- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- e2YT-4426-920/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00706-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Pareiškėjas
- V. T.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
V. T. (toliau – Pareiškėjas) kreipėsi į teismą, paveldėjimo tikslu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. B. savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio J. B. mirties.
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjo patėvis J. B. ir motina A. B. jungtinės nuosavybės teise valdė būtą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) J. B. sudarė testamentą, kuriuo nuosavybės teise priklausančią dalį buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paliko savo sutuoktinei A. B., bei jeigu iki palikimo atsiradimo sutuoktinė numirtų, J. B. nuosavybės teise priklausančią dalį buto su rūsiu paliktų pareiškėjui V. T. J. B. mirus (duomenys neskelbtini), A. B. po sutuoktinio mirties toliau liko gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, mokėjo visus priklausančius mokesčius bei valdė kaip savą. A. B. mirus (duomenys neskelbtini), pareiškėjas su pareiškimu kreipėsi į notarą dėl paveldėto turto priėmimo ir (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo išduotas liuudijimas gauti duomenis, reikalingus palikimo priėmimui. Kadangi tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad A. B. po sutuoktinio J. B. mirties neįformino testamentu palikto palikimo, notaras pareiškėjui negalėjo išduoti paveldėjimo pagal testamentą liudijimo į visą butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl A. B. priimto palikimo po sutuoktinio J. B. mirties, įteisinimo. Dėl šių priežasčių, pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina A. B. po sutuoktinio J. B. mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n statuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) CPK 444, 445 straipsniai).
Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) testamentu (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) J. B., jam nuosavybės teise priklausiančią dalį buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), mirties atveju palieka sutuoktinei A. B., o tuo atveju, jeigu iki palikimo atsiradimo momento sutuoktinė A. B. mirtų, jam nuosavybės teise priklausiančią dalį buto su rūsiu palieka pareiškėjui. J. B. mirė (duomenys neskelbtini), palikdamas testamentu nekilnojamąjį turtą – dalį buto su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini). J. B. mirties dieną, sutuoktinė A. B. valdė nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Po J. B. mirties, kaip nurodoma pareiškime, sutuoktinė A. B. palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti – po palikėjo mirties liko toliau gyventi jų būte, mokėjo komunalinius ir kitus su butu susijusius mokesčius bei prižiūrėjo turtą. Po J. B. mirties paveldėjimo byla notaro biure užvesta nebuvo, paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas.
Suinteresuotas asmuo neprieštaravo pareiškėjo prašymo patenkinimui. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.
Konstatuotina, kad po pareiškėjo patėvio J. B. mirties, pareiškėjo motina A. B., po savo sutuoktinio J. B. mirties, priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkinamas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. B. faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. B. mirties (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (mirusi (duomenys neskelbtini)), savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas palikimo priėmimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.