Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. N. ieškinį atsakovui R. R. dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo.

ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 146 Eur turtinės žalos, 1000 Eur neturtinės atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-09-04 apie 10 val. dviračiu važiavo uogauti su sesers vyru A. Š. (duomenys neskelbtini) k., prie miško iš pasalų užpuolė atsakovui priklausantis šuo. Išsigandusi nesuvaldė dviračio, griuvo ir susižalojo. Ėmus šaukti priekyje važiavęs A. Š. grįžo ir šunį nuvijo. Buvo sužalotas dešinys petys, kairės pusės kaklo sritis, nevaldė dešinės rankos. Atsakovas nubaustas pagal ATPK 110 str. 1 d. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė 146 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 71,66 Eur išlaidos vaistams, be to 75 Eur sumokėjo D. J. už pagalbą nuimant derlių. Patyrė didelį skausmą, buvo sužalota fiziškai, išgąsdinta, patyrė stresą ir didelius neigiamus išgyvenimus, vartojo raminamuosius vaistus, apribotos galimybės bendrauti ir tinkamai ilsėtis, neturtinę žalą įvertino 1000 Eur.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas, neįrodytas. Ieškovė važiavo servitutiniu keliu, esančiu jo motinos žemėje. Saugodamas teritoriją haskių veislės šuo lojo ir tuo išgąsdino ieškovę. Ieškovė ne nugriuvo, o pati nulipo nuo dviračio, jį pavedė toliau ir užsėdusi nuvažiavo. Pretenzijas pareiškė po 7-8 val., per tą laiką galėjo pargriūti ir susižaloti uogaudama. Atsakovo nubaudimas pagal ATPK 110 str. 1 d. nepreziumuoja jo kaltės. Vaistų pirkimas nepagrįstas medicininiais dokumentais, o neturtinė žala nepagrįsta teisingumo ir protingumo kriterijais. Ieškovė yra kaimo gyventoja, nebijo uogaudama ir grybaudama miške susitikti įvairių gyvūnų, todėl susidūrimo su šunimi pasekme negalėjo būti stresas ir išgąstis, kelių mėnesių nedarbingumas ir neigiamos emocijos.

Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinį, nurodė, kad 2016-09-04 vyko į mišką uogauti. Privažiavus sodybą, užrašo apie nuosavybę nebuvo, sodyba neaptverta. Pravažiavus sodybą, ją iš pasalų į kojas užpuolė šuo. Greitai važiavo, nesuvaldė dviračio ir nuvirto. Lūžių nebuvo. Jautė skausmą dešinėje rankoje. Turėjo vaistų nuo skausmo, todėl nuvažiavo uogauti. Namo negrįžo, nes toli važiavo, turėjo vaistų nuo skausmo, nes pastoviai skauda galvą nuo migrenos. Grįžtant iš miško šuo vėl puolė ją aplodamas. Pasirodė atsakovas, kuris pasakė, kad šuo jo. Atsakovą norėjo perspėti, kad prisirištų šunį, atlygintų žalą, tačiau šis šaukė bei numojo ranka. Kitą dieną kreipėsi į policiją, po to į polikliniką. Gydytoja Dovydaitienė išrašė vaistų, nusiuntė pas traumatologą. Dėl sumušimo negalėjo pakelti rankos, magnetiniu rezonansu nustatyta, kad buvo plyšimai, skirtos šildymo procedūros. Vartojo vaistus nuo skausmo, priešuždegiminius bei raminančius, nes sunkiai užmigo. Pas seserį buvo pasisodinusi daržovių, negalėjo atlikti ūkio darbų, už daržovių nuėmimą D. J. sumokėjo 75 Eur. Važiuojant į mišką sodyboje žmonių nematė, buvo tik 2 automobiliai. Miške uogavo visą dieną, grįžtant iš miško ėjo aiškintis su savininku, atsakovas motinai liepė nesikišti, liepė eiti namo. Keliu, kuriame užpuolė šuo, važiuoja žmonės prie Alsėdžių ežero. Šuo užpuolė iš pasalų, neįkando. Ją apgynė A. Š. Uogaudama nevirto, miške nebijo, kad gali pargriūti ar kas nors įkąsti. Pirko vaistus, tačiau pradinių kvitų neišsaugojo, išsaugojo tik spalio mėnesio kvitus. Anksčiau, kai dirbo, vartojo Lorafen. Ieškinį teikė, nes atsakovas be sąžinės, su ja nekalbėjo, neatsiprašė. Pripažino, kad jai diagnozuota artrozė. Vaistus pirko ir rugsėjo mėn., tačiau kvitų neišsaugojo.

Teismo posėdyje atsakovas ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad šuo haskių veislės, nepriskiriamas pavojingų šunų kategorijai. Šuo gynė teritoriją, aplojo ieškovę, bet jos nepuolė, įkandimo ir tiesioginio sužalojimo nebuvo. Ieškovės išgąstis perdėtas, sužalojimą sieti su šuns lojimu, išgąsdinimu nėra pagrindo. Stresas, fizinis skausmas susižalojimo prasme nebūtų leidęs ieškovei dar 6-7 valandas uogauti. Derlių nuimti padėjo sesers duktė, nenurodyta, ką konkrečiai ir kiek dirbo, todėl reikalavimas dirbtinas. Ieškovė visą dieną uogavo po pelkynus ir raistus, galėjo susitrenkti, patvirtino, kad bijo šunų, bet nebijo gyvačių. Šuo palaidas buvo namų valdoje.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2016-09-04 apie 10 val. ieškovę, važiavusią uogauti, užpuolė, t. y. aplojo, šuo. Kai šuo puolė ieškovę, jis buvo be antsnukio, sodyba neaptverta, be ženklų, įspėjančių apie šunį.

Ieškovė 2016-09-05 kreipėsi į šeimos gydytoją, buvo sudirgusi, verkianti, drebanti, išsigandusi. Skundėsi, kad 2016-09-04 apie 10 val. važiavo iš namų dviračiu uogauti, prie miško iššokęs užpuolė šuo. Išsigandusi virto su dviračiu – puolė ant jos šuo. Pro šalį važiuodamas kaimynas išgirdo rėkiančią kaimynę, išbėgo ir nuvijo šunį. Skundėsi dešinio peties, kairės pusės kaklo skausmais. Kaklo negali pilnai pasukti – skausmingi raumenys. Dešinės rankos judesiai skausmingi, skausmas pereinantis į raktikaulį. Labai sudirgusi, sakanti, kad neužmiega, pastoviai verkia. Širdies tonai ritmiški, kraujospūdis 140/90, pulsas 78 kartai per minutę. Rekomenduota gydytojo traumatologo, paskirtas siuntimas atlikti dešinio peties raktikaulio rentgenogramą. Dešinio peties rentgenogramoje Nr. 8412 pakitimų nematyti. Konsultuota traumatologo, išvada: dešiniame petyje raktikaulio srityje, kairėje kaklo pusėje mėlynės. Dešinio raktikaulio sumušimas, dešinio peties sąnario plyšimo įtarimas – paskirtas branduolinio magnetinio rezonanso tyrimas diagnozės patikslinimui. 2016-09-26 diagnozuota M. supraspinatus sausgyslėje ties tvirtinimusi 0,5x1,8 cm plote, muskulotendinėje dalyje 3,2x0,5 cm plote dalinis plyšimas. Pasiųsta reabilitologo konsultacijai. Reabilotologas paskyrė reabilitacines procedūras, medikamentinį gydymą (5 b. l.).

Ieškovė nuo 2016-10-05 iki 2016-10-26 pirko vaistus, jai išrašyti receptai (6, 47, 48 b. l.).

Ieškovė D. J. sumokėjo 75 Eur už padėjimą per 4 dienas nuimti derlių, kasti bulves ir kitas daržoves (7 b. l.).

Atsakovas 2016-10-12 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje nubaustas 29 Eur bauda už tai, kad 2016-09-05 apie 11 val. neužtikrino, jog jo šuo (duomenys neskelbtini) nepatektų į kitas svetimas valdas ar kitas bendro naudojimo teritorijas, šuo lakstė palaidas be priežiūros kelyje Žarėnai-Lieplaukė-Alsėdžiai (27 b. l.).

Z. J. R. priklauso žemės sklypai (duomenys neskelbtini), per juos eina servitutinis kelias (28, 29, 33, 34-35, 36, 37 b. l.).

Liudytojas A. Š. paliudijo, kad 2016-09-04 su ieškove važiavo uogauti. Jis važiavo priekyje, o ieškovė už kokių 18 metrų. Išsukus iš pagrindinio kelio, prie sodybos išgirdo lojimą ir klyksmą. Atsisukęs matė, kad ieškovė nuvirtusi nuo dviračio ant žemės, dviratis ant jos, šuo lojo už 2-3 m, todėl grįžo ir pabaidė šunį. Su ieškove miške buvo visą laiką, ši gėrė vaistus nuo skausmo, skundėsi, kad susidaužė ranką. Ieškovė rinko uogas, gėrė vaistus. Kaip rinko uogas, nekreipė dėmesio. Miške pargriuvus nebuvo. Miške gyvačių neteko matyti. Ieškovei padėjo kasti bulves jis, jo duktė D. J. ir sesuo D. U., padėjo giminiškai be atlygio. Apie pinigus D. J. už talką nieko nežino. Ieškovės užpuolimo niekas nematė.

Liudytoja D. J. paliudijo, kad tetai skaudėjo ranką, negalėjo darbuotis, todėl padėjo nuimti daržoves. Padėjo ji, ieškovės kita sesuo ir tėvas. Darbas rankinis, reikėjo rauti morkas, bulves, burokėlius. Teta už 4 dienų darbą davė 75 Eur, sutarties nebuvo, gautų pajamų nedeklaravo.

Liudytoja Z. J. R. paliudijo, kad jai šunį padovanojo sūnus. Šuo nepuola, tik loja. 2016-09-04 prie garažo grėbė pjuvenas, šalia buvo sūnaus draugas. Pro šalį važiavo ieškovė su dviračiu. Šuo nubėgo, sulojo. Ieškovė nenuvirto, o nulipo nuo dviračio. Pavaikščiojo, vėl užlipo ir nuvažiavo. Ieškovė važiavo viena, be A. Š. Kelias eina per jos sodybą. A. Š. apie 7 val. ryto pravažiavo žvejoti, o ieškovė važiavo apie 10 val. Šuo nebuvo pririštas, skiepytas, nepiktybinis. Ieškovė vakare apie 17-18 val. grįžo su A. Š., ėjo aiškintis, gąsdino teismais, ji nori pasipinigauti. Ieškovė po to dar važiavo dviračiu tą pačią ir kitą savaitę uogauti, grybauti. Matė, kaip šuniui sulojus ieškovė nulipo nuo dviračio į dešinę pusę, apvirsti niekaip negalėjo. Matė, nes buvo už 10 žingsnių nuo garažo, o garažas už 3 žingsnių. Ieškovė jos galėjo ir nematyti, jei nepasisuko. Ieškovė tikrai pati nulipo nuo dviračio, paskui užlipo ir nuvažiavo.

Liudytoja E. B. paliudijo, kad Z. J. R. gyvena už 400 m nuo jos. Matė, kaip ieškovė su dviračiu važiavo apie 9.30 val., vakare grįžo su A. Š.. Ryte A. Š. važiavo anksčiau, gal po valandos važiavo ieškovė. Nematė, kad ieškovė sunkiai mintų. Girdėjo lojant šunį. Po įvykio matė ieškovę važiuojant į mišką uogų.

Dėl atsakomybės už naminio gyvūno padarytą žalą

CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Ši teisės norma įtvirtina naminių gyvūnų savininkų (valdytojų) atsakomybę be kaltės, t. y. jie atsako visais atvejais, nepaisant kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad naminių gyvūnų savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką bei atlyginti naminių gyvūnų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, tačiau ji vis dėlto atsirado.

Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 punktą gyvūno laikytojas yra asmuo, kuris yra gyvūno savininkas arba jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Pagal šio įstatymo 12 punktą gyvūno savininkas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas.

Pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalį naminio gyvūno padarytą žalą turi atlyginti savininkas arba valdytojas. Valdytojas yra asmuo, kurio žinioje tam tikru metu yra naminis gyvūnas ir kuris gali daryti valdomam gyvūnui realų poveikį. Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškovei 2016-09-04 patvirtino, kad yra šuns savininkas, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą taip pat nurodė, kad yra šuns savininkas. Atsakovas turėjo realias galimybes šunį laikyti taip, kad jis nekeltų grėsmės aplinkiniams. Taigi šiuo atveju žalos ieškovei atsiradimo metu šuns valdytojas buvo atsakovas, kuriam tenka atsakomybė už šuns ieškovei padarytą žalą, nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Pagal Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-03-17 įsakymu Nr. A1-416 patvirtintų Gyvūnų laikymo Telšių rajone taisyklių 6.5 punktą gyvūnų laikytojas privalo užtikrinti, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, kitų gyvūnų gyvybei ar sveikatai, pagal 63 punktą uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs, tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz. „Atsargiai, šuo“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.

Byloje surinktų įrodymų analizė teikia pagrindą daryti neabejotiną išvadą, kad yra visos įstatymo reikalaujamos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo forma: atsakovas, būdamas šuns savininkas ir valdytojas, neužtikrino, kad šuo 2016-09-04 neišbėgtų iš neuždaros teritorijos. Šuo lodamas puolė ieškovę, dėl išgąsčio ieškovė nuvirto nuo dviračio; tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jo žinioje esančio naminio gyvūno tinkamo valdymo, ir ieškovės patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys; atsakovas nepateikė įrodymų, kad žala ieškovei atsirado dėl nenugalimos jėgos arba pačios ieškovės tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.267 straipsnio 1 dalis).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Turtine žala ieškovė laiko išlaidas vaistams ir 75 Eur, sumokėtus D. J. už pagalbą nuimant derlių.

Faktą, kad dėl atsakovo netinkamai prižiūrėto šuns ieškovė susitrenkė petį, patvirtina ieškovės paaiškinimai teismo posėdyje, liudytojo A. Š. parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai — VšĮ Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pažyma, administracinio teisės pažeidimo byla (5, 27 b. l.).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pirko vaistus: 2016-10-05 Brexin už 5,63 Eur, 2016-10-07 Solpadein už 8,97 Eur, 2016-10-12 Lexotonil, Lorafen ir Ibuprofen už 10,91 Eur, 2016-10-15 Phezam už 5,49 Eur, 2016-10-26 Airtal, Voltaren Emulgel ir Aponil už 13,76 Eur, iš viso už 71,66 Eur, rugsėjo mėn. pirktų vaistų kvitų neišsaugojo, jų kompensuoti neprašo (1-3 b. l.). Ieškovė pateikė receptus vaistams Voltaren Emulgel ir Nimesulid.

Vaistų Lexotanil, Lorafen ir Phezam informaciniuose lapeliuose nurodyta, kad jie priskiriami nervų sistemą veikiantiems vaistams. Šie vaistai pirkti 2016-10-12, 2016-10-15, už juos sumokėta 12,20 Eur.

Vaistų Brexin informaciniame lapelyje nurodyta, kad tai raumenų ir skeleto sistemą veikiantys vaistai, priešuždegiminiai ir priešreumatiniai. Šie vaistai pirkti 2016-10-05, už juos sumokėta 5,63 Eur.

Vaistų Solpadeine informaciniame lapelyje nurodyta, kad jie skirti silpnam ir vidutiniam skausmui (sąnarių, nugaros, galvos ir migreniniam, menstruaciniam, neuralginiam bei dantų) malšinti. Šie vaistai pirkti 2016-10-07, už juos sumokėta ne 8,97 Eur, kaip nurodo ieškovė, o 3,87 Eur.

Vaistų Aponil informaciniame lapelyje nurodyta, kad tai vaistas nuo uždegimo (NVNU), kuriam būdingos skausmą malšinančios savybės, vartojamas ūminio skausmo malšinimui ir su mėnesinėmis susijusio skausmo malšinimui. Šie vaistai pirkti 2016-10-26, už juos sumokėta 2,88 Eur.

Vaistų Voltaren Emulgel informaciniame lapelyje nurodyta, kad jie skirti raumenų ir sąnarių sužalojimų sukeltam skausmui malšinti ir uždegimui slopinti, pavyzdžiui, dėl patempimo, sumušimo, nuo sausgyslės uždegimo (pvz., „tenisininko“ alkūnė), nugaros skausmo. Šie vaistai pirkti 2016-10-26, už juos sumokėta 5,81 Eur.

Vaistų Airtal informaciniame lapelyje nurodyta, kad jie skirti lėtinėms sąnarių ligoms, lydimoms lėtinio skausmo ir uždegimo, tokioms kaip osteoartritas, reumatoidinis artritas ir ankilozuojantis spondiloartritas, gydyti. Šie vaistai pirkti 2016-10-26, už juos sumokėta 5,07 Eur. Iš ieškovės parodymų matyti, jog liga – artritu, ji jau sirgo iki minėto susižalojimo, todėl 5,07 Eur ieškovei nepriteistini.

Vaistų Ibuprofen informaciniame lapelyje nurodyta, kad skirti ūminiam ir lėtiniam artritui, lėtiniam poliartritui (reumatoidiniam artritui) ir kt.; artrozei; reumatinės kilmės ligoms, kurios reiškiasi uždegimu: Bechterevo liga, minkštųjų audinių reumatas; skausmui, skausmui su patinimu, uždegimu ir karščiavimui gydyti. Šie vaistai pirkti 2016-10-12, už juos sumokėta 4,20 Eur.

Ieškovė šiems vaistams iš viso išleido 39,66 Eur. Ieškovė daugiau kvitų ir įrodymų nepateikė. Ieškovei iš atsakovo priteistini 34,59 Eur už vaistus (CK 6.267 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 75 Eur, sumokėtus D. J. už pagalbą nuimant daržoves. Šis reikalavimas atmestinas, nes, kaip nurodė liudytojas A. Š., jis, jo dukra D. J. ir ieškovės sesuo ieškovei padėjo šeimyninės talkos būdu. Ieškovė ir D. J. patvirtino, kad sutartis dėl atlyginimo už darbą nebuvo sudaryta. Be to, nepateikti įrodymai, koks kiekis daržovių, kokio dydžio daržai ir pan. buvo apdirbami.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovė prašo priteisti jai 1000 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl šuns užpuolimu sutrikdytos sveikatos, atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nagrinėjamu atveju ieškovė turi įstatyminį pagrindą reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes šią žalą ji grindžia sveikatos sutrikimu, atsiradusiu dėl atsakovo neprižiūrėto šuns užpuolimo. Ieškovė remiasi tuo, kad dėl šuns puolimo išsigando, nuvirto, susimušė dešinį petį, be to, patyrė didelį išgąstį, atsirado nemiga, tai atsiliepė bendrai savijautai ir darbingumui.

Aptartų bylos duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė įrodė neturtinės žalos, patirtos dėl atsakovo netinkamai prižiūrėto šuns užpuolimo ir to nežymiai sutrikdytos sveikatos, faktą (CPK 185 straipsnis).

VšĮ Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pažymoje nurodyta, kad 2016-09-05 ieškovė buvo sudirgusi, verkianti, drebanti, išsigandusi. Neabejotina, kad didelis gyvūnas, puolęs ieškovę netikėtai, sukėlė jai išgąstį.

Sprendžiant dėl ieškovei priteistinos neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydžio, be bendrųjų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad ieškovės didelę stresinę būklę 2016-09-05 dieną paneigia tai, kad ji 2016-09-04, po virtimo nuo dviračio, pati nustačiusi, kad nėra lūžių, toliau uogavo, į gydytojus ji kreipėsi tik kitą dieną. Pati ieškovė ir įvykį matęs liudytojas A. Š. nenurodė, kad įvykio dieną, tuoj po įvykio ieškovė būtų verkusi, drebėjusi. Priešingai, išgąstis buvo užpuolimo metu, ieškovė uogavo iki 17-18 val., po to pavakaryje dar aiškinosi su atsakovu. Kitą dieną pirmiau kreipėsi į policiją ir tik tuomet į gydytoją. Liudytojos Z. J. R. ir E. B. paliudijo, o ieškovė neginčijo, kad po 2016-09-04 įvykio dar ne kartą, tuo pačiu keliu, važiavo uogauti ir grybauti į mišką.

Remiantis bylos duomenimis darytina išvada, kad ieškovės patirtą peties sužalojimą susieti vien tik su 2016-09-04 įvykiu nėra pagrindo, nes pati ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai diagnozuota artrozė. Taip pat paminėtina, kad ieškovė kaimo gyventoja, žinojo, kad sodyboje yra šuo.

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgus į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtį, išanalizavus byloje esančių duomenų visumą, įvertinus juos ieškovės sveikatos pažeidimo pobūdžio, pasekmių požiūriu, darytina išvada, kad yra pagrindas priteisti ieškovei 100 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl atsakovo neprižiūrėto šuns užpuolimo, atlyginti.

Iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, esant reikalavimui dėl neturinės žalos atlyginimo, priteistinos bylinėjimosi išlaidos negali būti siejamos su patenkintų ar atmestų reikalavimų apimtimi. Teismui nustačius ir priteisus neturtinės žalos atlyginimą, laikoma, kad ieškinys toje dalyje patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė patyrė 34 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 300 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai už atstovavimą teisme. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai dydžio, turi vadovautis LR CPK 98 str. 2 d. ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85, nurodytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-31/2011). Nagrinėjamu atveju užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija rekomenduotino, tačiau vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai. Nustatant priteistino advokato užmokesčio dydį, turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis Nr. 3K-3-212/2009). Šiuo atveju ieškovei, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas –ieškinio apimtį (3 psl. teksto) ir jo turinį, į ieškinio netikslumus, kad ieškiniui parengti nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų, į 2017-01-05 ir 2017-01-24 vykusių parengiamųjų teismo posėdžių trukmę, iš atsakovo priteistinos teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 150 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,71 Eur, kurios valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovei B. N., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 34,59 Eur turtinei, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2016-11-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 184 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš B. N., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas 6,71 Eur valstybei.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.