Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-06-19 · Civilinė byla Nr. 2A-534-368/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-03-24Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-06-19Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-19
Bylos Nr.
2A-534-368/2017
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-02502-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Ieškovas
B. N.
Atsakovas
R. R.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. Nr. 2A-534-368/2017Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02502-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.2.4.1.;2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.7.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNU TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) B. N. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. N. ieškinį atsakovui R. R. dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė B. N. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 146,00 Eur turtinės žalos, 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 4 d. apie 10 val. dviračiu važiavo uogauti su sesers vyru A. Š. ir ją (kaime), prie miško iš pasalų užpuolė atsakovui priklausantis šuo. Išsigando, nesuvaldė dviračio, griuvo ir susižalojo dešinį petį, kairės pusės kaklo sritį, nevaldė dešinės rankos. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 71,66 Eur išlaidos vaistams ir 75,00 Eur už darbą, kuriuos sumokėjo D. J. už pagalbą nuimant derlių. Patyrė didelį skausmą, buvo sužalota fiziškai, išgąsdinta, patyrė stresą ir didelius neigiamus išgyvenimus, vartojo raminamuosius vaistus, buvo apribotos galimybės bendrauti ir tinkamai ilsėtis.

Atsakovas R. R. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė važiavo servitutiniu keliu, esančiu jo motinos žemėje. Saugodamas teritoriją haskių veislės šuo lojo ir tuo išgąsdino ieškovę. Ieškovė ne nugriuvo, o pati nulipo nuo dviračio, jį pavedė toliau ir užsėdusi nuvažiavo. Pretenzijas pareiškė tik po 7-8 val., per tą laiką galėjo pargriūti ir susižaloti uogaudama. Vaistų pirkimas nepagrįstas medicininiais dokumentais, o neturtinė žala nepagrįsta teisingumo ir protingumo kriterijais, susidūrimo su šunimi pasekme negalėjo būti stresas ir išgąstis, kelių mėnesių nedarbingumas ir neigiamos emocijos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovei 34,59 Eur turtinės, 100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2016-11-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 184,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat priteisė iš ieškovės 6,71 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai.

Teismas nustatė, kad 2016-09-04 apie 10 val. ieškovę, važiavusią uogauti, užpuolė (aplojo) šuo. Kai šuo puolė ieškovę, jis buvo be antsnukio, sodyba neaptverta, be ženklų, įspėjančių apie šunį. Ieškovė kitą dieną kreipėsi į šeimos gydytoją, skundėsi dešinio peties, kairės pusės kaklo skausmais. Traumatologo, išvadoje nurodyta, jog dešiniame petyje raktikaulio srityje, kairėje kaklo pusėje mėlynės. Magnetinio rezonanso tyrimu 2016-09-26 diagnozuota sausgyslėje ties tvirtinimusi 0,5x1,8 cm plote, muskulotendinėje dalyje 3,2x0,5 cm plote dalinis plyšimas. Paskirtos reabilitacines procedūros, medikamentinis gydymas, ieškovė nuo 2016-10-05 iki 2016-10-26 pirko vaistus, gydėsi, buvo nedarbinga. Atsakovas 2016-10-12 nubaustas 29,00 Eur bauda už tai, kad neužtikrino, jog jo šuo (adresu: duomenys neskelbtini) nepatektų į svetimas ar kitas bendro naudojimo teritorijas, nes lakstė palaidas be priežiūros kelyje (pavadinimas neskelbtinas).

Teismas sprendė, kad yra visos įstatymo reikalaujamos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo forma. Ieškovė išsigandusi nugriuvo nuo dviračio ir susižalojo, pagal pateiktus vaistų kvitus, išleido 39,66 Eur, tačiau dėl įvykio medikamentų suma sudarė tik 34,59 Eur, todėl šią sumą ir priteisė. Reikalavimą dėl 75,00 Eur sumokėtų D. J. už darbą atmetė, nes liudytojas A. Š. nurodė, kad ieškovei buvo padėta nuimti derlių talkos būdu. Vertindamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė po virtimo nuo dviračio, toliau uogavo, kas paneigia didelę stresinę būklę, į gydytojus kreipėsi tik kitą dieną. Ieškovės patirtą peties sužalojimą teismas nesiejo vien tik su 2016-09-04 įvykiu, todėl priteisė 100,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Advokato teisinės pagalbos išlaidas teismas sumažino per pusę – iki 150,00 Eur, dėl bylos nesudėtingumo, mažos ieškinio apimties, jo netikslumų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti dalyje, kurioje atmesti ieškinio reikalavimai ir ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai nepriteisė visų patirtų išlaidų patirtų vaistams, nepasisakydamas už kuriuos kompensuoja, o už kuriuos ne, suabejojo dalies šių vaistų ryšiu su įvykio metu patirtais sužalojimais bei tinkamumu sveikatai atstatyti. Byloje yra įrodymai, kad ieškovei po 2016-10-12 konsultacijos dėl sutrikusio miego, nerimo, baimės, raumenų, kūno skausmo paskirtas Bromazepamas, Lorazepamas ir Ibuprofenas. Pagrindinį gydymą skyrė traumatologas, tačiau duomenų iš ligos istorijos nepateikta, atsakymas negautas, ligos istorija neišreikalauta. Ieškovės prašomos kompensuoti išlaidos už vaistus turėjo būti tenkinamos pilnai.

Teismas klaidingai vertino aplinkybes dėl D. J. už talką sumokėtų 75,00 Eur, nes byloje esantis rašytinis įrodymas patvirtina pinigų išmokėjimo D. J. faktą.

Teismas netinkamai sprendė dėl neturtinės žalos atlyginimo, nesilaikė suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose, neteisingai įvertino ieškovės patirtą stresą, išgyvenimus, skausmą, bendravimo galimybių sumažėjimą bei neatsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes dėl nesikreipimo iškart pas gydytoją.

Apeliantė prašo prijungti prie bylos pridedamus rašytinius įrodymus, kuriuos pateikti būtinumas, jos manymu, atsirado jau po bylos išnagrinėjimo 1-os instancijos teisme: advokato 2017-02-20 paklausimą ir 2017-03-10 gautą VŠĮ Telšių r. PSPC 2017-03-01 raštą Nr. S-92, taip pat advokato 2016-10-17 paklausimą.

Apeliaciniu skundu atsakovas R. R. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. dienos sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais :

Ieškovė išsigalvojo tariamą susižalojimą ir išgąstį, o teismas ja be pagrindo patikėjo. Šuo žmonių nepuola, tik aploja. Įvykio dieną šuo nepuolė ir ieškovės, tik aplojo ją būdama keliolika metrų prie garažo nuo ieškovės, o pastaroji nulipo nuo dviračio ir vėl užlipusi nuvažiavo toliau. Po to įvykio ieškovė ir toliau važinėjo per jų sodybą, nors yra galimybė važiuoti keliu (pavadinimas neskelbtinas) ir sukti per mišką, kur nėra nei sodybų, nei miškų.

Ieškovė su liudytoju A. Š. buvo išprašyti iš sodybos, galimai dėl to parašė skundą policijai, kad ją neva užpuolė šuo kelyje Žarėnai-Alsėdžiai, kuris yra už 400-500 m. nuo jų sodybos. Teisme ieškovė jau aiškino, kad ją šuo užpuolė sodybos teritorijoje, kas rodo, jog ji pati painiojasi ir net tiksliai negali nurodyti tariamo užpuolimo vietos.

Teismas už vaistus priteisti pinigų ieškovei negalėjo, kadangi pati ieškovė pripažino, jog serga artroze, vartoja vaistus nuo galvos skausmo, o pravažiuojančios dviratininkės aplojimas nėra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą, ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir savo poziciją grindžia tuo, kad atsakovas melagingai nurodo įvykio aplinkybes.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (ieškovės) B. N. ir apelianto (atsakovo) R. R. apeliaciniai skundai atmestini

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje ieškovė prašė priteisti turtinės ir neturtinės žalos, patirtos ieškovę aplojus atsakovo valdomo šuns, atlyginimą. Atsakovas ginčijo tiek jo atžvilgiu taikytinų civilinės atsakomybės sąlygų pagal CK 6.267 straipsnį, tiek prašomą priteisti žalą. Ieškovė apeliaciniame skunde kelia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, kuriomis remiantis ieškovei priteista mažesnė nei prašė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo suma, pagrįstumą, argumentuodama įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimu bei nukrypimu nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka nei atsakovo, nei su ieškovės apeliacinių skundų argumentais.

Apeliantė (ieškovė) taip pat prašo prijungti prie bylos pridedamus rašytinius įrodymus, kuriuos jos nuomone, pateikti būtinumas atsirado jau po bylos išnagrinėjimo I-osios instancijos teisme. Tai advokato 2017-02-20 paklausimas ir 2017-03-01 gautas VŠĮ Telšių r. PSPC 2017-03-01 raštas Nr. S-92 (nors ieškovė nurodo kaip gautą 2017-03-10), taip pat advokato 2016-10-17 paklausimas.

Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės (ieškovės) rašytinius įrodymus atsisako prijungti, kadangi įrodymai galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, įrodinėjant turtinės žalos dydį (paskutinis teismo posėdis vyko 2017-03-06). Tai, kad nesant turtinės žalos dydį - būtinų, gydytojų priskirtų vaistų pirkimą pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė pirmosios instancijos teisme iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, kai galėjo juos pateikti, ir dėl to iš dalies tos išlaidos nebuvo priteistos, nėra pagrindas pripažinti, kad 2017-03-01 gautą VŠĮ Telšių r. PSPC 2017-03-01 raštą Nr. S-92 būtinybė pateikti iškilo vėliau (CPK 314 str.).

Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2016-09-04 apie 10 val. ieškovę, važiavusią uogauti, aplojo šuo. Kai šuo puolė ieškovę, jis buvo be antsnukio, sodyba neaptverta, be ženklų, įspėjančių apie šunį. Atsakovui už tai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 110 straipsnį ir skirta 29,00 Eur bauda už tai, jog jis neužtikrino, jog jo šuo nepatektų į svetimas ar kitas bendro naudojimo teritorijas, nes šuo lakstė palaidas be priežiūros kelyje (pavadinimas neskelbtinas) (27 b. l.). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso Z. J. R., per jį eina servitutinis kelias (28, 29, 33, 34-35, 36, 37 b. l.). Nutarimas neapskųstas, yra įsiteisėjęs. Ieškovė dėl įvykio 2016-09-05 kreipėsi į šeimos gydytoją, buvo konsultuota traumatologo, reabilitologo, skirtos reabilitacinės procedūros ir medikamentinis gydymas, pirkti vaistai 2016-10-05 – 2016-10-26 laikotarpiu (5, 6, 47, 48 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto (atsakovo) apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad išvardintos šios nutarties 11 p. aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – netinkamai prižiūrėjo savo šunį kaip numatyta Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 str. 8 p., 12 p., 20 str. 1 d. 3 p. bei Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-03-17 įsakymu Nr. A1-416 patvirtintų Gyvūnų laikymo Telšių rajone taisyklių 6.5 p., 63 p. Dėl ko šuo, lodamas puolė ieškovę, dėl išgąsčio ieškovė nuvirto nuo dviračio. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jo žinioje esančio naminio gyvūno tinkamo valdymo, ir ieškovės patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad žala ieškovei atsirado dėl nenugalimos jėgos arba pačios ieškovės tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.267 straipsnio 1 dalis). Tai yra dėl šuns ieškovei buvo sutrikdyta sveikata - yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei pagal CK 6.267 str. 1 d. kilti (CPK 185 str.). Todėl apelianto (atsakovo) apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Apeliantė (ieškovė) nesutikdama su priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu, apeliaciniame skunde nurodo tris esminius argumentus dėl kurių apeliacinės instancijos teismas pasisako atskirai. Vienu iš jų teigia, kad teismas, nepagrįstai nepriteisė visų patirtų išlaidų patirtų vaistams, suabejojo dalies šių vaistų ryšiu su įvykio metu patirtais sužalojimais bei tinkamumu sveikatai atstatyti, o taip pat teismas remdamasis vaistų informaciniais lapeliais, kurie nebuvo pridėti byloje, viršijo savo įgaliojimus, nuspręsdamas toje dalyje pats, kurioje reikalingos specialios medicininės žinios. Taip pat ieškovė nesutinka su nepriteista 75,00 Eur suma, kuriuos ji teigia sumokėjusi D. J. už darbą padedant nuimti derlių. Šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Vertinant skundo argumentą dėl teismo galimybės vertinti specialių žinių reikalaujančias bylos aplinkybes, pažymėtina, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas šalių rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, taip pat vertina kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus tam tikras bylos aplinkybes ar jų nebuvus, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Kaip matyti iš Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimo, teismas tinkamai ištyrė apeliantės (ieškovės) pirktų vaistų paskirtį, įvertino pačios apeliantės nurodytą aplinkybę, jog ji iki susižalojimo sirgo artritu, pasisakė dėl tarp ieškovės ir D. J. pasirašyto raštelio dėl gautų 75,00 Eur, atsižvelgė į teismo posėdžio metu liudytojo A. Š. paaiškinimus, jog derlių ieškovei padėjo nuimti jis, jo duktė ir sesuo talkos būdu be atlygio ir įvertinęs kartu su visais byloje esančiais įrodymais, nurodė konkrečius tinkamus ir motyvuotus argumentus, dėl kurių priteisė tik dalį turtinės žalos atlyginimo. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu grįstomis išvadomis (CPK 176 str. 178 str. 185 str.).

Apeliantė (ieškovė) antru apeliacinio skundo argumentu teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį nuo prašomos 1000,00 Eur iki 100,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės argumentas dėl netinkamo teismo CK 6.250 straipsnyje nurodytų kriterijų taikymo sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad neturtinės žalos dėl asmens sveikatos sužalojimo nustatymo esminiai kriterijai yra tokie: pažeistos vertybės pobūdis; kaltė; pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas; neturtinės žalos padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Apeliantė teigia, kad teismas neatsižvelgė į sveikatos sutrikdymo trukmę, ligos progresavimo galimybę, ateities prognozes, ieškovės patirtus išgyvenimus, gydymo pobūdį ir nepagrįstai vertino, jog ieškovė iškart po įvykio tą pačią dieną vietoj to, kad kreiptųsi į gydytoją, toliau uogavo, todėl sprendė, jog ieškovei nebuvo sukeltas didelis išgąstis ir stresas, o sužalojimas nesusietas vien su įvykiu. Su šiuo ieškovės argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas įvykio aplinkybes, byloje esančius įrodymus, teismo posėdžių metu duotus liudytojų paaiškinimus ir atsižvelgė į tai, jog ieškovė iškart po įvykio toliau nuvažiavo uogauti ir uogavo iki vakaro, o ne kreipėsi į gydytoją, kitą dieną pirmiau kreipėsi į policiją ir tik tuomet į gydytoją, po 2016-09-04 įvykio dar ne kartą, tuo pačiu keliu, važiavo uogauti ir grybauti į mišką. Taigi nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovės patirtą peties sužalojimą susieti vien tik su 2016-09-04 įvykiu nėra pagrindo, nes pati ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai diagnozuota artrozė, taip pat ieškovė kaip kaimo gyventoja, žinojo, kad sodyboje, pro kurią važiuoja dviračiu uogauti, yra šuo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei iki šiol ar ilgą laiką būtų apribotas ar apsunkintas peties (rankos) valdymas, kitokie nepatogumai. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovei dėl įvykusio įvykio buvo būtinos psichologo konsultacijos. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad toks sužalojimas nesukėlė ieškovei ilgalaikių ir sunkių neigiamų pasekmių, sudarančių pagrindą spręsti dėl didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos. Įvertinęs visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei padaryta neturtinė žala pagrįstai įvertinta 100,00 Eur sumą, ji atitinka įstatymo nustatytus neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Apeliantė (ieškovė) trečiu apeliacinio skundo argumentu teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino advokato teisinės pagalbos išlaidas ir klaidingai priteisė iš jos valstybės naudai 6,71 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Teismas, priteisdamas šalims jų turėtas advokato atstovavimo išlaidas, atsižvelgė į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas - ieškinio apimtį (3 psl. teksto) ir jo turinį, į ieškinio netikslumus, kad ieškiniui parengti nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų, į 2017-01-05 ir 2017-01-24 vykusių parengiamųjų teismo posėdžių trukmę ir sumažino ieškovės turėtas teisinė pagalbos išlaidas iki 150,00 Eur, su kuo ieškovė nesutinka.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 93 straipsnio 2 dalis numato bylinėjimosi išlaidų šalims kompensavimą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė reiškė ieškinį 1146,00 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei bendrai turtinės ir neturtinės žalos – 134,59 Eur, t. y. patenkino tik apie 12 % ieškovės ieškiniu reikštų reikalavimų. Kaip minėta, bylinėjimosi išlaidos šaliai yra kompensuojamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, todėl, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas bylinėjimosi išlaidas kitu pagrindu, bet nepasisakydamas dėl CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatų, nenukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklių ir pagrįstai jas priteisė ieškovei tokia apimtimi, (tame tarpe ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidas) kokia buvo patenkinti jos reikalavimai.

Atmetus šalių apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas nespręstinas.

Remdamasi išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Mockevičius