Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Turkijos, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis - nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), transporto grupės vadovas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus bei vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2022-03-12 apie 02 val. 40 min. Ukmergės m., Anykščių g., ties pastatu Nr. 19, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu tikrinimo metu 02 val. 57 min. jo iškvėptame ore nustatė 2,08 promilės etilo alkoholio koncentracija, kas yra daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2022 m. kovo 12 d. alkoholio kiekio matuokliu “Alcotest 6810” Nr. ARFN – 0422, kaltinamajam P. K. pirmuoju pūtimu nustatytas 2,08 promilės girtumas, antruoju pūtimu – 2,08 promilių girtumas (b. l. 27; 28-29).

Remiantis Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nustatyta, kad 2022 m. kovo 12 d. automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos priverstinai nugabentas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Molėtai, Verslo g. 7. (b. l. 25-26).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal 281¹ straipsnio 1 dalį

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad P. K. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,08 promilės etilo alkoholio koncentracija. P. K. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, alkotesterio parodymai. Kaltinamasis parodė, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas P. K. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu P. K. ir jo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį L. B. – K. atsakomybei.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis dažnai bendrauja su L. B. – K., kuri gyvena Kaune, atvažiuoja į svečius. Ji yra geras žmogus, anksčiau neturėjo reikalų su teismais, yra teigiama, rami.

Galima laiduotoja L. B. – K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad labai dažnai bendrauja su P. K.. Po įvykio daug kalbėjosi su kaltinamuoju dėl jo elgesio, jis gailėjosi, ji juo tiki, nori padėti jam, todėl laiduoja. Ji jam yra autoritetas, jis pasitiki ja, be to yra giminaičiai, kaltinamasis yra jos vyro pusbrolis.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Nagrinėjamu atveju P. K. padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtinta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl P. K. padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių.

Kita vertus, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio išvada turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti, kad turi būti atsižvelgiama į kaltininko praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių ar kitus teisės pažeidimus ir pan. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019, 2013 m. birželio 25 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

Nors P. K. anksčiau neteistas (b. l. 137-139), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, (b. l. 136), dirbantis (b.l. 140-141), tačiau šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kaltinamasis anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (b. l. 142-149). 10 kartų trauktas administracinėn atsakomybėn už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus. Be smulkių KET pažeidimų (automobilio statymas neleistinoje vietoje, vairuodamas transporto priemonę važiavo pėsčiųjų taku, transporto priemonės vairavimas, kai transporto priemonę atbuline eiga kliudė kitą transporto priemonę ir tuo metu buvo neblaivus (nusikaltimo padarymo metu)) P. K. pastaraisiais metais padarė gana pavojingą KET pažeidimą (automobilio vairavimas 21/22 km/h viršijus leistiną greitį), taip pat šiurkštų KET pažeidimą – automobilio vairavimas naudojantis mobiliojo ryšio priemone rankomis (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalis). Tarp minėtų administracinių nusižengimų padarymo skiria nedidelis laiko tarpas, yra galiojančių nuobaudų. Per pastaruosius metus kaltinamasis nebuvo visiškai pavyzdingas vairuotojas. Taigi, teismas šiuo atveju negali neabejotinai pripažinti, kad P. K. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, leidžianti teigti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas, spręsdamas dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo (nebuvimo), be kita ko, vertina byloje nustatytas kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. P. K. buvo nustatytas 2,08 promilių neblaivumas, viršijantis 1,51 promilių ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal 281¹ straipsnio 1 dalį. Remiantis tiesioginio nagrinėjamo įvykio liudytojo M. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, jis, parkavimosi metu atsitrenkęs į kitą transporto priemonę, toliau važiuodamas, ir nuvažiavęs į priekį apie 10 metrų, vėl įjungė atbulinę pavarą ir vėl pradėjo važiuoti atbulomis, tačiau užvažiavo ant šaligatvio ir nežymiai atsitrenkė į suoliuką. Liudytojas išbėgęs į lauką, paskambino 112 ir lauke pamatė iš vairuotojo pusės išlipinėjantį vyrą, apsirengusį pilku paltu, mėlynomis kelnėmis, su barzda ir jis liepė kitam asmeniui kaip suprato iš gestų, pasikeisti vietomis. Taigi, kaltinamajam neblaivumas darė didelę įtaką vairuojant automobilį ir suvokimui apie eismo sąlygas, juolab jis pats pripažino, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Reikšminga ir tai, kad kaltinamasis po įvykio bandė nuslėpti, kad jis vairavo, bandė apsikeisti su kitu asmeniu vietomis. Visas kaltinamojo elgesys nagrinėjamo įvykio metu rodo akivaizdų KET taisyklių ignoravimą, nepaisymą eismo saugumo reikalavimų, itin didelio pavojaus kėlimą kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui, vairuojant transporto priemonę.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tokios išvados nepaneigia tos aplinkybės, kad P. K. anksčiau nepadarė administracinių nusižengimų būdamas neblaivus ar jam nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones už šiurkščių KET pažeidimų padarymą.

Nenustačius visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, atleisti P. K. nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu nėra galimybės.

Sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimą, yra būtinas tinkamo laiduotojo parinkimas, kuriam keliamas reikalavimas atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Itin svarbu yra įvertinti asmens, prašančio perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą, asmenines savybes ir gebėjimą daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-632-851/2017).

Nagrinėjamu atveju P. K. prašė laiduotoja paskirti L. B.-K.. Teismas pažymi, kad galima laiduotoja minėjo, jog ji yra bausta administracine tvarka, tačiau jos yra tik už greičio viršijimą, važiavimą ne ta kelio juosta, naudojimąsi automobiliu, kai pasibaigęs techninio paso galiojimas. Taigi, galima laiduotoja prieš mažiau kaip du mėnesius iki P. K. padarytos nusikalstamos veikos šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Nors L. B.-K. buvo surašytas administracinis nurodymas, ir ji teigia, kad pastarieji padaryti administraciniai nusižengimai yra jos vyro, kadangi jis pasiėmęs jos automobilį vairuoja, o jos vardu surašomos administracinės baudos, tačiau tai nepašalina aplinkybės, kuri neigiamai apibūdina L. B.-K. asmenybę, be to, jeigu L. B.-K. negeba būti autoritetu savo sutuoktiniui, kad jis nedarytų šiurkščių administracinių nusižengimų, tai kaip gali būti autoritetas sutuoktinio pusbroliui, su kuriuo tik bendrauja. Taigi galima laiduotoja nėra visiškai nepriekaištingos reputacijos bei neturinti didelės įtakos savo artimoje aplinkoje, kad nebūtų daromi nusižengimai.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Nei kaltinamasis, nei L. B.-K. konkrečiau ir detaliau negalėjo paaiškinti, kokia objektyviai teigiama įtaka gali būti daroma. Teismas vertina tai, kad L. B.-K. dažnai kartu bendrauja su kaltinamuoju, tačiau vien to nepakanka daryti išvadą apie galimo laiduotojo tinkamumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad L. B.-K. nurodė, kad ji dabartiniu metu daug dirba, rūpinasi vaikais, todėl per pusę metų neturėjo abu laiko perregistruoti automobilio. Teismui kyla abejonių, ar galima laiduotoja, norėdama iš tiesų padėti kaltinamajam ir daryti teigiamą įtaką, turės pakankamai galimybių ir laiko palaikyti itin stiprius ryšius (nuolat bendrauti) su kaltinamuoju, kaip nors teigiamai paveikti jį, juolab kad kaltinamasis darbo reikalais dažnai išvyksta į užsienį.

Teismas, atsižvelgęs į visas anksčiau aptartas aplinkybes, atmeta P. K. ir jo gynėjo prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį L. B.-K. atsakomybei.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytos veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo metu nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas (b.l. 137-139), baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 142-149), nėra įrašytas į psichiatro ar priklausomybių ligų įskaitą, kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini), transporto grupės vadovu (b.l. 140-141).

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybę ateityje daryti nusikalstamas veikas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant mažesnį, nei įstatyme už nesunkius nusikaltimus numatytas šios bausmės vidurkis, – ir paskiriant kaltinamajam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, minėtos rūšies bei dydžio bausmė yra proporcinga tiek konkrečios veikos, tiek ir asmens pavojingumui ir pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64-1 straipsnis ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

P. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,08 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tokią išvadą patvirtina ta aplinkybė, kad P. K. dėl savo neblaivumo nesugebėjo tinkamai manevruoti automobilio, kuris yra didesnio pavojaus šaltinis, buvo atsitrenkęs į kitą automobilį, taip pat vėliau užvažiavęs ant šaligatvio ir atsitrenkęs į suoliuką. Tokios aplinkybės rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Be to, kaip minėta (sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), kaltinamasis anksčiau ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281-1 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis iki tol neteistas, baustas už KET pažeidimus, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 2 (du) metus ir 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 12 d. (b. l. 100-105). Minėta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka teisingą pusiausvyrą ir nagrinėjamu atveju taikant šią priemonę bus išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. P. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemone BMW 520D, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis BMW 520D, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini)", pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad automobilis BMW 520D, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso L. B.-K. pagal 2021-09-30 pirkimo pardavimo-sutartį. (b.l. 32-34). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio BMW 520D, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ yra 3878,90 eurų su PVM (b. l. 31).

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1 dalis) ( b. l. 100-103).

Kaltinamajam P. K. paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtas dokumentas – P. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ - perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus (Ukmergė) 2022 m. balandžio 05 d. nutarimu panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 129-131).

2022-04-05 Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus nutarimu L. B.-K. grąžinti daiktai – automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); 2021-09-30 automobilio BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis; 2021-12-01 automobilio Mazda 3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis; automobilio BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Compensa“ privalomojo draudimo sutarties liudijimas; automobilio BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Lietuvos draudimas“ privalomojo draudimo sutarties liudijimas; automobilio BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini); 2021-12-04 Regitros kasos čekiukas (b.l. 53-56)

Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. K. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, P. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 12 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis konfiskuoti iš P. K. automobilio „BMW“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3878,90 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 90 ct).

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti- paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Kardomoji priemonė – dokumento paėmimas - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtas dokumentas – P. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ - perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.