Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-196-1036/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-06
Bylos Nr.: 1A-196-1036/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-08454-2022-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas, Giedrė Telksnienė
Nuteistasis: P.
Advokatai: Vytautas Merkšaitis

Kategorijos

1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-196-1036/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08454-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Telksnienės,

sekretoriaujant Simonai Andrijauskaitei,vertėjaujant Rasai Gyskai (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą),dalyvaujant prokurorui Dariui Žvirbliui (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą),nuteistajam P. (P.) K., jo gynėjui advokatui Vytautui Merkšaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. (P.) K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. (P.) K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 75 MGL dydžio (3 750eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. (P.) K. paskirta galutinė 50 MGL (2 500 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu P. (P.) K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 12 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, P. (P.) K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuota automobilio „BMW“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 3 878,90 eurai (trys tūkstančiai aštuoni šimtai septyniasdešimt aštuoni eurai ir 90 centų).

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintos.

Kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. P. K. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2022 m. kovo 12 d. apie 02 val. 40 min. Ukmergės m., Anykščių g., ties pastatu Nr. 19, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu tikrinimo metu 02 val. 57 min. jo iškvėptame ore nustatė 2,08 promilės etilo alkoholio koncentracija, kas yra daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis P. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendis (toliau – ir Skundžiamas nuosprendis) yra nepagrįstas. Apelianto vertinimu, apylinkės teismas priėmė iš esmės neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kadangi neteisingai taikė BK nuostatas, reglamentuojančias bausmės ir baudžiamojo poveikio priemones skyrimą, nepagrįstai netaikė BK 40 straipsnio nuostatų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Apeliaciniu skundu P. K. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atnaujinti įrodymų tyrimą ir panaikinti Skundžiamą nuosprendį, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojai L. B.-K, ar kitam laiduotojui; arba vadovaujantis BK 51, 61 straipsnių nuostatomis už padarytą nusikalstamą veiką paskirti minimalią 50 MGL dydžio baudą, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu. Taip pat apeliantas prašo sumažinti BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą iki 1 (vienerių) metų.

1.1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą atleisti P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodė, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto pagrindo, t. y. pagrįsto manymo, jog apeliantas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei, kad L. B.-K, neverta teismo pasitikėjimo ir negalinti daryti teigiamos įtakos apeliantui. Apeliantas, nurodydamas teisinį reguliavimą, numatytą BK 40 straipsnyje ir kasacinio teismo praktiką baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-329/2013, teigia, jog pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo formaliai, nemotyvavo ir nepakankamai pagrindė abejonių dėl P. K. galimybės ateityje laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Nagrinėjamu atveju laikytina, jog yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje, kad apelianto atžvilgiu būtų galima taikyti laidavimo institutą. P. K. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, praeityje teistas nebuvo, narkologinio ir psichiatrinio kabineto įskaitoje neregistruotas, nusikalstama veika materialinė žala niekam nebuvo padaryta, civilinis ieškinys nepareikštas.

1.2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir nurodytais argumentais, kad ankstesnis jo baustumas administracine tvarka už KET pažeidimus, sąlygoja P. K. neatitikimą BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytiems reikalavimams. Apylinkės teismo išvados dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo nagrinėjamu atveju yra pagrįstos ne objektyviais nustatytais faktais, o subjektyviu vertinimu. Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, jog žemesnės instancijos teismas itin sureikšmino anksčiau apelianto padarytus administracinius nusižengimus ir laikė juos šiurkščiais, nors tokius administracinius nusižengimus, kaip automobilio statymas neleistinoje vietoje, transporto priemonės važiavimas pėsčiųjų taku, transporto priemonės vairavimas 21-22 km/h viršijus leistiną greitį, naudojantis mobiliojo ryšio priemone rankomis, vertinant objektyviai ir pagal susiformavusią teismų praktiką, nėra pripažįstami kaip itin šiurkštūs. Kartu skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagal tokią pirmosios instancijos teismo logiką, kiekvienas vairuotojas padaręs vieną ar kelis administracinius nusižengimus, kurie nėra susiję su alkoholio vartojimu, ar nėra šiurkštūs, gali būti laikomi kaip potencialūs asmenys linkę nusikalsti ar daryti teisės pažeidimus. Liko neįvertinta tai, jog vairuojant automobilį pasitaiko įvairių gyvenimiškų ar kitokių situacijų, kurios lemia, kad gali būti padarytas nusižengimas, kuris yra labiau lemtas atsitiktinumo, nei pasikartojantis. Apylinkės teismas šiame kontekste visiškai ignoravo apelianto teigiamai charakterizuojančius duomenis, t. y. neatsižvelgė į tai, kad P. K. sumokėjo paskirtas baudas, prisiėmė atsakomybę už savo veiksmus, padaryti administracinis nusižengimai, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, nėra priskiriami prie itin šiurkščių, kad jis nėra baustas už analogiškus veiksmus – vairavimą išgėrus, ar už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, taip pat neįvertino, jog padaryta nusikalstama veika nebuvo iš anksto suplanuota ar gerai apgalvota. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą reikia įvertinti ir tai, kad apeliantas P. K. yra dirbantis ir darbe charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas Skundžiamu nuosprendžiu netinkamai įvertino apelianto asmenybę.

1.3. Kartu apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tik dalį nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, pagrįsdamas jas ne objektyviais bylos duomenimis, tačiau pateikdamas savo subjektyvų požiūrį. Skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados, vadovaujantis liudytojo M. V. parodymais, kuris nebuvo apklaustas teisme, jam nebuvo galima užduoti papildomų klausimų dėl įvykio aplinkybių, t. y. pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismo posėdžio metu neištirtais įrodymais. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, visiškai ignoravo apelianto teisiamojo posėdžio metu išsamiai nurodytas aplinkybes, kad įvykio dieną P. K. važiavo iš Kauno į Ukmergę, buvo išnuomota vieta gimtadienio vakarėliui, todėl su draugu važiavo pasiimti raktų, kad galėtų patekti į patalpas. Apie 11 val. nuvyko pas draugus į namus ir ketino atšvęsti gimtadienį. Iki atvykimo alkoholio nebuvo vartojęs, tik draugo namuose išgėrė 4-5 mažus stikliukus. Baigus švęsti nuėjo iki savo automobilio pasiimti krepšių. Netoliese buvo stovėjimo aikštelė, kur apeliantas norėjo pastatyti savo automobilį ir toliau važiuoti su taksi. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad stovėjimo aikštelėje atsitrenkė į kitą automobilį ir tai atsitiko dėl to, kad savo batuose naudojo medicininį įdėklą, t. y. buvo su klasikiniais batais ir medicininis įdėklas užstrigo, paspaudė greičio pedalą ir negalėjo sustabdyti automobilio, tačiau greitai suvaldė situaciją. Tokios įvykio aplinkybės patvirtina, kad nors apelianto P. K. elgesys toje situacijoje ir nebuvo tinkamas, tačiau nebuvo ir nei tyčinis, nei piktybinis. P. K. elgėsi lengvabūdiškai ir nerūpestingai, tačiau tai nereiškia, kad apelianto elgesys rodo akivaizdų KET taisyklių ignoravimą, nepaisymą eismo saugumo reikalavimų.

1.4. Taip pat apeliantas pabrėžia, jog vairuodamas neblaivus padarė labai didelę klaidą, niekada nebuvo taip pasielgęs, nėra padaręs jokių nusikalstamų veikų, Lietuvos Respublikoje gyvena beveik 10 (dešimt) metų ir taip atsitiko pirmą kartą. Dėl nusikalstamos veikos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltu prisipažino, atsakomybės nevengė, davė išsamius parodymus, nuoširdžiai gailisi, dėl savo elgesio jaučia gėdą ir jį vertina kritiškai. P. K. veiksmais jokia turtinė žala kitiems asmenims padaryta nebuvo, jis yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas išvadas. Jau vien baudžiamasis procesas turi pakankamai didelį auklėjamąjį poveikį ir leido apeliantui ne tik kritiškai vertinti savo veiksmus, bet ir paskatino ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų ir pažeidimų, suprantant nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei pobūdį bei bausmės neišvengiamumą. Neigiamai apeliantą P. K. charakterizuojančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad P. K. nėra linkęs nusikalsti ir juo galima pasitikėti atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliantas pažymi ir tai, jog egzistuojant didesnei naujos nusikalstamos veikos padarymo rizikai, galima svarstyti galimybę atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu, ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė. Be kita ko, apylinkės teismas neatsižvelgė ir į BK 40 straipsnio 7, 8 dalyse įtvirtintas nuostatas.

1.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priešingai nei nurodoma apkaltinamajame nuosprendyje, laiduotoja L. B.-K, yra verta teismo pasitikėjimo ir gali P. K. daryti teigiamą įtaką. L. B.-K, tiek teikdama prašymą apylinkės teismui, tiek teisiamojo posėdžio metu detaliai nurodė, kodėl ji verta teismo pasitikėjimo ir kokią teigiamą įtaką gali daryti, tačiau nagrinėjamu atveju jos, kaip laiduotojos tinkamumas, buvo įvertintas neteisingai, nepateikus jokių objektyvių duomenų ir vadovaujantis tik prielaidomis. Skunde teigiama, kad L. B.-K, negali būti tapatinama su savo sutuoktiniu, ir atsakyti už visus sutuoktinio su šeimos automobiliu padarytus pažeidimus, apie kuriuos objektyviai ji net negalėjo žinoti ir juo labiau kontroliuoti, nes ji tuo metu su sutuoktiniu nebuvo. Tuo tarpu L. B.-K, prašydama ją paskirti laiduotoją įsipareigoja daryti jam teigiamą įtaką. Taip pat, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog L. B.-K, negali būti charakterizuojama itin teigiamai. Tačiau ta aplinkybė, jog laiduotoja buvo bausta administracinėmis nuobaudomis, nesudaro pagrindo apskritai nesvarstyti klausimo dėl laidavimo instituto taikymo galimybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos nedraudžia skirti laiduotoju administracine tvarka bausto asmens, ir tai savaime nereiškia, jog ji turėtų būti vertinama kaip asmuo, nevertas teismo pasitikėjimo. Nurodant kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019 pažymima, kad tokiu atveju svarbu įvertinti ir padarytų teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo laiką, atsižvelgti, jog padaryti nusižengimai padaryti esant blaiviai.

1.6. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei jis pats, nei L. B.-K, konkrečiau ir detaliau negalėjo paaiškinti, kokia objektyviai teigiama įtaka gali būti daroma P. K.. Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo argumentų nepakankamumą, o tai rodo, kad apylinkės teismas procesinė sprendimą priėmė vengdamas išsamiai įsigilinti į bylos aplinkybes, susijusias su laiduotojo tinkamumu. Teismas visiškai nedetalizavo galimos laiduotojos asmeninių savybių, kurios apeliantui daro įtaką. Visas aplinkybes, kurias nurodė L. B.-K, tiek savo prašyme, tiek duodama paaiškinimus apylinkės teismo posėdžio metu, patvirtino ir apeliantas. P. K. yra užsienietis, turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, visi jo artimiausi giminės gyvena Turkijos Respublikoje, Stambule, todėl jam sudėtinga rasti artimą asmenį, kuris būtų vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Visa tai lėmė, kad apeliantas kaip galimą laiduotoją pasirinko L. B.-K,, savo vienintelio esančio Lietuvos Respublikoje giminaičio sutuoktinę, su kuria gan artimai bendrauja šeimomis, susitinka per šventes, savaitgaliais, sprendžia iškilusias problemas. Apeliantas P. K. L. B.-K, paaiškino, kad padarė didelę klaidą, dėl įvykusio įvykio L. B.-K, supyko, bet jį suprato, palaikė ir padėjo išspręsti šią situaciją. Apylinkės teismas nevertino šiltų abipusių santykių, bendrų problemų sprendimo ieškojimų būdų, neatsižvelgė į laiduotojos užimtumą ir pateiktą charakteristiką, kas įtakojo netinkamą išvadą dėl galimos laiduotojos asmenybės ir būsimos teigiamos įtakos darymo. Kartu atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog jeigu apylinkės teismas nusprendė, kad pasiūlytas laiduotojas nėra vertas teismo pasitikėjimo, turėjo priimti ne apkaltinamąjį nuosprendį, o leisti pasiūlyti kitą laiduotoją, kaip tai buvo padaryta Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 273-626/2018. Nors apelianto vertinimu L. B.-K, atitinka laiduotojui keliamus reikalavimus ir yra verta teismo pasitikėjimo, tačiau, siekiant teisėtai ir pagrįstai pasinaudoti BK 40 straipsnyje įtvirtintomis galimybėmis, yra pasirengęs pateikti kitą laiduotojo kandidatūrą.

1.7. Skunde, analizuojant BK 41 straipsnio nuostatas dėl bausmės paskirties ir BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodoma, kad Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta bausmė yra per griežta, neadekvati ir neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai. P. K. teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumos, nemotyvavo skiriamos baudos dydžio, ir tik lakoniškai, be jokių motyvų konstatavo, jog apeliantui skirtina bauda, ir jog paskyrus šią bausmės rūšį bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, t. y. kad apeliantas P. K. prisipažino, labai gailisi, nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra neteistas, dirbantis, žala nepadaryta, ir siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį – ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei teisingumo principą, apeliantui skirtina bauda galėtų būti mažesnė nei numatytas bausmės vidurkis.

1.8. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminu. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas minimos baudžiamojo poveikio priemonės terminą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, neįvertino nagrinėjamo įvykio aplinkybių. Apeliantas transporto priemonę ketino vairuoti keliasdešimties metrų atstumu, o faktiškai vairavo tik keletą metrų automobilių stovėjimo aikštelės ribose. P. K. vertinimu jo sukeltas pavojus eismo saugumui buvo minimalus, todėl šios aplinkybės nerodo didelio neatsakingumo ar atsainaus požiūrio į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Be to, analizuojant teismų praktiką šios kategorijos bylose, esant daug sunkesniems ar tokiems pat nusikalstamos veikos padariniams, asmenims buvo taikomos švelnesnės nei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Apeliantas teigia, kad uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones minimaliam 1 (vienerių) metų laikotarpiui atitiktų proporcingumo principo reikalavimus. Jis padarė nesunkų nusikaltimą, nebuvo padaryta žala, nebuvo sužaloti asmenys, jis savo kaltę pripažino ir labai gailisi, yra neteistas. Taip pat reikėtų įvertinti ir tai, jog P. K. dirba (duomenys neskelbtini) transporto grupės vadovu, kurio darbinė veikla susijusi ir su darbuotojų paieška, įmonė transportuoja krovinius, todėl tenka važinėti po visą Lietuvos Respubliką. Be to, apeliantas turi darbinius santykius ir su Turkijos Respublikoje, todėl darbo pobūdis reikalauja daug keliauti.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžio metu P. K. ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė jame nurodytais motyvais, prašė atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustos K. M. atsakomybėn. Prokuroras prašė nuteistojo prašymo dėl laidavimo netenkinti, apeliacinį skundą atmesti ir palikti Skundžiamą nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo P. K. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar dėl jų skundas gautas, apeliacinis teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminius BPK pažeidimus. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo P. K. kaltė, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti nuteistajam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto, taip pat ginčijamas paskirtos bausmės dydis bei baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir įvertinusi priimto Skundžiamo nuosprendžio bei apeliacinio skundo argumentus, proceso dalyvių prašymus, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad naikinti ar keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendį nėra pagrindo.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

6. Kaip jau minėta, P. K. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu jo atžvilgiu netaikyti BK 40 straipsnyje numatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto. Nuteistojo įsitikinimu, baudžiamojoje byloje nustatytos visos būtinosios sąlygos taikyti laidavimą. Aukštesnysis teismas pažymi, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jeigu padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jeigu nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-67-942/2019, Nr. 2K-102-303/2019, Nr. 2K-114-628/2019). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas. Taip pat pabrėžtina ir tai, kad net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Abiem atvejais, t. y. tiek teismui taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis, jokių abejonių nekeliančiomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-67-942/2019).

7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 40 straipsnio taikymo galimybės, Skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad nustatytos trys formalios sąlygos atleisti P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą, t. y. apeliantas iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (1 t., b. l. 137–139), pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nebuvo pareikštų civilinių ieškinių dėl žalos atlyginimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė ketvirtos laidavimo instituto taikymo sąlygos – pagrįsto manymo, kad P. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija su tokiomis Skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis sutinka.

8. Sprendžiant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos egzistavimo, teismas turi atsižvelgti į tai, ar asmens elgesys yra atsitiktinis, ar priešingai – asmuo linkęs nusikalsti, taip pat turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-145-895/2018, Nr. 2K-274-693/2018). Pirmosios instancijos teismas klausimą dėl laidavimo instituto taikymo nagrinėjamoje byloje išsprendė tinkamai. Įvertino visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, t. y. tiek teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes (neteistas, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi), tiek nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tiek neigiamai P. K. apibūdinančius duomenis (nuteistojo praeityje padarytus administracinius nusižengimus).

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas itin sureikšmino praeityje jo padarytus administracinius nusižengimus ir nepagrįstai juos laikė šiurkščiais. P. K. teigimu, kiekvienas vairuotojas, padaręs vieną ar kelis administracinius nusižengimus, kurie nesusiję su alkoholio vartojimu ar nėra šiurkštūs, galėtų būti laikomas potencialiu asmeniu, kuris yra linkęs nusikalsti ar daryti teisės pažeidimus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad vairuojant automobilį pasitaiko įvairių situacijų, kurios nulemia atsitiktinio, o ne pasikartojančio administracinio nusižengimo padarymą. Apeliantas P. K. skunde pažymi ir tai, kad jis nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam ar už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Taip pat ir nuteistojo gynėjas teismo posėdžio metu akcentavo, jog BK 40 straipsnyje nurodyta, kad atleidžiant asmenį pagal laidavimą jis turi būti neteistas, o apie administracinius nusižengimus nėra kalbama, tai kad asmuo anksčiau yra padaręs administracinių nusižengimų, neleidžia teigti, jog asmuo vėl antrą kartą nusikals baudžiamojo įstatymo prasme. Teisėjų kolegija, atsakydama į apelianto argumentus, pabrėžia, jog ir administracinio baustumo buvimas yra vertintinas BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto aspektu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-114-628/2019).

10. Nors apeliantas nurodo, jog anksčiau nėra padaręs jokių šiurkščių KET pažeidimų ar padaręs administracinių nusižengimų būdamas neblaivus, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog P. K. nėra pavyzdingas kelių eismo dalyvis. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus (1 t., b. l. 142–149) matyti, kad per minėtą laikotarpį (iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo) P. K. sistemingai pažeidinėjo KET. Nuteistasis ne kartą baustas už leistino minimalaus greičio viršijimą (keturis kartus), už sustojimą ir stovėjimą KET draudžiamoje vietoje (du kartus), transporto priemonės vairavimą naudojantis mobiliojo ryšio priemonėmis, transporto priemonės vairavimą važiuojant pėsčiųjų taku. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad padarytus nusižengimus skiria neilgas laiko tarpas. Svarbu paminėti ir tai, kad P. K. yra baustas ir už administracinius nusižengimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus (2018 m. birželio 2 d. P. K., būdamas girtas, kai nustatytas 2,13 promilės girtumas, viešoje vietoje svirduliavo, griuvinėjo bei mušėsi su kitu jaunuoliu ir dėl to buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį, 484 straipsnio 1 dalį). Nurodytos aplinkybės P. K. charakterizuoja kaip asmenį, kuris nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio normų ir pažeidinėja įstatymus, kas leidžia daryti išvadą, kad padaryta nusikalstama veika, šiurkščiai pažeidžiant KET reikalavimus, nebuvo atsitiktinė, o yra pasikartojančių, sistemingų teisės pažeidimų pasekmė. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nuteistojo teiginiai, kad apylinkės teismas be pagrindo sureikšmino jo padarytus administracinius nusižengimus, laikytini deklaratyviais ir prieštaraujančiais baudžiamosios bylos medžiagai.

11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog nusikalstamais veiksmais jokia žala padaryta nebuvo, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų matyti, kad nagrinėjamo įvykio metu P. K., vairuodamas transporto priemonę atbuline eiga, kliudė kieme stovinčią transporto priemonę ir ją apgadino (1 t., b. l. 142 – 148). Taigi nagrinėjamu atveju P. K. padarytas šiurkštus, tyčinis KET pažeidimas ne tik kėlė realią grėsmę eismo saugumui, paties nuteistojo ir kitų asmenų sveikatai, tačiau sąlygojo ir eismo įvykio kilimą, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, kas rodo padarytos nusikalstamos veikos didesnį pavojingumą.

12. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nuteistojo elgesys iš karto po nusikalstamos veikos padarymo jį taip pat charakterizuoja neigiamai. Liudytojas M. V. parodė, kad miegodamas išgirdo didelį trenksmą. Po triukšmo iš karto atsikėlė iš lovos ir nuėjęs prie lango pamatė, kad daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelėje automobilis BMW važiuoja nuo kieme stovinčio automobilio Škoda Fabia. Pavažiavęs į priekį apie 10 metrų, automobilis BMW įjungė atbulinę pavarą ir pradėjo važiuoti atbulomis. Užvažiavo ant šaligatvio ir atsitrenkė į suoliuką. Jis išbėgo į lauką ir paskambino 112. Lauke pamatė iš vairuotojo pusės išlipinėjantį vyrą, kuris liepė kitam asmeniui, taip suprato iš gestų, pasikeisti vietomis. Keleivis angliškai pasakė „no, no, no“. Jam priėjus prie asmenų, jie pasiūlė susitarti. Siūlė 200 eurų (1 t., b. l. 39–40). Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad iš karto po nusikalstamos veikos padarymo, nuteistasis P. K. dėjo aktyvias pastangas neteisėtais būdais išvengti jam gręsiančios atsakomybės, kas rodo, kad jis nėra linkęs laikytis teisinio reguliavimo ir visuomenėje nusistovėjusių gero elgesio taisyklių.

13. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nors nuteistasis P. K. viso baudžiamojo persekiojimo metu ir neneigė savo kaltės, prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau savo elgesiui nebuvo pakankamai kritiškas. P. K. nurodė, kad į kitą automobilį atsitrenkė tik todėl, kad batuose buvo įsidėjęs medicininį įdėklą. Apsvaigimo nuo alkoholio įtakos eismo kilimui neįžvelgė. Aptartos aplinkybės rodo, kad jo vertybinės nuostatos nėra pakankamai tvirtos, todėl ir dėl to nėra pagrindo manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.

14. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus visas reikšmingas baudžiamosios bylos aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę bei jo padarytą nusikalstamą veiką, nėra pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

15. Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai suabejojo prašomos paskirti laiduotojos L. B.-K. (nuteistojo pusbrolio sutuoktinės) galimybe daryti jam teigiamą įtaką. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių skundo argumentų, pažymi, kad asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą dėl laidavimo instituto taikymo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog L. B. -K. negali būti pripažinta tinkama laiduotoja. Nors L. B. – K. yra neteista (1 t., b. l. 215), dirbanti (1 t., b. l. 237), tačiau ji eilę kartų bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už ganėtinai šiukščius KET pažeidimus, t. y. greičio viršijimą (bausta aštuonis kartus), bei kitus KET pažeidimus (transporto priemonės sustojimą, palikimą draudžiamoje vietoje, transporto priemonės, kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairavimą) (1 t., b. l. 217–236). Pati L. B. – K. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad asmeniškai ji yra padariusi tik du administracinius nusižengimus, o visi kiti pažeidimai yra padaryti ne jos, o jos vyro (1 t., b. l. 246–249). L. B. – K. pozicija dėl jai surašytų administracinių nusižengimų protokolų atkartota ir apeliaciniame skunde, kuriame nurodoma, kad L. B. – K. negali būti tapatinama su sutuoktiniu, atsakyti už visus sutuoktinio su šeimos automobiliu padarytus pažeidimus, apie kuriuos jį objektyviai net negalėjo žinoti ir juo labiau sukontroliuoti, nes ji tuo metu su sutuoktiniu nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu jau pats faktas, kad L. B. – K. negali ir/ar neturi galimybės daryti teigiamos įtakos savo sutuoktiniui, patvirtina, kad ji negebėtų tinkamai realizuoti ir laiduotojui priskiriamų funkcijų. L. B. – K. yra nuteistojo giminaičio – pusbrolio sutuoktinė, kartu su P. K. negyvena, todėl yra pagrindas abejoti ir laiduotojos galimybėmis daryti teigiamą įtaką nuteistajam. Teisėjų kolegijos vertinimu, akcentuojamas P. K. ir L. B. – K. tarpusavio bendravimas, ryšys ir tam tikras santykių palaikymas nėra pakankamas pagrindas BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytų sąlygų buvimui pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip matyti iš nuteistojo paaiškinimų, jam (P. K.) dėl savo darbo pobūdžio tenka kuriam laikui išvykti ir iš Lietuvos, daug keliauti, todėl neabejotina, jog tik tam tikras epizodinis bendravimas ir ryšių palaikymas nėra pakankamas pagrindas manyti, jog to užtenka norint padaryti apeliantui teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog L. B. – K. galėtų daryti teigiamą įtaką nuteistajam P. K. ir užkardyti jo galimus neteisėtus veiksmus ateityje.

17. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu kaip galima laiduotoja buvo apklausta nuteistojo P. K. bendradarbė K. M.. Išklausius K. M., įvertinus prašyme dėl nuteistojo perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą ir prie jo prašymo pridėtus dokumentus nustatyta, kad K. M. iš esmės charakterizuojama teigiamai – yra neteista, dirbanti vadovės pareigose ir vertinama, kaip lojali ir atsakinga darbuotoja, penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka bausta vieną kartą už smulkų KET pažeidimą, t. y. ją teigiamai charakterizuojantys duomenys abejonių nekelia. Tačiau, įvertinus tai, kad dėl šios nutarties 10 - 14 punktuose išdėstytų aplinkybių P. K. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės net ir esant tinkamam laiduotojui, plačiau dėl K. M. tinkamumo būti laiduotoja teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bausmės individualizavimo

18. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, nurodant, kad bausmė yra per griežta, neadekvati ir neproporcinga nagrinėjamai situacijai, neįvertinta visa bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos skundo argumentus, pažymi, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys), jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Apylinkės teismas nuteistajam P. K. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką parinko šio straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Skiriamos baudos dydis nustatytas pagal BK 47 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Iš Skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam P. K. buvo paskirta 75 MGL dydžio bauda, t. y. artima minimaliam šios bausmės dydžiui, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog nuteistajam galėtų būti skirta mažesnė nei numatytas bausmės vidurkis bausmė, yra visiškai nepagrįstas ir nelogiškas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad nuteistajam P. K. bausmė buvo paskirta atsižvelgus į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tai, jog nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertinus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad P. K. praeityje neteistas (1 t., b. l. 137– 139), tačiau ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (vieną turėjo ir nusikalstamos veikos padarymo metu) (1 t., b. l. 142 – 149), yra dirbantis ir užimantis vadovo pareigas (1 t., b. l. 140–141). Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmės rūšis ir dydis atitinka bausmės paskirtį. Be to, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas paskirtą baudą sumažino trečdaliu ir paskyrė galutinę 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudą, kuri, įvertinus nuteistojo darbingą amžių, nelaikytina tokio dydžio, kurio apeliantas neišgalėtų sumokėti.

20. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantui paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmių skyrimo principus bei proporcingumo reikalavimus, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas. P. K. paskirta bausmė yra teisinga ir ne per griežta, juo labiau, jog skiriamai bausmei yra keliami tam tikri tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, kurių įgyvendinimas be tam tikrų nuteistojo patiriamų nepatogumų (nagrinėjamu atveju finansinių) neįmanomas. Esant išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas dėl jam paskirtos baudos bausmės švelninimo negali būti tenkinamas, todėl keisti Skundžiamą nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis), taikymo termino

21. P. K. apeliaciniame skunde ginčija ir jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taikymo terminą. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam P. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Apeliantas prašo baudžiamojo poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki minimalaus termino, t. y. 1 (vienerių) metų.

22. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas KET pažeidė itin šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Pažymėtina, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymo leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant minimą baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apelianto padarytos nusikalstamos veikos – KET pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Individualizuodamas uždraudimo naudotis specialia teise terminą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad P. K. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino ir gailėjosi, yra dirbantis, taip pat įvertino ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei dėl neteisėto elgesio kilusias pasekmes. Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo atsižvelgta ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį bei veiką padariusio asmens asmenybę.

24. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad P. K. padarė tyčinį nusikaltimą, t. y. vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta 2,08 promilių etilo alkoholio koncentracija. Apeliantas neblaivus vairavo tol, kol pašalinis asmuo nenutraukė jo neteisėtos veikos ir neiškvietė policijos pareigūnų. P. K., vairuodamas automobilį, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, užvažiavo ant šaligatvio, atsitrenkė į suoliuką. Iš byloje esančios fotolentelės (1 t., b. l. 12–18) matyti, jog automobilių stovėjimo aikštelėje buvo ir daugiau transporto priemonių, kas leidžia daryti išvadą, kad apelianto priešingų teisei veiksmų buvo kilusi grėsmė ir kitų asmenų turtui. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir ankstesnius apelianto padarytus KET pažeidimus, kurie patvirtina, kad P. K. nėra drausmingas eismo dalyvis, specialiąja teise vairuoti transporto priemones naudojasi neatsakingai. Nustatant specialiosios teisės atėmimo terminą svarbu įvertinti ir tai, kad P. K. nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai ženkliai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, nusikaltimas padarytas daugiabučio namo kieme, kur bet kuriuo metu gali pasirodyti žmonės ir kuriame stovėjo daugiau transporto priemonių.

25. Apeliantas taip pat nurodo, kad poreikis naudotis teise vairuoti transporto priemones jam yra reikalingas darbinėje veikloje, t. y. darbo pobūdis reikalauja daug keliauti, važinėti po Lietuvos Respubliką, tiek po užsienio šalis. Teisėjų kolegija nekvestionuoja, jog minėta aplinkybė yra reikšminga, tačiau šiuo atveju nevertintina, kaip nulemianti būtinybę skirti draudimą naudotis specialiąja teise minimaliam terminui. Sutiktina, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels P. K. tam tikrų nepatogumų, tačiau aplinkybės, susijusios su darbine veikla, paprastai yra nustatomos daugumoje šios kategorijos baudžiamųjų bylų, ir nėra laikytinos išskirtinėmis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad apelianto nurodomos aplinkybės egzistavo dar iki jam padarant nusikalstamą veiką ir jam buvo žinomos, t. y. jis aiškiai suvokė, jog specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra reikalingas, tačiau atitinkamos aplinkybės nuo nusikalstamo veikimo nesulaikė bei neprivertė susimąstyti apie ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes. Šios bylos kontekste yra svarbus ir visuomenės interesas bei siekis užtikrinti, kad šiurkščius ir pavojingus KET pažeidimus darantiems asmenims kuo ilgiau būtų apribota teisė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei uždrausta dalyvauti eisme, taip siekiant apsaugoti kitų asmenų turtą, sveikatą ir gyvybę. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė, todėl keisti Skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

26. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta 2023 m. vasario 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pirminė pažyma Nr. APD-2023-03655 dėl 123,33 eurų (vieno šimto dvidešimt trijų eurų ir 33 centų) išieškojimo iš nuteistojo P. K. dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų už byloje teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

27. Sprendžiant klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo, pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliaciniu skundu ir ruošdamasis bylos nagrinėjimui nustatė ne tik BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą, bet ir BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą būtiną gynėjo dalyvavimo pagrindą, dėl to kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo parinkimo nuteistajam P. K.. Nors Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas vieną kartą ir buvo atvykęs į teismą susipažinti su baudžiamąja byla, tačiau dar iki teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme nuteistasis sudarė teisinių paslaugų sutartį su pasirinktu gynėju, kuris visą likusį procesą ir gynė apeliantą, tame tarpe ir dalyvavo teismo posėdžio metu. Esant nurodytoms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo P. K. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo P. (P.) K. apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo P. (P.) K. neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Ugnė GailiūnienėMindaugas PovilanskasGiedrė Telksnienė