Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-11-26 · Administracinė byla Nr. I-1218-342/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-11-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-04-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-26
Bylos Nr.
I-1218-342/2013
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00827-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė, Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Trečiasis asmuo
Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, V. J.
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1218-342/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00827-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 24.; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės ir Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, V. J. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą išnagrinėti 2013-07-24 prašymą dėl advokato V. J. pakeitimo bei informacijos išdavimo;

2) įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal 2013-07-12 sprendimą Nr. (1.31)-1049-13;

3) priteisti iš atsakovės 10000 Lt neturtinę žalą.

Skunde (b.l. 45) pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir Klaipėdos tarnyba) 2013-07-12 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1049-13 jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apeliaciniame Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. PKS-1066-795/2012 procese ir paskirtas advokatas V. J.. Teigia, jog advokatas su pareiškėju nebendravo ir apeliacinio skundo nesurašė, o 2013-07-18 susitikime V. J. informavo, kad byloje pareiškėjo neatstovaus. Argumentuoja, kad 2013-07-24 atsakovui pateikė prašymą pakeisti advokatą, tačiau atsakymo negavo. Iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir Šiaulių tarnyba) 2013-08-13 rašto Nr. SD-1015-(02.2) turinio sužinojo, kad Klaipėdos tarnyba nusprendė 2013-07-24 prašymo nenagrinėti ir persiuntė jį Šiaulių tarnybai. Mano, kad Šiaulių tarnyba pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą ir jį grąžino Klaipėdos tarnybai. Tvirtina, jog atsakovo veiksmai yra nepagrįsti ir neteisėti, jais buvo vilkinamas teisinės pagalbos teikimas, pareiškėjas patyrė nepatogumus, išgyvenimus, todėl prašo priteisti 10000 Lt neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime (b.l. 93-100) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, jog 2013-07-09 Klaipėdos tarnyboje gautas pareiškėjo J. S. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą apeliacine tvarka apskundžiant Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. PKS-1066-795/2012. Prašyme pareiškėjas pažymėjo, kad dėl interesų konflikto prašo nuo prašymo nagrinėjimo nusišalinti Klaipėdos tarnybos direktorių ir vedėją. Siekdamas išvengti interesų konflikto Klaipėdos tarnybos direktorius nusišalino ir nušalino teisės skyriaus vedėją nuo dalyvavimo nagrinėjant 2013-07-09 pareiškėjo prašymą. Paaiškina, kad 2013-07-12 sprendimu Nr. (1.31)-TPA1049-13 Klaipėdos tarnyba, atstovaujama Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės M. V., suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją apeliacinės instancijos teisme, ir paskyrė advokatą V. J. 2013-07-25 Klaipėdos tarnyboje gautas pareiškėjo prašymas, kuriuo pareiškėjas prašė pakeisti advokatą V. J. kitu advokatu, suteikti informaciją, kodėl advokatui nebuvo įteiktas 2013-07-12 sprendimas Nr. (1.31)-TPA1049-13, nuo šio prašymo nagrinėjimo dėl interesų konflikto nusišalinti Klaipėdos tarnybos direktorių ir vedėją. Teigia, jog 2013-08-02 įsakymu Nr. V-172 Tarnybos direktorius R.V. nusišalino pats ir nušalino Teisės skyriaus vedėją V. M., Teisės skyriaus vyriausiąją specialistę M. V. bei Teisės skyriaus vyriausiąjį specialistą T. K. nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje nagrinėjant pareiškėjo J. S. 2013-07-09 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir perdavė šį J. S. prašymą nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kadangi Klaipėdos tarnyboje neliko subjekto, galinčio priimti sprendimus pareiškėjo J. S. atžvilgiu. Argumentuoja, kad 2013-08-02 raštu Nr. (1.7.)-SR-2718 Klaipėdos tarnyba persiuntė nagrinėjimui pareiškėjo 2013-07-09 pateiktą prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą bei su šiuo antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusius dokumentus, tame tarpe ir 2013-07-25 prašymą dėl advokato pakeitimo ir informacijos suteikimo, bei apie priimtą sprendimą dėl nusišalinimo nuo administracinės procedūros ir dokumentų persiuntimo informavo pareiškėją. Mano, jog 2013-08-13 raštu Nr. SD-1015(02.2) Šiaulių tarnyba grąžino Klaipėdos tarnybai visus minėtus dokumentus, motyvuodama tuo, kad ji neturi įgaliojimų spręsti dėl advokato, jau paskirto Klaipėdos tarnybos sprendimu, pakeitimo, šis klausimas nepriklauso jos kompetencijai. Pabrėžia, kad J. S. ne kartą administraciniuose teismuose yra ginčijęs ne tik Klaipėdos tarnybos sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ar atsisakymo ją teikti, bet ir Klaipėdos tarnybos sprendimus dėl konkrečių advokatų parinkimo, pakeitimo ar atsisakymo juos keisti (administracinės bylos Nr. I-786-162/2012, I-599-342/2013, I-994-386/2013). Savo raštuose pareiškėjas ne kartą yra teigęs, kad jo nuomone, Klaipėdos tarnyba sąmoningai jam antrinę teisinę pagalbą teikti parenka advokatus, kurie jam kokybiškų ir realių teisinių paslaugų neteikia, todėl mano, kad tokiais savo veiksmais Klaipėdos tarnyba siekia jam pakenkti. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovė atsiliepime tvirtina, kad nuo J. S. prašymo nagrinėjimo nusišalino pagrįstai, siekiant užtikrinti, kad nekiltų abejonių dėl sprendimą dėl advokato parinkimo ar pakeitimo priimančio subjekto objektyvumo ir nešališkumo.

Tretysis suinteresuotas asmuo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime (b.l. 88-91) pažymėjo, kad Klaipėdos tarnyba, nusišalindama nuo pareiškėjo J. S. prašymo nagrinėjimo įsakymuose nenurodė konkrečių aplinkybių dėl kiekvieno valstybės tarnautojo, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą dėl nusišalinimo pagrįstumo. Nurodė, kad nėra aišku, kaip galėtų pasireikšti Klaipėdos tarnybos šališkumas, kai sprendimas teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą jau priimtas ir paskirtas konkretus advokatas. Argumentavo, kad Šiaulių tarnybai nėra suteikti įgaliojimai keisti Klaipėdos tarnybos priimtus sprendimus ar spręsti klausimus dėl advokatų teikiančių antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos apygardos teismo teritorijoje, nes Šiaulių tarnyba ne tik neturi teisės aktais nustatytų įgaliojimų, bet ir sudarytų antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarčių su šiais advokatais. Teigia, kad remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, Šiaulių tarnyba pagrįstai atsisakė nagrinėti Klaipėdos tarnybos persiųstus pareiškėjo prašymus dėl advokato pakeitimo. Atkreipia dėmesį, jog J. S. skundžia ir Šiaulių tarnybos sprendimus ir veiksmus, todėl būtų nepagrįsta teigti, kad aplinkybė, jog pareiškėjas skundžia įvairius tarnybų administracinius aktus ar veiksmus, sudaro pagrindą nevykdyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pavestų funkcijų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos administravimu. Tretysis suinteresuotas asmuo Šiaulių tarnyba atsiliepime sutiko su J. S. skunde nurodytu reikalavimu įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą atlikti veiksmus. Tvirtino, jog nepaisant to, kad Klaipėdos tarnybos administracinės priemonės buvo neproporcingos ir neadekvačios, tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui J. S. tokiais veiksmais buvo padaryta skunde nurodyta neturtinė žala.

Proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės proceso šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo teisinių santykių srityje. Pareiškėjas J. S. prašo įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą išnagrinėti 2013-07-24 prašymą dėl advokato V. J. pakeitimo bei informacijos išdavimo ir užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal 2013-07-12 sprendimą Nr. (1.31)-1049-13 bei priteisti 10000 Lt neturtinę žalą.

Dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įpareigojimo atlikti veiksmus

Byloje nustatyta, kad 2013-07-12 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1049-13 Klaipėdos tarnyba nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui J. S. baudžiamojoje byloje (pirmos instancijos bylos Nr. PKS-1066-795/2012) dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 155 str. 1 d., rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją apeliacinės instancijos teisme ir paskirti advokatą V. J. (b.l. 141-142). 2013-07-25 prašymu J. S. kreipėsi į Klaipėdos tarnybą, prašydamas pakeisti advokatą V. J. kitu advokatu (b.l. 144). 2013-08-02 įsakymu Nr. V-172 Klaipėdos tarnybos direktorius nusišalino pats ir nušalino l.e.p. Teisės skyriaus vedėją V. M., Teisės skyriaus vyriausiąją specialistę M. V. bei Teisės skyriaus vyriausiąjį specialistą T. K. nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje nagrinėjant pareiškėjo J. S. 2013-07-09 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, registracijos Nr. ATP-1155 ir kitus su juo susijusius prašymus ir skundus bei įsakė perduoti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nagrinėti šį pareiškėjo J. S. prašymą, registracijos Nr. ATP-1155, nes Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje neliko subjekto, galinčio priimti sprendimus pareiškėjo J. S. atžvilgiu (b.l. 149). 2013-08-02 raštu Nr. (1.7.)-SR-2718 Klaipėdos tarnyba persiuntė dokumentus Šiaulių tarnybai ir apie tai informavo pareiškėją (b.l. 150). Šiaulių tarnyba 2013-08-13 sprendimu Nr. SD-1015 (02.2) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, 38 straipsnio 1 dalimi, grąžino Pareiškėjo prašymus bei kartu su prašymais pateiktus dokumentus Klaipėdos tarnybai, kadangi nagrinėjamas klausimas nepriklauso Tarnybos kompetencijai (b.l. 151-152).

Siekiant suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, suteikti viešiesiems interesams pirmenybę prieš privačius interesus ir tokiu būdu užtikrinti valstybinėje tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtintos asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, bendrosios prievolės. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktai privalomai įpareigoja asmenis, dirbančius valstybės tarnyboje, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad institucijos vadovas arba jo įgaliotas atstovas motyvuotu rašytiniu sprendimu nušalina valstybinėje tarnyboje dirbantį asmenį nuo konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūros, kitų tarnybinių pareigų atlikimo, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas sukels interesų konfliktą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. birželio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-998/2013, išaiškino, jog Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas savo esme yra prevencinis ir valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino atitinkamas teisines priemones, kurių turi laikytis asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, kad visuomenei nekiltų jokių abejonių dėl valstybės tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumo, skaidrumo, t. y. įstatymų leidėjas, drausdamas asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, dėl kurių atsiranda interesų konfliktas, aiškiai apibrėžė kokių priemonių ir kokia tvarka turi imtis asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, siekdamas išvengti interesų konflikto situacijos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-230/2013).

Vertintina, kad teisės aktai vienareikšmiškai įtvirtina nusišalinimo pareigą, todėl nagrinėjamu atveju, Klaipėdos VGTPT direktorius, siekdamas išvengti interesų konflikto pagrįstai nusišalino nuo pareiškėjo J. S. 2013-07-09 prašymo nagrinėjimo ir nušalino visus Klaipėdos tarnyboje dirbančius valstybės tarnautojus, kompetentingus nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Kadangi teisės aktai tiesiogiai nereglamentuoja, kuri valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turėtų nagrinėti prašymą tuo atveju, kai pareiškėjo gyvenamosios vietos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nusišalina nuo prašymo nagrinėjimo, atsakovas pagal analogiją vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 06 12 įsakymu Nr. 1R-241 patvirtinto Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašo 6.2 punktu, numatančiu, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą perduoda Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, - kai pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Palangos miesto, Rietavo, Plungės rajono, Kretingos ir Skuodo rajono savivaldybėse. Kadangi pareiškėjas J. S. gyvena Klaipėdos miesto savivaldybėje, jo 2013-08-05 prašymo nagrinėjimas buvo persiųstas Šiaulių tarnybai. Analogiškos pozicijos laikosi ir institucija, įgyvendinanti priemones, užtikrinančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, - Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kuri 2013-07-22 raštu Nr. (2.41.)7R-5369 išaiškino, jog Klaipėdos tarnyboje nelikus subjekto, galinčio priimti sprendimus pareiškėjo J. S. atžvilgiu, būtų pagrindas pareiškėjo prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo persiųsti nagrinėti artimiausiai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, t.y. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Atsižvelgtina, kad dėl Klaipėdos tarnybos pareigūnų šališkumo jo atžvilgiu, J. S. yra kreipęsis į teismą (Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. PK-674-795-2013), todėl 2013-08-02 įsakymas Nr. V-172 laikytinas būtinu užtikrinti, kad dėl pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų būtų priimtas nešališkas ir objektyvus sprendimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas J. S. neginčija jam tiesiogines teisines pasekmes sukėlusio administracinio akto – Klaipėdos tarnybos direktoriaus 2013-08-02 įsakymo Nr. V-172 „Dėl nusišalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje“, taip pat nėra skundžiamas Šiaulių tarnybos 2013-08-13 sprendimas Nr. SD-1015(02.2) „Dėl dokumentų persiuntimo“, todėl teismas net neturi teisinio pagrindo tirti šių aktų teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad viešojo administravimo institucijos sprendimai turi privalomumo savybę ir yra vykdytini, todėl nenuginčijus teisines pasekmes sukeliančių administracinių aktų nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo J. S. skundo reikalavimus, kuriais prašoma įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą išnagrinėti 2013-07-24 prašymą dėl advokato V. J. pakeitimo bei informacijos išdavimo ir užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal 2013-07-12 sprendimą Nr. (1.31)-1049-13.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas J. S. skundu taip pat prašo priteisti 10000 Lt neturtinės žalos.

Žalos atlyginimą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau - CK). Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Pagal šią CK normą būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų (valstybės institucijos) veiksmų (neveikimo) neteisėtumo faktas. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika - jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Tam, kad atsirastų civilinė atsakomybė (turtinei ir neturtinei žalai atlyginti) įstatymai numato būtinų tam sąlygų visetą: neteisėtą pareigūnų veiką, t.y. netinkamą pareigų atlikimą ar jų visišką neatlikimą, žalą (dėl neteisėtos pareigūnų veikos atsiradusias pasekmes), priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir pareigūnų kaltę. Nesant bent vieno iš šių elementų civilinė atsakomybe negalima.

Nors pareiškėjas teigia patiriantis nepatogumus, išgyvenimus, tačiau šioje byloje nenustatyta, jog atsakovas veikė neteisėtai ar pažeidė jo veiklą ir kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, todėl teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra paneigiama, nesant bent vieno privalomo elemento valstybės viešajai atsakomybei atsirasti.

Aptartų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų pagrindu kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Aušrelė MažrimienėVida StonkuvienėEglė Kiaurakytė