Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, dirbantis akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 165 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. 2019 m. gegužės 19 d. apie 11 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai, nesant savininko leidimui, be teisėto pagrindo, slapta pro užrakintas duris, atrakinant jas pasigamintu raktu, prieš savininkės O. Č. valią įsibrovė į kitam žmogui – O. Č. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena O. Č., tuo jis pažeidė asmens būsto neliečiamybę.

Be to, G. S. 2019 m. gegužės 19 d., laikotarpiu nuo 11 val. iki 13 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame O. Č., panaudodamas fizinį smurtą ir kitaip atimdamas galimybę priešintis lytiškai santykiavo su O. Č. prieš jos valią, o būtent, atsirakinęs minėto buto duris ir įėjęs į butą, O. Č. pradėjus rėkti, kad išeitų iš buto, svetainėje jis uždarė praviras balkono duris, suėmęs jai už rankų jėga parvertė ją ant lovos, lipnia juosta užklijavo O. Č. burną bei lipnia juosta surišo jai rankas, kojas, dėl ko nukentėjusioji O. Č. muistėsi, taip atimdamas nukentėjusiajai O. Č. galimybę priešintis, po to liepė jai eiti į kitą kambarį, tačiau jai nepavykus dėl surištų kojų eiti, jis ją nunešė į miegamojo kambarį, kur ją paguldęs į lovą, nukentėjusiosios akivaizdoje sau ant kaklo užsidėjo du plastmasinius užtraukėjus, užgulęs savo kūnu, numovęs nukentėjusiajai kelnes, apatines kelnaites iki vietos, kur surištos lipnia juosta kojos, bandė su ja lytiškai santykiauti, tačiau nesigavus jis, atsinešęs iš virtuvės peilį, nupjovė lipnią juostą, kuria buvo surištos O. Č. kojos, rankos, ir atklijavo jai užklijuotą burną, tęsdamas nusikalstamą veiką, atsigulė ant jos ir numovęs jos kelnes, apatinius drabužius, nurengęs palaidinę, bandydamas nuplėšti liemenėlę, dėl ko ši įplyšo, įvedė į makštį savo lytinį organą ir lytiškai santykiavo du kartus su nukentėjusiąja O. Č. prieš jos valią ir jai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kairiame dilbyje ir kairėje alkūnėje, kraujosruvomis odoje ir poodyje abiejuose žastuose ir dešinėje blauzdoje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. S. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 165 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje, nepripažino ir parodė, kad su nukentėjusiąja susipažino maždaug prieš metus laiko, maždaug pusę metų gyveno kartu su ja nukentėjusiajai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jų santykiai nutrūko 2019 m. pradžioje. Išsikraustydamas iš O. Č. buto jis grąžino jai jos buto raktą. Kaltinamojo teigimu, net ir jam išsikrausčius iš nukentėjusiosios buto, jie bendravo toliau, jis daug kartų buvo jos bute. 2019 m. gegužės 18 d. jis, G. S. atėjo į O. Č. butą, kur buvo M. K. ir O. Č.. Į butą užeiti G. S. pakvietė M. K., kuris bandė jį, G. S., sutaikyti su O. Č.. G. S. susitaikius su O. Č. ji G. S. paprašius padavė savo buto raktą. Ar tai matė M. K., nežino. Pakalbėjęs su jais G. S. išėjo. Po maždaug 20 minučių jis (G. S.) vėl grįžo, paskambino į duris, tačiau durų neatidarius jis pats turėtu raktu atsirakino duris ir iėjo. Kadangi jam su išgėrusiais nebuvo apie ką kalbėtis, G. S. neužilgo išėjo. Raktą O. Č. G. S. davė todėl, kad jie susitaikė ir ketino toliau gyventi kartu, tačiau tą vakarą į jos butą G. S. negrįžo, nes jame buvo M. K.. Tą vakarą jis, G. S. skambino M. K., norėjo jį išvilioti iš buto, tačiau M. K. nesutiko. Paskambinęs jiems kitą dieną G. S. klausė, kada iš O. Č. buto išeis M. K.. Pasakė, kad apie 11 val. Tada jis (G. S.) užėjo į O. Č. butą, jos bute jai matant norėjo nusižudyti, nes jį išvedė iš kantrybės tai, jog jie visą naktį gėrė ir mylėjosi. Jam užėjus į butą O. Č. stovėjo svetainėje. Ką ji sakė, neprisimena, tačiau ji nesipriešino. G. S. nusprendė surišti ją lipnia juosta, kad nepabėgtų bei matytų jo (G. S.) mirtį. Lengvai ją pastūmęs ant svetainėje esančios minkštos dalies nuėjo uždaryti balkoną, nes galvojo, jog ji šauks. Tačiau nukentėjusioji nešaukė. Grįžęs O. Č. surišo. Ji leido jai surišti rankas ir kojas izoliacija, jas apvyniojant per riešus ir čiurnas. Metalo spalvos izoliaciją atsinešė jis pats. Burną O. Č. užklijavo ta pačia lipnia juosta. Po to ją nunešė į miegamąjį, nes svetainėje daug baldų - surištai nepatogu sėdėti. Sau ant kaklo G. S. užsidėjo du plastmasinius užtraukėjus, nes ketino užsismaugti. Tačiau tada jis apsiverkė, pradėjo su ja kalbėtis, ją atrišo ir atsiprašė. Lipnią juostą, kuria buvo ją surišęs, nupjovė atsineštu iš virtuvės peiliu, o užtraukėjus nuo savo kaklo nukirpo iš virtuvės atsineštomis žirklėmis. Į teisėjos klausimą, ar prieš nupjaudamas lipnią juostą, kuria buvo surišta nukentėjusioji, bandė su ja atlikti lytinį aktą, kaltinamasis G. S. atsakė, jog taip, kažką bandė, bet nebuvo erekcijos. Kaltinamojo teigimu, jam nupjovus lipnią juostą, kuria buvo surištos nukentėjusiosios rankos ir kojos, jie susitaikė, kalbėjosi apie 15-20 min. Ji per tą laiką niekam neskambino, nesikreipė pagalbos. Tuo metu į duris paskambino M. K. Jis (G. S.) O. Č. paklausė, ar jį įleisti, ji atsakė, jog nenori jo matyti. O. Č. pasakė, kad M. K. paliko striukę, todėl G. S. nuėjo prie durų, su M. K. pakalbėjo, atidavė striukę, ir jis išėjo. Pro langą jo striukę norėjo išmesti todėl, kad jo bijojo, jis girtas nenuspėjamas, o prieš tai naktį jis kartu su O. Č. gėrė, taip jam sakė O. Č. Atidavus striukę ir M. K. išėjus, jie gulėjo lovoje, ilgai kalbėjosi, abu nusiramino, pradėjo glamonėtis, susijaudino ir įvyko lytiniai santykiai. Į teisėjos klausimą, kodėl ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus sakė, kad tą dieną su O. Č. lytinių santykių neturėjo, kaltinamasis G. S. atsakė, jog buvo ne savo prote, išsigando gresiančios baudžiamosios atsakomybės, todėl nieko nesakė. Advokatas jam išaiškino, kad yra įrodymai, jog buvo lytiniai santykiai, todėl reikia sakyti tiesą teisme. Paprašius apibūdinti lytinius santykius, kaltinamasis G. S. paaiškino, kad jo erekcija vis dar buvo nepakankama, todėl O. Č. jam padarė masažą, santykiavo natūraliu būdu, ji buvo viršuje, jis apačioje, paskui pozomis pasikeitė. Po kurio laiko, valandos ar dviejų, O. Č. padarius masažą ir įvykus pakankamai erekcijai jie vėl mylėjosi. Ji turėjo tris orgazmus, jis du. Patys aktai truko maždaug po valandą. Tarp abiejų lytinių aktų jie kalbėjosi, valgė, rūkė, gėrė kavą, Tuo metu O. Č. skambino mama. Viskas vyko jos noru. Į teisėjos klausimą, kodėl nukentėjusioji tvirtina priešingai, kaltinamasis atsakė, jog ji jam keršija, nes kažkada yra sudavęs jai per veidą už tai, jog G. S. akivaizdoje ji miegojo su kitu vyru. Be to, šalia gyvena advokatas, kuris, O. Č. tėvams pakursčius, padėjo surašyti pareiškimą. Į teisėjos klausimą, ar kaltinamasis gali nurodyti kokią nors priežastį, dėl kurios nukentėjusioji ar jos tėvai turėtų pagrindą jį apkalbėti, G. S. atsakė, kad su nukentėjusiosios tėvais jis visada sutardavo gerai, tačiau turbūt O. Č. pasakė, kad jis ją išprievartavo. Į prokuroro klausimą kaltinamasis parodė, kad jis nukentėjusiajai pasakė, jog ji paduotų rankas, ji padavė, tada G. S. rankas surišo. Rūbus nuėmė vienas kitam, glamonėdamiesi, kai G. S. ją atrišo. Apie 16 val. jis išėjo iš O. Č. buto pasiimti mašinos, kad ją nuvežti pas tėvus. Grįžo prie jos namo maždaug po pusvalandžio, jai paskambinus ji nusileido, pati atsisėdo į kaltinamojo automobilį, jis ją nuvežė iki sanatorijos „(duomenys neskelbtini)“. Važiuodami juokavo, susitarė susitikti po keleto valandų ir toliau gyventi kartu. Į prokuroro klausimą, kokio ilgio ir pločio buvo atsinešti plastikiniai užtraukėjai, kaltinamasis atsakė, kad centimetro pločio ir pusės metro ilgio. Jų atsinešė šešis, galvodamas, jog gali nutrūkti ir neišeis užsitraukti. Be to, jis galvojo dar kojas ir rankas sau susirišti ir tada užtikrintai užsismaugti. G. S. teigimu, visą laiką nuo to momento, kai jis uždarė balkoną, O. Č. galėjo šauktis pagalbos ar pabėgti, kai buvo atėjęs M. K., ar kai kalbėjo su motina, tačiau ji to nedarė. Tai įrodo, kad nebuvo jokios prievartos ir jokios būtinybės kreiptis pagalbos. G. S. teigimu, jam taip pat buvo nustatyti sužalojimai prie rankų, jis galėjo susižaloti pirtyje. Į gynėjo klausimą G. S. atsakė, kad įvykio dieną jis buvo blaivus, o O. Č. buvo neblaivi, nes girtavo su M. K.. Su nukentėjusiosios ieškiniu nesutinka (2 t., b. l. 143-150).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji O. Č. parodė, kad su kaltinamuoju G. S. ji draugavo šešis mėnesius. Susipažino su juo 2018 m. vasario mėnesį. Balandžio mėnesį pradėjo draugauti, gyveno kartu iki rugpjūčio mėnesio tai jo, tai nukentėjusiosios bute. Dėl to, kad jis girtas nukentėjusiąją mušdavo, ji nusprendė su juo išsiskirti, bet dar kurį laiką bendravo. Galutinai santykiai nutrūko gruodžio mėnesį. Jiems gyvenant kartu, G. S. O. Č. buto raktą turėjo, tačiau rugpjūčio mėnesį jos buto durų raktą jis jai grąžino. 2019 m. gegužė 18 d., šeštadienį, pas nukentėjusiąją bute svečiavosi draugas M. K.. M. K. pasiūlė pakviesti G. S. į butą pasikalbėti, paaiškinti jam, kad jis paliktų O. Č. ramybėje. G. S. atėjus į nukentėjusiosios butą, kaltinamasis pasakė, kad eina į tualetą. Tuo metu G. S. koridoriuje surado nukentėjusiosios buto raktą ir pasakė, kad išeina. Per tą laiką, mano, kad jis pasidarė rakto kopiją. Jam išėjus, ji su M. K. užrakino buto duris vidaus spragtuku. Po kurio laiko G. S. grįžo ir atsirakinęs duris įėjo, greitai užkabino prie durų naują raktą, o senąjį raktą pasiėmė. Nukentėjusiajai pradėjus šaukti, G. S. išėjo. Tą naktį M. K., jai bijant likti namuose vienai, nukentėjusiosios paprašytas, nakvojo O. Č. bute. Tuo metu G. S. nuolat vaikščiojo aplink namą, kuriame gyvena O. Č., laukdamas, kol M. K. išeis. G. S. taip elgdavosi visus tuos penkis mėnesius, kai jie jau buvo išsiskyrę. Į teisėjos klausimą, ar nukentėjusioji matė, kaip G. S. 2019 m. gegužės 18 d. nukabino ir pasiėmė koridoriuje kabantį jos buto raktą, nukentėjusioji O. Č. atsakė, kad ji pati to nematė, tačiau pats G. S. taip jai pasakė sekmadienį, 2019 m. gegužės 19 d. Pakviestas į butą pasikalbėti 2019 m. gegužės 18 d., G. S. bute prabuvo apie pusę valandos. Po to išėjęs vėl sugrįžo, po ko raktas nuo buto durų prieškambaryje prie visų ten kabančių raktų buvo pakabintas naujas. Ji tai pastebėjo ir pasakė M. K.. M. K. patikino, kad savaitgalį raktų daryklos nedirba, o ji pati nežinojo, kad raktų dirbtuvės yra dar ir Antakalnio gatvėje. M. K. iš jos buto išėjo 2019 m. gegužės 19 d. prieš 11.00 val. Prieš M. K. išeinant jam paskambino G. S., todėl M. K. paklausė, ar negalėtų jį pavežti, kadangi G. S. dirba pavėžėju. G. S. atsakė, kad šiandien nedirba. Išėjus M. K., O. Č. užrakinus duris, po keleto minučių raktu atsirakinęs duris į nukentėjusiosios butą įėjo G. S.. O. Č. jį pasitiko koridoriuje, nes išgirdo, jog rakinamos durys. Rankose ji turėjo telefoną. Įėjęs pro duris G. S. sugriebė nukentėjusiąją, jos telefoną sviedė ant lovos, po ko nustūmė ją į svetainę ant lovos. Pargriovęs užklijavo burną lipnia juosta. Juostą atsinešė baltame polietileniniame krepšelyje su savimi. Krepšyje be lipnios sidabrinės spalvos juostos dar buvo devyni plastikiniai užtraukėjai (juodos spalvos, su dantukais, apie 0,5 metro ilgio). Tuo metu, kai G. S. uždarinėjo balkoną, ji spėjo lipnią juostą nuo burnos nusiplėšti. Tai pamatęs, jis pagrasino, jog jei dar kartą ji taip padarys, tai „jai bus“, ir vėl užlipęs jai gulinčiai ant liemens dar kartą užklijavo burną. Po to jis liepė duoti rankas, nukentėjusioji jas atkišo ir leido rankas per riešus apvynioti lipnia juosta nesipriešindama, nes jo bijo. G. S. žvilgsnis buvo gąsdinantis, nors jis buvo blaivus. Nukentėjusiosios teigimu, ji bijojo priešintis, nes žino iš sesers, kuri studijavo teisę, patarimų, kad tokiais atvejais geriau nesipriešinti, kad nenužudytų. G. S. izoliacija apvyniojo nukentėjusiosios rankas riešų vietoje, o kojas - per čiurnas. Jis bandė nuplėšti ir įplėšė jos liemenėlę. Tada liepė eiti jai į kitą kambarį, pasakydamas, kad dabar ją ten išprievartaus. Nukentėjusiajai einant į miegamąjį, ji keletą kartų krito dėl to, jog buvo surištos jos kojos. Todėl jis ją į miegamąjį ant lovos nunešė pats. Tuomet G. S. vieną užtraukėją, užsidėjo sau ant kaklo ir užtraukė, sakydamas, kad jai irgi taip padarys, kaip ji suprato – pasmaugs. Po to jis sau ant kaklo užsidėjo dar ir antrą užtraukėją, kuriuos vėliau nusikirpęs išmetė į šiukšlių dėžę. Tai padaręs, G. S. nukentėjusiosios paklausė, ar ji tekės už jo ir gimdys vaikus. O. Č., kaip ji pati teigia, linksėjo jam galva, kad taip, nes užklijuota burna kalbėti negalėjo. G. S. nusmaukęs nukentėjusiajai kelnes bandė su ja atlikti lytinį aktą, bet nepavykus, nuėjo į virtuvę ir atsinešęs peilį nupjovė izoliaciją nuo jos rankų ir nuo kojų, atklijavo burną. Nukentėjusioji O. Č. parodė, jog tą dieną ji vilkėjo juodas tigrines timpas, tigrinę šviesią palaidinę su petnešėlėmis, rausvas apatines kelnaites ir baltą liemenėlę. Liemenėlę kaltinamasis nuėmė jau miegamajame. Atsigulęs ant nukentėjusiosios jis pradėjo lytinį aktą įvesdamas savo lytinį organą jai į makštį. Į teisėjos klausimą, ar nukentėjusiajai buvo padaryti kokie nors sužalojimai, ji atsakė, jog buvo nubrozdintos rankos prie pečių, nuo lipnios juostos nubrozdinti riešai ir kojų čiurnos. Kaltinamajam ji apdraskė rankas ties pečiais tuo metu, kai jį stūmė nuo savęs svetainėje prieš surišant jos rankas. Lytinį aktą G. S. užbaigė sėklai išsiliejus į makštį. Po to jie abu gulėjo lovoje, nes ji bijojo pasipriešinti, kadangi šalia buvo padėti peilis ir užtraukėjai. Maždaug po 10 minučių G. S. pradėjo antrą lytinį aktą, sakydamas, kad mylėsimės šiandien visą dieną. Lytinį aktą jis atliko būdamas viršuje ant nukentėjusiosios, įvesdamas savo lytinį organą jai į makštį ir jį užbaigdamas sėklai išsiliejus į makštį. Abu aktai truko 4-5 min. Po lytinių aktų ji šluostėsi tarpvietę, G. S. taip pat po lytinio akto naudojo servetėles. Po antrojo lytinio akto G. S. pasakė, kad nori valgyti, todėl nuėjusi į virtuvę ji įpylė ir jam į miegamąjį atnešė šaltibarščių. Paklaususi, ar gali pažiūrėti, kas jai skambino, jo leidimu ji paėmė svetainėje buvusį telefoną. Pamačiusi, jog tarp 11.00 – 13.00 val. jai skambino jos mama G. M., G. S. leidimu apie 16.00 val. ji paskambino mamai. Pokalbio su mama metu jai nieko nesakė, tik pasakė, jog šiandien pas ją ateis. G. S. pasiūlė ją nuvežti pas tėvus. Į teisėjos klausimą, ar buvo dar kas nors atėję į namus tą dieną, nukentėjusioji O. Č. parodė, kad maždaug po 12.00 val. į buto duris skambino M. K., nes jos bute buvo palikęs striukę. G. S. priėjęs prie durų pasakė, kad išmes striukę per balkoną. Tačiau paskui paėmė striukę ir atidaręs duris ją išmetė M. K., stovinčiam laiptinėje. Tuo metu ji gulėjo miegamajame surišta. M. K. į butą įėjęs nebuvo. Po lytinių aktų jie kalbėjosi, G. S. valgė, nukentėjusioji visą tą laiką nesipriešino, nes bijojo. Nukentėjusiosios teigimu, jis jai pasakė, kad planavo ją nužudyti. G. S., išeidamas iš buto, pasakė, jog eina atsivaryti mašiną ir nuveš ją pas tėvus. Nukentėjusiajai jis liepė išmesti šiukšles. Ji paėmė išmesti ir išmetė senas šiukšles, ne tas, kurias surinko ir į šiukšlių dėžę išmetė G. S.: izoliaciją, servetėles ir užtraukėjus. Išeidamas G. S. pasakė, kad ji niekam nesakytų, kas įvyko, nes jai bus blogai. Nukentėjusioji pasakė, kad niekam nesakys, ir niekam nesiruošė sakyti, nes jo bijojo. G. S. išėjus O. Č. nusiprausė, išmetė senas šiukšles. G. S. ją nuvežė iki prie sanatorijos „(duomenys neskelbtini)“ esančios automobilių stovėjimo aikštelės ir pasakė, kad jie vėl susitiks 20.00 val. toje pat vietoje. Tėvams liepė sakyti, kad jie susitaikė. Tada ji nuėjo pas draugę V., pavardės jos neprisimena, ji liepė apie tai pasakyti tėvams. Nuėjusi pas tėvus G. ir A. M., gyvenančius (duomenys neskelbtini), tėčio paprašė pakeisti buto durų spyną. Tėčiui pasakius, kad savaitgalį parduotuvės nedirba, todėl jis to padaryti negali, primygtinai tėvams klausiant, kodėl bute reikalinga pakeisti spyną, ji jiems viską papasakojo, parodė ant rankų žymes. Į prokurorės klausimą, kuo tą dieną buvo apsirengęs kaltinamasis G. S., nukentėjusioji atsakė, jog jis buvo apsirengęs sportinėmis kelnėmis, kroksais, palaidine, tačiau jam atvažiavus nuvežti nukentėjusiąją pas tėvus, palaidinė buvo kita, nes ankstesnė jų grumtynių metu buvo sukruvinta (grumtynių metu ji jam įdrėskė ties petimi). Įvykio dieną ji buvo blaivi. Šie lytiniai santykiai vyko prieš jos valią, bet priešintis ji bijojo. Nukentėjusiosios teigimu, ji po šio įvykio 2019 m. gegužės 21 dieną kreipėsi į Alytaus moterų krizių centrą dėl psichologinės pagalbos jai patiriant baimę, nerimą. Psichologinė pagalba jai buvo suteikta. 2019 m. birželio mėnesį ji buvo nukreipta į Psichikos sveikatos centrą, esantį Vilniuje, Vasaros g. 5, kur stacionare gydėsi 10 dienų. Ten jai paskyrė antidepresantus, kuriuos geria iki šiol. Su kaltinamuoju iki šio įvykio paskutinius lytinius santykius turėjo gruodžio pabaigoje, maždaug prieš 5 mėnesius iki įvykio. G. S. ją persekioja iki šiol. Į nukentėjusiosios atstovo advokato Vinco Pacevičiaus klausimą, kaip ji suprato, ko pas ją 2019 m. gegužės 19 d. atėjo G. S., nukentėjusioji atsakė, jog ji suprato, kad jis norėjo ją užmušti, o kai jai gulinčiai nuplėšė liemenėlę, suprato, jog G. S. nori su ja lytiškai santykiauti. Atėjus M. K., ji negalėjo šauktis pagalbos, nes jos lūpos, rankos ir kojos buvo užklijuotos lipnia juosta. Nukentėjusiosios teigimu, ji jautė baimę. Tai, kad jis nori su ja susidoroti, suprato iš jo veiksmų. Po to jis pats pasakė, kad planavo ją užmušti 2019 m. gegužės 18-19 naktį, kai pas ją bute nakvojo M. K. Kaltinamasis jos yra klausęs, kiek turėtų O. Č. sumokėti, kad nutrauktų bylą, persekiojo ją darbovietėje, sanatorijoje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje kurį laiką kartu dirbo ir kaltinamasis. Prašo priteisti dešimt tūkstančių eurų neturtinei žalai dėl patirtos moralinės ir psichologinės traumos bei patirtos įtampos atlyginti. Į kaltinamojo gynėjo advokato Gintaro Česnulevičiaus klausimą nukentėjusioji atsakė, jog kaltinamojo žvilgsnis, įėjus į nukentėjusiosios butą, buvo žvėriškas, jis sviedė nukentėjusiąją į svetainę ir surišo, ji negalėjo jam pasipriešinti, negalėjo pabėgti, viskas vyko labai greitai ir spontaniškai, ji jo bijojo, nes jis fiziškai stipresnis už nukentėjusiąją. Į kaltinamojo gynėjo klausimą, ką jie abu veikė po to, kai baigė lytiškai santykiauti, nukentėjusioji O. Č. atsakė, jog kalbėjosi apie ateitį, viską ji darė iš baimės, jam pakluso, nes buvo šoke. Į teisėjos klausimą, kada buvo pakeista buto spyna, nukentėjusioji O. Č. atsakė, jog iš karto po įvykio, sekančią dieną, pirmadienį. Nukentėjusiosios teigimu, šis įvykis pakenkė jos reputacijai, nes Druskininkų miestas mažas, ji savo atžvilgiu yra girdėjusi nepagarbius šūksnius (2 t., b. l. 122-126).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. M. parodė, jog kaltinamąjį ji pažįsta, nukentėjusioji yra jos dukra. Su kaltinamuoju O. Č. kartu gyveno keletą mėnesių. Susipažino jie 2018 m. pavasarį, o rugsėjo mėnesį dukra pasakė, kad G. S. jos atžvilgiu naudojo smurtą, todėl 2018 m. vasaros pabaigoje G. S. buvo išprašytas iš dukros buto. Jų santykiai galutinai nutrūko 2018 m. lapkritį - gruodį. G. S. nukentėjusiąją persekiojo, norėjo susitaikyti, buvo atvažiavęs ir pas liudytoją į namus, gąsdino, kad pasikars. 2019 m. gegužės 19 d. apie 11.00 – 12.00 val. ji paskambino dukrai, tačiau duktė neatsiliepė. Vėliau O. Č. pati paskambino G. M., kurią valandą, nepamena, pasakė, kad apie 17.00 val. ateis pas tėvus. Atėjusi O. Č. buvo kaip nesava, mažai kalbėjo, paprašė pakeisti buto spyną. Atsakius, jog savaitgalį parduotuvės nedirba, todėl spynos nepakeis, O. Č. pasakė, kad spyną pakeisti būtina, nes ji bijo eiti namo. Tuomet duktė parodė rankas, papasakojo, kad buvo atėjęs G. S.. Jis, atsirakinęs buto duris, būdamas įsiutęs, užklijavo jai lipnia juosta rankas, kojas, burną, liepė eiti į miegamąjį, kur ją išprievartavo. Dukters teigimu, jis su savimi buvo atsinešęs plastikinį krepšelį, jame turėjo lipnios juostos rulonėlį ir elektrikų naudojamų plastikinių užtraukiamų juostelių. Vieną šią juostelę užsidėjęs sau ant kaklo G. S. rodė dukrai, ką jai padarys, jei ši jam nepaklus. Dukra sakė, kad G. S. taip žadėjo padaryti ir sau, jeigu ji su juo nesusitaikys. Tokią juostą G. M. matė numestą kambaryje ir šiukšlių dėžėje, bei dar kelias padėtas virtuvės spintelėje. Po šio dukros pasakojimo G. M. pasakė, kad reikia kreiptis į policiją, kur kartu ir nuvažiavo. Dėl G. S. smurtavimo dukra jau anksčiau kreipėsi į policiją. Į teisėjos klausimą, ar jos manymu, lytiniai santykiai buvo prieš O. Č. valią, liudytoja G. M. atsakė, jog taip, prieš jos valią, taip jai sakė ir dukra, nes ji užklijuota burna ir surištomis rankomis bei kojomis negalėjo priešintis, bijojo, kad bus užmušta, prašė palikti ją gyvą, nes turi dukrą Karoliną. Paraudimus ir kraujosruvas nuo lipnios juostos matė ant dukros rankų riešų ir kojų čiurnų. Į teisėjos klausimą, ar jai yra žinoma, kiek laiko kaltinamasis buvo dukters bute 2019 m. gegužės 19 d., liudytoja atsakė, kad maždaug nuo 10.00 val. iki 16.00 val. Liudytojos teigimu, duktė neturėjo galimybės pabėgti, durys buvo užrakintos iš vidaus, koridorius siauras, kaltinamasis visada buvo šalia, ir dukra bijojo, vykdė jo įsakymus. Be to, O. Č. jau anksčiau buvo G. S. įbauginta jo nuolatinio persekiojimo. Dukra ir šiuo metu jo bijo, geria vaistus, niekur neina vakarais, lankosi pas psichiatrą. Į prokurorės klausimą, kaip atrodė dukra atėjusi pas tėvus po įvykio, liudytoja atsakė, kad atrodė išbalusi, sukrėsta, ne taip kaip įprastai, paprašiusi pakeisti spyną ir primygtinai klausiant, kam to reikia, pradėjo verkti, tuomet viską papasakojo. Kaltinamasis ir toliau ją gąsdina, skambina, sekioja, rašo jai žinutes. Į kaltinamojo klausimą, ar liudytojos šeima sukūrė šią istoriją, G. M. atsakė, jog šios istorijos nesukūrė, niekada jokių asmeninių konfliktų su G. S. jie neturėjo (2 t., b. l. 126-127).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. M. parodė, kad nukentėjusioji O. Č. yra jo dukra. 2019 m. gegužės 19 d. vakare, apie 17 val., dukra atėjo pas juos į namus ir paprašė pakeisti jos buto durų širdelę. A. M. jai atsakė, kad šiandien sekmadienis, parduotuvė „Senukai“ nedirba, todėl jis negali niekuo padėti. Duktė jam atrodė pasimetusi, klausiant, kas įvyko, ji papasakojo, kad į jos butą buvo atėjęs G. S., jis surišo jos rankas, užklijavo burną ir vos neužmušė, ją išprievartavo. A. M. pasakė, jog reikia važiuoti į policiją. Apie tai, iš kur G. S. turėjo O. Č. buto raktą, su dukra nekalbėjo, duktė tik užsiminė, jog kaltinamasis kažkaip raktą pasidarė. Ant dukros rankų riešų jis matė žymes, paraudimus. Įvykio metu duktė ir G. S. tikrai kartu negyveno, jis buvo išprašytas iš dukters buto prieš kelis mėnesius po to, kai būdamas neblaivus dukrą sumušė. A. M. teigimu, su kaltinamuoju jokių pykčių anksčiau jis nėra turėjęs, teismo posėdžio metu papasakojo tai, ką žino iš dukros, ir ką matė, kai ji pas tėvus buvo atėjus įvykio dieną. Jis pasakoja tiesą, priežasčių apkalbėti kaltinamąjį neturi. Dukra yra sukrėsta šio įvykio dar ir dabar. Apie konkretesnes išprievartavimo detales duktė jam nepasakojo, jis pats jos neklausė, nes tokia tema vyrui kalbėti su dukra sunku. Į kaltinamojo gynėjo Gintaro Česnulevičiaus klausimą, kur A. M. padėjo seną buto durų spyną, liudytojas atsakė, jog seną širdelę išmetė (2 t., b. l. 127-128).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. K. parodė, kad įvykis, dėl kurio jis pakviestas liudyti, įvyko 2019 m. gegužės mėnesį, tikslios datos neatsimena, šeštadienį ir sekmadienį. Šeštadienį ryte jis (M. K.) atvažiavo į svečius pas O. Č., Jie seniai pažįstami, anksčiau draugavo. Jiems būnant balkone, G. (pavardės neatsimena) vaikščiojo aplink namą. O. Č. pasakojo, kad G. jai neleidžia ramiai gyventi, ją persekioja. M. K. pasiūlė jį pakviesti pasikalbėti. G. S. atėjus pas O. Č. į butą M. K. norėjo jį su O. Č. sutaikyti, jie kalbėjosi, M. K. jam pasakė, jog jis nelįstų prie O. Č., nes ji nenori su juo bendrauti. G. (S) pasakė, jog turi iškvietimą (jis dirba pavėžėju), ir išėjo. Po kurio laiko, gal pusvalandžio, G. sugrįžo, į butą įeidamas pats. O. jį išvijo, pasakė, kad jis įėjo pasidaręs raktą. Ji bijojo likti viena, todėl paprašė, kad M. K. liktų pas ją nakvoti. M. K. sutikus ir likus nakvoti sekmadienį ryte, apie 11.00 val., M. K. išvažiavo su reikalais. Vėliau jis pastebėjo, jog O. Č. bute jis paliko striukę, todėl nusprendė grįžti. Prieš jam išvažiuojant iš nukentėjusiosios kaltinamasis skambino O., jie kalbėjosi. M. K. grįžus pasiimti striukę, jis beldė į buto duris, ilgai niekas neatidarė, po to išgirdo G. už durų klausiant, ko jis nori. M. K. pasakius, jog nori pasiimti striukę, pasiūlė ją išmesti per balkoną, tačiau vėliau pravėrė duris ir išmetė striukę pro duris. Tą pačią dieną O. telefonu jam pasakė, kad G. ją išprievartavo, todėl ji važiuoja į policiją. Nukentėjusioji verkė, buvo labai išsigandusi. Įvykio detales ji M. K. papasakojo vėliau, kada tiksliai, neprisimena, pasakojo, kad ją surišo. Nukentėjusioji sakė, jog tuo metu, kai M. K. beldė į buto duris, ji buvo surišta, darė viską, ką G. jai liepė, jis jai grasino. Tą pačią dieną matė ir G. prie parduotuvės „Maxima“, jo paklausus, ką jis padarė O., G. atsakė, kad neklausytų nesąmonių. Į nukentėjusiosios atstovo klausimą, ar nukentėjusioji liudytojui skundėsi dėl kaltinamojo elgesio su ja, liudytojas M. K. atsakė, jog skundėsi, kad jai G. daro spaudimą, visas nedidelis Druskininkų miestelis žino šią istoriją, kaltinamasis nuolat vaikšto aplink nukentėjusiosios namus, vadina ją necenzūriniais žodžiais (2 t., b. l. 128-129).

Teisiamojo posėdžio metu teismo ekspertė gydytoja psichiatrė L. A. parodė, kad įvertinus pateiktus kaltinamojo medicininius dokumentus, pagrindo G. S. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, nėra. G. S. nėra konstatuota joks psichikos sutrikimas, nei įgimtas, nei įgytas, kuris galėtų būti pagrindas įtarti esančią nepakaltinamumo būklę ar riboto pakaltinamumo būklę, įtarti, kad jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės, dalyvauti teisme, atstovauti save, turėti gynėją. G. S. nenustatytas nei ūmus psichikos sutrikimas su psichozine simptomatika, nei kognityvinis deficito defektas, kuris galėtų apriboti kaltinamojo galimybes suprasti veiksmų esmę, dalyvauti teisme. Psichiatrijos ligoninėje, kur G. S. buvo gydytas praėjus 4 dienoms po byloje aprašyto įvykio, jam buvo diagnozuoti adaptacijos sutrikimai ir priklausomybės alkoholiui sindromas. Vėliau tos pačios diagnozės buvo konstatuotos ambulatorinių konsultacijų metų, tęsiami gydytojo išrašyti medikamentai ligoninėje, paskui išrašyti medikamentai ligoninėje buvo mažinti, kai kurių vartojimas nutrauktas, G. S. nuo rugsėjo mėnesio pas gydytoją psichiatrą lankėsi tikslu gauti leidimą vairuoti transporto priemonę, būklė buvo vertinta kaip pagerėjusi, jam susilaikant nuo alkoholio vartojimo, skirta lankytis dažniau to fakto patvirtinimui, jam buvo leista vairuoti (t. 3, b. l. 3-4).

Iš 2019 m. gegužės 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra O. Č. priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas yra penkiaaukščio namo trečios laiptinės ketvirtame aukšte, užlipus laiptais, kairėje pusėje, durys, pažymėtos numeriu (duomenys neskelbtini). Įėjus į butą patenkama į koridorių, kurio dešinėje patenkama į svetainės kambarį su balkonu. Svetainės kambario dešinėje stovi sekcija, prie jos džiovyklė su skalbiniais ir kiti namų apyvokos daiktai, prie lango stovi stalas ir atskira sekcijos dalis. Kambario kairėje pusėje stovi spinta su veidrodinėmis, stumdomomis durimis ir minkštų baldų kampas, ant kurio patalynė, pagalvės, kuprinė ir uždėtas trijų kojų medinis stalas. Iš buto koridoriaus, pasukus į kairę pusę, patenkama į koridoriaus praplatėjimą, kurio kairėje pusėje yra durys į vonios patalpą. Koridoriaus gale yra virtuvė, kurioje tiesiai dešiniame kampe stovi šaldytuvas, o kairėje pusėje yra virtuvinių baldų komplektas su spintelėmis, plautuve ir dujine virykle. Ant virtuvinio komplekto stalviršio stovi salotinė su salotų likučiais, elektrinis virdulys, arbatinukas, pieno pakuotė, taip pat šalia popierinių rankšluosčių ritinys. Virtuvės komplekte esančioje plautuvėje yra dvi lėkštės, dubenėlis, dvi stilinės, du stikliukai, peilis ir šaukštai. Apžiūros metu, virtuvės spintelėje, po plautuve šiukšlinėje buvo rasta 6 vnt. panaudotų popierinių rankšluosčių (servetėlių), kurios paimtos ir supakuotos į paketą Nr. 5, taip pat šiukšlinėje rasti 3 pilkos spalvos lipnios juostos gniužulai, kurie nufotografuoti šalia mastelinės liniuotės, paimti ir supakuoti į specialų polietileninį paketą Nr. 279323, ir du plastikiniai juodos spalvos užtraukiami dirželiai, kurie tarpusavyje sujungti ir nupjauti, dirželiai nufotografuoti šaliai mastelinės liniuotės, paimti ir supakuoti į paketą Nr. 7. Virtuvėje iš stalčiaus paimtas medine rankena peilis ir žirklės, kurie supakuoti į popierinius paketus Nr. 10 ir Nr. 11. Virš virtuvės durų esančioje spintelėje apžiūros metu rastas pilkos spalvos lipnios juostos ritinėlis ir 4 vnt. juodos spalvos plastikinių užtraukiamų dirželių, kurie paimti ir supakuoti atitinkamai į popierinius paketus Nr. 157932 ir 332908. Koridoriaus į virtuvę dešinėje yra miegamasis kambarys, kurio kairėje pusėje prie lango yra spintelė su televizoriumi, staliukas ir komoda. Miegamojo kambario dešinėje stovi dvigulė lova su čiužiniu, kurios matmenys 2,07 metro ilgio ir 1,57 metro pločio. Abiejose lovos pusėse yra dvi spintelės su šviestuvais. Ant lovos yra dvi pagalvės su užvalkalais, margu užvalkalu antklodė ir raudonos spalvos paklodė. Už dvigulės lovos yra stumdomomis durimis sieninė spinta. Įvykio vietos apžiūros metu iš miegamojo kambario, nuo dvigulės lovos paimta raudonos spalvos paklodė, kuri supakuota į paketą Nr. 1, antklodės užvalkalas, kuris supakuotas į paketą Nr. 2 ir dvejų pagalvių užvalkalai, kurie supakuoti į paketus Nr. 3 ir Nr. 4 (1 t., b. l. 27-40).

Nukentėjusiosios O. Č. ir G. S. akistatos metu O. Č. parodė, kad 2019 m. gegužės 19 d. į jai priklausantį butą G. S. pateko atrakinęs jos buto duris raktu, kurį jos manymu jai nežinant jis pasigamino. Patekęs į butą G. S. su savimi maiše turėjo izoliacijos ir plastmasinius užtrauktukus. Tuo metu ji buvo buto svetainėje. Pamačiusi G. S., griebė savo mobilaus ryšio telefoną, kad paskambinti tėvams, bet G. S. telefoną iš jos rankų atėmė ir pastūmė ją ant svetainėje esančios lovos. Nukentėjusiajai pradėjus rėkti, G. S. uždarė balkono duris ir sugrįžo prie O. Č.. Jai bandant keltis nuo lovos, G. S. savo kūnu ją prispaudė gulinčią ant lovos ir lipnia juosta užklijavo jai burną. O. Č. bandant nusiklijuoti lipnią juostą, jis vėl ją užklijavo. Laikydamas savo rankoje lipnią juostą, G. S. liepė jam duoti rankas, ji nesipriešindama jam rankas padavė, ko pasėkoje jis rankas per riešus apklijavo lipnia juosta. Lygiai taip pat G. S. lipnia juosta apklijavo ir nukentėjusiosios kojas, ties kojų riešais. Bandant G. S. plėšti nuo jos bliuzelę bei liemenėlę, ji jį stūmė nuo savęs rankomis. G. S. liepus jai eiti į miegamąjį, ji bandė, tačiau dėl to, kad kojos buvo surištos, paeiti negalėjo, todėl jis pats ją nunešė į miegamąjį. Miegamajame G. S. ant kaklo užsidėjo du plastmasinius užtrauktukus ir rodė, kaip užsitraukia, minėjo, kad nori ją ir save nužudyti, tačiau prisiglaudęs prie jos nurimo ir žirklėmis nusikirpo ant kaklo buvusius užtrauktukus. Po to G. S., atsinešęs iš virtuvės peilį, nupjovė jai nuo rankų ir kojų lipnią juostą, po ko su ja turėjo lytinių santykių, apie kuriuos davė parodymus apklausų metu ir tiesiog nenori vėl visko prisiminti. G. S. nesipriešino, nes bijojo jo agresijos ir kad jai nepadarytų kažko blogo. Turėjo dvejus lytinius santykius, kuriuos baigė abu kartus spermą išliejant jos makšties viduje. Jokių masažų G. S. ji nedarė. Jos atžvilgiu buvo panaudota prievarta, kai G. S. lipnia juosta surišo jos rankas ir kojas bei užklijavo burną. Ji nesipriešino, nes bijojo, kad G. S. jos neužmuštų. Smurto jos atžvilgiu nebuvo. G. S. parodė, kad nukentėjusiosios O. Č. pasakojimą girdėjo, tačiau su juo sutinka iš dalies. Ją nunešus į miegamąjį ir nupjovus nuo rankų, kojų lipnią juostą, jis pasakė O. Č., kad nežino kas pasidarė, tačiau ji gali skambinti kam tik nori, kviesti policiją. O. Č. to nedarė. Lytinių santykių su O. Č. tą dieną nebuvo, ji jam tik darė masažą. Jokio smurto ir prievartos O. Č. atžvilgiu nenaudojo. Ją nuvežė iki „(duomenys neskelbtini)“ sanatorijos, kai jai paskambino atvažiavęs iki jos namų. O. Č. turėjo daug galimybių kreiptis į policiją dėl jo netinkamo elgesio, tačiau tai padarė tik praėjus kuriam laikui, po pokalbio su tėvais. Buto raktą jam padavė pati O. Č. diena prieš tai, kai buvo pas ją užėjęs į svečius (1 t., b. l. 77-79).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji O. Č. parodė bute, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje esančią sofą-lovą, kur ją pastūmęs ir jai pargriuvus G. S. lipnia juosta užklijavo jai burną, surišo rankas ir kojas, bei lovą miegamajame kambaryje, ant kurios G. S., nupjovęs virtuviniu peiliu lipnią juostelę jai nuo kojų ir rankų, nuklijavęs lipnią juostelę jai nuo burnos, lytiškai su ja santykiavo du kartus prieš jos valią (1 t., b. l. 66-71).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyrius specialisto išvadoje Nr. G 451/2019 (06) nurodyta, kad G. S. paviršiniai odos nubrozdinimai kairio riešo srityje, kairės plaštakos srityje, kairio žasto srityje galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 132).

Teisiamojo posėdžio metu specialistas L. U. paaiškino, kad specialisto išvadą, esančią bylos 1 tome, bylos lape Nr. 132, jis patvirtina. Konstatuoti nubrozdinimai kairio riešo, kairės plaštakos ir kairio žasto sityje, galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje, apie padarymo mechanizmą pasakyti negali, nes jie galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek atsitrenkiant į kietą buką daiktą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 442/2019 (06) nurodyta, kad O. Č. padaryti odos nubrozdinimai kairiame dilbyje ir kairėje alkūnėje, kraujosruvos odoje ir poodyje abiejuose žastuose ir dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti veikiant abi rankas ir dešinę koją bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai šešių trauminių poveikių pasėkoje. Ginekologinės apžiūros metu nukentėjusios išoriniuose ir vidiniuose lytiniuose organuose sužalojimų nerasta. Vienintelis objektyvus požymis, nurodantis į nesenai buvusius lytinius santykius, yra spermijų radimas nukentėjusios lytiniuose takuose; tikslingas makšties turinio ištyrimas DNR ir serologijos laboratorijoje. Esant sužalojimams odos nubrozdinimų pavidalu kairiame dilbyje, neatmetama buvusios kovos ar savigynos galimybė. O. Č. blauzdose, čiurnose ir pėdose, riešuose ir plaštakose, veido odoje ir lūpų gleivinėje sužalojimų nėra. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 126-127).

Teisiamojo posėdžio metu specialistas Stasys Jasinskas patvirtino į bylą pateiktą specialisto išvadą. Į kaltinamojo gynėjo klausimą, ar specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai yra būdingi lytinei prievartai, ekspertas Stasys Jasinskas atsakė, kad tokių specifinių sužalojimų, kuriuos galima būtų teigti padarytus lytinės prievartos metu, nėra. Randami sužalojimai gali būti padaryti ir neprievartinio lytinio akto metu, t. y. rankose nustatyti sužalojimai gali būti padaromi audringo lytinio akto metu. Specifinių sužalojimų, jog būtų galima kategoriškai teigti, kad jie padaryti lytinės prievartos metu, nėra. Metodikos, leidžiančios tiksliai, valandų ir minučių tikslumu nustatyti galimų sužalojimų laiką, nėra. Išvadoje nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti 1-2 parų laikotarpyje. Nors buvo teigiama, kad riešai, čiurnos buvo surišti, būtent šios lokalizacijos sužalojimai nebuvo nustatyti. Apie sužalojimų, padarytų rankose, kojoje, individualias žalojančio daikto savybes spręsti nėra galimybės, nes individualūs žalojančių daiktų požymiai tuose sužalojimuose neužsifiksavę. Galima kalbėti apie grupę kietų, bukų, žalojančių daiktų. Sužalojimai pagal savo matmenis, objektyvūs sužalojimai: kraujosrūvos odoje, nubrozdinimai rodo, kad buvo veikiama kažkokio riboto paviršiaus kietais bukais daiktais (t. 3, b. l. 2-3).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 218/2019 (01) nurodyta, kad nuoplovose nuo objektinio stiklelio su O. Č. makšties turiniu (2 mėg.) rastas sperminis skystis. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, gautas dominuojantis moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su O. Č. DNR profiliu su 99,9999999999999 % tikimybe, su DNR priemaiša, kuri sutampa su G. S. DNR profiliu su 99,99999999999999 % tikimybe; atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris su tampa su G. S. DNR profiliu su ne mažesne nei 99,9999% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją nesusijusių asmenų. Tampone su O. Č. makšties turiniu (1 mėg.) rastas sperminis skystis. Atlikus autosomonių STR lokusų tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su O. Č. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe; atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, O. Č. kairės rankos nagų nuokarpose gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su O. Č. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe; atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su G. S. DNR profiliu su ne mažesne nei 99,9999% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją nesusijusių asmenų, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmens identifikavimui. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, O. Č. dešinės rankos nagų nuokarpose gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su O. Č. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe; atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su G. S. DNR profiliu su ne mažesne nei 99,9999% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją nesusijusių asmenų (1 t., b. l. 143-155).

2019 m. gegužės 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusioji O. Č. pateikė moterišką palaidinę, baltos spalvos liemenėlę, kelnes ir kelnaites (1 t., b. l. 88-89).

2019 m. gegužės 20 d. poėmio protokole nurodyta, kad iš G. S. paimtos sportinės kelnės, vyriškos kelnaitės su užrašu AV7, raudoni marškinėliai trumpomis rankovėmis su užrašu „Reebook“, medvilninis tamponas su DNR pėdsakų nuoplova nuo lytinių organų (1 t., b. l. 93-97).

2019 m. gegužės 22 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti šie daiktai: 1) lipnios juostos gniužulai, sudaryti iš trijų dalių, netaisyklingos formos, sulipusiais kraštais; 2) 4 plastikiniai užtraukiami dirželiai, kurių kiekvieno ilgis 58 cm, plotis - 1 cm. Plastikinio dirželio galas yra smailėjantis, kitas galas su stačiakampio formos kilpute, pritaikyta smailaus galo įkišimui ir fiksavimui. Kiti du plastikiniai užtraukiami dirželiai yra naudoti (fiksatoriuje likęs dirželio galas); 3) lipnios klijavimo juostos ritinys, vienpusis, pilkos spalvos, plotis - 5 cm; 4) virtuvinis peilis, kurio bendras ilgis 17 cm, briaunos ilgis 9,5 cm, geležtės - 6.5 cm. Peilio rankena yra medinė, su dviem geltonos spalvos kniedėmis; 5) žirklės, kurių bendras ilgis 21 cm, dengtos mėlynos spalvos plastmase, išskyrus ašmenis, kurios yra metalo spalvos; 6) raudonos spalvos, trumpomis rankovėmis vyriški marškinėliai su priekinėje dalyje esančiu baltos spalvos užrašu "Reebok". Marškinėlių ilgis nuo pečių linijos žemyn - 62 cm. Apžiūrint vyriškus marškinėlius ant jų suplėšimų, įplėšimų ar kitų sugadinimų nesimato; 7) moteriška palaidinė su petnešėlėmis, kurios ilgis nuo pečių linijos žemyn - 37 cm, plotis ties pažastine linija 35 cm. Vidinėje pusėje matosi stačiakampio formos baltos spalvos informacinė emblema su užrašu "ZARA" ir M dydis. Palaidinė baltos spalvos su pilkos spalvos nelygiais kraštais ornamentais. Apžiūrimos palaidinės priekinėje ir nugaros srities pusėje sutepimų, suplėšimų nesimato; 8) moteriška liemenėlė yra baltos spalvos. Liemenėlė nugarinėje dalyje užsegama 2 metalinėmis kabėmis, ties kuriomis yra prisiūta raudonos spalvos medžiaginė stačiakampio formos informacinė emblema, ant kurios yra pažymėtas liemenėlės dydis. Apžiūrint liemenėlę, ties jos viduriu iš vidinės pusės matome 2,3 cm medžiagos įplėšimą; 9) moteriškos kelnės-tamprės. Kelnių ilgis nuo liemens žemyn 82 cm. Kelnės yra tigrinio ornamento margumo, su kelnių šonuose iš išorinės pusės per visa ilgį nuo juosmens srities žemyn esančia juodos spalvos linija. Apžiūrėjus moteriškas kelnes sutepimų, įplėšimų ar suplėšimų nesimato (1 t., b. l. 103-112). Visi šie daiktai 2019 m. gegužės 23 d. tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 113-114) perduoti saugojimui Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui (1 t., b. l. 115).

2019 m. liepos 5 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti šie daiktai: 1) paklodė yra raudonos spalvos, 130 x 200 cm išmatavimų. Apžiūrint paklodę įplėšimų, dėmių ar kitokių sugadinimų nesimato; 2) antklodės užvalkalas yra margas: mėlynos, raudonos, baltos spalvų ornamentais, 180 x 200 išmatavimų. Apžiūrint antklodės užvalkalą įplėšimų, dėmių ar kitokių sugadinimų nesimato; 3) pagalvių užvalkalai (2 vnt.) yra šviesiai mėlynos spalvos, baltos spalvos apvedimu kraštuose, 40 x 70 cm išmatavimų. Apžiūrint pagalvės užvalkalus įplėšimų, dėmių ar kitokių sugadinimų nesimato; 4) popierinių rankšluosčių baltos spalvos servetėlės, kurios yra dviejuose gniužuluose, sulipę; 5) juodos spalvos sportinės kelnės, kurių juosmuo reguliuojasi vidiniu baltu raišteliu. Kelnių ilgis nuo juosmens linijos žemyn - 112 cm. Apžiūrėjus kelnių priekinę bei užpakalinę pusę įplėšimų, dėmių ar kitokių sugadinimų nesimato; 6) vyriškos mėlynos spalvos apatinės kelnaitės su spalvota guma juosmens srityje bei priekinėje dalyje, juosmens srityje matoma apdaila AV7; 7) moteriškos rožinės spalvos apatinės kelnaitės, kurių nugarinė dalis pagaminta iš rožinės spalvos nėriniuotos medžiagos. Apžiūrint apatines kelnaites ant jų suplėšimų, įplėšimų ar dėmių nesimato (1 t., b. l. 155-160). Visi šie daiktai 2019 m. liepos 25 d. tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 161-162) perduoti saugojimui Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui (1 t., b. l. 163).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos N. N. 2019 m. rugsėjo 16 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą bei atlikus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, papildomai apklausus įtariamąjį G. S., šis papildė, kad įvykio dieną, t. y. 2019 m. gegužės 19 d. jam būnant pas nukentėjusiąją O. Č. bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atėjęs O. draugas M. K., kuriam buvo paduota jo striukė. Susisiekus telefonu su nurodytu asmeniu M. K., šis patikino, kad 2019 m. gegužės 19 d. apie pietus, tikslaus laiko neprisimena, buvo užėjęs pas O. Č. į butą, tačiau duris jam atidarė G. S., kurį jis pažįsta iš matymo, ir išmetė pro buto duris jam priklausančią striukę, kurią buvo anksčiau palikęs O. Č. bute. Tuo metu O. Č. jis nematė, su ja nebendravo. Dėl minėtų aplinkybių susisiekus telefonu su O. Č., ši patvirtino, kad 2019 m. gegužės 19 d., kai G. S. miegamajame jai atlaisvino kojas ir rankas, ji girdėjo, kad kažkas beldėsi į buto duris, o jas atidaryti nuėjo pats G. S., tačiau ji bijojo šaukti, nes G. S. jai prieš tai buvo pagrasinęs tylėti ir nešaukti, ji tiesiog bijojo dėl savo gyvybės (1 t., b. l. 11-12).

Iš alkotesterio kvito parodymų matyti, kad 2019 m. gegužės 19 d. 23.21 val. O. Č. buvo blaivi (0.00 promilės) (1 t., b. l. 164).

Iš alkotesterio kvito parodymų matyti, kad 2019 m. gegužės 20 d. 00.21 val. G. S. buvo blaivus (0.00 promilės) (1 t., b. l. 165).

Dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis G. S. neigia, jog jis atliko kažkokius aktyvius veiksmus įsibraunat į nukentėjusiosios būstą ir taip padarė veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje. BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Šie konstituciniai draudimai yra aktualūs vertinant tiek privataus asmens, tiek valstybės institucijų teisėtumą. Taigi pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Įstatymų leidėjas, nors ir nurodo galimus įsibrovimo būdus (apgaulė, smurtas), tačiau šių būdų sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis). Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti. Nors veikos padarymo motyvai nėra būtinas šios nusikaltimo sudėties požymis, kita vertus, jų nustatymas padeda tinkamai kvalifikuoti padarytą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, jog šioje baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo išsamiai ir nešališkai ištirti įrodymai, gauti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, išnagrinėtos visos bylos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis G. S. pažeidė nukentėjusiosios O. Č. būsto neliečiamumą. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, jog G. S. atvykus prie O. Č. buto, buto durys buvo užrakintos. Kaip nurodė nukentėjusioji O. Č., buto duris kaltinamasis atsirakino raktu, kurį G. S. pasidarė šio neteisėto patekimo į nukentėjusiosios butą išvakarėse, kai trumpam užėjęs į nukentėjusiosios butą M. K. kvietimu, paslapčiomis nuo nukentėjusiosios paėmė koridoriuje buvusį šio buto raktą, o po maždaug 20 minučių užėjęs į butą naujai pagamintą raktą pakabino koridoriuje prie kitų ten buvusių raktų. Aplinkybę, jog nukentėjusioji 2019 m. gegužės 18 d. pastebėjo, jog G. S. buvo paėmęs jos buto raktą ir grąžino į jo vietą naujai padarytą raktą, patvirtino ir liudytoju apklaustas M. K., kuris parodė, jog būtent nukentėjusiajai prašant, nes ši bijojo, jog į jos butą pasinaudodamas pasiimtu raktu gali ateiti G. S., M. K. liko nakvoti nukentėjusiosios bute naktį iš 2019 m. gegužės 18 į 19 d. Be to, apie tai, jog nukentėjusiosios buto raktą pasigamino 2019 m. gegužės 18 d., nukentėjusiajai, kaip ji nurodė, gegužės 19 d. sakė pats kaltinamasis. Tolimesni kaltinamojo veiksmai jam patekus į nukentėjusiosios butą – nukentėjusiajai pradėjus šaukti, jis ją nustūmė į svetainę ant sofos, užklijavo jai burną, surišo lipnia juosta jos rankas, kojas, uždarė balkono duris, taip pat patvirtina, jog kaltinamasis į nukentėjusiosios butą pateko be šio buvo savininkės leidimo, neteisėtai, prieš savininkės valią, nes jei jis į butą būtų atėjęs savininkės kvietimu, jiems vėl nusprendus apsigyventi kartu bei nukentėjusiajai pačiai davus G. S. raktą, pastarajam nebūtų reikėję imtis tokių veiksmų ribojant nukentėjusiajai galimybę pabėgti, priešintis bei kviesti pagalbą. Neteisėto patekimo į nukentėjusiosios butą aplinkybę patvirtina ir tai, jog tą pačią dieną po įvykio O. Č. kreipėsi į tėvus su prašymu pakeisti jos buto durų spyną, nes ji bijojo, jog kaltinamasis ir vėl be jos leidimo gali patekti pas ją į butą. Ir nors pareigūnai, gavę nukentėjusiosios pareiškimą dėl neteisėto patekimo į jos būstą, nesiėmė priemonių paimti ir apžiūrėti buto durų spyną ir O. Č. turimą šios spynos raktą, netikėti nukentėjusiosios, liudytojų M. K., G. M. ir A. M. parodymais teismas pagrindo neturi. Byloje nustatytas aplinkybes, jog G. S. 2019 m. gegužės 19 d. apie 11 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai, nesant savininko leidimui, be teisėto pagrindo, slapta pro užrakintas duris, atrakinant jas pasigamintu raktu, prieš savininkės O. Č. valią įsibrovė į O. Č. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena O. Č., tuo jis pažeidė asmens būsto neliečiamumą, patvirtina minėtų liudytojų, nukentėjusiosios, iš dalies ir kaltinamojo G. S. parodymai (jis neneigia patekęs į nukentėjusiosios butą, tačiau teigia, jog tai padarė atrakindamas duris jos pačios duotu raktu ir jos sutikimu jiems nusprendus gyventi kartu), taip pat rašytiniai bylos duomenys. Kaltinamojo veika padaryta tiesiogine tyčia ir teisingai kvalifikuota pagal BK 165 straipsnio 1 dalį.

Dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog G. S. inkriminuotas kaltinimas dėl nukentėjusiosios O. Č. išžaginimo pasitvirtino.

Šioje byloje G. S. kaltinamas nusikaltimo, nukreipto prieš žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, padarymu. Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį išžaginimas – tai lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais būdais.

Kaltinamasis G. S. savo kaltės nepripažino ir kategoriškai neigė išžaginęs nukentėjusiąją. Tokia kaltinamojo pozicija neigiant kaltę dėl šio jam inkriminuoto nusikaltimo viso proceso metu buvo nuosekli, tačiau jo nurodomos aplinkybės neigiant kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme nesutapo, t. y. jo gynybinė pozicija kito. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė iš viso neturėjęs lytinių santykių su nukentėjusiąja O. Č. 2019 m. gegužės 19 d., tačiau apklausiamas teisiamajame posėdyje jis jau teigė, jog lytinius santykius su O. Č. minimą dieną jis turėjo, tačiau jie buvo jų abiejų, t. y. ir nukentėjusiosios, sutikimu, jiems susitaikius ir nusprendus gyventi kartu. Teismas tokią jo poziciją vertina kaip gynybinę, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes aplinkybę, jog turėjo lytinius santykius su nukentėjusiąja inkriminuoto nusikaltimo dieną, kaltinamasis pripažino tik gavus byloje objektyvius ir neginčijamus duomenis (specialisto išvada Nr. S 218/2019 (01)), įrodančius lytinių santykių su nukentėjusiąja buvimą. Grįsdamas G. S. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 1 dalyje, padarymo, teismas, visų pirma, remiasi nukentėjusiosios O. Č. parodymais. Iš naujo neatkartojant visų parodymų turinio, pirmiausia pažymi tai, kad jie dėl esminių bylos aplinkybių viso proceso metu išliko analogiški. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek ir bylą nagrinėjančiam teismui parodė, jog pro duris įėjęs G. S. sugriebė nukentėjusiąją, jos telefoną sviedė ant lovos, po ko nustūmė ją į svetainę ant lovos. Pargriovęs užklijavo burną lipnia juosta. Tuo metu, kai G. S. uždarinėjo balkoną, ji spėjo lipnią juostą nuo burnos nusiplėšti. Tai pamatęs, jis pagrasino, jog jei dar kartą ji taip padarys, tai „jai bus“, ir vėl užlipęs jai gulinčiai ant liemens dar kartą užklijavo burną. Po to jis liepė duoti rankas, nukentėjusioji jas atkišo ir leido rankas per riešus apvynioti lipnia juosta nesipriešindama, nes jo bijo. G. S. žvilgsnis buvo gąsdinantis, nors jis buvo blaivus. Nukentėjusiosios teigimu, ji bijojo priešintis, nes žino iš sesers, kuri studijavo teisę, patarimų, kad tokiais atvejais geriau nesipriešinti, kad nenužudytų. G. S. izoliacija apvyniojo nukentėjusiosios rankas riešų vietoje, o kojas - per čiurnas. Jis bandė nuplėšti ir įplėšė jos liemenėlę. Tada liepė eiti jai į kitą kambarį, pasakydamas, kad dabar ją ten išprievartaus. Nukentėjusiajai einant į miegamąjį, ji keletą kartų krito dėl to, jog buvo surištos jos kojos. Todėl jis ją į miegamąjį ant lovos nunešė pats. Tuomet G. S. vieną užtraukėją, užsidėjo sau ant kaklo ir užtraukė, sakydamas, kad jai irgi taip padarys, kaip ji suprato – pasmaugs. Po to jis sau ant kaklo užsidėjo dar ir antrą užtraukėją, kuriuos vėliau nusikirpęs išmetė į šiukšlių dėžę. Tai padaręs, G. S. nukentėjusiosios paklausė, ar ji tekės už jo ir gimdys vaikus. O. Č., kaip ji pati teigia, linksėjo jam galva, kad taip, nes užklijuota burna kalbėti negalėjo. G. S. nusmaukęs nukentėjusiajai kelnes bandė su ja atlikti lytinį aktą, bet nepavykus, nuėjo į virtuvę ir atsinešęs peilį nupjovė izoliaciją nuo jos rankų ir nuo kojų, atklijavo burną. Liemenėlę kaltinamasis nuėmė jau miegamajame. Atsigulęs ant nukentėjusiosios jis pradėjo lytinį aktą įvesdamas savo lytinį organą jai į makštį. Lytinį aktą G. S. užbaigė sėklai išsiliejus į makštį. Po to jie abu gulėjo lovoje, nes ji bijojo pasipriešinti, kadangi šalia buvo padėti peilis ir užtraukėjai. Maždaug po 10 minučių G. S. pradėjo antrą lytinį aktą, sakydamas, kad mylėsimės šiandien visą dieną. Lytinį aktą jis atliko būdamas viršuje ant nukentėjusiosios, įvesdamas savo lytinį organą jai į makštį ir jį užbaigdamas sėklai išsiliejus į makštį. Abu aktai truko 4-5 min. Po lytinių aktų ji šluostėsi tarpvietę, G. S. taip pat po lytinio akto naudojo servetėles. Iš tokių nukentėjusiosios O. Č. parodymų matyti, kad ji lytinių santykių su G. S. nenorėjo, G. S. bijojo, nes jos atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas bei atimta galimybė priešintis - ji buvo jėga parversta ant lovos, užklijuota jos burna, lipnia juosta surištos rankos ir kojos, nunešta G. S. ant lovos į miegamąjį, kur G. S. sau ant kaklo užsidėjo du plastmasinius užtraukėjus, taip parodydamas, kas bus jai, jei ji priešinsis. Ir nors G. S. teigia, jog lytinius aktus jis atliko su nukentėjusiąja jos sutikimu, tačiau tuo pačiu neneigė nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, jog jam bandant atlikti pirmą lytinį aktą nesigavo, todėl jis nupjovė lipnią juostą, kuria buvo surištos nukentėjusiosios rankos ir kojos, nuklijavo lipnią juostą nuo jos burnos. Taigi jis patvirtino, jog pirmą lytinį aktą jis atliko nukentėjusiajai esant surištai, jos burnai esant užklijuotai, ir jai negalinti priešintis. Teismo vertinimu, tai patvirtina, jog lytiniai aktai buvo atlikti prieš nukentėjusiosios valią, panaudojant prieš ją fizinį smurtą ir atimant galimybę jai priešintis. Vaginaliniai aktai, kaip nurodė nukentėjusioji, baigėsi spermos išsiliejimu į nukentėjusiosios makštį.

Pažymėtina, jog nukentėjusioji yra tas asmuo, kurio parodymai turi itin svarbią reikšmę, todėl teismas turėjo pareigą kruopščiai bei tinkamai įvertinti, ar tokio asmens parodymai yra patikimi, teisingi bei, ar galima jais grįsti kaltinamojo kaltę.

Vertindamas nukentėjusiosios O. Č. parodymus, jog kaltinamasis G. S. su ja lytiškai santykiavo prie jos valią, teismas tikrina, ar tuos parodymus patvirtina objektyvūs bylos duomenys. Tokių duomenų, teismo pripažintinų įrodymais, šioje byloje yra ir teismas juos aptaria sekančiai. Nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, patvirtino liudytojai G. M. ir A. M., kurie, pažodžiui jų parodymų neatkartojant, nurodė, jog nagrinėjamo įvykio dieną pas juos atėjusi duktė O. Č. buvo kaip nesava, pasimetusi, paprašė pakeisti jos buto durų spyną bei sužinojusi, kad tą dieną spynos pakeisti nepavyks, pradėjo verkti ir pasakė, jog G. S. ją išžagino, bei parodė paraudusius rankų riešus, kuriuos, kaip ji nurodė tėvams, lipnia juosta buvo surišęs G. S.. Mamai G. M. nukentėjusioji nurodė išžaginimo aplinkybes, iš esmės atitinkančias aplinkybes, nukentėjusiosios nurodytas ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teisme. Apie patirtą išžaginimą nukentėjusioji tą pačią dieną telefonu nurodė ir liudytojui M. K., ką šis patvirtino teisme. Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji pareigūnams pateikė baltos spalvos liemenėlę, kurią apžiūrėjus nustatyta, kad joje yra 2,3 cm ilgio įplėšimas, o tai patvirtina nukentėjusiosios nurodytą aplinkybę, jog kaltinamasis bandė nuplėšti liemenėlę, tai darydamas ją įplėšė. O. Č. medicininiai dokumentai taip pat patvirtina, jog nukentėjusioji po šio įvykio kreipėsi į VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą, kur dėl šio įvykio metu patirto streso, išgyvenimų gydėsi nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. birželio 10 d. Nukentėjusioji šioje gydymo įstaigoje taip pat nurodė jos išprievartavimo aplinkybes ir patirtus išgyvenimus. Specialistų išvadose Nr. G 451/2019 (06) ir Nr. G 442/2019 (06) nurodyti nukentėjusiajai ir kaltinamajam konstatuoti sužalojimai taip pat iš dalies patvirtina aplinkybę, jog su nukentėjusiąja kaltinamasis lytiškai santykiavo prieš jos valią, panaudodamas fizinį smurtą ir kitaip atimdamas galimybę jai priešintis. Nukentėjusioji nurodė, jog šie konstatuoti kaltinamajam ir jai pačiai padaryti sužalojimai buvo padaryti būtent šio įvykio metu. Netikėti nukentėjusiosios, jos tėvų liudytojų G. M. ir A. M., liudytojo M. K. parodymais, kurie dar ir patvirtinti objektyviais bylos duomenimis – įvykio vietos apžiūros metu, nukentėjusiosios ir kaltinamojo akistatos metu, nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje metu, daiktų apžiūros metu, specialistų tyrimų metu nustatytais duomenimis, teismas pagrindo neturi. Jokio pagrįsto ir logiško argumento, kodėl nukentėjusioji ir jos tėvai, liudytojas M. K. turėtų apkalbėti kaltinamąjį, kaltinamasis nepateikė, ir teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė.

Tokiu būdu byloje surinktais ir ištirtais įrodymais iš esmės nustatytos visos faktinės aplinkybės – G. S. 2019 m. gegužės 19 d., laikotarpiu nuo 11 val. iki 13 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame O. Č., panaudodamas fizinį smurtą ir kitaip atimdamas galimybę priešintis lytiškai santykiavo su O. Č. prieš jos valią, o būtent, atsirakinęs minėto buto duris ir įėjęs į butą, O. Č. pradėjus rėkti, kad išeitų iš buto, svetainėje jis uždarė praviras balkono duris, suėmęs jai už rankų jėga parvertė ją ant lovos, lipnia juosta užklijavo O. Č. burną bei lipnia juosta surišo jai rankas, kojas, dėl ko nukentėjusioji O. Č. muistėsi, taip atimdamas nukentėjusiajai O. Č. galimybę priešintis, po to liepė jai eiti į kitą kambarį, tačiau jai nepavykus dėl surištų kojų eiti, jis ją nunešė į miegamojo kambarį, kur ją paguldęs į lovą, nukentėjusiosios akivaizdoje sau ant kaklo užsidėjo du plastmasinius užtraukėjus, užgulęs savo kūnu, numovęs nukentėjusiajai kelnes, apatines kelnaites iki vietos, kur surištos lipnia juosta kojos, bandė su ja lytiškai santykiauti, tačiau nesigavus, jis, atsinešęs iš virtuvės peilį, nupjovė lipnią juostą, kuria buvo surištos O. Č. kojos, rankos, ir atklijavo jai užklijuotą burną, tęsdamas nusikalstamą veiką, atsigulė ant jos ir numovęs jos kelnes, apatinius drabužius, nurengęs palaidinę, bandydamas nuplėšti liemenėlę, dėl ko ši įplyšo, įvedė į makštį savo lytinį organą ir lytiškai santykiavo du kartus su nukentėjusiąja O. Č. prieš jos valią ir jai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kairiame dilbyje ir kairėje alkūnėje, kraujosruvomis odoje ir poodyje abiejuose žastuose ir dešinėje blauzdoje. Kaltinamasis nusikalstamą veiką atliko, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, teisingai kvalifikuotas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Spręsdamas kaltininkui skirtinos bausmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę G. S. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų ir vieną tyčinį sunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis, 5 dalis), nusikalstamos veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 23-24), dirba, teistumas išnykęs. Už nusikaltimo, numatyto BK 165 straipsnio 1 dalyje, padarymą, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už G. S. įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje, įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą iki 7 metų. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas, anksčiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje, padarymą laisvės apribojimo bausmę, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje, padarymą - laisvės atėmimo bausmę, kurių dydžiai nustatytini mažesni už sankcijoje numatytą šių bausmių rūšies vidurkį. Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 2 punktas). Bausmę skirtina atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaitytinas G. S. laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 20 d. 23.25 val. iki 2019 m. gegužės 21 d. 14.30 val. išbūtas laikas (dvi dienos) (1 t., b. l. 178), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji O. Č. pateikė civilinį ieškinį dėl 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 71-74). Toks prašymas grindžiamas tuo, jog dėl nusikalstamos veikos ji patyrė fizinį skausmą dėl jai padarytų kūno sužalojimų, po nusikalstamų veikų pablogėjo nukentėjusiosios psichinė būklė, nukentėjusioji patyrė dideles dvasines kančias, ją persekioja baimės jausmas, bijo vakarais išeiti iš namų, bijo likti viena namuose. Po šių įvykių nukentėjusioji jaučiasi pažeminta, nenori turėti santykių su kitais vyrais, iki šiol gydosi nuo nerimo ir depresijos. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji O. Č. šį ieškinį palaikė ir prašė tenkinti.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Priteisiant asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, privalu atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau kompensuoti žala padarytas pasekmes, atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012 ir kt.).

Šioje byloje įrodyta, kad kaltinamasis G. S., panaudodamas fizinį smurtą bei kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią. Tokiu būdu prieš pastarąją buvo padarytas sunkus nusikaltimas, pažeidžiant seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, dėl ko nėra pagrindo abejoti, kad dėl to nukentėjusioji O. Č. patyrė neigiamus išgyvenimus, pažeminimą bei stresą. Spręsdamas neturtinės žalos klausimą, teismas vertina tai, jog byloje esantys duomenys patvirtina (2 t., b. l. 163), kad po nusikalstamos veikos nukentėjusiajai išsivystė potrauminis streso sutrikimas, nukentėjusioji lankėsi pas psichologą, psichiatrą, vartojo vaistus nuo nervinės įtampos. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė išgąstį, stresą, kas turėjo įtakos jos emocinei būklei ne tik įvykio metu, bet ir vėliau, be to patirti sužalojimai ribojo bendravimo galimybes, jai teko patirti neigiamus išgyvenimus dėl apžiūrų pas gydytojus, vykstant baudžiamajam procesui prisiminti neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgęs į tai, kas paminėta, teismas privalo vertinti visų nustatytų kriterijų visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, nagrinėjamą situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Vertinama ir teismų formuojama praktika šios kategorijos bylose priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja apie nuo maždaug 800 eurų iki 4500 eurų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 2K-58-696/2017, 2K-27-303/2017, 2K-246-697/2015, 2K-47-699/2015; Nr. 2K-611/2012; 2K-290/2012; 2K-129/2012). Išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą nustatyti žymiai mažesnį neturtinės žalos atlyginimo dydį, negu prašoma ieškinyje. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad dėl kaltinamojo padaryto tyčinio nusikaltimo nukentėjusioji patyrė emocinį sukrėtimą, pažeminimą, skausmą, gėdą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą vertina 2500 eurų dydžio suma. Teismo vertinimu, toks žalos dydis, užtikrina kaltinamojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką.

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) 2019 m. gegužės 20 d. įvykio vietos apžiūros metu iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), paimta paklodė, antklodės užvalkalas, pagalvių užvalkalai, peilis, žirklės, kurie saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, grąžintini nukentėjusiajai O. Č. ( 1 t., b. l. 27-40, 113-115, 161-163);

2) 2019 m. gegužės 20 d. įvykio vietos apžiūros metu iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), paimtos popierinių rankšluosčių servetėlės, lipnios juostos gniužulai, du plastikiniai užtraukiami dirželiai, lipnios juostos ritinys, 4 plastikiniai užtraukiami dirželiai, saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, sunaikintini ( 1 t., b. l. 27-40, 113-115, 161-163);

3) 2019 m. gegužės 20 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta moteriška palaidinė, baltos spalvos liemenėlė, kelnės ir kelnaitės, saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, grąžintini nukentėjusiajai O. Č.. (1 t., b. l. 88-90, 113-115, 161-163);

4) 2019 m. gegužės 20 d. poėmio protokolu iš įtariamojo G. S. paimtos juodos spalvos sportinės kelnės, vyriškos apatinės kelnaitės, raudonos spalvos marškinėliai, saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, grąžintini G. S. ( 1 t., b. l. 93-97, 113-115, 161-163);

5) 2019 m. gegužės 20 d. poėmio protokolu iš įtariamojo G. S. paimtas medvilninis tamponas su DNR pėdsakų nuoplova nuo G. S. lytinių organų, saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, sunaikintinas ( 1 t., b. l. 93-97, 113-115, 161-163);

6) pavyzdžių lyginamajam tyrimui iš įtariamojo G. S., nukentėjusiosios O. Č. paimtas seilių pavyzdys, saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, sunaikintinas ( 1 t., b. l. 133-134, 135-136, 161-163.

Dėl proceso išlaidų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji pateikė jos atstovavimo išlaidas 900 eurų sumai pagrindžiančius dokumentus (3 t., b. l. 15-22), esant tokioms aplinkybėms, išlaidos už nukentėjusiajai O. Č. suteiktą teisinę pagalbą priteistinos iš kaltinamojo G. S. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje ir 165 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį – 10 (dešimčiai) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti G. S. galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką G. S. įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 20 d. 23.25 val. iki 2019 m. gegužės 21 d. 14.30 val. išbūtą laiką (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. S. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą - palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. S. nukentėjusiajai O. Č. 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo G. S. nukentėjusiajai O. Č. 900,00 (devynis šimtus) eurų atstovavimo išlaidų.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- 2019 m. gegužės 20 d. įvykio vietos apžiūros metu iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), paimtą paklodę, antklodės užvalkalą, pagalvių užvalkalus, peilį, žirkles, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, grąžinti nukentėjusiajai O. Č. arba jos įgaliotam asmeniui;

- 2019 m. gegužės 20 d. įvykio vietos apžiūros metu iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), paimtas popierinių rankšluosčių servetėles, lipnios juostos gniužulus, du plastikinius užtraukiami dirželius, lipnios juostos ritinį, 4 plastikinius užtraukiamus dirželius, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, sunaikinti;

- 2019 m. gegužės 20 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktą moterišką palaidinę, baltos spalvos liemenėlę, kelnes ir kelnaites, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, grąžinti nukentėjusiajai O. Č. arba jos įgaliotam asmeniui;

- 2019 m. gegužės 20 d. poėmio protokolu iš įtariamojo G. S. paimtas juodos spalvos sportinės kelnes, vyriškas apatines kelnaites, raudonos spalvos marškinėlius, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, grąžintini G. S. arba jo įgaliotam asmeniui;

- 2019 m. gegužės 20 d. poėmio protokolu iš įtariamojo G. S. paimtą medvilninį tamponą su DNR pėdsakų nuoplova nuo G. S. lytinių organų, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, sunaikinti;

- pavyzdžių lyginamajam tyrimui iš įtariamojo G. S., nukentėjusiosios O. Č. paimtus seilių pavyzdžius, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.