Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-10 · Administracinė byla Nr. I-3177-809/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-10
Bylos Nr.
I-3177-809/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
D. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3177-809/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04091-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. T. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 27 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 1–17).

Pareiškėjas nurodo, kad ilgą laiko tarpą nuo 2013 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. buvo laikomas perpildytose kamerų tipo patalpose, kuriose būdavo iki 10 asmenų, pareiškėjui tekdavo mažiau nei 3 kv. m asmeninio ploto. Pareiškėjas skunde cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimų fragmentus, kuriuose pasisakoma dėl Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 straipsnio pažeidimo pripažinimo, kai ilgą laiką kalinamam asmeniui tenka ypač mažas gyvenamasis plotas. Pareiškėjo teigimu, vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 4 kv. m kameros gyvenamojo, neužstatyto baldais ploto. Gyvenamojo ploto trūkumo pataisos įstaiga nekompensavo papildomomis reabilitacijos priemonėmis, kultūros, švietimo, sporto, kūrybos, mokymo programomis, nesuteikė galimybių papildomai judėti, sportuoti lauke ar pataisos namų patalpose. Be to, ir taip mažą asmeniui tenkantį plotą užėmė kameroje pastatyti baldai, todėl pareiškėjas labai kankinosi. Visuose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose nebuvo galimybės pasinaudoti signalizacija, norint išsikvieti budintį pareigūną. Pareiškėjas negalėjo tinkamai pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore, nes vienu metu pasivaikščiojimo kieme būdavo apie 300 žmonių, todėl jam trūko vietos, nepakako pasivaikščiojimui skirto laiko (1 val.). Nuteistieji ir pareigūnai rūkydavo įstaigos patalpose, todėl būdamas 2 būryje pareiškėjas kvėpavo dūmais užterštu oru. Pasivaikščiojimo kiemai neatitiko higienos reikalavimų, neįrengtos šiukšliadėžės, peleninės, nevalomi, prišiukšlinti, sulaužyti suoliukai, sienos paveiktos pelėsio ir grybelio. Vilniaus PN konstrukcijose buvo asbesto, kuris nuolat kėlė grėsmę pareiškėjo sveikatai. Vilniaus PN kamerose visiškai nebuvo ventiliacijos, buvo drėgna ir tamsu, puvo čiužiniai, veisėsi parazitai, drėgmės lygis viršijo leistiną higienos normą, žiemą patalpose buvo per šalta, vasarą – per karšta. Lauko apšvietimas buvo nepakankamas, nes lango grotos trukdė natūraliai šviesai ir grynam orui patekti, o įrengtas dirbtinis skleidė per ryškią varginančią šviesą. Pareiškėjas teigia, kad nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, rankšluosčiais, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, pats skalbdavo drabužius. Nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kuris buvo tik skylė grindyse, nuo kitų esančių kabinų atskirta sienele. Vilniaus PN dažnai nebūna karšto (šalto) vandens, pareiškėjas negalėjo ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše, dušai nešvarūs, neatskirti sienele, pareiškėjui turėjo būti sudaromos galimybės nusiprausti duše ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę. Vilniaus PN administracija nevykdė kenkėjų naikinimo, atitinkamų prašymų neregistruodavo. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN tiekiamas maistas nebuvo kaloringas ir skanus, paduodamas nepasvertas, nepamatuotas, dalinamas antisanitarinėmis sąlygomis, valgykloje-kameroje buvo parazitų ir graužikų. Viso kalinimo metu pareiškėjui nebuvo užtikrinami pasimatymai su drauge, su kuria pareiškėjui svarbu palaikyti tarpusavio ryšį. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, psichologines kančias, emocinius sutrikimus, pablogėjo jo bendravimo galimybės, jam atlygintina neturtinė žala. Pareiškėjas prašo netaikyti senaties termino reikalavimui atlyginti kilusią žalą, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

Atsiliepimas

Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad Vilniaus PN pateiktas atsiliepimas melagingas, atsakovės atstovas nurodo sau palankų kamerose buvusių asmenų ir įrengtų miegamų vietų skaičių, pareiškėjas pats nurodo kitas nei atsiliepime kameras, kartu su juo buvusius asmenis ir kitus duomenis, susijusius su asmeniui kameroje tenkančiu plotu. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN melagingai nurodo, kad įrengtas poilsio kambarys, kad nuteistieji gali nebūti gyvenamosiose patalpose (išskyrus tuos, kur laikomi kamerose). Pareiškėjas kiekvieną savaitę prausdamasis duše buvo priverstas tai daryti kitų nuteistųjų akivaizdoje, nebuvo pertvarų, taip pažeistas jo privatumas. Atsakovės atstovas neteisingai nurodo apie vykdomą nuteistųjų pozityvų užimtumą, nes pareiškėjui nebuvo siūlyta dalyvauti jokiose reabilitacijos programose, apie jų egzistavimą jis sužinojo tik iš atsiliepimo (1 t., b. l. 124–126).

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 26–27).

Pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2013 m. gruodžio 6 d., vėliau daug kartų buvo etapuotas į kitas įstaigas. Karantino (izoliavimo) patalpos yra laikino laikymo gyvenamosios patalpos, jos dienos metu nėra rakinamo, nuteistieji gali judėti visame lokaliniame sektoriuje. Vilniaus PN nėra kamerų tipo įstaiga, todėl nėra sisteminama ir renkama informacija apie konkrečių nuteistųjų laikymą konkrečiose patalpose. Atsakovės atstovas nurodė bendrabučio tipo patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas ir kamerų tipo patalpas, kuriose pareiškėjas atliko jam skirtas nuobaudas. Visose gyvenamosiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktais nustatytų ploto reikalavimų. Šiose patalpose vienu metu nelaikoma daugiau asmenų, negu įrengta miegamųjų vietų. Gyvenamosiose patalpose (išskyrus kameras), nuteistieji privalo būti tik naktį, kitu paros metu jie gali laisvai judėti savo būrio ir viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Vilniaus PN teigimu, sanitarinio mazgo, kuris įrengtas kaip atskira patalpa, plotas turi būti įskaičiuojamas į kamerų ir drausmės grupės gyvenamųjų patalpų plotą, nes juo naudojasi išimtinai toje patalpoje laikomi nuteistieji. Vilniaus PN pastatai buvo visiškai renovuoti ir perduoti eksploatuoti 2006 metais. Nuteistųjų socialinė reabilitacija vykdoma Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 136–137 straipsniuose nustatyta tvarka, pačioje įstaigoje vykdomos 6 programos, pareiškėjo Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje užfiksuoti visi duomenys ir faktai apie sudarytas programas, kuriose pareiškėjas dalyvauja. Dalyvavimas programose paprastai grindžiamas savanoriškumo principu, pareiškėjas su vykdomomis programomis buvo supažindintas jo nuo jo atvykimo. Vilniaus PN visose kamerų tipo ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose įrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos, tačiau nuteistieji nuolat techniškai jas gadina. Nuteistiesiems skirtas pasivaikščiojimų kiemas yra erdvus ir tvarkingas, teisės aktai nenustato vienam nuteistajam tenkančio ploto pasivaikščiojimo kiemelyje normatyvo, tačiau įpareigoja patiems tvarkyti darbo, gyvenamąją ir pasivaikščiojimo vietas. Pareiškėjo skundo teiginiai dėl higienos sąlygų gyvenamosiose patalpose itin abstraktūs, pareiškėjas su skundais į Vilniaus PN dėl galimai pažeidžiamų higienos normų į Vilniaus PN administraciją nesikreipė. Visos Vilniaus PN patalpos įrengto vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – Eksploatavimo taisyklės). Asbesto Vilniaus PN pastatų konstrukcijose nėra. Dėl pareiškėjo aprūpinimo patalyne nurodo, kad pareiškėjas atvykęs į Vilniaus PN atsisakė dalies įstaigos siūlomų daiktų, todėl jo teiginiai neatitinka tikrovės. Bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose (I-ajame gyvenamajame korpuse) sanitariniai mazgai įrengti kiekviename aukšte, įrenginių kiekis atitinka teisės aktų reikalavimus, tualetai nuolat prižiūrimi ir dezinfekuojami. Atkreipia dėmesį, kad teisės aktai, reglamentuojantys pataisos įstaigų įrengimą, nenustato reikalavimo dušinėse įrengti pertvaras, todėl pareiškėjas skunde nurodo tariamus pažeidimus. Dėl nuteistųjų maitinimo Vilniaus PN informavo teismą, kad šią paslaugą vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“, maitinimas vykdomas ir organizuojamas pagal teisės aktų reikalavimus. Su skundais dėl netinkamo maitinimo pareiškėjas į įstaigos administraciją nesikreipė. Pareiškėjas nuolat naudojosi jam suteiktais pasimatymais, todėl jo teiginiai dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo nepagrįsti. Vilniaus PN nuolat vykdoma kenkėjų kontrolė ir naikinimas pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį, todėl pareiškėjo nusiskundimai nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Vilniaus PN jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1104-968/2018 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 150–159).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1786-492/2019 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už minimalios ploto normos ir privatumo naudojantis dušu neužtikrinimą Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. buvo atmesti, panaikino ir perdavė bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimo dalis palikta nepakeista. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo vykdytos programos, užsiėmimai, pokalbiai. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu Vilniaus PN buvo teikiamos kenkėjų naikinimo paslaugos. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad ne visose kamerose buvo įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai, neįvardijo, kokiose konkrečiai kamerose pareigūnų iškvietimo sistema nebuvo įrengta arba buvo neveikianti. Teismas atmetė apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, ar pareiškėjui buvo užtikrinta 4 kv. m. gyvenamojo ploto, neįskaitant sanitarinio mazgo ir baldų užimamo ploto. Teismas nurodė, kad Vilniaus PN direktoriaus įsakymais pareiškėjas tik yra skiriamas į tam tikrą gyvenamąją patalpą, juose nėra nurodytas patalpoje įrengtų miegamųjų vietų skaičius arba jose laikomų asmenų skaičius. Teismas vertino, jog byloje nėra duomenų apie kameras Nr. 14K, Nr. 1K, Nr. 2K, Nr. 8D ir Nr. 9D (jų plotą ir pareiškėjo laikymo jose laikotarpį), todėl darė išvadą, kad pareiškėjui tam tikrą laikotarpį nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, tačiau byloje nėra pakankamai duomenų nustatyti šio laikotarpio trukmę. Atitinkamai pareiškėjo teiginiai apie privatumo naudojantis dušu neužtikrinimą turi būti vertinami kitų nustatytų pažeidimų kontekste. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl pasivaikščiojimo kiemelių perpildymo nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus Vilniaus PN veiksmus, kadangi teisės aktai nereglamentuoja vienam nuteistajam pasivaikščiojimo metu turinčio tekti ploto (1 t., b. l. 184–192).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas šioje byloje vertins pareiškėjo skundo reikalavimus ir argumentus, apimančius laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. dėl kurių pagrįstumo nebuvo pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. A-1786-492/2019, kuriuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1104-968/2018 dalyje buvo panaikintas.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK6.250 straipsnis). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Taigi, valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius Lietuvos valstybės atstovų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas.

Pareiškėjo kalinimo Vilniaus PN laikotarpiu pataisos įstaigoje bendrabučio tipo patalpų ir kamerų gyvenamajam plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d.). Taisyklių 11¹ punkte buvo nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (11¹.1 punktas) ir 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (11¹.2 punktas). Vėlesnėse Vidaus tvarkos taisyklių redakcijose vienam nuteistajam tenkančio ploto minimali riba išliko nepakitusi.

LVAT suformuotoje praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad pagal Įsakymo (t. y. Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“) 1.3.1 punkto nuostatas skaičiuojant asmeniui tenkantį plotą, kameros inventorius (baldai, sanitarinis mazgas ir pan.) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra įskaitomas į kameros plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, kameros bendras plotas (pagal techninius duomenis) dalijamas iš joje esančių asmenų skaičiaus (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017). Tačiau EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas (mažiau nei 3 kv. m. asmeniui tenkančio ploto daugiavietėje kameroje) prilygo kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme, EŽTT paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr. LVAT 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2013 m. gruodžio 6 d. (1 t., b. l. 41). Iš Vilniaus PN atsiliepime į skundą nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. gruodžio 18 d. buvo laikomas karantino gyvenamojoje patalpoje Nr. 108, kurios plotas 14,39 kv. m., joje įrengtos 2 dviaukštės lovos, t. y. 4 miegamos vietos, kuomet pataisos įstaigos direktorius 2013 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 7-354 perkėlė pareiškėją iš karantino gyvenamosios patalpos į bendrabučio tipo gyvenamąją patalpą Nr. 8-308-02. Laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, t. y. I-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose Nr. 7-401 (plotas – 33,56 kv. m., įrengta 10 miegamų vietų), Nr. 4-303 (plotas – 32,02 kv. m., įrengta 10 miegamų vietų), Nr. 4-302 (plotas – 29,80 kv. m., įrengtos 9 miegamos vietos), II-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 8-308 (plotas – 16,70 kv. m., įrengta 5 miegamos vietos), Nr. 8-311 (plotas – 14,64 kv. m., įrengtos 4 miegamos vietos), Nr. 8-306 (plotas – 15,75 kv. m., įrengtos 5 miegamos vietos). Ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko jam paskirtas nuobaudas dėl Vilniaus PN bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimų kamerų tipo patalpose, t. y. Nr. 3K (plotas – 13,64 kv. m., sanitarinio mazgo plotas – 1,63, įrengtos 3 miegamos vietos), Nr. 15K (plotas – 14 kv. m., sanitarinio mazgo plotas – 1,67, įrengtos 3 miegamos vietos), Nr. 17K (plotas – 14,99 kv. m., sanitarinio mazgo plotas – 1,69, įrengtos 3 miegamos vietos), Nr. 18K (plotas – 30,47 kv. m., sanitarinio mazgo plotas – 1,71, įrengtos 7 miegamos vietos). Taip pat pareiškėjas atliko jam paskirtas nuobaudas dėl Vilniaus PN bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimų drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, t. y. Nr. 1D (plotas – 12,69 kv. m., sanitarinio mazgo plotas – 1,63, įrengtos 3 miegamos vietos), Nr. 2D (plotas – 11,93 kv. m., sanitarinio mazgo plotas – 1,68, įrengtos 2 miegamos vietos), Nr. 12D (plotas – 14,89 kv. m., sanitarinio mazgo plotas – 1,30, įrengtos 3 miegamos vietos) (1 t., b. l. 26–37).

Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 7-354 pareiškėjas buvo perkeltas iš karantino gyvenamosios patalpos į 8-308-02 gyvenamąją patalpą (1 t., b. l. 42). Vilniaus PN direktoriaus 2014 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 7-19 pareiškėjas buvo perkeltas iš 8-311-01 gyvenamosios patalpos į 8-311-01 gyvenamąją patalpą (1 t., b. l. 43). Vilniaus PN direktoriaus 2014 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 7-159 pareiškėjas buvo perkeltas iš 8-311-01 gyvenamosios patalpos į 8-306-02 gyvenamąją patalpą (1 t., b. l. 45). Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 7-304 pareiškėjas buvo perkeltas iš 7-401-06 gyvenamosios patalpos į 3-303-08 gyvenamąją patalpą (1 t., b. l. 54). Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 7-353 pareiškėjas buvo perkeltas iš 4-303-01 gyvenamosios patalpos į 1D-02 gyvenamąją patalpą (1 t., b. l. 57). Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 7-405 pareiškėjas buvo perkeltas iš 14-01 gyvenamosios patalpos į 8-311-02 gyvenamąją patalpą (1 t., b. l. 68). Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 7-131 pareiškėjas buvo perkeltas iš 8-311-03 gyvenamosios patalpos į 4-302-03 gyvenamąją patalpą (1 t., b. l. 71).

Vilniaus PN direktoriaus 2014 m. liepos 2 d. nutarimu dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 28-821(1) pareiškėjui buvo skirta 10 parų baudos izoliatoriuje Nr. 18K (1 t., b. l. 46–47). Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. sausio 29 d. nutarimu dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 29-89(4) pareiškėjui buvo skirta 15 parų baudos izoliatoriuje Nr. 18K (1 t., b. l. 48–49). Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutarimu dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 28-489(1) pareiškėjui buvo skirta 10 parų baudos izoliatoriuje Nr. 3K (1 t., b. l. 50–51). Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. liepos 29 d. nutarimu dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 28-717(1) pareiškėjui buvo skirta 15 parų baudos izoliatoriuje Nr. 15K (1 t., b. l. 52–53). Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimu dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 28-1332(1) pareiškėjui buvo skirta 10 parų baudos izoliatoriuje Nr. 18K (1 t., b. l. 55–56). Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. sausio 4 d. nutarimu dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 56-1 (1) pareiškėjui buvo skirta 15 parų baudos izoliatoriuje Nr. 12D (1 t., b. l. 58–59). Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. sausio 8 d. nutarimu dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 28-23 (1) pareiškėjui buvo skirta 15 parų baudos izoliatoriuje Nr. 18K (1 t., b. l. 60–61). Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. vasario 11 d. nutarimu dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 28-117(1) pareiškėjui buvo skirti 2 mėnesiai kamerų tipo patalpoje Nr. 12D (1 t., b. l. 62–63). Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. balandžio 11 d. nutarimu dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 28-331(1) pareiškėjui buvo skirtas 1 mėnesis kamerų tipo patalpoje Nr. 17K (1 t., b. l. 64–65). Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimu dėl nuteistojo nubaudimo pareiškėjui buvo skirti 3 mėnesiai ir 17 dienų kamerų tipo patalpoje Nr. 2D (1 t., b. l. 66–67). Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. gegužės 4 d. nutarimu dėl nuteistojo nubaudimo pareiškėjui buvo skirta 10 parų baudos izoliatoriuje Nr. 3K (1 t., b. l. 69–70).

Pareiškėjas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog karantino gyvenamojoje patalpoje Nr. 108 buvo įrengtos 6 miegamos vietos ir laikomi 5 asmenys. Taip pat nuo 2017 m. spalio mėn. buvo sumažintas esamų patalpose miegamų vietų skaičius. Paaiškino, kad į Vilniaus PN atvyko 2013 m. gruodžio 6 d. ir buvo paskirtas į II korpuso 8 būrį sekcijoje Nr. 308, kurioje buvo įrengtos 6 miegamos vietos, o kartu su pareiškėju buvo laikomi 4 asmenys. 8 būrio sekcijoje Nr. 306 buvo įrengtos 6 miegamos vietos ir laikomi 6 asmenys. 8 būrio sekcijoje Nr. 311 buvo įrengtos 4 miegamos vietos ir laikomi 4 asmenys. Laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2017 m. liepos mėn. buvo reabilitacijoje 8 būrio sekcijoje Nr. 311 ir laikomi 4 asmenys. 9 būryje sekcijoje Nr. 303 buvo laikomas, tačiau Vilniaus PN nenurodė. 2017 m. balandžio mėn. buvo laikomas sekcijoje Nr. 303, kurioje įrengtos 5 miegamos vietos ir laikomi 5 asmenys. 2015 m. buvo laikomas I korpuso 7 būrio sekcijoje Nr. 401, kurioje buvo įrengta 11 miegamų vietų, pareiškėjas išvardino 8 kartu laikomus asmenis bei nurodė, jog kitų neatsimena. Taip pat 2015 m. I korpuso 4 būryje sekcijoje Nr. 303 buvo įrengta 10 miegamų vietų, laikomi 7 asmenys. Laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpoje ir drausmės grupės sąlygomis, tačiau Vilniaus PN nenurodė visų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, t. y. 14K, 1K, 2K, 8D, 9D. Kameroje Nr. 3 ir Nr. 15 buvo įrengtos 4 miegamos vietos, laikomi 4 asmenys. Kameroje Nr. 17K buvo įrengtos 4 miegamos vietos ir laikomi 4 asmenys. Kameroje Nr. 18K įrengtos 7 miegamos vietos ir laikomi 5 asmenys, kuriuos pareiškėjas išvardino, o kitų neatsimena. Kameroje Nr. 4K įrengtos 4 miegamos vietos ir laikomi 4 asmenys. Kamerose Nr. 1K ir Nr. 2K įrengtos 4 miegamos vietos, laikomi 4 asmenys. Kameroje Nr. 8D buvo įrengtos 4 miegamos vietos ir laikomi 4 asmenys. Kameroje Nr. 9D pareiškėjas buvo laikomas su 3 asmenimis. Kameroje Nr. 12D pareiškėjas buvo laikomas su 3 asmenimis. Kameroje Nr. 1D pareiškėjas įvardino 2 asmenis bei nurodė, jog kitų laikomų asmenų neprisimena. Pažymėjo, kad nuo 2017 m. spalio mėn. miegamų vietų skaičius buvo sumažintas, tačiau pareiškėjas buvo laikomas tuo laikotarpiu, kai nebuvo sumažintas miegamų vietų skaičius (1 t., b. l. 124–126).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Vilniaus PN 2019 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 9-3102 nurodė, kad Vilniaus PN neturi duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų atlikęs nuobaudas kamerose Nr. 14K, Nr. 1K, Nr. 2K, Nr. 8D ir Nr. 9D (2 t., b. l. 1–4). Nors pareiškėjas atsikirtime nurodo, jog šiose kamerose buvo laikomas ginčo laikotarpiu, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus PN pateiktais duomenimis, t. y. įsakymais, nutarimais dėl nuteistojo nubaudimo bei pažyma apie pareiškėjo konvojavimą ginčo laikotarpiu, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu jose nebuvo laikomas. Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo teiginiai dėl minimalaus ploto neužtikrinimo minėtose gyvenamosiose kamerose atmestini kaip nepagrįsti.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. gruodžio 6 d. atvyko į Vilniaus PN (2 t., b. l. 46–54) ir laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. gruodžio 18 d. buvo laikomas karantino gyvenamojoje patalpoje Nr. 108 (1 t., b. l. 26–37). Nuo 2013 m. gruodžio 18 d. pareiškėjas buvo perkeltas iš karantino gyvenamosios patalpos Nr. 108 į 8-308-02 gyvenamąją patalpą (1 t., b. l. 42). Pareiškėjas 2014 m. sausio 22 d. perkeltas į 8-311-01 gyvenamąją patalpą (1 t., b. l. 43). Laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 14 d. iki 2014 m. balandžio 10 d., nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. gegužės 22 d. buvo konvojuotas (2 t., b. l. 46–54). Nuo 2014 m. birželio 4 d. pareiškėjas perkeltas iš gyvenamosios patalpos 8-311-01 į 8-306-02 gyvenamąją patalpą (1 t., b. l. 45) ir joje laikomas iki 2014 m. liepos 10 d. (1 t., b. l. 46–47). Laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2014 m. liepos 21 d. pareiškėjas buvo paskirta nuobauda ją atliekant baudos izoliatoriuje Nr. 18K (1 t., b. l. 46–47). Laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2014 m. liepos 24 d., nuo 2014 m. spalio 3 d. iki 2014 m. spalio 23 d., nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2014 m. lapkričio 20 d., nuo 2014 m. gruodžio 5 d. iki 2014 m. gruodžio 18 d. pareiškėjas buvo konvojuotas (2 t., b. l. 46–54). Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 30 d. pareiškėjas 15 parų buvo paskirtas atlikti nuobaudą baudos izoliatoriuje Nr. 18K (1 t., b. l. 48–49), o nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. vasario 26 d., nuo 2015 m. kovo 27 d. iki 2015 m. balandžio 2 d. buvo konvojuotas (2 t., b. l. 46–54). Laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2015 m. birželio 3 d. pareiškėjas buvo laikomas baudos izoliatoriuje Nr. 3K (1 t., b. l. 50–51). Laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2015 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjas buvo konvojuotas (2 t., b. l. 46–54). Laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjas buvo laikomas baudos izoliatoriuje Nr. 15K (1 t., b. l. 52–53). Laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjas buvo konvojuotas (2 t., b. l. 46–54). Nuo 2015 m. lapkričio 4 d. pareiškėjas buvo laikomas gyvenamojoje patalpoje 3-303-08 (1 t., b. l. 54). Laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. pareiškėjas buvo konvojuotas (2 t., b. l. 46–54). Nuo 2015 m. gruodžio 23 d. pareiškėjas buvo paskirtas atlikti nuobaudą baudos izoliatoriuje Nr. 18K (1 t., b. l. 55–56). Nuo 2015 m. gruodžio 30 d. pareiškėjas buvo perkeltas iš gyvenamosios patalpos 4-303-01 į gyvenamąją patalpą Nr. 1D-02 (1 t., b. l. 57), kurioje buvo laikomas iki 2016 m. sausio 3 d., o nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2016 m. sausio 7 d. pusę paros pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 12D (1 t., b. l. 58–59). Nuo 2016 m. sausio 8 d. pusę paros iki 2016 m. sausio 22 d. pusę paros pareiškėjas buvo laikomas baudos izoliatoriuje Nr. 18K (1 t., b. l. 60–61). Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. sausio 19 d., nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2016 m. vasario 9 d. pareiškėjas buvo konvojuotas (2 t., b. l. 46–54). Nuo 2016 m. vasario 10 d. pareiškėjas buvo paskirtas nuobaudą atlikti du mėnesius kamerų tipo patalpoje Nr. 12D (1 t., b. l. 62–63). Nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. pareiškėjas buvo paskirtas nuobaudą atlikti vieną mėnesį kamerų tipo patalpoje Nr. 17K (1 t., b. l. 64–65). Nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. pusę paros pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 2D (1 t., b. l. 66–67). Nuo 2016 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas buvo perkeltas į 8-311-02 gyvenamąją patalpą (1 t., b. l. 68), o nuo 2017 m. gegužės 12 d. iki 2017 m. gegužės 22 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 3K (1 t., b. l. 69–70). Nuo 2017 m. balandžio 19 d. pareiškėjas perkeltas į gyvenamąją patalpą 4-302-03 (1 t., b. l. 71). Nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjas buvo konvojuotas (2 t., b. l. 46–54).

Teismas pažymi, kad pareiškėjas nuo 2013 m. gruodžio 18 d. buvo laikomas gyvenamojoje patalpoje 8-308-02, tačiau nėra žinoma iki kada joje buvo laikomas, kadangi 2014 m. sausio 22 d. įsakymu buvo perkeltas į 8-311-01 gyvenamąją patalpą. Taip pat nėra žinoma, kada pareiškėjas buvo laikomas gyvenamojoje patalpoje 7-401-06, kadangi iš pateikto Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. 7-304 matyti, jog pareiškėjas iš gyvenamosios patalpos 7-401-06 buvo perkeltas į gyvenamąją patalpą 3-303-08, tačiau teismui nepateikti duomenys iš kurių būtų galima nustatyti pareiškėjo laikymo laikotarpį minėtoje gyvenamojoje patalpoje. Be to, nėra žinoma, kada pareiškėjas buvo laikomas gyvenamosiose patalpose 4-303-01, 14-01, 8-311-03. Nors nuo 2016 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas buvo perkeltas į 8-311-02 gyvenamąją patalpą, tačiau nėra žinoma iki kada jis ten buvo laikomas, nes nuo 2017 m. balandžio 19 d. pareiškėjas perkeltas iš 8-311-03 gyvenamosios patalpos į 4-302-03 gyvenamąją patalpą.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas karantino gyvenamojoje patalpoje Nr. 108, bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose 8-308-02, 8-311-01, 8-306-02, 3-303-08, 4-303-01, 8-311-02, 4-302-03, 7-401-06, 14-01, 8-311-03, kamerų tipo patalpose 18K, Nr. 3K, Nr. 15K, Nr. 17K, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose Nr. 1D-02, Nr. 12D, Nr. 2D (1 t., b. l. 26–37, 42, 43, 45–70). Įvertinus įrengtų miegamų vietų skaičių karantino gyvenamojoje patalpoje, gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose bei drausmės grupės gyvenamosiose patalpose bei jų plotą, teismas daro išvadą, jog minimalaus gyvenamojo ploto normos pažeidimas nenustatytas, kai pareiškėjas buvo laikomas gyvenamojoje patalpoje Nr. 108, bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose 8-308-02, 8-311-01, 8-306-02, 4-303-01, 8-311-02, 4-302-03, 7-401-06, 8-311-03, kamerų tipo patalpose 18K, Nr. 3K, Nr. 15K, Nr. 17K, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose Nr. 1D-02, Nr. 12D, Nr. 2D. Kaip minėta, Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 7-304 pareiškėjas buvo perkeltas į gyvenamąją patalpą 3-303-08 (1 t., b. l. 54) ir 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 7-405 pareiškėjas buvo perkeltas iš 14-01 gyvenamosios patalpos (1 t., b. l. 68), tačiau teismui nėra pateikti duomenys apie laikomų asmenų skaičių bei plotą šiose gyvenamosiose patalpose. Akcentuotina, jog nors pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog nuo 2017 m. spalio mėn. buvo sumažintas miegamųjų vietų skaičius, tačiau kaip matyti, Vilniaus PN pastatai buvo visiškai renovuoti ir eksploatuoti perduoti 2006 m. (1 t., b. l. 26–37). Byloje nėra duomenų apie tai, jog nuo 2017 m. spalio mėn. buvo sumažintas miegamųjų vietų skaičius, todėl šiuo aspektu Vilniaus PN neteisėti veiksmai nekonstatuotini.

Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, jog laikotarpiais nuo 2014 m. balandžio 11 d. iki 2014 m. gegužės 1 d., nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. birželio 3 d., nuo 2014 m. liepos 25 d. iki 2014 m. spalio 2 d., nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2014 m. spalio 30 d., nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. gruodžio 4 d., nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. sausio 29 d., nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. kovo 26 d., nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2015 m. gegužės 24 d., nuo 2015 m. birželio 3 d. iki 2015 m. liepos 30 d., nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d., nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 10 d., nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d., nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d., nuo 2016 m. sausio 7 d. pusę paros iki 2016 m. sausio 8 d. pusę paros, nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. rugsėjo 13 d., nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d. nėra žinoma, kuriose patalpose pareiškėjas buvo laikomas. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, jog nurodytais laikotarpiais, iš viso 600 parų, pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

Pareiškėjas skunde teigia, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu.

Eksploatavimo taisyklių 5–7 punktuose nustatyti pataisos namų gyvenamųjų korpusų patalpų įrengimo reikalavimai, pagal kuriuos gyvenamuosiuose korpusuose privalo būti įrengti nuteistųjų gyvenamieji kambariai (5.1 ir 7.1 punktai), sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (5.7 ir 7.7 punktai). Šiose taisyklėse dušų įrengimas nereglamentuojamas, tačiau matyti, kad dušinės pataisos namuose įrengiamos kaip atskiros patalpos gyvenamajame korpuse, bet ne gyvenamuosiuose kambariuose ar kamerose. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma 134:2015). Prausimosi patalpoms keliami higienos reikalavimai nustatyti šios normos 28 punkte: daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami (28.1 punktas); dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos (28.2 punktas). Iš esmės analogiški higienos reikalavimai buvo nustatyti ir iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma 76:2010) (žr. šios higienos normos 39.2 ir 39.4 punktus).

Iš paminėto teisinio reguliavimo, kuriame nustatyti esminiai reikalavimai pataisos namuose esančių prausimosi patalpų įrengimui, matyti, kad tokie dušinių įrengimo ypatumai, kaip reikalavimas įrengti pertvaras, visiškai izoliuoti (atriboti) prausimosi vietas tam skirtose patalpose sienų ar pertvarų pagalba, nėra numatyti. Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT dėl kalinamų asmenų naudojimosi dušu sąlygų yra nurodęs, jog visiško privatumo buvimo neužtikrina pertvarų duše nebuvimas (žr. 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. spalio 27 d. administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Tačiau LVAT pabrėžė, kad pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas (žr. LVAT 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).

Atsakovės atstovo pateiktos nuotraukos patvirtina, kad dušas šioje pataisos įstaigoje įrengtas atskiroje patalpoje, tačiau prausimosi vietos neatskirtos pertvaromis (1 t., b. l. 88–89). Pažymėtina, kad vadovaujantis LVAT praktika, nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (LVAT 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, todėl pareiškėjo argumentai dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo laikytini nustatytais.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 27 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo fiziniais skausmais ir psichologiniais išgyvenimais. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą. Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad 600 parų laikotarpis, kai pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais nustatytas plotas bei privatumo neužtikrinimas naudojantis dušu sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Pažymėtina, jog nors teismas nustatė, kad 600 parų laikotarpį pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus plotas, tačiau byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, jog dalį šio laikotarpio pareiškėjas buvo laikomas gyvenamosiose patalpose, kuriose gyvenamojo ploto normos pažeidimas nebuvo nustatytas. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, pažeidimo mastą bei intensyvumą, į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 300 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. T. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui D. T., iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė