas iš vyrų pasakė, kad jei lįs, tai atvažiuos pasikalbėt. Tai D. B. atsakė, kad "nieko nebijau, nes turiu šautuvą". Tada vienas iš vyrų D. B. paėmė už rankos sėdinčiam ir pasakė, kad tai "gal į mišką, į bagažinę", o D. B. atsakė, kad "ne, ne, ne". Paleido tas vyras jo ranką ir jie išvažiavo, o D. B. liko sėdėt stotelėje. Niekas prieš D. B. smurtaut neketino ir tokio tikslo neturėjo. Tik norėjo paprašyt, kad daugiau neitų pas liudytojos sesę ir jos negąsdintų. D. B. visada pro ten eina į Patašinės kaime esančią parduotuvę. Daugiau neturi ką pasakyti (1 t., b. l. 81-84).
Liudytoja G. S. patvirtino šiuos parodymus ir atsakydama į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad pagarsinti parodymai yra jos ir jie yra teisingi, konkretesni, nei duotieji posėdyje. Teisme nukentėjusioji yra dideliame strese, nes ji labai bijo D. B. Liudytojai paskambindavo O. R. – ji yra D. B. kaimynė. Apie lapkričio įvykius liudytojai viską papasakoja sesuo. Po tų įvykių sesers sveikata labai pablogėjo – atsirado nemiga, stresas, pas ją visada vieno lango neįdėtas antralangis tam, kad galėtų per tą langą iššokt ir pabėgt. Ir tą praėjusio gruodžio 9 dieną, kai išgirdo, kad D. B. išdaužė langą, tai ji iš lovos pakilo ir iššoko per langą. Ji visada jo bijo, o po tų įvykių dar labiau pablogėjo jos sveikata. Betarpiškai įvykio metu liudytoja ten nebuvo ir nieko nematė. Kai D. B. buvo pavogęs 100 eurų, tada buvo nuėjusi pas Olekienę ir pasakė, kad D. B. pavogė tuos pinigus (3 t., b. l. 55).
Liudytoja D. M. parodė, kad dirba Šakių socialinių paslaugų centre slaugytoja ir slaugo D. J. – antradieniais ir penktadieniais lanko ją. Tai daro nuo 2019 m. lapkričio 1 d. D. B. taip pat pažįsta. 2019 m. lapkričio 26 d. nuvažiavo pas A. S. ir jis papasakojo liudytojai, kad pas jį buvo atėjęs D. B.. Paskui nuvažiavo pas D. J., ją rado stovinčią kieme išsigandusią – pasakė, kad buvo atėjęs D. B., rankose turėjęs peilį. Tada liudytoja iškvietė policiją (3 t., b. l. 75).
Kadangi liudytojos parodymuose yra netikslumų ir kai kurių prieštaravimų, lyginant šiuos jos parodymus su ikiteisminiame tyrime duotaisiais, teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytoja D. M. ikiteisminio tyrimo metu paarodė, kad yra D. J. slaugė. Pas ją lankosi du kartus per savaitę (antradieniais ir penktadieniais) nuo 2019 m. lapkričio 4 d. Ji gyvena viena. Apie jos sveikatos būklę nelabai ką žino, nes nesipasakoja. Žino, kad serga nervų liga. Kai bendrauja su ja, ji normaliai bendrauja, pasikalbėt eina. Kiek žino, pas D. J. lankosi tik jos sesuo ir toks D. B.. Nuo kada D. B. lankosi pas D. J. namuose – nekalbėjo ir ji nežino. Bet teko išgirsti kalbas, kad kai brolis D. J. mirė, tai ir pradėjo ten lankytis tas D. B.. D. J. pasakė, kad D. B. ją puola, baisu, langus daužo, sakė, kad grasina „užmušiu“, „papjausiu“. Kalbant su D. J. susidaro vaizdas, kad ji D. B. bijo labai stipriai. Apie tai, kad D. B. atima pinigus ar panašiai, jai nėra sakiusi, bet niekada ir neklausė. Kai tik kalba pasisuka apie D. B., tai tik pasimato, kad ji pasimeta ir sako, kad „baisus žmogus, baisus žmogus“. 2019 m. lapkričio 26 d. apie 14 val. atvažiavo pas D. J. į namus. (Prieš tai apie 13 val. buvo pas A. S. ir jis pasakė, kad pas jį buvo D. B. išgėręs, atsinešė alaus, degtinės ir dar gėrė pora stikliukų A. S. ir tada D. B. išėjo.) Matėsi, kad D. J. labai išsigandusi, sunerimus ir pasakojo, kad pas ją buvo D. B. ir grasino jai „užmušiu“, „papjausiu“ ir paminėjo, kad atėmė peilį iš D. B. ir numetė. Apie pinigus nieko nesakė. Nelabai atvirauja apie dabartį, apie praeitį mieliau kalba. Tai išgirdus iš D. J. iškvietė policiją. Juk visas kaimas žino, kad D. B. eina pas D., ją gąsdina. Su D. B. pati asmeniškai nėra bendravusi, nes neturi jokių reikalų, jį pamačius išveja iš kiemo. Tai atėjęs prašo cigaretės, o pinigų nėra prašęs. O paskutinį kartą matė jį praeitoje savaitėje, ketvirtadienį, t. y. 2019 m. lapkričio 28 d. apie 13 val. – ėjo Paplynių gatve ir vienas su savimi girtas kalbėjo, – ką kalbėjo, suprast nėjo. Ar turėjo kokių nors daiktų su savimi – neatkreipė dėmesio. Jis ėjo per laukus link D. J. namų. Po kurio laiko jai skambino G. – D. J. sesuo, ir sakė, kad iškvietė policiją. Daugiau neturi ką pasakyti. Kaime ji mažai su kuo bendrauja (1 t., b. l. 144-149).
Liudytoja D. M. patvirtino šiuos parodymus – jie yra jos ir yra teisingi bei tikslesni už teisme duotus. Dabar liudytoja taip pat lanko D. J.. Ji apie įvykius kalba mažai, apie kitus įvykius kalba gerai. Jos abi pasikalba – D. J. tikrai nieko neišsigalvoja. Kai D. B. uždarytas, ji jaučiasi geriau. Tik pradėjus kalbėti apie D. B., ji iš karto susinervuoja. Taip, liudytoja pati matė, kaip D. B. ėjo P. gatve, liudytoja dar pasakiusi jam, kad šis nebandytų eiti pas D. (3 t., b. l. 75).
Liudytoja O. R. – D. B. kaimynė, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta. Tą kartą – lapkričio mėnesį, dienos neatsimena, liudytoja važiavo iš sūnaus su dviračiu. Matė, kaip D. J. kartu su D. B. eina – dar pagalvojo, kad draugiškai. Bet po kurio laiko pastebėjo, kad D. B. ranką ištiesęs prašo pinigų. Tai buvo prie D. J. namų. Liudytoja tada pasakė D. B. mamai, o D. J. – savo sesei G. S. Liudytoja yra girdėjusi, kad pas D. J. jis užeina ne pirmą kartą, todėl liudytoja ją gelbėjo tą dieną. D. B. prie parduotuvės jos prašinėja pinigų. Praeitais metais jis pardavinėjo obuolius. Kartais ateidavo ir į namus pas liudytoją paprašyti pinigų. Tuo metu D. B. buvo išgėręs. Visi kalbėjo, kad jis parduotuvėje pirko ir turėjo daug pinigų. Liudytoja nežino, kiek jis turėjo pinigų už obuolius – matė, kad turėjo rankoje pinigų. D. J. labai bijo D. B. ir nenori apie tai kalbėti. Po to įvykio jos sveikata labai pablogėjo (3 t., b. l. 75-76).
Liudytojas V. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip vietinį gyventoją. Jokių artimesnio bendravimo santykių su juo neturėjęs. Nukentėjusioji pažįstama iš matymo. Tą dieną kai buvo apiplėšta D. J., liudytojas sutiko D. B., ėjusį iš parduotuvės apsipirkusį. Jis priėjo prie liudytojo ir pasiūlė išgerti ir dar iš kišenės išsitraukė pluoštą pinigų. Liudytojui paklausus, iš kur gavęs tiek pinigų, jis atsakė, kad reikia mokėti gyventi. Dar liudytojas pasidomėjo, kur jis eina, tai D. B. atsakė, kad eina alkaną žmogų pamaitinti. Paskui liudytojas nuėjo ir su juo negėrė (3 t., b. l. 109).
Kadangi liudytojo parodymuose yra netikslumų ir kai kurių prieštaravimų, lyginant šiuos jos parodymus su ikiteisminiame tyrime duotaisiais, teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad P. kaime gyvena jau kokie 5 metai. D. B. jam yra pažįstamas. Jis niekur nedirba, bet kartais eina pas žmones padirbėti, arba prašinėja, lenda į akis, „bambalius“ renka, obuolius rinko praeitais metais, o šiais metais tikriausia, kad nerinko, nes neteko nei girdėti, nei matyti. Paskutinį kartą D. B. matė 2019 m. lapkričio 28 d. (ketvirtadienį) į pavakarę. Sutiko jį einantį nuo parduotuvės ir matė, kad jis nešėsi krepšį prisipirkęs maisto, alaus. Pamatęs, jis jam parodė, ką neša krepšyje. Pamatė maistą, ir dar ištraukė iš kišenės pinigų krūvelę – matė kupiūras 2 po 50 eurų, 3 kupiūras po 20 eurų, po 10 eurų 2 kupiūras ir kelias kupiūras po 5 eurus, dar buvo ir metalinių, nes barškėjo kišenėje. Tai paklausė jo – o „iš kur gavai, ar vėl tą moteriškę aptvarkei?“. Jis tik juokėsi ir pasakė, kad reik mokėt gyvet. Tai jis turėjo daugiau nei šimtą eurų. Jis juk pas D. J. ne pirmą kartą eina ir ten gauna pinigų. Pats yra iš D. B. anksčiau išgirdęs, kad jis yra grasinęs D. J. peiliu ir „trept koja“ – ir ji duoda pinigų. Yra pats matęs, kad D. B. nešiojasi peilį. Paklausus, kur eina, sakė, kad neša tam, kas neturi ko valgyt, tai ėjo pas S. K. Paklausęs jo, kad eini pas K., tai jis pasakė “iš kur žinai?“. Tai jis juk žino, nes jis ten pastoviai eina. Didelės pinigų sumos niekas D. B. neduoda ir neduotų ir net neskolintų, nebent jis pavagia arba grasina ir taip gauna pinigų. D. J. yra netoli gyvenanti nuo P. kaimo. Apie ją yra girdėjęs iš paties D. B., kad „eina pas bobutę paskolos“. Yra girdėjęs, kad yra jis buvęs pas tą D. J. 3-4 kartus mažiausia. Daugiau nelabai ką gali papasakoti (1 t., b. l. 134-139).
Liudytojas V. K. parodė, kad pagarsinti parodymai tikrai yra jo ir jie yra teisingi – jie konkretesni nei dabar duotieji. Į prokuroro klausimus liudytojas atsakė, paaiškindamas, jog su D. J. po šio įvykio nebendravęs, apie tą įvykį nekalbėję. Tais metais obuolių niekur nebuvo, todėl D. B. jų ir nerinko. Be to, ir metų laikas jau buvo netinkamas obuolius rinkti. Laukuose buvo sodai, bet kai Griškabūdžio bendrovė nupirko tuos plotus, visas obelis išnaikino. Sodai buvo išpjauti iki to įvykio – dabar ten padaryta dirbama žemė. Atsakydamas į advokatės ir kaltinamojo klausimus, paaiškino, jog visi žino, kad tais metais obuolių nebuvo ir todėl liudytojas sako, kad D. B. nerinko obuolių. O kada tiksliai išpjautas sodas – liudytojas negali pasakyti. Liudytojas matė D. B. turėtus pinigus iš arti ir suskaičiavo. Ėjo apsipirkęs iš parduotuvės dar ir liudytojo “švogeriui” nupirko alaus. Liudytojas žinojo, kad D. B. pas D. J. lankydavosi (3 t., b. l. 109).
Liudytojas S. K. parodė, kad kaltinamąjį puikiai pažįsta – jis pas liudytoją dažnokai lankydavosi. Ateidavo ir girtas, ir blaivus. Apie D. B. nieko blogo pasakyti negali. Jis liudytojui nieko blogo nėra padaręs, tik labai įkyrus buvo. Ateidavo naktimis ir liudytojas turėdavo visada įsileisti – įsileisdavęs, kad nesigrasiotų. Vieną kartą jis liudytojui rodė, kad turi daug pinigų. Tai liudytojas pas D. B. matė pirmą kartą. Kokiomis kupiūromis buvo pinigai – neatsimena. Jis minėjo, kad kažkas jam paskolino pinigų. Koks metų laikas buvo – neatsimena. Liudytojas buvo apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu ir geriau viską atsiminė tuomet (3 t., b. l. 132).
Kadangi liudytojo parodymuose yra netikslumų ir kai kurių prieštaravimų, lyginant šiuos jos parodymus su ikiteisminiame tyrime duotaisiais, teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito S. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytojas S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena vienas. Turi širdies nepakankamumą 2-ojo laipsnio. Skaityti moka, rašyt gali, bet labai nedaug. Daug eit negali, paeina 100 metrų ir pavargsta. D. B. jam yra žinomas nuo seniai. Kiek jam teko bendrauti su D. B. problemų neturėjo. Kartais būdavo pas jį namuose girtas, kartais blaivus. Praeitą savaitę D. B. ateidinėjo pas jį kasdien ir beldėsi apie langus, kad įsileistų į vidų, bet jo neįsileido ilgai. Praeitos savaitės antradienį arba trečiadienį (labiau menasi, kad tai buvo trečiadienis), tikrai nepasakys kada, įsileido, kai jis atėjo ir vėl trankėsi apie langus. Kiek valandų buvo tiksliau, kai jis atėjo, neatsimena, tik žino, kad dar tamsu nebuvo. Buvo vienas ir girtas. Įsileido jį, kad neišdaužytų langų, nes apie langus ėjo jau kelios dienos, jei gerai atsimena laiką. Įsileidus jį į vidų D. B. pasakė, kad turi problemų su savo namo langais. Iš kur atėjo pas jį nesakė ir nieko nesigyrė. Jis jo neklausinėjo. Namo virtuvėje D. B. pametė ant stalo pinigus – buvo kupiūros po 50, po 20, dar buvo 10 eurų kupiūra. Jis pasakė, kad gal jam reikia pinigų. Pasakė, kad jam atidavė skolą, o kas – jis neklausė. Jis kai pametė pinigus ant stalo, liudytojas jam juos gražino, nes nežino iš kur jie ir jam svetimų nereikia. Tą dieną policija jį išsivežė iš jo namų – kaip policija jį rado pas jį, – nežino. Kitą dieną, menasi, kad tai buvo praeitos savaitės ketvirtadienis, tai D. B. vėl atėjo pas jį ir ėjo apie langus. Įsileido ir iškvietė policija, nes kai sakė eit lauk – nėjo lauk, atsibodo. Ko jis pas jį ateina – suprast neina. Tik yra girdėjęs iš D. B., kad jei neįsileis, tai įeis per langus. Smurto nenaudojo D. B. prieš jį ir vagystės neįvykdė jokios iš jo. Daugiau neturi ką pasakyti (1 t., b. l. 124-129).
Liudytojas S. K. patvirtino, kad pagarsinti parodymai tikrai yra jo ir jie yra teisingi bei konkretesni nei teisme duotieji (3 t., b. l. 132).
Liudytoja V. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad D. B. pažįsta, santykių su juo neturi jokių. Su D. J. taip pat neturi jokių artimesnių santykių. Dirba parduotuvėje 20 metų. 2019 m. lapkričio 26 d. D. B. atėjo su depozitiniais buteliais ir nusipirko kosmetinio spirito. Po pietų jis atėjo ir turėjo labai daug pinigų. Tada jis pirko daug alaus. Buvo girdėjusi, kad jis apiplėšinėja D. J.. 2019 m. lapkričio 28 d. jis atėjo ryte su tuščiais buteliais, už tos centus nusipirko alaus, o po pietų vėl atėjo ir jau rankose turėjo daug pinigų. Už parduotus obuolius tikrai negalėjo turėti pinigų, nes lapkričio mėnesio pabaigoje obuolių jau nebuvo (3 t., b. l. 76).
Kadangi liudytojos parodymuose yra netikslumų ir kai kurių prieštaravimų, lyginant šiuos jos parodymus su ikiteisminiame tyrime duotaisiais, teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytoja V. B. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad parduotuvėje dirba beveik 20 metų. Paskutiniu metu dirba su kolege ir jų darbo grafikas yra kintantis, nes dirba 4 dienas ir 4 dienos laisvos. Nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. dirbo ji viena parduotuvėje, o nuo 2019 m. lapkričio 30 d. dirbo jos kolegė. D. B. jai yra žinomas, nors jauno amžiaus, bet geria, vagia ir grasina. Ir 2019 m. lapkričio 26 d. ryte apie 10 val. atėjo vienas D. B., atnešė priduoti butelius, kadangi pinigų neturėjo, tik pirko kosmetinio spirito. Kaip suprato, jis jį geria, nes dažnai perka. Ryte pinigų neturėjo, o už centus, kuriuos gavo už atneštus butelius, pirko spirito. Sumokėjo 1.30 eur. Jei būtų turėjęs pinigų, tai būtų pirkęs alaus, nes kai turi pinigų perka pakuotėm. Nusipirko to spirito ir tą pačią dieną po pietų atėjo vėl vienas į parduotuvę ir turėjo pinigų, matė, kad turi kelias kupiūras po 50 eurų. Užkliuvo, kad turi pinigų, nors ryte krapštė centus, o visą dieną gėrė. Pagalvojo, kad pavogė, arba tą vargšę invalidę bobutę krato, t. y. D. J.. Ji jo bijo, neįgali, viena gyvena. Yra girdėjusi, kad D. B. jai grasina, kad papjaus, gąsdina ir pati D. J. bėga iš savo namų. D. J. telefono neturi ir mano, kad nemokėtų su juo elgtis. 2019 m. lapkričio 26 d. iš kur gavo pinigų, parduotuvėje nesigyrė. Paskui 2019 m. lapkričio 28 d. po pietų vėl buvo parduotuvėje ir matė, kad turi kelias kupiūras po 20 eurų. Pirko alaus, pasiprašė draugo, kad jį parvežtų namo. Parduotuvėje būna D. B. kiekvieną dieną, bet krito į akis dvi dienos, kad turėjo daug pinigų, kas jam nėra būdinga, nes šiaip už centus krapšto spiritui arba už centus surenka vienam buteliui alaus. Jis juk niekur nedirba ir niekas jo neįsileis, nes geria kiekvieną dieną. Tai, kai pamatė, kad jis turi pinigų, kitų minčių nėra, kad arba vagia, arba apiplėšė D. J.. Kai išgirdo iš savo artimųjų brolio ir jo draugės, kad D. J. buvo pas juos ir kvietė policija, buvo aišku iš kur D. B. turėjo pinigų 2019 m. lapkričio 26 d. ir 2019 m. lapkričio 28 d. Yra girdėjusi kaip D. B. grasina, nes yra grasinęs ir jai, bet ji jo nebijo. O kas jo bijo, tai tuo D. B. ir naudojasi. Kad D. B. nešiojasi peilį yra girdėjusi ir į parduotuvę ateinančių pirkėjų. Patikslina, kad D. B. 2019 m. lapkričio 26 d. ir 28 d. buvo girtas. Kai girtas, jis agresyvus, nesuvaldomas, keikiasi, pyksta (1 t., b. l. 114-119).
Liudytoja V. B. patvirtino, kad pagarsinti parodymai tikrai yra jos ir jie yra teisingi. D. B. pinigų nelabai kada turi. Vasarą jis pjaudavo žolę ir gaudavo kelis eurus (3 t., b. l. 76).
Liudytojas A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta – jis kartais užeidavo pas liudytoją. Liudytojas gyvena vienas ir dėl sveikatos būklės mažai juda – beveik visada būna namie. D. B. yra jam įspyręs į kojos kauliuką, bet liudytojas ant jo nepyksta. Slaugė pas liudytoją atvažiuoja du kartus per savaitę. D. B. pas liudytoją užeidavo išgerti – D. B. dažniausiai jau būdavo išgėręs, kai pas liudytoją ateidavo. Datos neatsimena – tiksliai kada, D. B. pas liudytoją buvo atėjęs, jis pasiėmė liudytojo peilį. Paimdamas peilį, jis pasakė, kad jo jam reikės. Ką jis darė su tuo peiliu – liudytojas nežino (3 t., b. l. 75).
Kadangi liudytojo parodymuose yra netikslumų ir kai kurių prieštaravimų, lyginant šiuos jos parodymus su ikiteisminiame tyrime duotaisiais, teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad gyvena vienas daugiau nei 20 metų. Visą laiką praktiškai būna namuose. Pas kaimynus nesilanko. Artimiausi kaimynai yra E. J. ir D. J. Kitų kaimynų arčiausia nėra, nes toliau miestelis iš vienos pusės, o iš kitos – laukai. Jo paties sveikata nėra gera, nes turi rankos, kojos traumą. Rašyt, skaityt moka, tik sunku pasirašyt, nes dešinė ranka žalota, o rašosi su dešine ranka. Pas jį namuose jau bus daugiau kaip metai kai lankosi slaugė D. M.. Ji atvažinėja pas jį antradieniais ir penktadieniais. Maistu pačiam rūpintis nereikia, ji viską atveža. Tai pas jį namuose niekas nesilanko, išskyrus slaugę D. M. ir kartais užsukantį jaunuolį D. B., kurį žino nuo mažų dienų, nes jis kai įgeria tai ir ateina. Paskutinį kartą teko matyti D. B. praeitos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, t. y. 2019 m. lapkričio 26 d. iki 28 d. Antradienį jo neįsileido į namus, nes jis pasibeldė, o neįsileidus nuėjo link D. J. namų. D. J. sodyba yra arti ir jos sodyba matosi per namų langą. O 2019 m. lapkričio 28 d. pas jį į namus atėjo D. B. apie pietus. Tiksliau laiko nepasakys, nes neturi laikrodžio, o radijas (groja LRT) ne visada laiką sako. Pas jį į namus atėjo girtas D. B. ir buvo vienas. D. B. turėjo kuprinę su savimi. Ko atėjo pas jį – nesuprato, bet davė išgert pora stikliukų vyno. D. B. turėjo ir alaus, ir vyno. Alus buvo „Bajorų“, o vynas buvo „Katiuša“, kuris yra 22 laipsnių stiprumo. Pas jį kiek laiko pabuvo D. B. – nežino. Išėjo greit iš jo, ilgai nebuvo. Pabuvo pas jį D. B. neilgai, nes nespėjo alaus išgert (turėjo alaus 1 l talpą, vadinamą “bambalį”). Pas jį ant stalo buvo padėti du peiliai. Vieną jo peilį nuo stalo aštrų nesulankstomą margom kriaunom, ašmenys kokių 12 cm ilgio, siaurą ir smailų, paėmė D. B. ir pasakė, kad „šitas tiks“ ir „bus su kuo padurt“. Į jo kalbas nekreipė dėmesio ir nesigilino. Nes žino, kad, jei jį pultų, turėtų su kuo apsigint (šalia turi kirvį). Tada D. B. išėjo iš jo, išsinešdamas peilį, kuprinę ir alų. Vyno butelis liko pas jį, nes to vyno tame butelyje, kai atsinešė, buvo nedaug likę. D. B., matė, nuėjo link D. J. namų, link tos pusės. Ką jis veikė pas D. J. – nežino. Peilio D. B. negražino ir jam dėl peilio pretenzijų neturi, ką su juo daryt? Jam negrasino ir smurto jo atžvilgiu nenaudojo. Pasakė viską ką prisimena (1 t., b. l. 99-101).
Liudytojas A. S. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad pagarsinti parodymai tikrai yra jo ir jie yra teisingi. Peilis buvo nesulenkiamas (3 t., b. l. 75).
Teisėjas supažindina su Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu ir parodo liudytojui peilį, saugomą voke Nr. 2 prie bylos (1 t., b. l. 105-109).
Liudytojas A. S. patvirtino, kad tai tikrai tas pats peilis, kurį D. B. pasiėmė iš jo. Po bylos išnagrinėjimo norėtų, kad peilis būtų liudytojui A. S. grąžintas. D. B. peilį pasiėmė 2019 m. lapkričio 28 d. Liudytojui yra daryta akių operacija, tačiau jis matė, kaip D. B. ėjo iki D. J. namų. Liudytojas nežino, ar kaltinamasis turėjo pinigų (3 t., b. l. 75).
Liudytoja I. B. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, bet ji sutinku duoti parodymus. Gyvena su sūnumi D. B. kartu. Dabar nuo 2019 m. liepos mėnesio gyvena šalia, savo tėvų namuose, o sūnus gyvena vienas. Liudytoja dažnai aplanko jį. Sūnus darbo neturi, tad gyveno motions padedamas. Kai jis būna blaivus – nuostabus vaikas. Būdamas girtas jis su motina taip pat elgiasi gerai, skandalo nekelia. Jis turėjo savo mobilaus ryšio telefoną – jiedu telefonu palaikydavo ryšį. Pinigų užsidirbdavo rinkdamas obuolius. Liudytoja neskaičiavo, kiek užsidirbo rinkdamas obuolius. Dar jis rinkdavo metalą ir grybus. Liudytoja jam duodavo į savaitę po 5 eurus ir nėra mačiusi pas jį daug pinigų. Patašinės kaime liudytoja į parduotuvę neina – dirba B. ir važiuodama pro B. parduotuvėje nusiperka maisto produktų. Degalus pila P. arba G. Apie tai, kad D. B. buvo užėjęs pas D. J. išgirsdavo iš žmonių. Liudytoja pas D. J. niekada nevažiuodavo ir neklausdavo. Su sūnumi kalbėjo, kad jis niekada neitų pas D. J., sakydavo, kad namo eitų kitu keliu. Iki sulaikymo jis gėrė apie savaitę. Tas peilis, kurį policija paėmė, ne iš liudytojos namų – paaiškino liudytoja, reaguodama į teisėjo parodytą prie bylos pridėtą peilį iš voko Nr. 2, saugomo prie bylos. Tai tikrai ne liudytojos peilis – pas ją namie tokio peilio nebuvo. Sūnus, kai blaivus, tikrai būna tvarkingas, švarus ir valgyti daro. Kai geria, tada būna netvarka. Liudytoja nenori patikėti, kad sūnus 50 eurų pragertų per dieną. Jis lapkričio mėnesį tikrai nerinko obuolių. Negali atsakyti į klausimą ar pas jį galėjo būti susitaupytų pinigų. Liudytoja sūnaus neklausdavo apie tai ar jis buvo užėjęs pas D. J. Apie tuos įvykius sužinodavo iš policijos ir žmonių. O. R. gyvena šalia jų namų. Liudytoja pro D. J. namus niekada nevažiuoj – visada važiuoja pagrindiniu keliu, o O. R. tikriausiai važiuoja tuo keliu pro D. J. – tai gal ji ir matė. Visą savaitę sūnus tikrai negalėtų išgyventi už 5 eurus, liudytija jam dar nunešdavo maisto. Jis pats pasigamindavo valgyti iš jos nuneštų produktų. Liudytojai sūnus pasakojo, kad jo name buvo išdaužyti langai. Kas tai padarė negali pasakyti. Tai buvo tik kerštas (3 t., b. l. 55-56).
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti yra:
Neįgaliojo pažymėjimo Nr. 1236932 kopija (1 t., b. l. 70);
Darbingumo lygio pažymėjimo kopija (1 t., b. l. 71);
Specialiojo nuolatinės priežiūros poreikio nustatymo pažymos Nr. 0182636 kopija (1 t., b. l. 69);
Lietuvos Respublikos Asmens tapatybės kortelė Nr. 14776138, vokas Nr. 1 prie bylos;
Peilis, vokas Nr. 2 prie bylos.
Be to, kaltinamojo D. B. padarytą nusikalstamą veiką patvirtina:
Dokumentas, patvirtinantis, jog Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate 2019 m. lapkričio 28 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-50581-19 pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 1-2);
D. J. protokolas-pareiškimas dėl jos atžvilgiu 2019 m. lapkričio 26 d. ir 2019 m. lapkričio 28 d. įvykdytų nusikalstamų veikų (1 t., b. l. 8-13);
BIRT žiūryklės duomenys, kad D. T. policijai pranešė apie tai, jog D. B. 2019 m. lapkričio 28 d. buvo užėjęs girtas pas kaimynę ir reikalavo iš moters pinigų (1 t., b. l. 14-17);
2019 m. lapkričio 28 d. atlikta įvykio vietos apžiūra Taip, liudytoja pati matė, kaip Darius Bizas ėjo Paplynių gatve, liudytoja dar pasakiusi jam, kad šis nebandytų eiti pas Dalytę. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 18-31);
2019 m. gruodžio 5 d. papildomai atlikta įvykio vietos Paplynių 1., Griškabūdžio sen., Šakių r.sav. apžiūra, tikslu surasti peilį. Apžiūros metu nieko nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 32-34);
Savanoriškas daiktų pateikimo 2019 m. gruodžio 2 d. protokolas, iš kurio matyti, jog iš D. J. paimti dokumentai ir padarytos kopijos prie bylos, t. y. neįgaliojo pažymėjimo, Nr. 1236932, darbingumo lygio pažymėjimo ir specialiojo nuolatinės priežiūros poreikio nustatymo pažymos, Nr. 0182636 (1 t., b. l. 65-68, 69, 70, 71). Dokumentų originalai grąžinti pakvitavimu D. J. (1 t., b. l. 72-73);
Šakių rajono savivaldybės administracijos G. seniūnijos pateikta D. J. charakteristika, kurioje nurodoma, kad moteris yra neįgali, turi psichologinių problemų. Gyvena viena. Pas ją lankėsi D. B., gąsdino, reikalavo pinigų. Ji pati yra sakiusi, kad iš baimės keletą kartų yra davusi jam pinigų, nes jis grasindavo. Seniūnija kitokių duomenų apie šią moterį neturi (1 t., b. l. 78);
Daiktų parodymų atpažinti protokolu A. S. atpažino peilį, kurį iš jo paėmė D. B. ir išsinešė (1 t., b. l. 105-109);
Atlikta skelbimų lentos, esančios Taip, liudytoja pati matė, kaip D. B. ėjo P. gatve, liudytoja dar pasakiusi jam, kad šis nebandytų eiti pas D. apžiūra, kurios metu skelbimų apie obuolių supirkimą ar metalo laužą, nėra (1 t., b. l. 156-158, 159-162);
2019 m. gruodžio 6 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad byloje įtariamajam D. B. yra pareikštas įtarimas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį bei paskirta kardomoji priemonė suėmimas iki 2019 m. gruodžio 8 d. Marijampolės apylinkės teisme 2019 m. gruodžio 5 d. buvo sprendžiamas klausimas dėl suimtam įtariamajam D. B. kardomosios priemonės-suėmimo pratęsimo. Marijampolės apylinkės teismo teisėjo R. K. 2019 m. gruodžio 5 d. priimta nutartimi pasibaigus suėmimo terminui D. B. paskiriamos kardomosios priemonės: namų areštas 3 mėnesių laikotarpiui bei asmens dokumento paėmimas. Nustatyta, kad D. B. turi asmens dokumentą – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. 14776138, išduotą 2018 m. sausio 17 d. Tikslu paimti D. B. priklausantį asmens dokumentą, t. y. kad pasibaigus suėmimo terminui būtų užtikrintos teismo paskirtos kardomosios priemonės, policijos pareigūnų buvo nuvykta tarnybiniu automobiliu 2019 m. gruodžio 6 d. į Taip, liudytoja pati matė, kaip D. B. ėjo P. gatve, liudytoja dar pasakiusi jam, kad šis nebandytų eiti (duomenys neskelbtini) ir 9.08 val. tarnybiniu telefonu Nr. 867685024 susisiekta su I. B. atvykus į kaimą buvo ieškota, kur gyvena I. B. ir užsukus į pakeliui esančią sodybą, buvo gautas I. B. telefono numeris), tada tarnybiniu automobiliu nuvykta iki sodybos, kur gyveno D. B. ir prie kelio palaukta atvykstančios jo motinos I. B., kuri atvyko automobiliu labai greitai. Prisistačius dar kartą I. B. bei paprašius ar galėtų pateikti sūnaus D. B. asmens dokumentą, ji paaiškino, kad jis yra namuose, tada atidarė duris gyvenamojo namo, esančio Taip, liudytoja pati matė, kaip Darius Bizas ėjo Paplynių gatve, liudytoja dar pasakiusi jam, kad šis nebandytų eiti pas (duomenys neskelbtini), ir pakvietė užeiti. Moteris ieškojo Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir pasakė, kad sūnus ją laiko arba ant spintos arba kuprinėje. Kuprinės I. B. nerado, tada ieškojo ant spintos. Kadangi spinta yra aukšta, I. B. yra nedidelio ūgio, tai paprašyta pareigūno J. K. pažiūrėti ant spintos ir ant pačio viršaus tarp popierių buvo rasta Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė. I. B. neprieštaravo, kad ji būtų paimta. Išeinant iš virtuvės, stabtelėjus virtuvėje, pareigūnas J. K. ant spintelės pamatė margom (labiau į mėlynumą) kriaunom peilį su ilga geležte ir pasiteiravus I. B., kieno šis peilis, ji nurodė, kad ne jos ir parodė, kad pas ją virtuvėje stalo stalčiuje yra kitokie peiliai, t. y. nesurūdiję ir kitokiom geležtėm, o iš kur šis – nežino. Kadangi byloje buvo gauta iš liudytojo A. S. parodymai, apie peilį, paimtą D. B., iš jo namų buvo nutarta atlikti įvykio vietos apžiūrą, dalyvaujant namo savininkei I. B. ir paimti tiek Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę, tiek ir rastą peilį (1 t., b. l. 163-165);
Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolas su fotolentelėmis, iš kurių matyti, jog buvo rasta ir paimta D. B. priklausantis asmens dokumentas – Lietuvos Respublikos Asmens tapatybės kortelė Nr. 14776138 ir virtuvinis peilis margomis kriaunomis (1 t., b. l. 166-170, 171-176);
VĮ Registrų centro duomenys, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra registruotas I. B. vardu nuo 2017 m. lapkričio 7 d. (1 t., b. l. 177-179);
Daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog yra apžiūrėtas peilis, kurio bendras ilgis yra 22 cm, geležtės – 12,5 cm., o kriaunos – 9,5 cm. Kriaunos yra margos, plastmasinės (1 t., b. l. 180-181, 182-184);
2019 m. gruodžio 5 d. tarnybinis pranešimas apie skelbimų lentą, iš kurios matyti, kad 2019 m. gruodžio 5 d. 14.07 val. tarnybiniu telefonu Nr. 867685024 buvo susisiekta su V. B. Nr. ....467 (pokalbio trukmė 3 min. 33 sek.) ir ji parodė, kad Patašinės kaime yra skelbimų lenta ir joje 2019 m. lapkričio mėnesį skelbimo apie superkamus obuolius nebuvo, nes jei būtų buvęs, tikrai būtų mačiusi, kadangi pro tą lentą visada eina į parduotuvę, kurioje ir dirba. Neteko girdėti, kad šiais metais kas nors supirkinėtų ar pardavinėtų obuolius, nes obuolių kaime nebuvo. Pernai metais tokių skelbimų buvo. Paskutiniu metu lentoje matė tik skelbimus, susijusius su rinkimais. Ant parduotuvės durų paskutiniu metu skelbimų, kad kas nors supirktų obuolius nebuvo, buvo tik kitokio pobūdžio skelbimas. Skelbimus, kokie pakabinti ant durų mato, nes jų ten nelaiko, o juos nuplėšia (1 t., b. l. 185-186);
2019 m. gruodžio 2 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), yra viena parduotuvė, tai yra UAB Romudava (savininkas R. Č., kurioje dirba dvi pardavėjos (slenkančiu grafiku kas 4 dienas: V. B., tel. Nr. ...467, ir V. G., tel. Nr ...107 (1 t., b. l. 187-188);
2019 m. gruodžio 2 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2019 m. gruodžio 2 d. 15.33 val. darbo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta su UAB Romudava parduotuve, telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kuroje tuo metu dirbo V. G., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. įskaitytinai parduotuvėje pardavėja dirbo V. B.. Ji pati dirba parduotuvėje nuo 2019 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. įskaitytinai. Parduotuvėje, kol nedirbo, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. nesilankė. Paaiškino, kad D. B. jai yra žinomas ir jis dažnai ateina į parduotuvę, tačiau jo nematė nuo penktadienio ir nežino, kur jis dingęs. Parduotuvėje iš klientų išgirdo, kad "vėl buvo pas D. pinigų", tačiau iš ko tai išgirdo – neprisimena ir nurodyti tiksliai negali (1 t., b. l. 189-190);
2019 m. gruodžio 3 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2019 m. gruodžio 3 d. policijos pareigūnų buvo nuvykta pas V. R., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), tikslu byloje apklausti jį liudytoju. V. R. atsisakė būti apklaustas liudytoju, nes teigė, kad jis čia ne prie ko. Pasiteiravus jo apie D. B., jis pasakė, kad praeitą savaitę D. B. buvo atėjęs pas jį skolintis pinigų, bet jis jam jų nedavė. D. B. yra pas jį dirbęs kokius tai darbus (mėšlą išmėšdavo ir pan.) ir jam sumokėdavo už darbą pinigų nedaug, nes jei, pvz., jis dirbdavo valandą laiko, tai gaudavo 4-5 eurus. Apie tai, kad šiais metais D. B. būtų rinkęs ir pardavinėjęs obuolius nieko nežino, nes obuolių šiais metais nebuvo, o kad rinko ir pardavinėjo pernai – tai tiesa (1 t., b. l. 191-192);
Šakių rajono savivaldybės administracijos G. seniūniūnijos seniūno pasirašyta iš esmės neigiama D. B. 2019 m. lapkričio 29 d. charakteristika (2 t., b. l. 79);
2019 m. lapkričio 28 d. asmens kratos protokolas, iš kurio matyti, jog asmens kratos metu iš įtariamojo D. B. paimta 72 eurai, AN protokolas, laikrodis “Omax” (2 t., b. l. 86-88) ir pakvitavimu D. B. grąžinti laikrodis, AN protokolas (2 t., b. l. 103-104);
2019 m. gruodžio 4 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas, kuriuo skirtas laikinas nuosavybės apribojimas 72 eurams (2 t., b. l. 89-90);
Daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog apžiūrėti 72 eurai (2 t., b. l. 91-92, 93-97), nutarimu įnešti pinigai į komisariato kasą (2 t., b. l. 98-100) ir išduotas kvitas A serija AAA Nr. 002981 (2 t., b. l. 101-102);
2019 m. lapkričio 28 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2019 m. lapkričio 28 d. 16.47 val. alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0269, patikros sertifikatas Nr. 1172858, D. B. nustatytas 2,94 promilės girtumas (2 t., b. l. 1);
D. B. 5 metų laikotarpyje už administracinius nusižengimus (pažeidimus) yra baustas daug kartų, paskutinį kartą 2019 m. lapkričio 6 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 1 dalį, paskirta 145 Eur bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 35-64).
D. B. psichiatrinis ir priklausomybės ligų gydymas: 2009-2010 m. keletą kartų konsultuotas psichiatro; 2010-2014 metais 4 kartus gydytas psichiatrijos stacionare; 2018 m. gruodžio 17 d. konsultuotas priklausomybių psichiatro – dgn. F60.30, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas; F10.2 – psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (2 t., b. l. 75).
D. J. dėl nusikaltimais D. B. padarytos žalos atlyginimo reiškia baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį dėl 210 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 43-45).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. vasario 4 d. pažyma Nr. (12.33) PT-778 patvirtina, jog iš viso už advokato suteiktą teisinę pagalbą D. J. valstybės naudai iš kaltojo asmens priteistini 208 eurai (3 t., b. l. 50).
Byloje prokuroro prašymu prijungtas Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų iki paskutinio teismo posėdžio šioje baudžiamojoje byloje 2020 m. liepos 23 d. dar neįsiteisėjusio 2020 m. liepos 9 d. sprendimo dėl D. J. pripažinimo neveiksnia ir ribotai veiksnia bei globos ir rūpybos jai nustatymo, kopija (3 t., b. l. 126-129).
III. Įrodymų analizė ir vertinimas
Šioje baudžiamojoje byloje ypač aktualus įrodymų vertinimo klausimas. BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, BPK 276 straipsnio 4 dalyje ir BPK 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą.
Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.
2019 m. lapkričio 26 d. ir 2019 m. lapkričio 28 d. betarpiškai įvykio vietoje nusikalstamų veikų darymo metu buvo du asmenys – kaltinamasis D. B. ir nukentėjusi D. J., kurių parodymai esmingai prieštaringi. Todėl byloje išsksirtinai svarbi šių dviejų asmenų parodymų patikimumo, jų asmeninių savybių, sveikatos būklės bei netiesioginių įrodymų analizė.
Iš Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, tai yra iš Neįgaliojo pažymėjimo Nr. 1236932, Darbingumo lygio pažymėjimo, Specialiojo nuolatinės priežiūros poreikio nustatymo pažymos Nr. 0182636 ir prokuroro iniciatyva byloje pateikto Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų iki paskutinio teismo posėdžio šioje baudžiamojoje byloje 2020 m. liepos 23 d. dar neįsiteisėjusio 2020 m. liepos 9 d. sprendimo dėl D. J. pripažinimo neveiksnia ir ribotai veiksnia bei globos ir rūpybos jai nustatymo, kopijų matyti, jog D. J. kaltinamojo nusikaltimų prieš nukentėjusiąją darymo metu buvo ir dabar yra silpnos sveikatos, kuri akivaizdžiai pablogėjo po nusikalstamų veiko jos atžvilgiu įvykdymo.
Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad tai jau ne pirmi kaltinamojo D. B. nusikaltimai prieš D. J. – Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu D. B. yra nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už du savarankiškus nusikaltimus, padarytus dar 2019 m. liepos 29 d. apie 14.20 val. ir apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), D. J. priklausančioje sodyboje. Dar viena baudžiamoji byla Nr. 1-464-876/2020, kur D. B. kaltinamas už nusikalstamą veiką D. J. atžvilgiu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kol kas tik nagrinėjama taip pat Marijampolės apylinkės teisme.
Liudytojų G. S., D. M., V. K., V. B., O. R. bei pačios nukentėjusios D. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino, kad tikrai ne visais atvejais, kai D. B. eidavo pas neįgalią D. J. prasimanyti pinigų, būdavo kviečiama policija, ne visad tai baigdavosi bylos iškėlimu, nes D. J. nuolat būdavo kaltinamojo prigąsdinama, labai jo bijojo, visaip vengė ir netgi stengėsi su savimi visad turėtiu kažkokias grynųjų pinigų sumas – tam atvejui, jei atėjęs D. B. pareikalautų pinigų. Griškabūdžio seniūnas ikiteisminiam tyrimui pateiktoje D. B. charakteristikoje aplinkybę, jog D. B. “lankėsi pas neįgalią, turinčią psichologinių problemų moterį, iš jos reikalavo pinigų”, nurodė jau kaip visuotinai žinomą ir kaltinamąjį charakterizuojančią aplinkybę”.
Vertinant D. J. parodymų patikimumo klausimą, kai kuriuos neatitikimus jos parodymuose ikiteisminio tyrimo metu dėl 2019 m. lapkričio 26 d. ir lapkričio 28 d. įvykių jos sodyboje, teismo nuomone, akcentuotina tai, kad nukentėjusioji nelinkusi meluoti, fantazuoti ir prisigalvoti nebūtų dalykų, ir netgi priešingai – yra labiau užsisklendusi savyje, linkusi kažką nutylėti asmenybė. Tai patvirtino gerai D. J. pažįstančios liudytojos – jos sesuo G. S. ir slaugytoja D. M. Be to, nukentėjusiosios psichologinė ir apskritai sveikatos būklė nusikalstamų veikų prieš ją padarymo metu ir ikiteisminio tyrimo apklausų metu buvo akivaizdžiai geresnė nei teisminio nagrinėjimo metu ir tuomet, kai buvo kreiptasi į teismą dėl D. J. veiksnumo apribojimo. Tačiau pabrėžtina, jog net ir minėtame teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendime D. J. pripažinta tik ribotai veiksnia paveldėjimo teisinių santykių, sveikatos priežiūros, rinkimų teisės srityse, kas reiškia, kad ji šiuose turtinių asmeninių neturtinių santykių srityse geba iš dalies pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Sprendžiant D. J. veiksnumo klausimus civilinėje byloje buvo paskirta psichiatrijos ekspertizė, kurios 2020 m. birželio 11 d. akte Nr. TPE-182/2020 (3 t., b. l. 127) nurodyta, jog D. J. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija; dėl psichikos sveikatos būklės jai reikalinga kito asmens globa ir rūpyba; nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje ir būti apklausiamai, jei ji ten dalyvaus; jos paaiškinimus vertinti kritiškai, atsižvelgiant į faktinę byos medžiagą ir jai diagnozuoto prchikos sutrikimo pobūdį. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusios D. J. parodymai teismo turi būti vertinami nors ir kritiškai, tačiau kaip pakankamai patikimi ir teisingi kitų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų kontekste, o ne kaip niekiniai. Tam tikri neesminiai netikslumai ir prieštaravimai juose turėtų būti labiau sietini su D. B., sistemingai besikėsinančio į nukentėjusiosios turtą ir asmenį, sukeltu išgasčiu ir baime, nei su tuo metu buvusia D. J. psichikos būkle – tuo metu nukentėjusioji nors ir sirgo, bet dar gyveno viena ir galėjo pasirūpinti savimi be kito asmens globos ir rūpybos.
Pasisakytina ir apie kaltinamojo D. B. parodymų patikimumą. Iš byloje esnčių duomenų matyti, kad D. B. 2009-2010 m. laikotarpiu buvo keletą kartų konsultuotas psichiatro; 2010-2014 metais 4 kartus gydytas psichiatrijos stacionare; 2018 m. gruodžio 17 d. konsultuotas priklausomybių psichiatro – dgn. F60.30, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas; F10.2 – psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. D. B. abiejų nusikaltimų padarymo metu buvo neblaivus – tai įrodyta, to neneigia ir pats kaltinamasis.
Be to, kaltinamasis linkęs meluoti, išsisukinėti, nepripažinti akivaizdžių faktų ir įrodymų. Kaip matyti iš pačio kaltinamojo, iš jo motinos bei iš kitų liudytojų parodymų, iki nusikaltimų padarymo D. B. ilgą laiką girtavo, nieko nedirbo ir prieš pat įvykį neturėjo pinigų – prašydavo jų iš motinos, iš artimųjų. Atėjęs į parduotuvę paprastai krapštydavo paskutinius centus, norėdavo nusipirkti alkoholinių gėrimų, tačiau pinigų trūkdavo, dažnai pirkdavo kosmetinį spiritą. Vėliau, laikotarpiu iš karto po D. J. apiplėšimo jis jau turėjo gana daug pinigų, kuriais dosniai dalinosi su kitais savo sugėrovais, atsinešė savo alkoholio ir maisto, nebrangino gautų pinigų. Rodydamas pluoštą eurų kupiūrų gyrėsi sutiktam liudytojui V. K., kad “reik mokėt gyvent ir prasimanyt pinigų”. Neslėpdamas pinigų kupiūras demonstravo ir parduotuvėje – pardavėja dirbusi liudytoja V. B. taip pat niekad anksčiau nebuvo mačiusi pas jį tiek daug pinigų, nors dar tą pačią dieną iki D. J. apiplėšimo kaltinamasis parduotuvėje kaip įprasta skaičiavęs centus. Pats D. B. įvairiu laiku skirtingai aiškino pinigų įsigijimo aplinkybes – vienu atveju, kad tai motinos duoti pinigai, kitu – tai pinigai, gauti už surinktus ir parduotus obuolius ir metalą, kad tai kažkieno jam sugražinta skola. Į procese dalyvaujančių asmenų argumentuotus, teisme ištirtų įrodymų pagrindu užduodamus klausimus: kad jo motinos I. B. duoti pinigai apsiribodavo paprastai iki 5 eurų suma; kad 2019 m. metais nebuvo jokių skelbimų apie obuolių supirkimą, nes metai tame krašte buvę išskirtinai nederlingi obuoliais; kad ir įprastai lapkričio mėnesį obuoliai tonomis nerenkami; kad niekas nematė kaltinamojo renkant ir pardavinėjant obuolius 2019 m. rudenį, kai tuo tarpu liudytojai tvirtino tikrai tai jį darius 2018 m., kaltinamasis arba nieko neatsakydavo, arba atsakydavo abstrakčiai ir deklaratyviai. Jokių dokumentų apie už priduotą metalą ar obuolius gautus pinigus, kaltinamasis nepateikė, nenurodė ir kam konkrečiai pardavė – paaiškino, jog kažkam iš Lukšių, kuris dabar išvykęs į dirbti į Airiją. Odekoloną pirkęs ne sau, o kažkam kitam – taip pat neįvardijo kam. Kai liudytojui S. K. aiškino apie pinigų gavimo kilmę, nurodydamas, jog tai kažkieno jam gražinta skola, paaiškino, kad tuomet kalbėjo nesąmones, nes išgėręs dažnai taip daro. Peilio nesinešiojąs ir iš liudytojo A. S. namų nepaėmęs, apie tai, kad „šitas tiks“ ir „bus su kuo padurt“ – liudytojui A. S. nesakęs, o kaip peilis atsidūrė jo gyvenamjoje vietoje, kur pareigūnų buvo surastas ir išimtas, – paaiškinti negali.
Pastebėtina, kad visus liudytojus, kurie davė D. B. nepalankius parodymus, kaltinamasis linkęs abstrakčių motyvų pagrindu ar be motyvų, tai yra nepagrįstai įvardinti kaip jį apkalbančius, o Griškabūdžio seniūną, pateikusį neigiamą kaltinamojo charakteristiką – kaip nežinantį, kuo D. B. užsiima kasdieną. Pavyzdžiui, taip kaltinamasis įvardijo liudytojus A. S. ir S. K. kaip esančius bloguose santykiuose su kaltinamuoju, nors iš bylos medžiagos matyti visiškai priešingai – kaltinamasis daugelį metų su šiais asmenimis girtavo, lankydamasis jų namuose bet kuriuo paros metu. D. B. nurodė įvairiais pagrindais nesutaręs ir su V. K., ir su V. B., nors šie liudytojai paaiškino, kad jokiuose artimuose santykiuose su kaltinamuoju nebuvę ir jokių pykčių tarp jų nėra. Konstatuotina, kad byloje nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl ko būtų buvę tie nesutarimai, dėl ko visi tie liudytojai būtų galėję būti prieš kaltinamąjį susimokę ar ant jo pyktų, kaip ir nėra įrodymų, kad liudytojai būtų kažkaip suinteresuoti ir norėtų kaltinamąjį D. B. apkalbėti bei taip jam pakenkti.
Byloje, be kaltinamojo aiškinimo, nėra jokių kitų – nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, kad D. B. pas D. J. ėjęs tikslu ją pavaišinti tortu – tai tik kaltinamojo apsilankyti pas nukentėjusiąją preteksto versija.
Darytina išvada, kad teismas negali remtis kaltinamojo parodymais, bet neturi pagrindo nesiremti nurodytų liudytojų parodymais, iš kurių visumos matyti, jog kaltinamojo neįprastai jam didelės sumos pinigų įgijimas praėjusių metų lapkričio 26 d. ir 28 d. gali būti siejamas tik su jų atėmimu iš nukentėjusios D. J..
Liudytojas A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad nežino, kada D. B. pas jį buvo atėjęs. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad praėjusių metų lapkričio 26 d. ir lapkričio 28 d. D. B. buvo pas jį atėjęs, bet pirmą kartą liudytojas jo neįsileidęs. Peilį iš A. S. kaltinamsis paėmęs lapkričio 28 d. apie pietus. Pagal pareikštą kaltinimą D. B. peilį prieš D. J. panaudojęs apie pietus lapkričio 26 d. Teismas tokį prieštaravimą tarp liudytojo A. S. ir D. J. parodymų aiškina galimai liudytojo sumaišytomis dienomis, kada kaltinamasis iš jo namų paėmė peilį – įvykius skiria tik viena diena, o liudytojas ikitesminiame tyrime apklausiamas buvo jau po savaitės nuo padarytų nusikaltimų.
Taigi, baudžiamojoje byloje, priešingai nei teigia kaltinamojo gynėja, pakanka duomenų, įrodymų dėl kaltinamojo D. B. padarytų nusikaltimų, – įrodymai įvertinti ne tik kiekvienas atskirai, bet ir sąsajoje vieni su kitais, sistemiškai. Vertinant kaltinamojo parodymus, negalima laikyti, kad jie yra nuoseklūs, logiški, patikimi – teismas tuos prieštaravimus išryškino, juos analizuodamas. Teismo nustatyti akivaizdūs ir reikšmingi D. B. parodymų prieštaravimai kaip tarpusavyje, taip ir kitiems įrodymams, įpareigoja teismą abejoti jais ir vertinti kaltinamojo parodymus kaip nepatikimus, kaip jo duotus tik siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, bet ne padedant nustatyti byloje objektyvią tiesą.
IV. Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir bausmių skyrimo pagrindų
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip du nusikaltimai, atsakomybė už kuriuos numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje (I) ir BK 180 straipsnio 1 dalyje (II), kadangi jis: (I) 2019 m. lapkričio 26 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), D. J. priklausančios sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, pieš asmenį, kuris dėl neįgalumo ir senatvės buvo bejėgiškos būklės, plėšimo tikslu, tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, grasindamas D. J. atsineštu virtuviniu peiliu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą jos atžvilgiu ir taip atimdamas galimybę D. J. priešintis, reikalavo pinigų, dėl ko D. J. atidavė turėtus 100 eurų, taip padarydamas nukentėjusiajai 100 eurų turtinę žalą; (II) 2019 m. lapkričio 28 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), D. J. priklausančios sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, pieš asmenį, kuris dėl neįgalumo ir senatvės buvo bejėgiškos būklės, plėšimo tikslu, tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, mosuodamas kumštimi jai prie pat veido grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, taip atimdamas galimybę D. J. priešintis, reikalavo pinigų, dėl ko D. J. atidavė turėtus 110 eurų, taip padarydamas nukentėjusiajai 110 eurų turtinę žalą. Teismas vertina, kad kaltinamasis nors ir nepripažįsta savo kaltės, ši yra visiškai įrodyta.
Teismas kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė; jo atsakomybę sunkinančiomis pripažįsta tai, kad abiem atvejais nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir nusikalto, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skiriant kaltinamajam D. B. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį – padaryti apysunkis (II) ir sunkus (I) nusikaltimai; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją – nusikaltimai padaryti iš savanaudiškumo, padidintos agresijos, dėl nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo, yra baigti; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą – teistas 6 kartus, penki iš jų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už nusikaltimus nuosavybei, jo atžvilgiu jau taikyta ir arešto, ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės, teistumas neišnykęs, nusikaltimus padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, administracine tvarka baustas, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, niekur nedirbantis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą; į tai, kad byloje reiškiami civiliniai ieškiniai, kurių kaltinamasis nepripažįsta ir kurie nėra atlyginti; į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam, bausmės tikslams pasiekti ir sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skirtina BK 180 straipsnio 2 ir 1 dalyse numatyta bausmės rūšis – sankcijų bausmių vidurkiui artimas terminuotas laisvės atėmimas, kadangi ankstesnis švelnesnių arešto bausmių ir netgi terminuoto laisvės atėmimo bausmės skyrimas reikiamo rezultato nedavė. Be to, atsižvelgtina į aplinkybę, jog pagal BK 180 straipsnio 2 dalį įstatymas ir nenumato kitokios bausmės rūšies – tik terminuotą laisvės atėmimą iki 7 m. Už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės nustatyta tvarka subendrintos tarpusavyje ir paskirtina subendrinta bausmė, kuri subendrintina su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu ir paskirtina subendrinta galutinė bausmė.
Teismas taip pat pažymi ir tai, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija). BK 180 straipsnis yra BK XXVIII skyriuje, taigi sąlygos dėl dalinio paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo kaltinamajam šioje byloje po 2020 m. liepos 1 d. turi būti svarstomos.
Įvertinęs aukščiau aprašytas aplinkybes, tai, kad remiantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, teismas daro išvadą, jog šios įstatymo nuostatos galėtų būti taikomos ir kaltinamojo D. B. atžvilgiu. Tačiau teismo vertinimu, būtent tokia kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė be dalinio jos vykdymo atidėjimo padės pasiekti bausmės tikslus ir užtikrins bausmės paskirtį, nes nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui atlikus tik jos dalį.
Kaltinamasis D. B., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2019 m. lapkričio 28 d. 16 val. (2 t., b. l. 111); Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. gruodžio 8 d. (2 t., b. l. 122-125); Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d, nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas, nepratęsta, o pasibaigus suėmimui terminui paskirtas namų areštas, nustatant tokias sąlygas:
- nuo 18 val. 00 min. iki 7 val. 00 min. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini);
- nesusitikinėti ir nebendrauti tiek tiesiogiai, tiek ir telekomunikacijų ir kitų ryšių priemonių pagalba su nukentėjusia D. J.,
bei dokumento paėmimas – 2019 m. gruodžio 6 d. paimtas D. B. vardu išduotas jo asmens dokumentas Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. 14776138, išduota 2018 m. sausio 17 (Marijampolė);
Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi panaikinta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis ir D. B. paskirtas suėmimas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos. Kardomosios priemonės suėmimo termino nepratęsus – ši kardomoji priemonė pasibaigusi. D. B. šiuo metu atlieka 10 mėn. laisvės atėmimo bausmę pagal Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį ir Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį, kuria panaikintas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir D. B. pasiųstas atlikti šiuo nuosprendžiu paskirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
V. Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusi ir civilinė ieškovė D. J., jau atstovaujama teisme advokato Osvaldo Radimono, pateikė civilinį ieškinį 210 eurų nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti bei 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos atlyginimo kaltinamojo nepripažįstamas.
Pas kaltinamąjį rasti ir išimti 72 eurai, paties kaltinamojo aiškinimas, jį turėjus įvairiomis kupiūromis 140 eurų, liudytojų parodymai, mačius, kaip kaltinamasis jau po nukentėjusiosios apiplėšimo disponuoja įvairaus pakankamai stambaus nominalo (50 ir 20) eurų kupiūromis, patvirtina D. J. parodymus, kad pirmu nusikaltimu D. B. iš jos plėšimo būdu užvaldė 100 eurų (dvi kupiūras po 50 eurų), antru – 110 eurų (vieną kupiūra 50 eurų ir tris – 20 eurų).
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).
Byloje neabejotinai įrodyta, kad nukentėjusi ir civilinė ieškovė D. J. dėl kaltinamojo D. B. veikų, atitinkančių BK 180 straipsnio 2 dalyje ir BK 180 straipsnio 2 dalyje aprašytus nusikalstamų veikų požymius, patyrė neturtinės žalos, todėl ši žala nukentėjusiajai turi būti atlyginta. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, būtina atsižvelgti į nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei padarytų dvasinių sukrėtimų pobūdį, laipsnį ir trukmę, nusikaltimais sukeltus neigiamus išgyvenimus, kilusias psichologines pasekmes, kaltininko kaltės formą, jo turtinę padėtį.
Nagrinėjamu atveju, vertinant D. J. patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, jog byloje surinktų duomenų visuma pagrindžia, jog padarytų nusikaltimų metu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės patirti sukrėtimai, išgąstis, baimė turėjo itin neigiamų padarinių tiek jos fizinei, tiek psichinei sveikatai, jos gyvenimo kokybei, kas, teismo vertinimu, galėjo nulemti taip pat nukentėjusiosios itin didelius dvasinius išgyvenimus, jos psichinės ligos paūmėjimą, privedusį iki būtinumo teisme spręsti klausimą dėl D. J. pripažinimo neveiksnia ar ribotai veiksnia atskirose gyvenimo srityse. Akcentuotina, kad kaltinamasis, nebe pirmą kartą darydamas prieš nukentėjusiąją nusikalstamas veikas, buvęs jau už tai teistas, tikrai žinojo tokią nukentėjusios psichinės sveikatos būklę ir ja tik pasinaudojo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, priteisiant analogiškus ieškinius nuo 2008 m. priimtose nutartyse baudžiamosiose bylose tiesiogiai nuo nusikaltimų nukentėjusiems asmenims yra: pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuo 1 000 Lt (289,62 eurų) iki 22 000 Lt (6371,64 eurų); pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 10 000 Lt (2896,20 eurų). Teismas sprendžia, kad protingas ir teisingas neturtinės žalos dydis, atlygintinas nukentėjusiajai, – priteisti jos reikalaujamų 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo civilinį ieškinį.
Taigi, nors D. J. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kaltinamojo nepripažįstamas ir neatlygintas, tačiau teismo yra vertinamas kaip pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
VI. Dėl kitų proceso išlaidų.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Teisme dalyvavo nukentėjusiosios D. J. atstovas advokatas Osvaldas Radimonas, teikęs nukentėjusiajai antrinę teisinę pagalbą. Iš teismui pateiktos ir apžiūrėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. vasario 4 d. pažymos Nr. (12.33) PT-778 matyti, jog iš už advokato suteiktą teisinę pagalbą D. J. valstybės naudai iš kaltojo asmens priteistini 208 eurai. Teismui jau išėjus priimti nuosprendžio, tačiau iki jo paskelbimo, teisme 2020 m. liepos 31 d. gauta dar viena Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. liepos 30 d. pažymos Nr. (12.33) PT-2797, iš kurios matyti, jog už advokato suteiktą teisinę pagalbą D. J. valstybės naudai iš kaltojo asmens priteistini iš viso 294,72 eurai.
Teismas, įvertinęs tai, kad tokia aplinkybė, kaip naujai į bylą gauta teisinio atstovavimo išlaidų sumą patikslinanti pažyma, nėra pagrindas atnaujinti įrodymo tyrimą ir tuo pačiu padidinti teisinio atstovavimo išlaidas, tai, kad kaltinamasis šiuo teismo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 2 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje, 294,72 Eur išlaidos dėl nukentėjusiajai teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos yra valstybės patirtos ir, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteistinos iš kaltinamojo D. B..
Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 2 dalyje (I) ir BK 180 straipsnio 1 dalyje (II), ir nuteisti:
pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (I) 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;
pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (II) 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi iš dalies sudėti paskirtas bausmes, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 m.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausme, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtosios bausmės – 3 mėn., ir paskirti subendrintą galutinę 5 (penkerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į D. B. bausmės laiką įskaityti: laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. gruodžio 8 d.; kardomojo kalinimo laiką pagal Kauno apygardos teismo 2019 m gruodžio 11 d. nutartį, kuria buvo panaikinta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis ir D. B. paskirtas suėmimas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos; bausmę, iš dalies atliktą pagal Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį (Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi panaikintas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas). Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatyti terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (2019 m. gruodžio 6 d. paimtas D. B. vardu išduotas jo asmens dokumentas – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. 14776138, išduota 2018 m. sausio 17 d. (Marijampolė), esanti prie bylos), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo; nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti ir dokumentą perduoti pataisos namų administracijai.
Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti šioje baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus:
Neįgaliojo pažymėjimo Nr. 1236932; Darbingumo lygio pažymėjimo; Specialiojo nuolatinės priežiūros poreikio nustatymo pažymos Nr. 0182636, kopijas – palikti byloje;
Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. 14776138, vokas Nr. 1 prie bylos, – perduoti pataisos namų administracijai;
Peilį, vokas Nr. 2 prie bylos, – gražinti jo savininkui A. S..
Priteisti iš kaltinamojo D. B. 210 Eur civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti D. J. naudai.
Priteisti iš kaltinamojo D. B. 294,72 Eur bylinėjimosi išlaidų už nukentėjusiajai D. J. Valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą (pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. liepos 30 d. pažymą Nr. (12.33)PT-2797). Priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kratos metu iš įtariamojo D. B. paimtus 72 eurus, kurie įnešti į Marijampolės AVPK komisariato kasą ir išduotas kvitas A serija AAA Nr. 002981, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus, nukreipti civilinio ieškinio užtikrinimui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.