Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo

B. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir B. D. skirtas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams;

bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, B. D. į bausmę įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. gegužės 18 d. 10.10 val. iki 2024 m. gegužės 19 d. 12.10 val. ir nustatyta laikyti jį atlikus dalį bausmės – dvi laisvės atėmimo dienas;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, B. D. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

išspręsti kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo B. D. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų veikos faktinių aplinkybių, jų teisinio kvalifikavimo, savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, tačiau nesutinka su apylinkės teismo jam skirta realiai atliktina laisvės atėmimo bausme ir prašo jos vykdymą atidėti. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekia valstybė, nustatydama ir taikydama bausmes. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

7. Teismų praktikoje pažymima, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, Nr. 2K-369-942/2015, Nr. 2K-122-976/2021). Be to, teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-99-511/2018, Nr. 2K-266-648/2022). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, Nr. 1A-129-626/2023).

8. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus, neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę nuteistajam B. D. vertinti kaip per griežtą.

9. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas, laisvės atėmimas iki vienerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu B. D. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, B. D. skirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

10. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į B. D. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą – padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta; kaltininko asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs, anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas reikiamo poveikio jam nepadarė, bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, šią nusikalstamą veiką jis padarė praėjus trumpam laiko tarpui nuo ankstesnės bausmės atlikimo; baustas administracine tvarka; dirba; į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, skirdamas B. D. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir nustatydamas jos dydį, būtų neįsigilinęs ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

11. Įvertinusi aukščiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas B. D. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis, pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažino vienu trečdaliu. Nuteistajam paskirta bausmė už padarytą nusikaltimą – laisvės atėmimas 4 mėnesiams, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra per griežta nei savo rūšimi, nei dydžiu. Kaip minėta, B. D. nusikalto būdamas teistas 3 kartus, teistumui neišnykus. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad anksčiau apeliantas buvo teistas už nusikaltimus, susijusius su dokumentų klastojimu (pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – du kartus), nusikaltimus teisingumui (pagal BK 242 straipsnį), dar vienas ankstesnis teistumas išnykęs (pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. teismo baudžiamąjį įsakymą už du nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje). B. D. anksčiau taikytos tiek švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas, areštas), tiek ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, nes jis daro naujas nusikalstamas veikas. Ir šioje baudžiamojoje byloje nustatytą nusikaltimą apeliantas padarė nepraėjus nė trims mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atlikęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį jam skirtą 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Administracine tvarka per pastaruosius 5 metus B. D. taip pat baustas ne kartą už įvairius administracinius nusižengimus (smukią vagystę, narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, nusižengimus, susijusius su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga), iš kurių daugiausia – už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir transporto priemonių viravimą esant neblaiviam bei neturtint teisės vairuoti. Paskirtų baudų apeliantas nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Nuo 2024 m. lapkričio 22 d. B. D. dirba UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

12. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, ir toliau daro nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, kad ir šiuo atveju paskyrus trumpesnę ar su trumpalaikiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kaip to teisiamojo posėdžio metu prašė nuteistojo gynėjas, B. D. pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Priešingos išvados ir pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nuteistajam paskirtos bausmės neleidžia daryti ir skunde apelianto nurodytos šeiminės aplinkybės – dirba, išlaiko šeimą, vykdo įsipareigojimus pagal turimus įsiskolinimus. Nors su apeliaciniu skundu nuteistojo pateikti dokumentai (Santuokos liudijimas, Nr. (duomenys neskelbtini), Gimimo liudijimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 21 d. Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad B. D. yra vedęs, turi dvi mažametes dukras, dirba, tačiau, pastebėtina, kad minėtos aplinkybės egzistavo ir iki šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau apelianto nuo priešingo teisei elgesio vis tik nesulaikė. O vien ta aplinkybė, kad apeliantas įsidarbino ir dirba, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia teismo išvadų dėl paskirtos bausmės proporcingumo tiek nuteistojo asmenybei, tiek jo padarytam nusikaltimui, juolab, kad nuteistasis su nedideliais nedarbo laikotarpiais dirbo ir iki šio nusikaltimo padarymo (t. 2,b. l. 37–39).

13. Pirmosios instancijos teismas, B. D. paskyręs laisvės atėmimo bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284¹ straipsnio 1 dalyje, pagrįstai jos dydį nustatė mažesnį už straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, o pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistajam B. D. paskirtą bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama ją skiriant, pagrindo vertinti ją kaip aiškiai per griežtą ar neproporcingą neturi.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

14. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be formalių BK 75 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Bausme siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas, svarstydamas, ar gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, turi spręsti ne tik tai, ar yra formalios BK 75 straipsnyje įtvirtintos sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, bet ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus visos ar dalies bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad pagal šį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam klausimo nesvarstė, tačiau ši klaida ištaisytina apeliacinės instancijos teisme.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 11 punkte nurodytus B. D. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, sprendžia nesant pagrindo manyti, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti nuteistajam atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Aukščiau nurodyti duomenys neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, patvirtina jo pavojingumą ir leidžia spręsti, kad išvadų dėl savo neteisėto bei pavojingo elgesio jis nedaro, nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio normų, jas ignoruoja, bei pagrindžia būtinumą atimti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis leidžia spręsti, kad toks jo elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs vairuoti transporto priemones neblaivus, o taip pat neturėdamas teisės vairuoti, ką patvirtina administracinių nusižengimų išrašas apie asmenį. Ir šį kartą automobilį neblaivus vėlyvą rytmetį jis vairavo (duomenys neskelbtini) mieste, pagrindinėje miesto gatvėje, kurioje eismas visuomet intensyvesnis, važiavo ne vienas – su E. B., kuriam taip pat nustatytas girtumas, taip keldamas pavojų ne tik savo, bet ir keleivio bei aplinkinių sveikatai ir gyvybei, o pamatęs policijos pareigūnų ekipažą savo važiavimo kryptį pakeitė ir sustabdytas neigė vairavęs (t. 1, b. l. 50–52). Anksčiau nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžiu jam paskirtas 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskyrus įpareigojimus, o to paties teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartimi buvo paskirtas papildomas įpareigojimas, tačiau 2023 m. rugpjūčio 28 d. minėto teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti jam skirtą 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi ir šis institutas nepadarė teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, nes vos tik paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neparėjus nė 3 mėnesiams B. D. padarė šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką.

16. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nemano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti B. D. paskyrus bet kurią kitą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę arba atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kaip to pageidauja apeliantas. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai yra susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Todėl, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikalstamas veikas, asmuo prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustas laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteisto asmens interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

17. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam B. D. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo pavojingumui, todėl ją dar labiau švelninti nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

18. Šiaulių apygardos teisme 2025 m. sausio 16 d. gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 16 d. pirminė bei patikslinta pažymos, kuriose nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis, atitinkamai 131,25 Eur ir 118,75 Eur teikiant antrinę teisinę pagalbą B. D. pagal 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. KTS-2024-07662 ir prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą.

19. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimo. Tačiau prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį). Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 16 d. pažymos dėl išlaidų atlyginimo apygardos teismui pateiktos teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl negali būti nagrinėjamos, nes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šiuo atveju turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į apeliacinės instancijos teismą kreiptis laiku, t. y. iki teismo posėdžio, kuris Šiaulių apygardos teisme vyko 2025 m. sausio 15 d. 10.00 val., kadangi gynėjas nuteistajam parinktas 2025 m. sausio 7 d. Taigi nuo gynėjo paskyrimo iki teismo posėdžio datos buvo pakankamas laiko tarpas prašymui dėl proceso išlaidų priteisimo parengti. Šių reikalavimų nebuvo laikytasi, proceso dalyviai neturėjo galimybės dėl gauto prašymo pasisakyti, todėl jis paliekamas nenagrinėtas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo B. D. apeliacinį skundą atmesti.

Palikti nenagrinėtą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo.

Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.