Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autostelė“ atstovams L. N., advokatui Sigitui Čepui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autostelė“ dėl nuomos garantijos priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autostelė“ priešieškinį ieškovei D. S. dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl sutarties nutraukimo

10. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė negyvenamųjų patalpų nuomos prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4, 6.477 – 6.503 straipsniai). Negyvenamosios patalpos nuomos sutarties esmė – nuomotojo įsipareigojimas suteikti už mokestį patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti, o nuomininko – įsipareigojimas naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reglamentavimo, kaip, pavyzdžiui, žemės ar gyvenamosios patalpos nuomos, todėl šiems nuomos teisiniams santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-116/2012). Taigi, teisiniams santykiams, kilusiems iš negyvenamųjų patalpų nuomos, taikytinos bendrosios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos, tarp jų – bendrosios nuostatos (CK 6.477 - 6.482 straipsniai), nuomos sutarties šalių teises ir pareigas nustatančios normos (CK 6.483 - 6.495 straipsniai) bei nuomos sutarties pabaigos taisyklės (CK 6.496 - 6.503 straipsniai).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

13. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).

14. Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

15. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė Nuomos sutartį nutraukė CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, t.y. dėl esminio sutarties pažeidimo. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti ultima ratio priemonę – sutarties nutraukimą, kvalifikuojantys požymiai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia teisę sutarties šalims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. net ir tada, kai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso prasme pažeidimas nėra esminis, arba šalys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtą pagrindą jos nutraukimui, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.1546 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1097/2003; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-577/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008).

16. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reguliavimo būdas CK patvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo įtvirtinimą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-03-20 tarp šalių buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (toliau – Nuomos sutartis), kuria atsakovė išnuomojo ieškovei patalpas, esančias (duomenys neskelbtini)., 3 metų laikotarpiui už 630,00 Eur (be PVM) nuomos mokestį per mėnesį (Nuomos sutarties „A“ dalies 2, 3, 10.2. punktai). 2019-06-16 tarp šalių sudarytas priėmimo – perdavimo aktas, kuriuo atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). 2019-07-05 ieškovė pateikė atsakovei pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, jog atsakovė pažeidė Nuomos sutartyje numatytą patalpų perdavimo terminą ir nėra atlikusi patalpų įrengimo darbų, numatytų Standartinio patalpų įrengimo specifikacijoje (toliau – Specifikacija), kadangi neįrengtas tualetas su durimis ir sanitarinis mazgas. Taigi, ieškovė Nuomos sutarties pažeidimą sieja su patalpų perdavimo termino pažeidimu bei patalpų įrengimo darbų pažeidimu.

18. Vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes dėl patalpų perdavimo termino pažeidimo teismas pažymi, jog Nuomos sutarties „A“ dalies 10.1. punkte numatyta, kad tiksli nuomos laikotarpio pradžia – parduotuvės atidarymo diena. Jei nuomininkas neatidarys savo parduotuvės anksčiau, nuomos laikotarpio pradžia prasidės 2019-05-01. Taigi, minėtos nuostatos numato nuomos laikotarpio pradžią, tačiau nenustato konkretaus patalpų perdavimo ieškovei termino. Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad pirminiu susitarimu atsakovė patalpas ieškovei turėjo perduoti iki 2019-05-01. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė ieškovei patalpas perdavė 2019-06-16, t.y. praleidusi numatytą terminą. Vis dėlto, įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad minėta aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė padarė esminį Nuomos sutarties pažeidimą. Kaip matyti iš byloje pateikto susirašinėjimo, laikotarpiu nuo 2019-05-14 iki 2019-06-04 šalys tarpusavyje derino klausimus, susijusius su patalpų įrengimu. Taigi, nepaisant to, kad atsakovė 2019-05-01 neperdavė ieškovei patalpų, pastaroji atsakovei pretenzijų nereiškė, Nuomos sutarties nutraukti neprašė, priešingai - toliau derino patalpų įrengimą ir 2019-06-16 priėmė patalpas. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog grožio saloną ji norėjo atidaryti apie 2019-07-01. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės nurodyta aplinkybė, jog atsakovė 2019-05-01 neperdavė ieškovei patalpų nėra laikytina esminiu sutarties pažeidimu.

19. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovė pažeidė Nuomos sutartį, kadangi neįrengė sanitarinio mazgo, t.y. patalpose nebuvo įrengtas vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas, neįrengta praustuvė ir klozetas. Nuomos sutarties „A“ dalies 12.1. punkte numatyta, kad nuomojamas plotas bus perduotas nuomininkui įrengtas pagal Specifikaciją ir papildomas „C“ dalies nuostatas. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Nuomos sutarties „B“ dalies 5.6. punkte. Pagal Nuomos sutarties „B“ dalies 5.7. punktą nuomininkas įsipareigoja iki patalpų įrengimo darbų pradžios pateikti nuomotojui visas patalpų įrengimo detales, tokias kaip: sienų, pertvarų išdėstymo schemą, įėjimo – išėjimo į patalpas vietas, išmatavimus, sanitarinių mazgų (vandens ir nuotekų), elektros jungiklių ir apšvietimo laidų atvedimo vietas, tam, kad nuomotojas galėtų įrengti patalpas, pagal šią sutartį. Pagal Specifikacijos 2.2.1. punktą vidaus patalpų skiriamosios sienų pertvaros bus įrengtos iš izoliuotų SIP tipo plokščių konstrukcijų, atsižvelgiant į konstrukcinius reikalavimus, Nuomotojo lėšomis. Nuomotojas privalo pastatyti sienas ir pertvarkas aplink patalpas ir nuomojamus plotus be galutinės sienų paviršių apdailos. Nuomotojas neprivalo paruošti patalpų vidaus sienų ir grindų paviršių, dažymui, apdailai, nuomininkas pats pasirenka, kokiu būdu bus paruošiami vidaus sienų ir grindų apdaila, paviršiai: špakliuota, dažyta, tapetuota ar naudojama kita apdaila. Nuomotojas privalo išlieti patalpų grindų betono galutinį sluoksnį ir išlyginamąjį sluoksnį be plytelių ar kitokios galutinės grindų apdailos. Nuomotojas įrengs oro šildymo ir šaldymo, ir vėdinimo įrangą ir vamzdynus. Nuomotojas įrengia patalpų vidaus apšvietimo ir elektros rozečių, jungiklių instaliaciją, elektros laidų instaliaciją, GKP pertvaras, sanitarinius mazgus su kriaukle, tualetu ir durimis, bet be grindų, sienų plytelių apdailos ir sienų paruošimo ir dažymo apdailos. Nuomininkas pagal savo pasirinktą patalpų įrengimo tipą ir dizainą savo lėšomis patalpose įsirengia – šviestuvus, sienų dažymą, tapetavimą, visas kitas reikalingas pagalbines patalpas, kambarius ir nišas, atlieką pilną patalpų interjerą, integruotų ir kitų baldų, ir visos kitos įrangos pastatymą ir sumontavimą savo lėšomis, Nuomotojas privalo prijungti nuomojamą plotą prie centrinės vandentiekio ir kanalizacijos sistemos. Nuomotojas atlieka vandentiekio ir nuotekų, trapų vamzdžių nutiesimą iki sanitarinių patalpų bei sumontuoja vandens skaitiklius (Specifikacijos 2.2., 3.2.1., 3.2.2., 3.2.4., 3.2.5., 3.2.6., 4.1.4., 4.1.5. punktai). Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė įsipareigojo įrengti patalpose vandentiekį ir nuotekų šalinimą, sanitarinius mazgus su kriaukle, tualetu ir durimis, o ieškovė įsipareigojo atlikti patalpų apdailą.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-05-17 tarp atsakovės ir R. A. sudarytas atliktų darbų priėmimo aktas, kuriuo atsakovė priėmė pertvarinių sienų sumontavimo atskiriant kabinetus, WC patalpų atitvarų montavimo ir GPK pertvarų montavimo darbus grožio salone, esančiame (duomenys neskelbtini). 2019-06-06 tarp atsakovės ir R. R. sudarytas atliktų darbų priėmimo aktas, kuriuo atsakovė priėmė atliktus elektros instaliacijos darbus. 2019-06-14 tarp atsakovės ir R. A. sudarytas atliktų darbų priėmimo aktas, kuriuo atsakovė priėmė pakabinamų lubų įrengimo, betoninių grindų įrengimo, išlyginamojo sluoksnio įrengimo darbus. 2019-06-15 tarp atsakovės ir A. P. sudarytas atliktų darbų priėmimo aktas, kuriuo atsakovė, be kitų darbų, priėmė atliktus kanalizacijos ir vandentiekio vamzdyno įrengimo darbus. 2019-06-16 tarp šalių sudarytas priėmimo – perdavimo aktas, kuriuo atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).

21. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad 2019-06-16 priėmimo – perdavimo akto pasirašymo metu atsakovė ginčo patalpose buvo įrengusi vandentiekį ir nuotekų šalinimą. Visų pirma, kaip matyti iš byloje pateiktų sąmatų ir atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų nuomojamoms patalpoms įrengti. Antra, atsakovė patalpas ieškovei perdavė iš karto po to, kai buvo atlikti iš esmės visi Specifikacijoje numatyti įrengimo darbai. Trečia, ieškovė patalpas 2019-06-16 priėmė, pastabų dėl patalpų būklės priėmimo – perdavimo akte nenurodė. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog po 2019-06-16 priėmimo – perdavimo akto sudarymo iki pranešimo dėl Nuomos sutarties nutraukimo ieškovė būtų reiškusi atsakovei pretenzijas dėl patalpų būklės ar įrengimo. Be to, priėmimo - perdavimo akte nurodyta, jog patalpose įrengti vandens skaitikliai, užfiksuoti jų parodymai.

22. Ieškovė nurodo, jog atsakovė neįrengė praustuvės ir klozeto. Atsakovė su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis sutinka, tačiau pažymi, kad minėti darbai buvo neatlikti dėl ieškovės kaltės, kadangi klozetas ir praustuvė montuojami atlikus apdailos darbus, tačiau ieškovė minėtų darbų neatliko. Įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių ir jų atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas konstatuoja, jog ieškovės nurodytos aplinkybės nėra laikytinos esminiu sutarties pažeidimu. Visų pirma, nors atsakovė neįrengė ieškovės nuomojamose patalpose praustuvės ir klozeto, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė atliko esminius patalpų įrengimo darbus – sumontavo pertvarines sienas, įrengė elektros instaliaciją, pakabinamas lubas, betonines grindis, šildymą ir vėdinimą, vandentiekį ir nuotekas. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė nebuvo atlikusi tik nedidelės dalies įrengimo darbų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, bei turėjo pagrindą tikėtis, kad atsakovė siekia nevykdyti Nuomos sutarties. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė iki 2019-07-05 pranešimo apie Nuomos sutarties nutraukimą reiškė atsakovei pretenzijas dėl neatliktų darbų, nustatė terminą šiems trūkumams ištaisyti ar siekė pati pašalinti šiuos trūkumus.

23. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės veiksmai nėra laikytini esminiu Nuomos sutarties pažeidimu, todėl ieškovė Nuomos sutartį CK 6.217 straipsnio 1 dalies pagrindu nutraukė nepagrįstai.

24. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo, taip pat pažymėtina, kad CK 6.200 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, jog šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir informuoti viena kitą apie atliekamus veiksmus. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, kad atsakovė nuomojamose patalpose neįrengė praustuvės ir klozeto. Nors nustatytas pažeidimas nėra laikytinas esminiu, tačiau įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad abi sutarties šalys nedėjo pakankamai pastangų pašalinti pažeidimą bei išsaugoti nuomos teisinius santykius, taip pažeisdamos bendradarbiavimo pareigą. Nors, kaip minėta Sprendimo 22 punkte, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė iki 2019-07-05 pranešimo apie Nuomos sutarties nutraukimą reiškė atsakovei pretenzijas dėl neatliktų darbų, nustatė terminą šiems trūkumams ištaisyti ar siekė pati pašalinti šiuos trūkumus, tačiau bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovė būtų ėmusi aktyvių veiksmų šiems įrengimo darbams atlikti. Specifikacijos 3.2.5. punkte numatyta atsakovės pareiga įrengti sanitarinius mazgus su kriaukle, tualetu ir durimis, todėl, akivaizdu, jog 2019-06-16 patalpų perdavimo metu atsakovei buvo žinoma, kad ji dar nėra įvykdžiusi visų savo įsipareigojimų dėl patalpų įrengimo ir ieškovė neturi galimybės naudoti patalpų pagal paskirtį. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, jog atsakovė buvo suinteresuota, kad ieškovė kuo greičiau įsirengtų nuomojamas patalpas, kadangi greta esančiose patalpose kiti nuomininkai jau vykdė veiklą ir norėjo, kad būtų pabaigti aplinkui vykstantys remonto darbai. Vis dėlto, nenustatyta, jog iki 2019-07-05 Nuomos sutarties nutraukimo atsakovė būtų raginusi ieškovę baigti apdailos darbus, teiravusis apie tai, kada galės sumontuoti praustuvę ir klozetą. 2019-07-05 pranešimas apie Nuomos sutarties nutraukimą atsakovei įteiktas 2019-07-08. Gavusi minėtą pranešimą atsakovė 2019-07-16 raštu informavo ieškovę, jog ji turi įsigijusi praustuvę, klozetą ir duris bei gali šią įrangą sumontuoti, kada ieškovė pageidaus. Taigi, viena vertus atsakovė nesutiko su Nuomos sutarties nutraukimu, kita vertus – papildomai su ieškove susisiekti nebandė, Nuomos sutarties nutraukimo teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo ir 2019-08-06 vienašališkai perėmė ginčo patalpas. Be to, antstolės G. Ž. 2019-07-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. F19-19 duomenimis nustatyta, kad 2019-07-11 ieškovė negalėjo pateikti į patalpas, esančias Naujoji g.29, Kalotės k., Klaipėdos r. sav., 2019-07-11 ir 2019-07-12 ieškovė ir antstolė su atsakovės vadovu L. N. telefonu susisiekti negalėjo. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė negalėjo susisiekti su atsakovės atstovu ir patekti į ginčo patalpas po 2019-07-05 pranešimo apie Nuomos sutarties nutraukimą įteikimo atsakovei, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad ieškovė vertino atsakovės veiksmus, kaip siekiančius sudaryti kliūtis jai naudotis ginčo patalpomis ir tokiu būdu laikė, kad atsakovė sutinka su Nuomos sutarties nutraukimu.

25. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nuomos teisiniai santykiai nutrūko sutarties šalims pažeidus pareigą bendradarbiauti.

Dėl nuomos mokesčio priteisimo

26. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 1 414,12 Eur nuomos mokestį. CK 6.487 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Nuomos sutarties „A“ dalies 4.2.1. punkte numatyta, kad nuomos mokestis sudaro 690,00 Eur be PVM per mėnesį. Pagal Nuomos sutarties „A“ dalies 10.1. punktą tiksli nuomos laikotarpio pradžia – parduotuvės atidarymo diena. Jei nuomininkas neatidarys savo parduotuvės anksčiau, nuomos laikotarpio pradžia prasidės 2019-05-01. Taigi, nagrinėjamu atveju šalys Nuomos sutartimi nustatė, kad nuomos laikotarpio pradžia yra siejama su parduotuvės – šiuo atveju grožio salono – atidarymu. Tai reiškia, kad ieškovė nuomos mokestį turėjo mokėti nuo Nuomos sutartyje numatyto nuomos laikotarpio pradžios. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė grožio salono neatidarė ir veiklos ginčo patalpose nevykdė. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju atsakovė prašo priteisti iš ieškovės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2019-06-16 iki 2019-08-06. Vis dėlto, kaip Nurodyta Sprendimo 24 punkte, nors atsakovė patalpas ieškovei perdavė 2019-06-16, tačiau atsakovei buvo žinoma, kad ji dar nėra įvykdžiusi visų savo įsipareigojimų dėl patalpų įrengimo – nėra įrengusi praustuvės ir klozeto, todėl ieškovė neturi galimybės naudoti patalpų pagal paskirtį. Pažymėtina, kad atsakovė nereiškė ieškovei pretenzijų, kad patalpų priėmimo – perdavimo metu ji dar nėra atlikusi patalpų apdailos, neinformavo ieškovės, jog laiko, kad nuomos laikotarpis prasidėjo nuo patalpų priėmimo – perdavimo bei nenustatė termino ieškovei apdailos darbams atlikti, nurodant, kad suėjus šiam terminui bus laikoma, kad nuomos laikotarpis prasidėjo ir skaičiuojamas nuomos mokestis. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovės reikalavimas priteisti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2019-06-16 vertintinas kaip nepagrįstas. Be to, antstolės G. Ž. 2019-07-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenimis nustatyta, kad 2019-07-11 ieškovė negalėjo pateikti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Taigi, nuo ieškovė 2019-07-11 neturėjo faktinės galimybės naudotis ginčo patalpomis.

27. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybės, atsakovės reikalavimas dėl 1 414,12 Eur nuomos mokesčio priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl nuostolių ir nuomos garantijos priteisimo

28. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 17 428,72 Eur nuostolius. Nurodo, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų – Nuomos sutarties nutraukimo – patyrė iš viso 19 428,72 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 2 994,00 Eur už elektros instaliavimo darbus, 3 616,72 Eur už vandentiekio ir kanalizacijos įrengimo darbus, 10 988,00 Eur už kitus įrengimo darbus, 1 830,00 Eur už demontavimo darbus. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė sudarydama Nuomos sutartį sumokėjo atsakovei 2 000,00 Eur nuomos garantiją, atsakovei iš ieškovės priteistina 17 428,72 Eur nuostolių.

29. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Jei dėl neteisėtų veiksmų nukentėjęs asmuo neteko turto arba šis turtas buvo sužalotas, tai tokie nuostoliai vertintini kaip tiesioginiai nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad negautų pajamų faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas; negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2007).

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-05-17 tarp atsakovės ir R. A. sudarytas atliktų darbų priėmimo aktas, kuriuo atsakovė priėmė pertvarinių sienų sumontavimo atskiriant kabinetus, WC patalpų atitvarų montavimo ir GPK pertvarų montavimo darbus grožio salone, esančiame (duomenys neskelbtini)., 8 048,00 Eur sumai. Pažymėtina, kad šalims nutraukus Nuomos sutartį 2019-08-05 atsakovė ginčo patalpas išnuomojo D. Ž. – veterinarijos salono veiklai, 2019-08-10 - L. N. - grožio salono veiklai. 2019-09-30 tarp atsakovės ir R. A. sudarytas atliktų darbų perdavimo aktas, kuriuo atsakovė priėmė atliktus elektros instaliacijos, silpnos srovės ir bendrastatybinius darbus veterinarijos klinikoje, esančioje (duomenys neskelbtini)., 5 413,00 Eur sumai, iš kurių pertvarinių sienų sumontavimo atskiriant kabinetus, WC patalpų atitvarų montavimo ir GPK pertvarų montavimo darbai sudarė iš viso 2 456,00 Eur. 2019-10-03 tarp atsakovės ir R. A. sudarytas atliktų darbų perdavimo aktas, kuriuo atsakovė priėmė atliktus elektros instaliacijos, silpnos srovės ir bendrastatybinius darbus grožio salone, esančiame (duomenys neskelbtini)., 3 491,00 Eur sumai, iš kurių pertvarinių sienų sumontavimo atskiriant kabinetus, WC patalpų atitvarų montavimo ir GPK pertvarų montavimo darbai sudarė iš viso 788,00 Eur. Taigi, atsakovė patyrė iš viso 3 244,00 Eur išlaidų už minėtų darbų atlikimą naujiesiems nuomininkams, t.y. nurodytos išlaidos yra daugiau nei du kartus mažesnės nei išlaidos už analogiškus darbus, atliktus ieškovei. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad dalis ieškovei atliktų pertvarinių sienų sumontavimo atskiriant kabinetus, WC patalpų atitvarų montavimo ir GPK pertvarų montavimo darbų nebuvo išmontuoti ar perdaryti ir buvo vėliau naudojami naujųjų nuomininkų.

31. 2019-06-06 tarp atsakovės ir R. R. sudarytas atliktų darbų priėmimo aktas, kuriuo atsakovė priėmė atliktus elektros instaliacijos darbus 2 994,00 Eur sumai. 2019-09-30 tarp atsakovės ir R. A. sudarytas atliktų darbų perdavimo aktas, kuriuo atsakovė priėmė atliktus elektros instaliacijos darbus 735,00 Eur sumai, ir silpnos srovės darbus (interneto rozečių montavimą, perstatymą į kitas vietas, TV rozečių įrengimą su kabeliais, perstatymą į kitas vietas) 42,00 Eur sumai, iš viso 777,00 Eur sumai, veterinarijos klinikoje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2019-10-03 tarp atsakovės ir R. A. sudarytas atliktų darbų perdavimo aktas, kuriuo atsakovė priėmė atliktus elektros instaliacijos darbus 589,00 Eur sumai, ir silpnos srovės darbus (interneto rozečių montavimą, perstatymą į kitas vietas, TV rozečių įrengimą su kabeliais, perstatymą į kitas vietas) 42,00 Eur sumai, iš viso 631,00 Eur sumai, grožio salone, esančiame (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovė patyrė iš viso 1 408,00 Eur išlaidų už minėtų darbų atlikimą naujiesiems nuomininkams, t.y. nurodytos išlaidos yra du kartus mažesnės nei išlaidos už analogiškus darbus, atliktus ieškovei. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad dalis ieškovei atliktų elektros instaliacijos darbų nebuvo išmontuoti ar perdaryti ir buvo vėliau naudojami naujųjų nuomininkų.

32. 2019-06-14 tarp atsakovės ir R. A. sudarytas atliktų darbų priėmimo aktas, kuriuo atsakovė priėmė pakabinamų lubų įrengimo darbus 980,00 Eur sumai, betoninių grindų įrengimo darbus 1 540,00 Eur sumai, išlyginamojo sluoksnio įrengimo darbus 420,00 Eur sumai, iš viso 2 940,00 Eur sumai. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė buvo pirmoji patalpų, pažymėtų indeksu 6L1g, esančių (duomenys neskelbtini)., nuomininkė. Bylos duomenimis nenustatyta, kad betoninių grindų įrengimo darbai ar atitinkami kitokio pobūdžio grindų įrengimo darbai būtų atlikti vėlesnėms patalpų nuomininkėms - D. Ž. ir L. N.. Taigi, akivaizdu, kad minėti darbai nėra išimtinai susiję su nuomojamų patalpų pritaikymu ieškovės poreikiams, o yra vieni iš būtinųjų įrengimo darbų, kurių neatlikus patalpos iš esmės negali būti faktiškai naudojamos.

33. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji patyrė 17 598,72 Eur (8 048,00 Eur + 2 994,00 Eur + 2 940,00 Eur + 3 616,72 Eur) nuostolių už ieškovei atliktus patalpų įrengimo darbus vertintina kaip nepagrįsta.

34. Atsakovė taip pat nurodo, kad ji patyrė 1 830,00 Eur nuostolių už demontavimo darbus. Vertindamas atsakovės nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad Nuomos sutarties „B“ dalies 12.1. punkte numatyta, kad po Nuomos sutarties pabaigos (dėl bet kokios priežasties), nuomininkas privalo grąžinti nuomojamą plotą tinkamą ir pradinės būklės, kaip buvo nuomotojo perduota nuomininkui pagal perdavimo aktą. Taigi, nutrūkus šalių nuomos teisiniams santykiams ieškovė įgijo prievolę grąžinti atsakovei patalpas tokios būklės, kokios jos buvo perduotos ieškovei. Nagrinėjamu atveju patalpos ieškovei buvo perduotos įrengtos, kaip tai numatyta 2019-05-17, 2019-06-06, 2019-06-14 ir 2019-06-15 atliktų darbų priėmimo aktuose, todėl ieškovė neturėjo prievolės atlikti demontavimo darbų. Pažymėtina ir tai, kad R. A. pateikė atsakovei 2019-09-06 sąskaitą – faktūrą 1 830,00 Eur sumai už grožio salone, esančiame (duomenys neskelbtini)., atliktus demontavimo darbus: 640,00 Eur už SIP pertvarų demontavimą, 800,00 Eur už GKP demontavimą, 210,00 Eur už betoninių grindų išlyginimą po pertvarinių plokščių ir kanalizacijos vamzdynų demontavimo (70 m²), 140,00 Eur už pakabinamų lubų demontavimą. Taigi, minėti betoninių grindų išlyginimo dabai buvo atlikti iš esmės visam ginčo patalpų plotui. 2019-09-30 atliktų darbų perdavimo akto duomenimis veterinarijos klinikoje, esančioje (duomenys neskelbtini)., taip pat buvo atlikti betoninių grindų išlyginimo darbai po pertvarinių plokščių ir kanalizacijos vamzdynų demontavimo už 120,00 Eur (20 m²). Pagal 2019-10-03 atliktų darbų perdavimo aktą minėti darbai taip pat buvo atlikti ir L. N. grožio salone, esančiame (duomenys neskelbtini)., už 90,00 Eur (15 m²). Taigi, nagrinėjamu atveju nėra aišku, kodėl nurodyti darbai buvo atlikti kelis kartus, jų išlaidas priskiriant tiek ieškovei, tiek vėlesnėms nuomininkėms.

35. Sprendžiant klausimą dėl nuostolių priteisimo taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamu atveju nuomos teisiniai santykiai nutrūko sutarties šalims pažeidus pareigą bendradarbiauti, t.y. ne tik dėl ieškovės kaltės.

36. Teismas taip pat pažymi, jog bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė gavusi ieškovės 2019-07-05 pranešimą apie Nuomos sutarties nutraukimą 2019-07-16 raštu iš esmės sutiko su Nuomos sutarties nutraukimu, siūlydama ieškovei nereikalauti nuotolių, kurie viršija jos sumokėtą 2 000,00 Eur nuomos garantiją. Taigi, atsakovė laikė, kad jos patirti nuostoliai sudaro 2 000,00 Eur. Pažymėtina, jog nepaisant to, kad ieškovė į atsakovės pateiktą pasiūlymą neatsakė, tačiau atsakovė perėmė ginčo patalpas suėjus ieškovės nurodytam terminui ir įgijo galimybę, jas valdyti ir naudotis, 2019-08-05 ir 2019-08-10 sutartimis išnuomojo šias patalpas kitoms nuomininkėms. Taigi, šiuo atveju nenustatyta, jog atsakymo į 2019-07-16 pranešimą nepateikimas būtų sukėlęs atsakovei papildomus nuostolius.

37. Atkreiptinas dėmesys, jog Nuomos sutartyje ieškovės prievolė, pažeidus Nuomos sutartį, atlyginti atsakovės patirtus nuostolius už patalpų įrengimą bei demontavimą bei atitinkamai šių nuostolių dydis nenumatytas. Nuomos sutarties „A“ dalies 11 punkte numatyta, kad nuomos garantija – 2 000,00 Eur dydžio avansinis apmokėjimas – garantija. Nuomos sutarties „C“ dalyje numatyta, kad kadangi ši sutartis įpareigoja Nuomotoją dalinai įrengti patalpas, pritaikytas nuomininko veiklai, nuomininkas įsipareigoja apmokėti 2 000,00 Eur avansinį mokestį – nuomos garantiją, kuri bus išskaičiuota iš paskutinių dviejų nuomos mėnesių pagal šią sutartį. Taigi, viena vertus minėtas 2 000,00 Eur avansinis mokestis yra skirtas nuomos mokesčiui apmokėti, tačiau kita vertus, jis siejamas su atsakovės patirtomis išlaidomis už patalpų įrengimą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad 2 000,00 Eur avansinis mokestis yra skirtas ieškovės nuostoliams padengti, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų negautos pajamos už nuomos mokestį, ar išlaidos už patalpų įrengimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė įsipareigojo įrengti ieškovės nuomojamas patalpas kaip tai numatyta Specifikacijoje, dėl ko ji patyrė papildomas išlaidas. Taigi, akivaizdu, kad ieškovei nemokant nuomos mokesčio ar nuomos teisiniams santykiams nutrūkus anksčiau sutartyje nustatyto termino atsakovė negautų pajamų, kurios be kita ko, skirtos ir patalpų įrengimo išlaidoms padengti. Tokiu būdu atsakovė yra suinteresuota užsitikrinti šių nuostolių atlyginimą. Ir atvirkščiai, nuomos teisiniams santykiams artėjant link sutartyje nustatyto termino pabaigos, atsakovė yra gavusi planuojamas pajamas, todėl šių nuostolių atlyginimo užtikrinimas jai tampa nebeaktualus ir gali būtų įskaitomas į paskutiniųjų mėnesių nuomos mokestį.

38. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad ieškovė turi prievolę atlyginti atsakovei 2 000,00 Eur nuostolius. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė yra sumokėjusi atsakovei 2 000,00 Eur nuomos garantiją, kuri skirta atsakovės patirtiems nuostoliams atlyginti, atsakovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

40. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 2 926,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 45,00 Eur žyminis mokestis, 181,50 Eur už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimą, 2 700,00 Eur už advokato teisinę pagalbą.

41. Atsakovė patyrė 924,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 424,00 Eur žyminis mokestis, 500,00 Eur už advokato teisinę pagalbą.

42. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, proceso metu buvo aktyvios, todėl ieškinį ir priešieškinį atmetus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bylinėjimosi išlaidos iš šalių viena kitai nepriteistinos.

43. Pagal 2011-07-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 5,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį ir priešieškinį atmetus iš ieškovės ir atsakovo į valstybės biudžetą priteistina po 2,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. S. į valstybės biudžetą 2,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autostelė“ į valstybės biudžetą 2,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.