Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Valicko apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

Š. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai), 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. P. priklausančio turto pagrobimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (S. B. ir R. J. priklausančio turto pagrobimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimasą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (S. B. ir R. J. priklausančio turto pagrobimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini)), 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrintą bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta bausmė ir bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (A. P. priklausančio turto pagrobimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini)) ir 215 straipsnio 1 dalį, subendrintos iš dalies jas sudedant ir Š. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 9 punktais Š. T. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant šias baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, 2) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 3) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nebendrauti su G. Ž.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į paskirtą bausmės laiką nuspręsta įskaityti Š. T. laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. rugpjūčio 14 d.

Pakeista Š. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – švelnesne kardomąja priemone ir nuspręsta jį iš suėmimo paleisti nedelsiant.

Š. T. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su G. Ž. bei nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), be teismo leidimo, nuosprendžiui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

Š. T. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (V. K. priklausančio turto pagrobimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini)) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką.

Š. T. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (R. K. priklausančio turto pagrobimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini)) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką.

Š. T. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (R. M. priklausančio turto pagrobimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini)) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką.

G. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. P. priklausančio turto pagrobimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (S. B. ir R. J. priklausančio turto pagrobimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (S. B. ir R. J. priklausančio turto pagrobimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini)), 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos bausmės ir bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (A. P. priklausančio turto pagrobimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini)) ir 215 straipsnio 1 dalį, subendrintos iš dalies jas sudedant ir G. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 9 punktais G. Ž. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant šias baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, 2) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 3) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nebendrauti su Š. T..

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į paskirtą bausmės laiką nuspręsta įskaityti G. Ž. laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. rugpjūčio 14 d.

Pakeista G. Ž. paskirta kardomoji priemonėę – suėmimas – švelnesne kardomąja priemone ir nuspręsta jį iš suėmimo paleisti nedelsiant teismo posėdžių salėje.

G. Ž. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su Š. T. bei nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos Taikos pr. 73-10, Kaunas, be teismo leidimo, nuosprendžiui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

G. Ž. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (V. K. priklausančio turto pagrobimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini)) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką.

G. Ž. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (R. K. priklausančio turto pagrobimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini)) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką.

G. Ž. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (R. M. priklausančio turto pagrobimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini)) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. K. ir R. M. civiliniai ieškiniai dėl materialinės ir moralinės žalos atlyginimo atmesti.

Civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš Š. T. ir G. Ž. civiliniam ieškovui AB (duomenys neskelbtini) 2 190,00 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto devyniasdešimties eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į Š. T. priklausančius pinigus – 25 Eur (dvidešimt penkis eurus), saugomus Marijampolės apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, nukreipiant šiuos pinigus byloje pareikšto ir patenkinto AB (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio daliai atlyginti.

Paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į G. Ž. priklausančius pinigus – 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus), nukreipiant šiuos pinigus byloje pareikšto ir patenkinto AB (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio daliai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Š. T. ir G. Ž. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, 2017 m. rugsėjo 22 d., apie 11.00 val., sugadinę durų spynos atraktą jį išlaužiant (išraunant) tam specialiai pritaikytais su savimi atsivežtais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais įrankiais, Š. T. būnant šalia ir saugant nusikaltimo vietą, per duris vagystės tikslu pasikėsino įsibrauti į patalpą – R. B. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pasikėsino pagrobti svetimą – R. B. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes išgirdę, jog šeimininkas grįžta namo ir supratę, jog bus užklupti darant nusikalstamą veiką iš nusikalstamos veikos padarymo vietos pasišalino pabėgdami.

2. Be to, Š. T. ir G. Ž. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, 2017 m. spalio 30 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, galimai apie 11.00 val., sugadinę durų spynos atraktą jį išlaužiant (išraunant) su savimi atsivežtomis reguliuojamomis replėmis, per duris vagystės tikslu įsibrovė į patalpą – A. P. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pavogė x formos auskarus, kurių vertė 200 Eur, grandinėlę ant kaklo, kurios vertė 200 Eur, keturkampį, masyvų pakabuką, kurio vertė 200 Eur, storą sutrūkusią grandinėlę, kurios vertė 300 Eur, moterišką vestuvinį žiedą, kurio vertė 150 Eur, masyvų žiedą su aleksandrito akmeniu, kurio vertė 300 Eur, lapo formos auskarus, kurių vertė 60 Eur, pakabutį kryželį, kurio vertė 50 Eur, 700 Eur grynaisiais pinigais, tuo savo veiksmais pagrobė A. P. priklausančio turto už 2 160 Eur.

3. Be to, Š. T. ir G. Ž. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupėje, 2017 m. lapkričio 9 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 10.40 val. iki 11.15 val., sugadinę durų spynos atraktą jį išlaužiant (išraunant) tam specialiai pritaikytais su savimi atsivežtais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais įrankiais, per duris vagystės tikslu įsibrovė į patalpą – J. Ž. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir iš buto svetainės kambario sekcijos pagrobė S. B. priklausantį 0,5 l talpos butelį su jame esančiu likeriu „Sheridan's“, kurio vertė 15 Eur, penkis sidabrinius žiedus, kurių bendra vertė 40 Eur, sidabrinę sagę, kurios vertė 10 Eur, vieną sidabrinį auskarą, kurio vertė 5 Eur, vieną sidabrinį su saulės atvaizdu pakabuką, kurio vertė 5 Eur, vieną širdies formos sidabrinį pakabuką, kurio vertė 5 Eur, tris plonas sidabrines grandinėles, kurių kiekvienos vertė po 5 Eur, auksinę grandinėlę ant kaklo su auksiniu dobilo lapo formos pakabuku, kurios vertė 150 Eur, auksinę grandinėlę su auksiniu kryželio pakabuku, kurios vertė 150 Eur, auksinę grandinėlę, kurios vertė 100 Eur, dvi sidabrines apyrankes, kurių kiekvienos vertė po 15 Eur, auskarus, kurių vertė 20 Eur, auksinius auskarus su rubinu, kurių vertė 200 Eur, sidabrinę grandinėlę su pasagėlės formos pakabuku, kurios vertė 40 Eur, sidabrinę grandinėlę, kurios vertė 15 Eur, ir R. J. priklausantį pilkos spalvos paltą, kurio vertė 50 Eur, tuo savo veiksmais pagrobė S. B. priklausančio turto už 800 Eur bei R. J. priklausančio turto už 50 Eur, neturėdami teisėto pagrindo paėmė ir tokiu būdu pagrobdami įgijo, laikė, gabeno su savimi dviejų fizinių asmenų dokumentus – J. J. Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir R. J. Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat paėmė ir tokiu būdu pagrobdami neteisėtai įgijo ir laikė su savimi svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – E. J. priklausančią AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei šios mokėjimo kortelės PIN kodus iki kol buvo sulaikyti 2017 m. lapkričio 9 d. 11.50 val. (duomenys neskelbtini) 125 kilometre Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės apskrities VPK) Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnų.

4. Be to, Š. T. ir G. Ž. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jie veikdami bendrai, iš anksto susitarę, 2017 m. lapkričio 9 d., 11.27 val. AB SEB bankui priklausančiame bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją su svetima elektronine mokėjimo priemone, pristatydami save kaip asmenį, galintį atlikti finansinę operaciją, panaudodami E. J. priklausančią AB SEB banko mokėjimo kortelę „Mastercard“ Nr. (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodami, G. Ž. laukiant, kol Š. T. atliks finansinę operaciją ir užvaldys svetimus pinigus, ir Š. T. įvedant teisėto kortelės naudotojo asmens identifikavimo kodą, t. y. naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, savo veiksmais neteisėtai panaudojo svetimą tikrą elektroninę mokėjimo priemonę, jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.

5. Š. T. ir G. Ž. taip pat buvo kaltinami pagal BK 178 straipsnio 3 dalį tuo, jog veikdami organizuotoje grupėje, pasiskirstę ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais vaidmenimis ir užduotimis, 2017 m. spalio 13 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpyje nuo 9.57 val. iki 11.08 val., sugadinę durų spynos atraktą jį išlaužiant (išraunant) tam specialiai pritaikytais su savimi atsivežtais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais įrankiais, per duris vagystės tikslu įsibrovė į patalpą – V. K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pavogė auksinį žiedą su rubino akimi, kurio vertė 80 Eur, auksinį žiedą, kurio vertė 80 Eur, tris auksines grandinėles ant kaklo, kurių kiekvienos vertė po 60 Eur, vieną porą auksinių auskarų su rubinu, kurių vertė 40 Eur, dvejas porų auksinių auskarų, kurių vertė po 20 Eur, tris auksinius pakabukus, kurie skirti kabinti ant grandinėlės, kurių kiekvieno vertė po 20 Eur, dvidešimt vienetų sidabrinių žiedų, kurių kiekvieno vertė po 10 Eur, keturis vienetus sidabrinių grandinėlių, kurių kiekvienos vertė 15 Eur, dešimt porų sidabrinių auskarų, kurių kiekvienos poros vertė 15 Eur, dešimt vienetų sidabrinių pakabukų, kurių kiekvieno vertė 10 Eur, 565 Eur grynaisiais pinigais, tuo savo veiksmais pagrobė V. K. priklausančio turto už 1 555 Eur.

6. Be to, Š. T. ir G. Ž. buvo kaltinami pagal BK 178 straipsnio 3 dalį tuo, kad 2017 m. lapkričio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpyje nuo 11.40 val. iki 12.41 val., sugadinę durų spynos atraktą jį išlaužiant (išraunant) tam specialiai pritaikytais su savimi atsivežtais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais įrankiais, per duris vagystės tikslu įsibrovė į patalpą – R. K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pavogė 1 000 Eur grynaisiais pinigais, 500 Didžiosios Britanijos svarų, kurių vertė 572,18 Eur, vieną auksinį žiedą su briliantu, kurio vertė 400 Eur, vieną balto aukso žiedą, kurio vertė 200 Eur, vieną auksinį žiedą, kurio vertė 100 Eur, vieną auksinę grandinėlę ant rankos, kurios vertė 120 Eur, vieną vyrišką žiedą su briliantu, kurio vertė 400 Eur, tuo savo veiksmais pagrobė R. K. priklausančio turto už 3 092,18 Eur.

7. Be to, Š. T. ir G. Ž. buvo kaltinami pagal BK 178 straipsnio 3 dalį tuo, kad 2017 m. lapkričio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpyje nuo 10.15 val. iki 12.41 val., sugadinę durų spynos atraktą jį išlaužiant (išraunant) tam specialiai pritaikytais su savimi atsivežtais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais įrankiais, per duris vagystės tikslu įsibrovė į patalpą – R. M. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pavogė auksinę segę, kurios vertė 600 Eur, auksinį vestuvinį žiedą, kurio vertė 240 Eur, 18 g dantų aukso, kurio vertė 1 800 Eur, dvi auksines grandinėles, kurių kiekvienos vertė po 150 Eur, vieną geltono aukso apyrankę, kurios vertė 900 Eur, vieną pintą apyrankę, kurios vertė 900 Eur, vieną auksinę grandinėlę ant kaklo, kurios vertė 400 Eur, vieną auksinį klevo lapo pakabuką, kurio vertė 150 Eur, vieną auksinį skorpiono pakabuką, kurio vertė 500 Eur, vienus auskarus su indišku briliantu, kurių vertė 434 Eur, vienus auskarus rožės formos, kurių vertė 200 Eur, vienus kabančius auksinius auskarus, kurių vertė 300 Eur, tuo savo veiksmais pagrobė R. M. priklausančio turto už 6 724 Eur.

8. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendyje konstatuota, kad Š. T. ir G. Ž. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai), 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, jų veiksmai kvalifikuoti tinkamai. Tačiau spręsdamas kaltinimų pareikštų Š. T. ir G. Ž. dėl vagysčių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teismas konstatavo, kad įrodymų visuma nuteistųjų kaltės, todėl juos išteisino neįrodžius jog dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

9. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Juozas Valickas nesutikdamas su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo nuosprendį pakeisti:

9.1. Š. T. ir G. Ž. pripažinti kaltais padarius nusikaltimus, numatytus pagal BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, dėl pasikėsinimo apvogti R. B. butą, BK 178 straipsnio 3 dalyje dėl vagysčių iš V. K., A. P., R. M., R. K., J. Ž. butų, S. B. daiktų, J. J. asmens paso ir elektroninės mokėjimo kortelės pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį bei E. J. banko mokėjimo kortelės panaudojimo, pagal BK 215 straipsnio l dalį ir skirti:

9.1.1. Š. T. pagal: BK 22 straipsnio l dalį, 178 straipsnio 3 dalį, dėl pasikėsinimo apvogti R. B. butą - laisvės atėmimą 10 mėnesių; BK 178 straipsnio 3 dalį, dėl vagystės iš V. K. buto - laisvės atėmimą 1 metams; BK 178 straipsnio 3 dalį dėl vagystės iš A. P. buto - laisvės atėmimą 1 metams; BK 178 straipsnio 3 dalį, dėl vagystės iš R. M. - laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams; BK 178 straipsnio 3 dalį, dėl vagystės iš R. K. buto - laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams; BK 178 straipsnio 3 dalį, dėl vagystės iš J. Ž. buto - laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams, BK 302 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimą 6 mėnesiams, BK 214 straipsnio 1 d. laisvės atėmimą 6 mėnesiams, BK 215 straipsnio l dalį – laisvės atėmimą 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies l punktu paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio l dalį 214 straipsnio l dalį ir 215 straipsnio l dalį subendrinus apėmimo būdu, paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir paskirtina subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

9.1.2. G. Ž. pagal BK 22 straipsnio l dalį, 178 straipsnio 3 dalį, dėl pasikėsinimo apvogti R. B. butą - laisvės atėmimą 10 mėnesių; BK 178 straipsnio 3 dalį, dėl vagystės iš V. K. buto - laisvės atėmimą 1 metams; BK 178 straipsnio 3 dalį, dėl vagystės iš A. P. buto - laisvės atėmimą 1 metams; BK 178 straipsnio 3 dalį, dėl vagystės iš R. M. buto - laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams; BK 178 straipsnio 3 dalį, dėl vagystės iš R. K. buto - laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams; BK 178 straipsnio 3 dalį dėl vagystės iš J. Ž. buto - laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams, BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 6 mėnesiams, BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 6 mėnesiams, BK 215 straipsnio l dalį – laisvės atėmimą 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies l punktu. paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 3 dalį 302 straipsnio l dalį 214 straipsnio l dalį ir 215 straipsnio l dalį paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir paskirtina subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

9.2. Priteisti iš Š. T. ir G. Ž. civilinius ieškinius: -AB (duomenys neskelbtini) - 2190 eurų, nukentėjusiems R. M. - 6724 eurų turtinę ir 1500 eurų neturtinę žalą, R. K.- 1200 eurų. Kardomąsias priemones Š. T. ir G. Ž. - suėmimus palikti nepakeistas. Taip pat prašo išspręsti daiktinių įrodymų klausimą.

9.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir kaltinamųjų Š. T. ir G. Ž. išteisinimo dalyje. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos padarymo dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, dėl V. K. priklausančio turto pagrobimo iš buto, teismas nepagrįstai teigia, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nėra neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog Š. T. ir G. Ž. sugadinę durų spynos atraktą, jį išlaužiant specialiai pritaikytais su savimi atvežtais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais įrankiais, įsibrovė pro duris į butą ir pagrobė V. K. turtą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šio buto įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad spynos atraktas perlaužtas per pusę ir ant jo išorinės pusės palikti laužimo įrankių pėdsakai, o automobilio (duomenys neskelbtini) v. ž. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole užfiksuota, kad šio automobilio bagažinėje esančioje rankinėje buvo rastos ir paimtos reguliuojamos replės, kuriomis buvo palikti pėdsakai ant minėto atrakto išorinio paviršiaus, tai yra patvirtinta specialisto išvada, kad ant tirti pateiktos atrakto sekcijos, paimtos 2017-10-13 įvykio vietos apžiūros metu, esantys pėdsakai palikti tirti pateiktomis reguliuojamomis replėmis, paimtomis iš minėto automobilio. Be to, specialistas L. K. teismo posėdyje patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad ant įvykio vietoje rastos išlaužtos durų spynos pėdsakai palikti būtent minėtomis replėmis, nes atliekant tyrimą buvo aptikti individualūs požymiai.

9.4. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad teismas neįvertino svarbių duomenų gautų iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateiktos suvestinės ir nuotraukų, iš ko matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini) v. ž. (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 13 d. 9.58 vai. ir 11.08 vai., vyko keliu (duomenys neskelbtini), tai yra, šis automobilis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), o 11.08 val. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), tai yra minėtos vagystės laiku abu Š. T. ir G. Ž. buvo (duomenys neskelbtini) ir važiavo minėtu automobiliu, ir nenustatyta, kad kiti asmenys būtų važiavę minėtu automobilių, kaltinamieji tokių asmenų nenurodė, todėl teismo motyvas, kad nesant kitų tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, nesudaro vientisos logikos sekos ir nepatvirtina kaltinamųjų Š. T. ir G. Ž. kaltės dėl BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo išteisinti nepagrįstai. Teismas rėmėsi tik Š. T. parodymais, kurie palankįs kaltinamiesiems, kuris apie įvykio aplinkybes aiškina melagingai, kad automobiliu naudotis duodavo savo pažįstamiems, kurių įvardinti nenori ir jų neįvardino, ir taip aiškina norėdamas suklaidinti teismą, ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl tokius jo parodymus reikalinga vertinti kritiškai.

9.5. Apeliacinio skundo autoriaus teigimu, išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad duris V. K. buto išlaužti galėjo tik kaltinamieji Š. T. ir G. Ž., o ne kas kitas, nes pas juos automobilyje buvo rastos ir išimtos reguliuojamos replės, kuriomis jie naudojosi lauždami duris, buvo minėtu automobiliu užfiksuoti važiuojant į (duomenys neskelbtini) ir išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini), o kitų asmenų jie nenurodė, kadangi neturi ką nurodyti. Jų padaryti visi nusikaltimai pagal vieną braižą, netgi ir tie pagal kuriuos teismas nuteisė, nusikaltimus padarė panaudodami tas pačias reples ir naudodamiesi tuo pačiu automobiliu, o tai, kad nėra liudytojų ar nerasti pavogti daiktai tai negali būti vada juos išteisinti.

9.6. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nuosprendis Š. T. ir G. Ž. išteisinti dėl nusikalstamos veikos padarymo dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, dėl R. K. priklausančio turto pagrobimo iš buto ir dėl R. M. priklausančio turto pagrobimo iš buto, yra nepagrįstas. Teismas nepagrįstai teigia, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nėra neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog Š. T. ir G. Ž. sugadinę durų spynos atraktą, jį išlaužiant specialiai pritaikytais su savimi atvežtais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais įrankiais, įsibrovė pro duris į butą ir pagrobė R. K. turtą, motyvuojant tuo, kad nėra liudytojų, kurie būtų matę kaltinamuosius daugiabučio namo kieme ar laiptinėje, nebuvo rasti pavogti daiktai. Šis teismo motyvas nesuprantamas, kodėl būtinai turėjo kažkas matyti durų laužimo momentą, jeigu prie durų tuo metu nieko nebuvo, o be to, ar kas būtų laužęs duris matant liudytojams. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad šio buto įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad spynos atraktas perlaužtas per puse ir ant jo išorinės pusės palikti laužimo įrankių - reguliuojamų replių pėdsakai, kurios buvo rastos Š. T. vairuojamame automobilyje (duomenys neskelbtini) v. ž. (duomenys neskelbtini), tai yra patvirtinta specialisto išvada, kad ant tirti pateiktos atrakto sekcijos, paimtos 2017-11-01 įvykio vietos apžiūros metu, esantys pėdsakai palikti tirti pateiktomis reguliuojamomis replėmis, paimtomis iš automobilio (duomenys neskelbtini) v. ž. (duomenys neskelbtini), o tai, kad R. M. buto durų spynos atrakto sekcijos pėdsakai yra netinkami identifikavimui nepaneigia fakto, kad šį butą apvogė tie patys asmenys Š. T. ir G. Ž. panaudodami tas pačias reples, nes abu butai yra tame pačiame mieste, gatvėje ir laiptinėje, greta, abu butai apvogti tuo pačiu laiku, kada mieste buvo abu kaltinamieji ir panaudojant tas pačias reples. Be to, specialistas L. K. teismo posėdyje patvirtino, kad ant įvykio vietoje (R. K. bute) rastos išlaužtos durų spynos pėdsakai palikti būtent minėtomis replėmis, nes atliekant tyrimą buvo aptikti individualus požymiai, o rastos išlaužtos durų spynos atrakto pėdsakai netinkami identifikavimui, tačiau šios spynos laužimo principas buvo panašus, kaip ir iš kitų butų pateiktų spynų, tai yra matyti, kad R. M. butą apvogė tie patys Š. T. ir G. Ž., patekę į butą panaudojant tas pačias reples kaip ir į kitus butus.

9.7. Be to, teismas neįvertino svarbių duomenų gautų iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateiktos suvestinės, iš kurios matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini) v.ž. (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 1 d. 10.14 vai., važiavo link (duomenys neskelbtini), o 12.44 val. važiavo link (duomenys neskelbtini). Be to, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pateiktame vaizdo įraše su filmuojamos (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos vaizdu, užfiksuota, kaip 2017 m. lapkričio 1 d. 10.31 vai., į (duomenys neskelbtini) gatve įvažiuoja automobilis (duomenys neskelbtini) v. ž. (duomenys neskelbtini), kuris važiuoja kelio dalimi, kuria sukama į (duomenys neskelbtini) gatvę, automobilio priekyje sėsi vairuotojas ir keleivis, o iš miesto išvyksta 12.27 val. tai yra, minėtos vagystės laiku abu kaltinamieji buvo (duomenys neskelbtini) ir važiavo minėtu automobiliu, todėl teismo motyvas, kad nesant kitų tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, nesudaro vientisos logikos sekos ir nepatvirtina kaltinamųjų Š. T. ir G. Ž. kaltės dėl BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo išteisinti nepagrįstai. Teismas rėmėsi tik kaltinamojo S. T., jiems palankiais parodymais, kuris apie įvykio aplinkybes aiškina abstrakčiai, kad automobiliu duodavo naudotis ir savo pažįstamiems, kurių neįvardino, matyti, kad jis taip aiškina išgalvota versija norėdamas suklaidinti teismą ir išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nesuprantama, kaip teismas gali remtis tokiais kaltinamųjų parodymais, kada jie nenori bendradarbiauti su teismu, nenurodo liudytojų, kurie patvirtintų jų nurodytas aplinkybes, o tai rodo, kad kaltinamieji meluoja ir neduoda teismui išsamių parodymų siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas neatkreipė dėmesio, kad kaltinamųjų Š. T. ir G. Ž. nusikaltimų padarymo braižas yra visiškai tas pats. Visus nusikaltimus yra padarę tokiu pačiu būdu, išsamius parodymus duoti atsisakė ir sukūrė išgalvotą versiją, kuria teismas nepagrįstai patikėjo. Byloje nėra jokių duomenų, kad kažkas kitas būtų išlaužęs V. K., R. K. butų duris ir juos apvogęs.

9.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo teiginys, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog kaltinamieji suvokė, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai, laikė save tokios grupės nariais ir jų grupėje egzistavo hierarchija, nėra, todėl teismo nuomone nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamųjų veiksmuose esant organizuotos grupės požymių, o įvertinus jų padarytų nusikaltimų pobūdį, padarymo aplinkybes, laikotarpį, per kurį buvo daromi nusikaltimai, jų intensyvumą, kaltinamų veiksmai bendrai ir kiekvieno iš jų atskirai, leidžia pagrįstai jų veiksmus vertinti kaip padarytas veikiant bendrininkų grupe, tačiau ne kaip organizuotojoje grupėje vertintinas kritiškai. Iš baudžiamosios bylos visumos matyti, kad Š. T. ir G. Ž. visas jiems inkriminuotas veikas padarė veikdami organizuotoje grupėje, jie organizavo svetimo turto pagrobimus ir darė tik vagystes iš butų, numatė nusikaltimų padarymo vietas ir laiką, buvo suderinę kiekvieno veiksmus vagysčių metu, atliko nevienkartinius veiksmus, jų veika veiksmai buvo aptarti ir suderinti, jie suvokė, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai ir savo vaidmenį jų daromose nusikaltimuose. Š. T. nusikaltimams daryti paėmė savo tėvo V. T. automobilį, kuris buvo užfiksuotas kiekviename mieste, kuriame jie apvogė butus, kaltinamieji buvo įsigiję reguliuojamas replės, kuriomis buvo laužiami visų jų apvogtų butų durų spynų atraktai, tai yra abu veikė kaip vykdytojai organizuotoje grupėje, iš anksto suplanavę apvogti butus pasiskirstė užduotis, numatė kokius ir kokiame mieste bei kada apvogti butą ir kur realizuoti pavogtus daiktus, todėl ir pavogti daiktai rasti nebuvo. Iš tokių jų veiksmų matyti, kad jie buvo iš anksto pasiruošę ir specializavosi butų vagystėse kaip organizuotos grupės nariai, buvo susitarę padaryti ne vieną apysunkį ar sunkų (BK 11 straipsnis) nusikaltimą, ir nusikaltimus darė nuolatos iki buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Be to, teisiniu požiūriu nėra skirtumo, ar grupės nariai kruopščiai apgalvojo savo veiksmus ir pasiskirstė vaidmenis bei užduotis iš anksto, ar tai padarė jau darydami nusikaltimą, todėl šiuo atveju šį jų grupė vertinama kaip organizuota grupė.

9.9. Apeliacinio skundo autoriaus teigimu, teismas pripažįsta, kad kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau jokių esminių šių nusikaltimų padarymo aplinkybių nenurodė, prie tinkamo bylos išnagrinėjimo bei teisingo sprendimo priėmimo byloje neprisidėjo, todėl toks kaltinamųjų formalus prisipažinimas negali būti vertinamas kaip nuoširdus kaltės prisipažinimas ir pripažįstamas atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) jog padarė nusikaltimą Marijampolėje abu kaltinamieji neprisipažino, padarytos žalos neatlygino, todėl pripažintina, kad kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, juos nuteisęs teismas paskyrė kaltinamiesiems mažesnę bausmę nei prašė prokuroras neatsižvelgęs į jų padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į jų asmenybę, todėl kaltinamiesiems Š. T. ir G. Ž. turi būti skirtina griežtesnė reali laisvės atėmimo bausmė.

2. Teismo posėdyje prokuroras T. Dorelaitis apeliacinį skundą prašė tenkinti iš dalies, nurodė, jog nepalaiko apeliacinio skundo dalies dėl prašymo pripažinti organizuotą grupę, Š. T., G. Ž. ir jų gynėjas advokatas D. Gudas prašė skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

3. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Valicko apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

5. Apeliaciniame skunde nesutinkama dėl Š. T. ir G. Ž. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (V. K. turto pagrobimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini)); BK 178 straipsnio 3 dalį (R. K. turto pagrobimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini)); BK 178 straipsnio 3 dalį (R. M. turto pagrobimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini)), neįrodžius, kad jie dalyvavo darant šias nusikalstamas veikas. Taip pat nesutinkama, jog teismas pašalino vagystes kvalifikuojantį požymį – organizuotą grupę, ir prašoma skirti griežtesnę realią laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras T. Dorelaitis nepalaikė apeliacinio skundo dalies dėl prokuroro J. Valicko apeliacinio skundo argumentų susijusių su bendrininkavimo forma. Pagal baudžiamojo proceso normas skundą turi teisę atšaukti apeliantas, prokuroro apeliacinį skundą taip pat gali atšaukti aukštesnysis prokuroras (BPK 316 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju prokuroras T. Dorelaitis nėra aukštesnysis prokuroras, todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas visoje apimtyje.

6. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad prokuroras nesutinka su bylos įrodymų vertinimu dėl tų nusikalstamų veikų pagal kurias Š. T. ir G. Ž. buvo išteisinti, su bendrininkavimo forma, bausmių individualizavimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotus prašymus, laikydamasis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės.

7. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Taip pat pažymėtina, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi vienodą įrodomąją vertę ir yra įrodinėjimo proceso elementai, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, be to, visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrajame bylos duomenų kontekste.

8. Baudžiamojo proceso taisyklės reikalauja, kad visi įrodymai – tiek teisinantys, tiek kaltinantys – turi būti įvertinti. Nagrinėjamu atveju skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje šis reikalavimas išpildytas. Tuo tarpu įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir prokuroro apeliaciniame skunde nurodytus įrodymus, matyti, jog apeliaciniame skunde pateikiami išimtinai kaltinantys įrodymai, kurie skundžiamame nuosprendyje išanalizuoti ir įvertinta jų įrodomoji reikšmė bendrame duomenų kontekste, tame tarpe ir teisinančių įrodymų visumoje. Be to, prokuroro apeliaciniame skunde analizuojami įrodymai, kuriais jis grindžia išteisintųjų kaltę yra netiesioginiai įrodymai. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, bet jais taip pat gali būti grindžiama kaltė. Netiesioginiai įrodymai turi sudaryti sistemą, nepaliekančią abejonių dėl remiantis netiesioginiais įrodymais padarytų išvadų pagrįstumo. Pagal teismų praktiką, ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logine grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausio teismo 2018 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-719/2018).

Dėl Š. T. ir G. Ž. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl V. K. turto pagrobimo)

9. Š. T. ir G. Ž. skundžiamu nuosprendžiu dėl jiems pareikšto kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį išteisinti apylinkės teismui konstatavus, jog byloje esantys įrodymai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje, nesudaro vientisos loginės sekos ir nepatvirtina Š. T. ir G. Ž. kaltės, neįrodo, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

10. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs bylos įrodymus, pripažįsta, kad nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos. Remiantis byloje surinktų duomenų visuma pagrįstai konstatuota, kad nepakanka duomenų, įrodančių, kad Š. T. ir G. Ž. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

11. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog byloje surinkti įrodymai nesudaro vientisos logikos sekos ir nepatvirtina išteisintųjų kaltės. Prokuroras Š. T. ir G. Ž. kaltę grindžia: įvykio vietos apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad V. K. buto spynos raktas buvo perlaužtas per pusę ir ant jo išorinės pusės palikti laužimo įrankių pėdsakai; automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – BMW), apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad jo bagažinėje esančioje rankinėje rastos replės; specialisto išvada, kuri patvirtina, kad minėtomis replėmis palikti pėdsakai ant minėto atrakto išorinio paviršiaus; specialisto L. K. parodymais, kad išlaužtos durų spynos pėdsakai palikti būtent minėtomis replėmis; taip pat Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateikta suvestine, jog automobilis BMW vagystės dieną vyko nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Taip pat prokuroras nurodo, jog kiti nusikaltimai dėl kurių abu asmenys buvo nuteisti rodo, jog nusikaltimų braižas ir šiuo atveju buvo tas pats.

12. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2017 m. spalio 13 d. nukentėjusiajai V. K. laikotarpiu nuo 7.30 val. iki 16.45 val. būnant darbe buvo įsibrauta į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš jo pagrobti papuošalai bei pinigai. Sutiktina su prokuroro apeliaciniu skundu, jog byloje nustatyta, kad V. K. buto laužimo įrankis – reguliuojamos replės, kurios rastos automobilyje BMW, kai abu išteisintieji 2017 m. lapkričio 9 d. buvo sustabdyti važiuojantys minėtu automobiliu. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, asmenys buvo sustabdyti praėjus dvidešimt septynioms dienoms po šios vagystės. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis BMW vagystės iš V. K. buto dieną buvo užfiksuotas važiuojantis nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) grįžtantis link (duomenys neskelbtini). Tačiau šie duomenys nėra pakankami išteisintųjų kaltei konstatuoti. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kas vagystės (iš V. K. buto) dieną važiavo automobiliu BMW. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, automobilio BMW savininkas yra išteisintojo Š. T. tėvas V. T., nurodė, kad be jo šiuo automobiliu naudojasi ir jo sūnus, kuris automobilį pasiimdavo kai jam reikėdavo. Š. T. neginčijo, kad naudojosi tėvui priklausančiu automobiliu, tačiau nurodė, kad automobiliu naudotis duodavo ir pažįstamiems asmenims, kurių įvardinti nenori. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad šie parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes Š. T. nurodydamas, kad automobiliu naudotis duodavo kitiems, tačiau nenori jų nurodyti, siekia išvengti atsakomybės. Tačiau pažymima, jog byloje esant duomenų, jog automobiliu BMW naudojosi ir vienas G. Ž., nėra pagrindo sutikti su prokuroro skundo argumentu. Slapto sekimo protokolai bei pažymos dėl slapto sekimo patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 8 d. automobiliu naudojosi vienas G. Ž. (1 t., b. l. 191–195, 2 t., b. l. 4–8). Be to, Š. T. nurodė, jog duodavo automobiliu naudotis ir kitiems asmenims, kurių nenori įvardinti. Nusikaltimo dieną automobilis BMW užfiksuotas važiuojantis link (duomenys neskelbtini) bei nuo jo, netoli (11 km) nuo (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, iš kurių būtų galimą spręsti kas nusikaltimo dieną važiavo šiuo automobiliu bei kiek asmenų (vienas ar daugiau), kur tiksliai automobilis nuvažiavo, nėra. Apeliacinio skundo argumentas, kad nebuvo nustatyta, jog automobiliu BMW vagystės dieną važiavo kiti asmenys, o išteisintieji tokių asmenų taip pat nenurodė, negali būti vertinamas, kaip kaltę pagrindžiantis įrodymas. Tai, jog nenustatyta, kad vagystės dieną automobiliu važiavo kiti asmenys, o Š. T. ir G. Ž. tokių asmenų nenurodė, savaime nepatvirtina, kad automobiliu važiavo Š. T. ir G. Ž. Pažymima, jog kaltinamas asmuo turi teisę atsakyti į klausimus arba tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką (BPK 272 straipsnio 1 dalis). Toks atsisakymas nelaikomas asmens kaltę pagrindžiančiu įrodymu.

13. Abejones dėl Š. T. ir G. Ž. dalyvavimo padarant vagystę sustiprina ir tai, kad po vagystės V. K. bute buvo rastas ir paimtas vienas avalynės pėdsakas, kuris tinkamas konkrečiai avalynei identifikuoti, pateikus konkrečią avalynę. Š. T. ir G. Ž. gyvenamųjų vietų kratos metu rastos ir paimtos Š. T. aštuonios poros batų, G. Ž. devynios poros batų, tačiau palyginus jų padų raštus neatrinkta panašaus į avalynės pado pėdsako, rasto V. K. bute (2 t., b. l. 170). Svarbu ir tai, kad, atlikus kratas Š. T. ir G. Ž. gyvenamose vietose daiktai pavogti iš nukentėjusios V. K. aptikti nebuvo, nukentėjusioji jai pateiktame visų ikiteisminį tyrimo metu išimtų papuošalų kataloge neatpažino nei vieno papuošalo, kuris buvo pavogtas iš jos namų (2 t., b. l. 62). Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, pažymima, jog pirmosios insgtancijos teismas vertindamas įrodymus ir jų visumą, nepadarė įrodymų vertinimo pažeidimo analizuojamų įrodymų visumoje pasisakydamas ir apie tai, kad nebuvo nustatyta liudytojų mačiusių Ž. T. ir G. Ž. prie daugiabučio ar laiptinėje, kur įvykdyta vagystė. Be to, iš V. K. buto pavogti daiktai, pagal savo dydį nedideli, galėjo būti pavogti ir vieno asmens, byloje nėra jokių kitų duomenų patvirtinančių, kad įsilaužiant į butą dalyvavo daugiau asmenų. Nors neginčijamai nustatyta, jog automobilyje BMW rastomis replėmis buvo įsilaužta į butą, tačiau nėra jokių duomenų leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, jog nusikaltimo dieną šia reples turėjo Ž. T. ir G. Ž., ar vienas iš šių asmenų, ir kuris iš jų ar abu panaudojo įsilaužiant į butą.

14. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad byloje surinkti netiesioginiai įrodymai (įsilaužimo įrankis rastas automobilyje, kuriuo važiavo išteisintieji, praėjus laiko tarpui nuo įvykio, automobilis vagystės dieną užfiksuotas važiuojantis link (duomenys neskelbtini) ir atgal, panašus kitų Ž. T. ir G. Ž. įvyktytų nusikaltimų braižas) yra nepakankami Ž. T. ir G. Ž. kaltei dėl analizuojamos vagystės pagrįsti, todėl teisingai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas Ž. T. ir G. Ž. išteisino, neįrodžius jog jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Dėl Š. T. ir G. Ž. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl R. K. turto pagrobimo), pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl R. M. turto pagrobimo)

23. Š. T. ir G. Ž. skundžiamu nuosprendžiu dėl jiems pareikštų kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį išteisinti apylinkės teismui konstatavus, jog byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad Š. T. ir G. Ž. įvykdė turto pabrobimus įsibrovę į R. K. ir R. M. butus.

24. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir šioje dalyje, dar kartą išanalizavęs bylos įrodymus, pripažįsta, kad nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos. Remiantis byloje surinktų duomenų visuma pagrįstai konstatuota, kad nepakanka duomenų, įrodančių, kad Š. T. ir G. Ž. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

25. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog byloje nėra neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, Š. T. ir G. Ž. sugadinę durų spynos atraktą, jį išlaužiant specialiai pritaikytais atsivežtais nenustatytais įrankiais, įsibrovė į R. K. butą ir pagrobė turtą. Prokuroras išteisintųjų Š. T. ir G. Ž. kaltę dėl įsibrovimo į R. K. ir R. M. butus ir turto pagrobimo, grindžia: įvykio vietos apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad R. K. buto spynos atraktas buvo perlaužtas per pusę ir ant jo išorinės pusės palikti laužimo įrankių – reguliuojamų replių pėdsakai, kurios rastos Š. T. vairuojamame automobilyje BMW; specialisto išvada, kad tirti pateiktos atrakto sekcijos paimtos 2017 m. lapkričio 1 d. įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu esantys pėdsakai palikti tirti pateiktomis replėmis, paimtomis iš automobilio BMW; specialisto L. K. parodymais, kad R. K. buto išlaužtos durų spynos pėdsakai palikti būtent minėtomis replėmis, o R. M. buto esančio (duomenys neskelbtini), išlaužtos durų spynos atrakto pėdsakai netinkami identifikavimui, tačiau spynos laužimo principas tas pats; taip pat Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateikta suvestine, jog automobilis BMW vagystės dieną, vyko link (duomenys neskelbtini), ir vėliau link (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pateiktu vaizdo įrašu, kuriame filmuojamos (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos vaizdu, užfiksuota, vagysčių dieną 10.31 val. į (duomenys neskelbtini) gatvę įvažiuoja automobilis BMW, kuris važiuoja kelio dalimi, kuria sukama į (duomenys neskelbtini) gatvę,automobilio priekyje sėdi vairuotojas ir keleivis, o iš miesto išvyksta 12.27 val. Taip pat prokuroras nurodo, jog visų nusikaltimų padarymo braižas yra tas pats.

26. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 1 d. nuo 11.20 val. iki 12 val. buvo įsibrauta į R. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš jo pagrobti aukso dirbiniai bei pinigai, tą pačią dieną laikotarpiu nuo 11.20 val. iki 12 val. buvo įsibrauta į R. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš jo pagrobti aukso dirbiniai. R. K. buto laužimo įrankis – reguliuojamos replės, rastos ir paimtos iš automobilio BMW, po šiek tiek daugiau nei savaitės sulaikant Š. T. ir G. Ž., važiuojant minėtu automobiliu. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis BMW, vagysčių iš R. K. ir R. M. butų, dieną ir atitinkamu vagysčių įvykdymo laiku, t. y. 10.31 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) miestą bei nusuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, automobilio priekyje sėdi vairuotojas ir keleivis, o 12.27 val. galimai iš (duomenys neskelbtini) miesto išvyko. Pirmosios instancijos teismas vertinimo klaidos nepadarė teigdamas, jog aptarti duomenys leidžia daryti tik prielaidą, jog galimai Š. T. ir G. Ž. dalyvavo jiems inkriminuotose nusikalstamose veikose (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) butuose, tačiau jie yra nepakankami ir neginčijamai neįrodo kaltinamųjų kaltės įvykdžius vagystes.

27. Sutiktina su prokuroro skundo argumentu, jog nustatyta, kad automobilyje BMW rastomis replėmis buvo išlaužta R. K. buto spyna. Įvertinus, tai kad R. K. butas yra tame pačiame name, laiptinėje ir aukšte, kaip ir R. M. butas, į kurį įsibrauta tuo pačiu laiku, išlaužiant spyną tuo pačiu principu, galima spręsti, jog jie galėjo būti apvogti tų pačių asmenų ar asmens, naudojant tas pačias reples. Tačiau, nesant neginčijamų duomenų jog nusikaltimų dieną automobiliu BMW važiavo būtent Š. T. ir G. Ž., kad būtent jie abu, ar kuris nors vienas, panaudodami reples išlaužė butų spynas, spręsti jog nusikalstamas veikas neabejotinai įvykdė išteisintieji nėra pagrindo. Priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia prokuroras, byloje nėra neginčijamų duomenų leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad analizuojamų vagysčių dieną, (duomenys neskelbtini), automobiliu BMW, važiavo būtent Š. T. ir G. Ž. Kaip jau buvo minėta analizuojant V. K. buto vagystės epizodą, byloje nustatyta, kad automobiliu naudojosi ne tik Š. T., bet ir vienas G. Ž., taip pat Š. T. nurodė, jog duodavo automobilį kitiems asmenims, kurių neįvardino.

28. Abejones dėl Š. T. ir G. Ž. dalyvavimo padarant analizuojamas vagystes sustiprina ir tai, kad nukentėjusiojo R. K. sutuoktinė ir nukentėjusioji R. M. peržiūrėjusios pas Š. T. ir G. Ž. rastus aukso dirbinius, nei vieno iš jų neatpažino, kaip pagrobto iš butų (3 t., b. l. 100, 104, 141–159). Kitų objektyvių duomenų galinčių patvirtinti, kad Š. T. ir G. Ž. dalyvavo padarant vagystes iš R. K. ir R. M. butų, nėra.

29. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad byloje surinkti netiesioginiai įrodymai (įsilaužimo į R. K. butą įrankis rastas automobilyje, kuriuo važiavo išteisintieji, jau praėjus daugiau kaip savaitei laiko nuo inkriminuotų įvykių, R. M. buto spynos išlaužimo tas pats principas, butai yra šalia, apvogti tą pačią dieną, tuo pačiu laiku, o automobilis BMW vagysčių dieną laiku užfiksuotas (duomenys neskelbtini), bei panašus kitų Š. T. ir G. Ž. įvyktytų nusikaltimų braižas) yra nepakankami Ž. T. ir G. Ž. kaltei dėl analizuojamų vagysčių pagrįsti, todėl teisingai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas Ž. T. ir G. Ž. išteisino, neįrodžius jog jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Jokių kitų įrodymų, kurie leistų suabejoti pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, prokuroras apeliacinės instancijos teismui nei apeliaciniame skunde, nei bylą nagrinėjant pagal paduotą apeliacinį skundą, posėdžio metu nepateikė.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimą, teisingai vadovavosi in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kai išnaudojamos visos procesinės priemonės jiems pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartiys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-268-697/2018).

Dėl kvalifikuojančio vagystę organizuotos grupės požymio

31. Prokuroro apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu vagystes kvalifikuojantį požymį – organizuotą grupę, pašalinti iš kaltinimo, veikas kvalifikuojant pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nurodant, jog šios veikos padarytos bendrininkų grupėje (BK 25 straipsnio 2 dalis). Įvertinus, tai, kad pirmosios instancijos teismas Š. T. ir G. Ž. dėl vagysčių iš V. K., R. K. ir R. M. būtų išteisino, šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas atmetamas, teisėjų kolegija prokuroro prašomo nustatyti kvalifikuojančio vagystes požymio – organizuotos grupės pagrįstumą analizuoja dėl tų veikų, dėl kurių Š. T. ir G. Ž. pripažinti kaltais.

32. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Atribojant organizuotą grupę nuo paprasto bendrininkavimo, reikia atsižvelgti į kaltininkų organizuotumo lygį, kuris nustatomas įvertinant konkrečias veiką apibūdinančias aplinkybes. Jomis gali būti grupės pastovumas, veiklos trukmė ir intensyvumas, pasiskirstymas konkrečiomis funkcijomis ir pan. Organizuotumas pasireiškia tiksliu nusikaltimo planavimu, apimančiu aiškų objekto nustatymą, nusikaltimo padarymo būdų ir priemonių parinkimą, optimaliai reikalingo asmenų skaičiaus nusikaltimo padarymui suradimą, griežtą vaidmenų tarp bendrininkų paskirstymą, aiškų kiekvieno bendrininko funkcijų apibrėžimą, nusikaltimo padarymo vietos ir laiko nustatymą ir pan. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį organizatoriumi laikomas asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Esminis tokio bendrininko požymis yra tai, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, sukuria sistemą, organizuotumą bendrai nusikalstamai veikai, vadovauja nusikaltimo pasiruošimui: lenkia, verbuoja asmenis, dalyvauti darant nusikaltimą, juos suvienija, kuria nusikalstamos veiklos planus, numato jų įvykdymo būdus, priemones, paskirsto vaidmenis bendrininkams, nustato tarpusavio ryšius ir pan. Tai bendros nusikalstamos veikos vadovas.

33. Pagal aktualią teismų praktiką teismai, spręsdami klausimą dėl organizuotos grupės buvimo, turi atsižvelgti į padaryto nusikaltimo (ar nusikaltimų) pobūdį ir sudėtingumą, ar grupės nariai aptarė jo padarymo būdą, vietą, laiką ir kitus svarbius momentus, susitarė dėl kiekvieno užduoties ar vaidmens, numatė priemones, padedančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei išvengti atsakomybės, ir pan. Atribojant organizuotą grupę nuo bendrininkų grupės, turi būti vertinamas organizuotumo lygis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2008, 2K-7-96/2012, 2K-159-746/2015 ir kt.). Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl organizuotos grupės buvimo, atsižvelgtina ne tik ir ne tiek į grupės narių skaičių, lyderį, pasiskirstymą vaidmenis, o būtent į tai, kas susibūrė į šią grupę ir kokiu tikslu. Tikslas – pavyzdžiui, kuo didesnio pelno siekimas, susitelkimas į grupę įvertinant objektyvias jos galimybes (įgūdžiai, ryšiai, specializacija, grupės dalyvių profesionalumas) – viena iš aplinkybių, apibūdinančių grupės organizuotumą, dėl kurio ir sudaromos sąlygos ilgalaikei nusikalstamai veiklai (grupės pastovumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-222/2018)

34. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pobūdį, padarymo aplinkybes, laikotarpį, per kurį buvo daromos nusikalstamos veikos, jų intensyvumą, Š. T. ir G. Ž. veiksmus bendrai ir kiekvieno iš jų atskirai, ir sprendė, kad jų veiksmai padaryti veikiant bendrininkų grupe, tačiau ne organizuotoje grupėje. Jokių duomenų apie Š. T. ir G. Ž. aukštą pasirengimo lygį ir organizuotumą (t. y. susitarimą veikti pagal bendrai suderintą nusikalstamos veikos planą, kaltinamųjų vykdytus paruošiamuosius, organizacinius veiksmus ir pan.), nėra. Nenustatytas nusikalstamų veikų organizatorius, taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog buvo griežtas pasiskirstymas vaidmenimis.

35. Prokuroro skunde nurodomos aplinkybės, jog Š. T. ir G. Ž. darė tik vagystes, abu organizavo svetimo turto pagrobimus, naudojosi Š. T. tėvo automobiliu, turėjo reples, numatė kokiame mieste ir kada apvogti butus, abu buvo vykdytojai, nepatvirtina jog jie veikė, organizuotoje grupėje (nenustatytas pasiskirstymas užduotimis, aukštas pasirengimo lygis, organizuotumas), priešingai suteikia pagrindą išvadai, kad jų veiksmai atitinka bendrininkų grupės apibrėžimą.

Dėl bausmių

36. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

37. Š. T. nuteistas už nusikalstamas veikas numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai), 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje. G. Ž. nuteistas už nusikalstamas veikas numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai), 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje numatytos bausmės – bauda arba areštu, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, už BK 214 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje numatytos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Už BK 215 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje numatytos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Už BK 302 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje numatytos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

38. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas Š. T. ir G. Ž. bausmes už jų padarytas nusikalstamas veikas, įvertino padarytų nusikaltimų kiekį, pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, stadiją, nuteistųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, ir sunkinančią atsakomybę aplinkybę. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad Š. T. ir G. Ž. padarė penkis baigtus tyčinius apysunkius nusikaltimus ir vieną nebaigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų. Nors Š. T. ir G. Ž. pripažino padarę nusikalstamas veikas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau pagrįstai šis jų prisipažinimas įvertintas, kaip formalus. Jokių esminių šių nusikaltimų faktinių aplinkybių nenurodė, prie bylos išnagrinėjimo bei sprendimo priėmimo neprisidėjo, todėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi pagrįstai nenustatė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu teismas atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį ir vertindamas Š. T. ir G. Ž. asmenybes ir juos charakterizuojančius duomenis ankstesnį nusikalstamą elgesį ir parinkdamas jiems bausmių rūšis ir dydžius vertinimo klaidos nepadarė.

39.1. Vertinant Š. T. asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis yra neteistas, tačiau praeityje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų nuosavybei padarymą, į jo atžvilgiu atliekamus ikiteisminius tyrimus dėl galimo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo bei dviejų vagysčių, baustumus už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, į tai, kad nedirba, buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs, turi mažametį vaiką.

39.2. Vertinant G. Ž. asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis praeityje vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų nuosavybei padarymą, vieną kartą yra teistas už nusikaltimą žmogaus sveikatai, tačiau teistumas išnykęs, atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimų dviejų vagysčių, baustumus administracine tvarka už įvairius nusižengimus, įvertino, kad nedirba.

40. Aptartos aplinkybės Š. T. ir G. Ž. charakterizuojančios aplinkybės, taip pat nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, jų pobūdis, motyvai, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas, atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimas, taip pat aplinkybė, kad būdami atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už tokios pačios rūšies nusikalstamų veikų padarymą, o G. Ž. praeityje atlikęs laisvės apribojimo bausmę, leido teismui spręsti, kad jie išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, visuomenėje nustatytų normų nesilaikė ir vėl nusikalto padarydami naujas nusikalstamas veikas, kas rodo siekį pragyvenimui užsidirbti neteisėtais veiksmais bei polinkį nusikalsti. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai Š. T. ir G. Ž. skyrė griežčiausias sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimus, kurių trukmes nustatė mažesnes nei straipsnių sankcijose numatyti šių bausmių vidurkis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu Š. T. ir G. Ž. paskirtos bausmės subendrintos tinkamai ir paskirta subendrinta bausmė, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

41. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskyręs Š. T. ir G. Ž. bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai), 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir Š. T. ir G. Ž. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėjo.

42. Šį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad Š. T. teisiamas pirmą kartą, G. Ž. laikomas neteistu (veikas padarė praėjus penkeriems metams po pirmo nuteisimo), jie yra pakankamai jauno amžiaus, visas nuobaudas, skirtas už administracinius nusižengimus, įvykdę, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, Š. T. turi šeimą, mažametį vaiką, nurodo siekiantis pradėti dirbti, turi galimybę grįžti į ankstesnį darbą, G. Ž. gyvena kartu su motina, turi pastovią gyvenamąją vietą, siekdamas susirasti darbą registravosi darbo biržoje, taip pat tuo, kad jie jau ilgiau nei devynis mėnesius yra suėmime, todėl pirmosios instancijos teismo vertinimu baudžiamasis procesas ir taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, padarė pakankamą auklėjamąjį poveikį, o Š. T. ir G. Ž. padarė išvadas dėl savo neigiamo ir netinkamo elgesio, kas sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių prieštaraujančių pirmosios instancijos teismo išvadoms, nustatytos visos baudžiamojo įstatymo numatytos sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

43. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl Š. T. ir G. Ž. kaltės ir pagrįstai išteisino juos dėl vagysčių iš V. K., R. K., R. M. butų, taip pat teisingai pašalino vagystes kvalifikuojantį - požymį organizuotą grupę, ir perkvalifikavo iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį, nurodant, jog šios veikos padarytos bendrininkų grupėje, bei paskyrė teisingas bausmes, kurias subendrino ir esant įstatymo nustatytoms aplinkybėms paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėjo. Dėl išdėstytų priežasčių prokuroro apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Valicko apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.