- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-25
- Bylos Nr.
- 2YT-1591-904/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00029-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų. Skundu prašo: atnaujinti terminą skundui pateikti; panaikinti 2018 m. lapkričio 26 d. patvarkymą Nr.S18-32744, kuriuo (duomenys neskelbtini) mirusį skolininką M. K. antstolis pakeitė mirusiojo teisių ir pareigų perėmėja – Lietuvos Respublikos, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Nurodė, kad skolininkas M. K. mirė (duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodžio 11 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu valstybė paveldėjo mirusiojo turtą – pinigines lėšas pensijų kaupimo sąskaitoje, šis turtas areštuotas. Nurodė, kad trijų mėnesių terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti baigėsi 2017 m. rugsėjo 22 d., jokių duomenų dėl priežasčių lėmusių termino praleidimą nėra. Nurodė, kad Valstybinės įmonės Registrų centras išrašą nėra duomenų, kad būtų taikęs turto apribojimus skolininko atžvilgiu vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/00157, vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka ir tau nurodyta Antstolių informacinėje sistemoje, nėra pagrindas pripažinti, kad kreditorius nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiesiems aplikimą įpėdiniams ir įpėdiniai informuoti apie palikėjo skolas. Mano, kad patvarkymas, kuriuo antstolis mirusį skolininką pakeitei į murusiojo teisių ir pareigų perėmėją – Lietuvos Respublika, atstovaujamą pareiškėjos, turi būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Skundu pareiškėja taip pat prašo atnaujinti terminą skundui pateikti, kad terminas viršytas neženkliai dėl išaugusių krūvių prieššventiniu laikotarpiu ir iš esmės penkias dienas turkusių nedarbo dienų.
Antstolis 2019 m. sausio 2 d. patvarkymu Nr. S19-7, dėl atsisakymo tenkinti skundą, pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė skundą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 1V-189 „Dėl bylų skyrimo Klaipėdos rajono rūmams“ byla perduota nagrinėti Klaipėdos rajono rūmams.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/16/00157 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2016 m. vasario 1 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-15076-991/2015 dėl 279,98 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš M. K. išieškotojos akcinės bendrovės SEB banko naudai (vykdomosios bylos Nr. 0172/16/00157, b. l. 12).
2016 m. vasario 25 d. patvarkymu areštuoti lėšas Nr. 0172/16/00157, antstolis areštavo turtinę teisę į 279,98 Eur sumą, esančią ar patenkančią į uždarosios akcinės bendrovės „INVL Asset management“ sąskaitą ar kasą, priklausančią skolininkui M. K. (vykdomosios bylos Nr. 0172/16/00157, b. l. 35).
Žemesnės instancijos teismas
Skolininkas M. K. (duomenys neskelbtini) mirė (vykdomosios bylos Nr. 0172/16/00157, b. l. 64).
Antstolis 2018 m. lapkričio 26 d. patvarkymu Nr. S18-32744, nutarė pakeisti vykdomojoje byloje 0172/16/00157, vykdymo proceso šalį, t. y. pakeisti pradinį skolininką M. K. naująja skolininke Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomosios bylos Nr. 0172/16/00157, b. l. 82).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
Pareiškėja nesutinka su antstolio 2018 m. lapkričio 26 d. patvarkymu Nr. S18-32744, ir prašo jį panaikinti, motyvuodama, jog antstolis praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti, kadangi skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), terminas reikalavimams pareikšti baigėsi 2017 m. rugsėjo 22 d., nors pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 17 d., paveldėjimo liudijimas išduotas 2018 m. gruodžio 11 d., antstolio pranešimo apie paveldėtą turtą ir kreditorinio reikalavimo pateikimą pareiškėja negavo. Teigia, jog kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą.
Ginčo, nagrinėjamoje byloje, dėl faktinių aplinkybių, jog skolininkas mirė (duomenys neskelbtini) todėl kreditorės reikalavimas galėjo būti pareikštas iki 2017 m. rugsėjo 22 d.
Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas.
Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl kreditoriaus reikalavimo pareiškimo mirusio skolininko įpėdiniui – valstybei – būdų. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).
Kasacinis teismas yra nurodęs, jog Antstolių informacinė sistema, skirtingai nei, pvz., Turto arešto aktų registras, nėra valstybės registras, skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurio duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 straipsnis, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15, 16 straipsniai). Informacijos apie priverstinai išieškomą skolą buvimas AIS savaime neinformuoja įpėdinių apie mirusiojo skolas, todėl vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka ir tai nurodyta minėtoje informacinėje sistemoje, nėra pagrindas pripažinti, kad kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir įpėdiniai informuoti apie palikėjo skolas. Kitoks aiškinimas reikštų nepateisinamą ir nepagrįstą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašo išplėtimą, nes reikštų įstatymo reikalavimų neatitinkančių papildomų pareigų įpėdiniams sukūrimą, t. y. tai reikštų, kad įpėdiniams būtų sukurta pareiga domėtis informacinėmis sistemomis ir registrais, kuriuose galėtų būti nurodomos palikėjo skolos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teisinį reglamentavimą būtent mirusio skolininko kreditoriai apie savo reikalavimus turi informuoti palikėjo įpėdinius (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau įpėdiniams nenustatyta pareigos ieškoti palikėjo kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, nėra pagrindo sutikti su antstoliu, jog dėl to, kad antstolis skolininko skolą, taip pat ir piniginių lėšų areštą išviešino tik per Antstolių informacinę sistemą, yra laikytina, jog kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, tai yra valstybei, ir įpėdinis informuotas apie palikėjo skolas. Svarbu kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-523/2012). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).
Byloje nustatyta, kad antstolis 2016 m. vasario 25 d. patvarkymu areštuoti lėšas Nr. 0172/16/00157, areštavo turtinę teisę į 279,98 Eur sumą, esančią ar patenkančią į uždarosios akcinės bendrovės „INVL Asset management“ sąskaitą ar kasą, priklausančią skolininkui M. K. (vykdomosios bylos Nr. 0172/16/00157, b. l. 35).
Iš turto arešto aktų registro išrašo matyti (vykdomosios bylos Nr. 0172/16/00157, b. l. 67), kad kreditorės akcinės bendrovės SEB banko reikalavimui užtikrinti palikėjo turtui taikytas minėtas areštas nebuvo išviešintas. Taigi, piniginių lėšų areštas nurodytu atveju negali būti prilyginamas tinkamam kreditoriaus reikalavimo išviešinimui CK 5.63 straipsnio prasme, nes jis nebuvo paskelbtas viešuose registruose.
Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, konstatuotina, kad nesant išviešintam turto arešto aktui viešame registre ir nesant duomenų, jog išieškotoja ar antstolis informavo valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apie vykdomą išieškojimą išieškotojos akcinės bendrovės SEB banko naudai iš skolininko turto per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kad antstolis netinkamai taikė procesinių teisių perėmimo institutą reglamentuojančias teisės normas, ir neteisėtai bei nepagrįstai priėmė skundžiamą 2018 m. lapkričio 26 d. patvarkymą „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“ Nr. S18-32744, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas – skundžiamas patvarkymas naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais
nutaria:
pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų tenkinti.
Panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/00157, antstolio Jono Petriko 2018 m. lapkričio 26 d. patvarkymą Nr. S18-32744, „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/16/00157, grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskirtuoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.