- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- AN2-131-875/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00080-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. A.
- Institucija
- Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Aldevinas Ščigla
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. kovo 24 d. nutarimu (toliau – Nutarimas), M. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 481 straipsnio 2 dalį ir paskirta 190 Eur bauda už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pakartotinai būdamas vienerių metų bėgyje baustas už nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnyje, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ administracijos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), apie 1 valandą laiko, žodžiais įžeidžiamai kibo prie (duomenys neskelbtini) darbuotojų, t. y. D. N. kaltino „pinigų tratinimu“ (tai pasakė kelis kartus), girdint kitiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams, neleido D. N. uždaryti kabineto durų, užstatydamas koją tarp durų ir durų staktos, įžeidžiamai kibo prie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) V. S., vadindamas jį „melagiu“, nepagrįstai kaltino jį (duomenys neskelbtini) pinigų iššvaistymu, taip savo veiksmais sutrikdė (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbą bei pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi netenkintas M. A. skundas dėl Nutarimo panaikinimo. Nutartyje konstatuota, kad Nutarimas, kuriuo M. A. veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 481 straipsnio 2 dalyje (pakartotinis nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas), yra teisėtas ir pagrįstas, jo veiksmai kvalifikuoti teisingai, nuobauda skirta laikantis ANK 34 straipsnyje numatytų taisyklių.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu M. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Skunde nurodoma, jog pasiruošiant bylos nagrinėjimui ir pastebėjus teisėjos V. Š. šališkumą, pareiškė prašymą ją nušalinti, tačiau teisėja neskundžiama nutartimi nenusišalino nuo bylos. Nori pažymėti, kad bylą nagrinėjusi teisėja ir nukentėjusysis V. S. kartu dirbo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijoje bent trejus metus ir buvo atskirų skyrių vedėjais. Taip pat, nagrinėjant bylą, teisėja primygtinai klausinėjo liudininkus, ar jie nesijaučia nukentėjusiaisiais, taip parodydama šališkumą jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, atžvilgiu. Nagrinėdama bylą teisėja atsisakė priimti įrodymus, svarbius bylos esmei, tai yra prijungti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės sprendimą dėl 25000 eurų skyrimo operacinio stalo pirkimui, (duomenys neskelbtini) viešojo pirkimo dokumentus dėl operacinio stalo pirkimo už 27000 eurų ir taip toliau. Kadangi teisėja V. Š. kelis metus kartu yra dirbusi su V. S., tai pagrįsta aplinkybė nusišalinti pačiai teisėjai, o to ji nepadarė. Vėliau teisėja išsakė išankstinį nusistatymą bylos nagrinėjimo pradžioje dėl jo kaltės, po ko, buvo pareikštas nušalinimas teisėjai.
3.2. Skunde apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylą netenkino jo prašymo ir neprijungė prie bylos 2019 m. vasario 21 dienos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 1.1 punkte aiškiai nurodyta, jog ilgalaikiam materialiam turtui, tai yra operaciniam stalui, įsigyti iš savivaldybės biudžeto skiriama 25000 eurų. Be to, apylinkės teismas atsisakė įtraukti į bylą „Viešojo prekių pirkimo-pardavimo 2019 m. vasario 12 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“, kurią sudarė (duomenys neskelbtini) dėl operacinio stalo pirkimo už 27830 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apygardos teismas (teisėjas V. M.) kovo mėnesio neskundžiama nutartimi panaikino ankstesnę Šiaulių apylinkės teismo nutartį ir nurodė, jog būtina jo išsakytus žodžius (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir viešųjų pirkimų specialistės atžvilgiu įvertinti teisiškai, šie dokumentai, kurių neprijungė Šiaulių apylinkės teismas, turi tiesioginę reikšmę nagrinėjamų aplinkybių teisiniam įvertinimui. Tokiu būdu Šiaulių apylinkės teismas neleido tinkamai realizuoti ANK 577 straipsnio 2 dalies 4 punkte garantuotą procesinę teisę dėl reikšmingų dokumentų pateikimo į bylą nagrinėjant bylos aplinkybes.
3.3. Skunde pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismas neskundžiama nutartimi atmetė jo prašymus, kad teismas kreiptųsi į Seimo kontrolierių išvadai gauti, ar (duomenys neskelbtini) direktorius V. S. nepiktnaudžiavo pareigomis neatsakydamas į žurnalisto klausimus, į Žurnalistų etikos inspektorių išvadai pateikti, ar (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) priimti įsakymai dėl draudimo filmuoti nepažeidžia žurnalisto teisių gauti informaciją, į Konstitucinį teismą, į kurį kreiptis bylos nagrinėjimo metu vienas iš subjektų yra teismas, išvadai gauti, ar teisės aktas nepažeidžia Konstitucijos, taip pažeisdamas jo procesines teises dėl ekspertinės nuomonės.
3.4. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad jo veiksmai, tai yra klausinėjimas apie brangiai nupirktą operacinį stalą iš biudžeto lėšų, buvo pažeidžiantys viešąją tvarką, tačiau būtent V. S., net ir žinodamas visą situaciją, paprasčiausiai sukėlė konfliktą, iškvietė policijos pareigūnus, nes neva negavęs leidimo filmavo jį ir kitus (duomenys neskelbtini) darbuotojus. Taip pat, teismas neatsižvelgė į tai, kokiu tikslu ir pagrindu vykdė filmavimą viešoje įstaigoje dirbančių asmenų. Jais apklausti asmenys siekė parodyti, kokie jie buvo sutrikę, tačiau rajono visuomenė turi teisę žinoti, kodėl (duomenys neskelbtini) nuperka operacinį stalą tris kartus pigiau nei (duomenys neskelbtini). Naudodamasis visuomenės informavimo įstatymo suteikta teise gauti, rinkti ir skleisti informaciją, tą padarė tiesiogiai transliuodamas (duomenys neskelbtini) paskyroje. Kadangi policijos pareigūnai buvo iškviesti į įvykio vietą, buvo priverstas jų sulaukti bei jiems užduoti klausimą, kur yra už mokesčių mokėtojų lėšas nupirktas operacinis stalas, po ko, gavus atsakymą išėjo iš (duomenys neskelbtini). Kadangi (duomenys neskelbtini) direktorius į policiją su pareiškimu kreipėsi ne iš karto, o beveik po mėnesio laiko, parodo, kad įvykis nebuvo toks svarbus, kaip nurodoma. Be to, bylos nagrinėjimo metu abu nukentėjusieji nurodė, kad labiausiai jautėsi pažeminti, kadangi buvo paviešintas vaizdo įrašas, bet ne klausimai.
3.5. Skundu prašo įvertinti ir paties nukentėjusiojo elgesį, turėjusį įtakos konfliktinei situacijai. (duomenys neskelbtini) V. S. patvirtino tvarką dėl korupcijos prevencijos, todėl natūralu, kad su pastebėjimais atėjo pas jį patį, tačiau įstaigos vadovas nematė reikalo net aiškintis, ar tikrai nėra 70000 eurų vertės stalo. Todėl pagrįstai leido susidaryti įspūdį, kad yra įvykdytas nusikaltimas, nes direktorius parašė, kad operacinis stalas nupirktas ir paskelbė viešai, direktorius neturi teisės kišti į Viešųjų pirkimų komisijos darbą, o akivaizdu, kad tai darė neturėdamas įgaliojimų, neatsakė į užduotus klausimus iš karto, kaip numato visuomenės informavimo įstatymas ir Vyriausybės nutarimas dėl asmenų aptarnavimo tvarkos valstybės ir savivaldybės įstaigose ir įmonėse. Nors (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kurie buvo apklausti, teigia, kad buvo sutrikdytas jų darbas, tačiau nepateikė jokių įrodymų. Maža to, dauguma jų net vėlavo į darbą, įskaitant ir direktorių. Be to, nukentėjusiąja pripažinta D. N. nenurodė, kad pasiėmė nedarbingumą, o atkreiptinas teismo dėmesys, kad jos darbo pareigos ir yra atsakyti į klausimus, susijusius su viešaisiais pirkimais, nes dažnai ji nurodoma kaip kontaktinis asmuo dėl vykdomų viešųjų pirkimų konkursų. Taip pat, direktorius V. S. tik deklaratyviai tvirtino, kad buvo sutrikdytas darbas, tačiau neįrodė, kas turėjo būti padaryta, kokie susitikimai neįvyko, o atsižvelgiant į tai, kad direktorius tris kartus per savaitę priima interesantus, darytina prielaida, kad jis, kaip vadovas, paprasčiausiai bendravo su interesantu ir/ar žurnalistu.
3.6. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant administracinių nusižengimų bylose pateiktus apeliacinius skundus, taikoma BPK analogija, prašo prijungti prie bylos dokumentus, kurių neprijungė apylinkės teismas, bei išnagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso būdu.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į skundą nukentėjusiojo V. S. atstovas advokatas Aldevinas Ščigla prašo skundą atmesti ir palikti teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį nepakeistą, priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, netenkinti apelianto prašymo dėl papildomų duomenų prijungimo byloje ir žodinio proceso.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas apelianto nurodytais pagrindais nusišalinti neprivalėjo. Pažymėtina, jog apeliantas teisme reiškė teismui nušalinimą dėl teisėjos pareikštos pastabos dėl galimai jo netinkamo elgesio, tačiau nebuvo pareikšta pozicija dėl ginčo sprendimo esmės ir jo vertinimo. Apeliantas nepagrindžia, kuo šis aspektas įtakojo skundžiamos nutarties nepagrįstumą ar neteisingumą, be to, apeliantas neprarado teisės išsakyti savo pozicijos, teikiant apeliacinį skundą, ką ir padarė, todėl jo teisės niekaip nebuvo suvaržytos ir pažeistos ir šiuo aspektu ir teismo nutarties nedaro negaliojančia. Apeliantas keldamas nušalinimo klausimus, nesielgia sąžiningai, kadangi apeliaciniu skundu kelia argumentus, kurie nebuvo nagrinėjimo I instancijos teisme dalyku. Apeliantas pateikia naujus, pirmojoje teismo instancijoje neišsakytus, įrodymais nepatvirtintus, motyvais neparemtus teiginius, kad teisėja V. Š. su nukentėjusiuoju V. S. kartu dirbo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijoje. Be to, apeliantas nurodo kad teisėja atsisakė priimti įrodymus svarbius bylos esmei, t. y. įvairius dokumentus, susijusius su viešaisiais operacinio stalo pirkimais. Todėl šiuo pagrindu naikinti teismo nutarties nėra pagrindo. Pažymi, kad apeliantas teikė daug ir įvairių prašymų procese, kurie buvo akivaizdžiai nesusiję su ginčo dalyku, todėl tiek teismo atsisakymas jungti su bylos esme nesusijusius duomenis, tiek ir nepagrįstų apelianto prašymų netenkinimas, savaime nepagrindžia teismo šališkumo.
4.2. Atsiliepime pažymima, kad byloje vertinama apelianto atsakomybės pagal ANK 481 straipsnį klausimai, o ne viešųjų pirkimų vykdymo eiga. Akivaizdu, jog apelianto prašomi prijungti prie bylos dokumentai visiškai nesusiję su administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimu ir, priešingai nei teigia apeliantas, jie absoliučiai neturi tiesioginės reikšmės nagrinėjamų aplinkybių teisiniam vertinimui ar teisingam bylos išnagrinėjimui. Visi apelianto reikšti prašymai buvo nepagrįsti ir tikėtina, teikti tikslu vilkinti procesą, kadangi pagal oficialiai žinomus duomenis, minėtas asmuo yra registruotas kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimą, kur Seimo nariui keliami aukšti padorumo ir įstatymų vykdymo kriterijai. Bylos esmę sudarė, analizė ar apeliantas padarė administracinį nusižengimą, kuris kvalifikuojamas pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį ar ne, o ne lokalinio teisės akto ((duomenys neskelbtini)s (duomenys neskelbtini) įsakymo) ar viešųjų pirkimų teisėtumo analizė.
4.3. Nukentėjusysis nurodo, jog teismas visapusiškai išnagrinėjo kilusį ginčą, jo esminius aspektus ir nustatė tokias reikšmingas ir paties apelianto nepaneigtas aplinkybes, kaip: apelianto veiksmai buvo intensyvūs, klausimai užduoti įkyriai, po kelis kartus, išsakant neigiamus ir užgaulius komentarus; apeliantui buvo priminta, kokia yra įstaigoje nustatyta informacijos ir duomenų teikimo tvarka, kuri apeliantui buvo labai gerai žinoma, tačiau ją apeliantas sąmoningai ignoravo ir nenutraukė savo neteisėtų veiksmų; apeliantui įstaigos darbuotojai nurodė, kad jis privalo kreiptis į įstaigos vadovą ir keliamais klausimais bendrauti su juo, tačiau tai buvo ignoruota taip pat; apeliantas nepaaiškina, kokią teisę turėjo kaltinti D. N. pinigų tratinimu ir šio kaltinimo tolesniu teikimu, net kai pati nukentėjusioji nurodė, jog tai ją trikdo ir nenorinti apie šias aplinkybes su apeliantu kalbėti. Teismas teisingai nustatė, kad apelianto veiksmai nebuvo vienkartiniai, momentinės emocinės išraiška, bet veikimas buvo kryptingas, veiksmai pasikartojantys, nors apeliantas ir suvokė ar privalėjo suvokti, kad taip elgiantis trikdo įstaigos darbuotojus, tačiau sąmoningai savo tokio veikimo nenutraukė, be to uždavinėjo ne tik klausimus, tačiau savo pareiškimais žemino įstaigos darbuotojus bei nukentėjusį asmenį. Pažymi, kad apeliantui D. N. buvo paaiškinusi, jog viešojo pirkimo procedūros nėra baigtos, tačiau nepaisant to, apeliantas toliau kvotė informaciją, įkyriai kibo, trikdė minėtos darbuotojos darbą, tai galėjo matyti ir kiti įstaigos darbuotojai bei lankytojai, po to, tęsdamas savo neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu.
4.4. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas nurodo, jog informacija apie dar nebaigtas viešųjų pirkimų procedūras sužinojęs tik atvykus policijos pareigūnams, bet aukščiau pateikti argumentai, paneigia šį apelianto motyvą. Be to, apeliantui negali būti nežinoma, jog vykdant viešuosius pirkimus, kol jie nebaigti, negali būti komentuojama jų eiga, specifinės sąlygos, kad nepažeisti pirkimų konfidencialumo, nešališkumo kriterijų, jog pasiūlymų teikėjams nekiltų abejonių, dėl vykdomų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo. Apelianto elgesys nebuvo ir negali būti laikomas toleruotinu ar pateisinamas žurnalisto veikla. V. S., neapsikentęs toliau jo atžvilgiu M. A. tęsiamo įžeidinėjimo, įkyraus priekabiavimo, iškvietė policijos pareigūnus. Iki jiems atvykstant, M. A. įstaigoje prabuvo 26 minutes, kėlė chaosą, trikdė normalų įstaigos darbą, neleidžiant jos darbuotojams normaliai vykdyti savo kasdienių darbo funkcijų, neklausė priminimų dėl informacijos teikimo ir rinkimo įstaigoje tvarkos, neklausė darbuotojų teisėtų prašymų netrikdyti jų veiklos, nefilmuoti ir pan. Akivaizdu, kad apeliantas savo veiksmais siekė išvesti darbuotojus, tame tarpe ir V. S., iš pusiausvyros ir taip sutrikdyti jų rimtį bei įstaigos viešąją tvarką. Dėl šios priežasties tiek nukentėjusieji V. S. ir D. N., tiek įstaigos darbuotojai S. L., I. B., G. M., teisme apklausti liudytojais, parodė, kad dėl M. A. veiksmų jie jautėsi sutrikę, įsitempę, patyrė stresą. Apelianto išsakytos frazės kaip „apsimeta direktorius“, „taškot biudžeto mokėtojų lėšas“, „neturėdamas teisės pasirašinėjate dokumentus“, „gal reikės STT, kad su antrankiais išvestų“, „jūs linkęs į pinigų tam tikrą taškymą, požymiai matosi“ ir t. t., yra ne tik įžeidžiančio ir šmeižiančio pobūdžio, tačiau akivaizdu, kad trikdė tiek įstaigos vadovą, tiek ir kitus darbuotojus. Pažymėtina, kad neigiamus atgarsius lėmė ir viešas tokių duomenų skleidimas, nes tai buvo daroma per apelianto (duomenys neskelbtini) paskyros transliaciją, kas sukėlė ir papildomų neigiamų atgarsių ir komentarų iš asmenų, mačiusių šią transliaciją, net tiesiogiai nebuvusių įstaigoje, todėl ir šios aplinkybės įrodo, kad apeliantas savo neteisėtą veikimą atskleidė ir paskleidė viešai ne tik būdamas įstaigoje, tačiau ir virtualioje erdvėje, kur situacijos stebėtojų ir dalyvių buvo itin didelis kiekis. Akivaizdu, kad nereikia specialių žinių atlikti vertinimą, jog apeliantas pateikė ne nuomonę, kritiką, o atliko veiksmus tyčia, turint tikslą išvesti nukentėjusiuosius iš pusiausvyros, juos įžeidinėjant, žeminant bei kaltinant biudžeto pinigų švaistymų ir pan. Be to, atmestini argumentai, kad nebuvo sutrikdyta įstaigos veikla, kadangi tiek nukentėję asmenys nurodo buvę sutrikdyti, tiek ir objektyvios bylos aplinkybės rodo, kad apeliantas veikė viešoje vietoje, neleistinai įkyriai ir kibiai, vartojo neleistinas frazes ir teiginius, kas yra pakankama, konstatuoti jog apeliantas pažeidė galiojančius teisės aktus.
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
6. ANK 651 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau apygardos teismas pažymi, jog M. A. nenurodė jokių priežasčių, kurioms esant jo skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nepateikė naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir ištirtos pirmosios instancijos teisme, be to, byloje nėra naujų įrodymų ar naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo aptartos pirmosios instancijos teisme, todėl apygardos teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
7. Apeliaciniame skunde M. A. teigia, kad nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį. Jis ginčija byloje esančius duomenis, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
8. ANK 481 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį viešosios tvarkos pažeidimą. Veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia šie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta – viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas.
9. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Nustatant teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, reikalingas padaryto administracinio nusižengimo sudėties konstatavimui, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017 ir kt.). Iš to seka, kad teisingą sprendimą administracinio nusižengimo byloje lemia jame padarytų teisinių išvadų teisingumas bei pagrįstumas.
10. Apygardos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad M. A. N. nepagrįstai pripažintas kaltu, padarius ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs M. A. skundą priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį.
11. Neginčijama, kad įvykis, dėl kurio patrauktas atsakomybėn M. A. vyko viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) administracijos patalpose, kuriose tuo metu, kaip nustatyta bylos duomenimis buvo tik M. A. ir administracijos darbuotojai (nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, kad dar buvo atėję ir kitų asmenų, nepatvirtintos bylos medžiaga). Kaip matyti iš paties M. A. paaiškinimų, jis nei tyrimo metu nei apklausiamas pirmosios instancijos teisme neneigė, kad vykdė filmavimą telefonu, kad atidarė kabineto duris, kuriame sėdėjo viešųjų pirkimų specialistė D. N. ir teiravosi dėl operacinio stalo, kad (duomenys neskelbtini) direktoriui V. S. išsakė, kad turi pagrįstų įtarimų, kad (duomenys neskelbtini) stalas yra nupirktas už 70 000, tačiau jo ligoninėje nėra ir tokiu būdu galimai padaryta nusikalstama veika. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip ir nurodė pats M. A. į (duomenys neskelbtini) administracijos patalpas jis atėjo ne kaip fizinis asmuo, o kaip žurnalistas ir uždavinėjo klausimus ne fiziniams asmenims, o viešiems. Aiškindamas savo atėjimo į ligoninę priežastį nurodė, kad oficialaus leidinio straipsnyje pamatė, jog rašoma, kad „stalas kainavo“, todėl tai reiškia, kad jis jau nupirktas. Viešųjų pirkimų specialistė jam paaiškino, jog pirkimas dar vyksta, todėl jis tęsė tyrimą. Kad į įstaigą atvyko neužsiregistravęs, įtakojo (duomenys neskelbtini) chamiškas elgesys. Anksčiau registruodavosi, bet jo registracijos nepriimdavo, neužregistruodavo, liepdavo pateikti klausimus iš anksto, kad direktorius galėtų iš anksto pasiruošti atsakymus. Neneigė, kad pavadino (duomenys neskelbtini) direktorių melagiumi. Žodžius „tratina pinigus“ naudojo, nes kaimyninio rajono ligoninė nusipirko stalą už mažesnę sumą. Iš CD kompakte užfiksuoto vaizdo ir garso įrašo matyti, kad vyksta pokalbis tarp viešųjų pirkimų specialistės D. N. ir M. A., kurio metu M. A. D. N. sako „tratinat pinigus“. Įrašo 11.35 min. matyti, kad vyriausioji buhalterė S. L. koridoriuje M. A. sako „terorizuojat žmones“. 12.03–12.05 M. A. sako „vienu žodžiu jūs įstaigos darbuotojai galit tratinti pinigus, paskui atsakomybę numetat vadovui, kuris nuo manęs bėgioja“. M. A. sako „Kas blogai su žodžiu „tratinti pinigus“? D. N. sako „tas žodis žmogų tiesiog net „smukdo.“ M. A. sako „gerai, pasakykit, kaip jūs leidžiate pinigus ?“„O jeigu 20 000 brangiau perkamas stalas yra „tratinimas“ ar ne?“ Įrašo 15.19 min. pokalbio tarp V. S. metu M. A., V. S. klausia „Tai daromas nusikaltimas?“ M. A. atsako „turiu pagrindo manyti, kad taip. Kad jūs, kaip nesantis viešųjų pirkimų komisijos narys, kišatės į viešuosius pirkimus.“ Vėliau, M. A. sako „jūs taškot biudžeto mokėtojų lėšas, kad viešintumėtės. Parašėte informaciją, kad nusipirkote už 70 000 stalą, kinų gamybos, nors vokiškas kainuoja 50 000, neturėdamas teisės pasirašinėjate dokumentus ir atsisakote visuomenei parodyti, kur yra stalas?“ V. S. sako „Čia šmeižtas […]“ Įrašo 22.15–22.22 min. M. A. sako [...] „Gal reikės STT, kad su atrankiais išvestų? Jums matyt tokie dalykai labai patinka, ane?” Įrašo 22.29–22.34 min. M. A. sako „va, kad jūs linkęs į pinigų tam tikrą taškymą, jau matosi, požymiai matosi”. Įrašo 25.29–25.36 min. M. A. sako „va, kad jūs melagis esat ir apgavot rinkėjus, čia tai tikrai melagis. Įrašo 26.07-26.11 min. M. A. sako „O gal jūs, V. S. stalą į garažą nuvežėt? Pokalbio metu necenzūrinių žodžių vartojama nebuvo, M. A. įstaigos darbuotojų darbui trukdė tik tiek, kiek buvo užduodami klausimai. Kaip matyti iš M. A., nukentėjusiųjų ir liudytojų paaiškinimų, konfliktas tarp M. A. ir nukentėjusiųjų D. N. ir V. S. kilo dėl (duomenys neskelbtini) vykdomo viešojo operacinio stalo pirkimo. Sprendžiant, ar dėl konflikto objektyviai nebuvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis, atsižvelgiama į konflikto metu patalpoje buvusių nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus: liudytojas G. M. tyrimo metu parodė, kad M. A. jo klausė apie viešąjį pirkimą ir apie stalą, tačiau į jo užduotus klausimus neatsakė (b. l. 35); Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas G. M. parodė, kad darbinė nuotaika buvo sutrikdyta, nes kolegių psichologinė savijauta buvo išbalansuota. Jo savijauta taip pat buvo šiek tiek sutrikdyta. Bendraudamas su direktoriumi M. A. šnekėjo labai garsiai, uždavinėjo klausimus, tačiau neleidęs į juos atsakyti, iškart užduodavo kitus. Nukentėjusiuoju savęs nelaiko. Necenzūrinių žodžių negirdėjo. Reikalo kviesti policiją jis nematė; liudytoja S. L. tyrimo metu parodė, kad jai nuėjus pas direktorių V. S. į kabinetą, M. A. nenorėjo išeiti, tačiau informavus jį, kad vyks pokalbis darbo reikalais, išėjo iš kabineto. Jai pačiai darbo M. A. nesutrukdė, tačiau jam esant patalpose jautė emocinę įtampą (b. l. 37); Apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja S. L. parodė, kad papildomai parodė, kad M. A. klausinėjo darbuotojų apie pirkimus. M. A. pasakė, kad ligoninėje darbuotojai su žurnalistais negali bendrauti, bendrauja direktorius, pasiūlė palaukti jo. Savęs nukentėjusiąja nelaiko. Žodis „tratinimas“ jai yra užgaulus, žeminantis; liudytoja I. B. tyrimo metu parodė, kad dėl M. A. elgesio jai buvo sunku dirbti bei jautė stresą (b. l. 27-28); Apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja I. B. parodė, kad M. A. bendravo su viešųjų pirkimų specialiste, buhalterė S. L., G. M. ir direktoriumi. Ji stengėsi į visa tai nekreipti dėmesio, ėmėsi savo darbo. Pokalbio su D. N. nesiklausė, girdėjo, kad vyksta diskusija. Necenzūrinių, įžeidžiamų žodžių negirdėjo; Nukentėjusioji D. N. tyrimo metu parodė, kad su M. A. kalbėjo telefonu ir paaiškino jam, kad pirkimas nebaigtas, dar tik vykdomas ir sprendimas dar nėra priimtas dėl sutarties pasirašymo. Vėliau M. A. atėjo pas ją į kabinetą ir klausinėjo to paties kartodamas, kur yra stalas ir kur jie jį padėjo. Sakė, kad ji „tratina“ (duomenys neskelbtini) pinigus. Tokiu savo elgesiu M. A. trukdė jai dirbti, o jos atžvilgiu sakomas žodis „tratinimas“, ją įžeidė (b. l. 31-32). Apklausiama pirmosios instancijos teisme davė analogiškus parodymus ir papildomai nurodė, kad M. A. jos nestūmė. Po apsilankymo ji jautėsi įsitempusi, sutrikusi. Civilinio ieškinio nereiškia. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis V. S. palaikė tyrimo metu teiktus prašymus ir parodė, M. A. kibo ne tik prie jo, kaip įstaigos vadovo, bet ir kitų darbuotojų, kurie nėra vieši asmenys. Įstaigoje vienintelis viešas asmuo yra jis. Paskui jį, be leidimo užeiti, ėjo į jo kabinetą. Uždaryti durų po savęs negalėtų, nes reiktų M. A. tiesiog fiziškai išstumti. Anksčiau M. A. pagal tvarką registruodavosi pokalbiui. Tvarkingai užsiregistravus visuomet priimdavo. Tačiau vėliau pokalbiai tapo neadekvatūs. Situacija vis aštrėjo, gilėjo. Klausimai darėsi įžeidžiantys, todėl jam buvo paaiškinta, kad kaip žurnalistui atsakymai į klausimus bus pateikiami tik raštu. M. A. tonas buvo įžūlus, jį šokiravo. Matydamas, kad asmuo nereaguoja į pastabas ir prašymus, kad jis nesuvaldys situacijos, iškvietė policijos pareigūnus. Kitų asmenų, girdėjusių konfliktą, nenustatyta. Iš nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų galima daryti išvadą, kad M. A. galbūt ir bendravo nemandagiai, pakeltu tonu, nukentėjusiosios D. N. atžvilgiu išsakyti žodžiai „tratinimas“, nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu išsakyti žodžiai „melagis“, gali nuteikti nemaloniai ir yra nepateisinami, tačiau dėl tokios veikos mažareikšmiškumo nėra pagrindo vertinti, kad vien tuo buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis.
12. Dar daugiau, byloje negauta įrodymų, patvirtinančių, kad M. A. siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį – iš M. A., nukentėjusiųjų ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad tarp M. A. ir įstaigos vadovo yra įtempti santykiai, kadangi tai buvo ne pirmas M. A. duomenų rinkimas apie įstaigos darbą. Atkreiptinas dėmesys, kad M. A. save pristatydamas kaip žiniasklaidos atstovą, privalo žinoti ir vadovautis žurnalistų profesinės etikos reikalavimus reglamentuojančiais teisės aktais (Visuomenės informavimo įstatymas, kurio 41 straipsnyje numatytos žurnalistų pareigos, tokios kaip laikytis žurnalistų profesinės etikos normų, nedaryti informacijos šaltiniui spaudimo; Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, kuris taip pat nustato profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą). Atsižvelgiant į tai, M. A. atžvilgiu galima būtų svarstyti klausimą dėl piktnaudžiavimo žiniasklaidos atstovui teikiamomis teisėmis, bet nevertinamas kaip neteisėtas, administracinį nusižengimą sudarantis viešosios tvarkos pažeidimo elgesys.
13. Nukentėjusieji D. N. ir V. S., manydami, kad yra pažeistos jų teisės, M. A. jų atžvilgiu išsakius jiems nepriimtinus teiginius, tokius kaip „tratinimas“, „melagis“ ir t. t., gali savo teises ginti civilinio proceso tvarka (pvz. CK 2.24 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą). Vadovaujantis teismų suformuotos praktikos baudžiamosiose bylose analogija, kad baudžiamoji teisė yra laikytina paskutine teisine priemone, atsakomybės forma ir taikoma tik išimtiniais atvejais – ultima ratio, pažymėtina, kad esant galimybei, kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis, pvz. kaip šiuo atveju civilinės teisės priemonėmis, administracinės atsakomybės klausimas turėtų būti nesvarstomas. Apygardos teismas pažymi, kad aptartų duomenų visuma, kai tarp šalių susiklostę santykiai visų pirma gali būti vertinami kaip civiliniai teisiniai santykiai, nesudaro teisinio pagrindo M. A. traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnį.
14. Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad M. A. veiksmai buvo iki tiek pavojingi, kad būtų galima vertinti kaip padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 2 dalyje, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Vis dėlto, apygardos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais dėl skundžiamą nutartį priėmusio teismo šališkumo.
16. ANK 576 straipsnyje yra įtvirtinta nušalinimo teisė. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Dėl to, pagal analogiją, taikytinos ir teisėjo nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančios BPK 57–60 straipsnių normos. Teisėjo nušalinimo pagrindai nurodyti BPK 58 straipsnyje. Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61/2010). Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016). Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (pavyzdžiui, 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje F. prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; 2010 m. sausio 6 d. sprendimas byloje V. F.-H. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74181/01).
17. Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų teismo teisėja V. Š. 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi atmetė M. A. prašymą nusišalinti motyvuojant tuo, kad teisėja nebuvo išsakiusi savo nuomonės dėl M. A. administracinio nusižengimo padarymo. Kitų objektyvių pagrindų dėl kurių būtų galima abejoti teisėjos nešališkumu išsakyta nebuvo. Apeliaciniame skunde teisėjos V. Š. nušalinimą M. A. motyvuoja tuo, kad ji ir nukentėjusysis V. S. kartu dirbo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijoje ir buvo atskirų skyrių vedėjais, bei tai, kad teismas turėjo išankstinį nusistatymą prieš apeliantą. Kaip matyti, nagrinėjant M. A. skundą pirmosios instancijos teisme, apeliantas nebuvo nurodęs nušalinimo pagrindo dėl teisėjos ir nukentėjusiojo ankstesnių darbinių santykių, tokį pagrindą nurodė tik aukštesniajam teismui pateiktame skunde. Pažymėtina, kad buvę darbiniai santykiai, o juo labiau, kaip ir nurodoma skunde, skirtingų skyrių vedėjais, neįpareigoja teismo nusišalinti nuo skundo nagrinėjimo. Apygardos teismas pažymi, jog vien tai, kad teismas priėmė ne tokį procesinį sprendimą, kokio pageidavo apeliantas, nėra pakankama aplinkybė laikyti, jog teismas buvo šališkas nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą. Motyvuotai kitokių aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl bylą išnagrinėjusios teisėjos nešališkumo, apeliaciniame skunde nenurodoma, tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Konstatuotina, kad argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti, todėl atmetami.
18. Kitas skundo argumentas yra tai, kad apylinkės, neprijungdamas M. A. teikiamų dokumentų (2019 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Viešojo prekių pirkimo-pardavimo 2019 m. vasario 12 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė ANK 577 straipsnio 2 dalies 4 punktą, bei, kad teismas nesikreipė į seimo kontrolierių išvadai gauti ir į Konstitucinį teismą išvadai gauti. Kaip matyti, apylinkės teismas pareiškėjo prašymą atmetė 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, konstatavus, kad Taisyklių atitikties norminiams teisės aktams klausimas yra visiškai nesusijęs su šios bylos dalyku, o prašymas kreiptis į įvairias institucijas atmestas kaip nepagrįstas, nurodant, kad į nurodytas (M. A. prašomas) institucijas M. A. turi teisę kreiptis pats asmeniškai, su kuo sutinka ir aukštesnysis teismas. M. A. prašomų prijungti dokumentų turinys niekaip nesusijęs su klausimo, dėl jo atsakomybės pagal ANK 481 straipsnį, svarstymu, todėl apylinkės teismo pagrįstai atmestas.
19. Kartu su nukentėjusiojo V. S. atsiliepimu buvo gautas ir prašymas atlyginti patirtas išlaidas - 500 Eur, už advokato A. Ščiglos teisinę pagalbą šioje byloje (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto M. A. apeliacinis skundas tenkinamas ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukiama, V. S. turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. A. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. kovo 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną M. A. nutraukti.
Nepriteisti V. S. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.