Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės ir Remigijaus Armino, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, pareiškėjui J.S., 2013 m. balandžio 24 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J.S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatei D.R. dėl 2013-01-10 sprendimo Nr. (1.32)-113 „Dėl gynėjo parinkimo“ panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu (b.l. 35-39) nesutinka su pareiškėjo skundo motyvais. Nurodo, jog Sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Paaiškina, kad advokatė D.R. parinkta atstovauti pareiškėjui, gavus Klaipėdos apygardos teismo raštišką prašymą, skubiai parinkti pareiškėjui gynėją, bei vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 1 ir 3 dalies, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalies nuostatomis. Taip pat atsikirtimą argumentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 6 dalies, Advokatūros įstatymo 49 straipsnio 1 dalies normomis, Teisingumo ministro 2009 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-179 patvirtintų Advokato parinkimo teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose rekomendacijų III skyriaus „Gynėjo parinkimo tvarka“ nuostatomis. Tarnyba, organizuodama antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamosiose bylose, esant būtinam gynėjo dalyvavimui, nepriima sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, advokato paskyrimo ar vėlesnio pakeitimo - Tarnyba ar jos paskirtas koordinatorius tik atlieka advokato kandidatūros parinkimo funkciją; kompetencija priimti sprendimą dėl advokato paskyrimo numatyta išimtinai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ir teismui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas, savo ruožtu, nustatęs, kad koordinatoriaus parinkta gynėjo kandidatūra konkrečiu atveju konkrečiam ginamajam nėra tinkama, ar kad parinktą ir paskirtą gynėją būtina pakeisti kitu, turi kreiptis į Tarnybos koordinatorių dėl kito advokato parinkimo. Be to, nagrinėjamoje byloje Sprendimas nėra advokato įgaliojimus įforminantis dokumentas, ir nei pačiam pareiškėjui, nei advokatei D.R. tiesioginių teisinių pasekmių nesukūrė. Advokato įgaliojimus įforminančiu dokumentu laikytinas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis dėl gynėjo paskyrimo, kuris apima ir Advokatūros įstatymo 49 str. 1 d. įtvirtintą sprendimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo sąvoką. Sprendimu Tarnyba tik parinko gynėjo kandidatūrą, tačiau jo nepaskyrė, nes gynėjo paskyrimas nagrinėjamu atveju yra išimtinė teismo kompetencija. Teigia, kad Sprendimu pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių nesukeliama. Pažymi, kad nors advokatė D.R. ir buvo parinkta, tačiau ginti pareiškėją (nuteistąjį) baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo ji paskirta nebuvo, ir ji neatliko jokių veiksmų, susijusių su pareiškėjo (nuteistojo) gynyba, kadangi netrukus nuo sužinojimo apie jos parinkimą, 2013-01-15 raštu informavo baudžiamąją bylą nagrinėjantį teismą, kad negalės byloje ginti nuteistojo dėl interesų konflikto. Teisėjas E.M. skubiai, tą pačią dieną, t.y. 2013-01-15, pranešimu informavo Tarnybą apie būtinumą parinkti kitą gynėją. Skubiai vykdydama šį teismo nurodymą, Tarnyba 2013-01-16 raštu Nr. (1.32)SR-181 teismą informavo apie tai, kad parinko kitą gynėją - advokatą E.S. Paaiškėjus, kad advokatas E.S. negali ginti pareiškėjo (nuteistojo) dėl interesų konflikto (nes toje pačioje byloje yra atstovavęs priešingai šaliai), Tarnyba skubiai parinko pareiškėjui (nuteistajam) kitą gynėją - advokatą J.K. ir apie jo parinkimą 2013-01-17 raštu informavo teismą. Šiuo metu baudžiamojoje byloje ginti nuteistąjį J.S. Tarnyba yra parinkusi kitą gynėją - advokatą V.Š. Pareiškėjo skunde,skundo surašymo data nurodyta 2013-01-16, t.y. kuomet pareiškėjui (nuteistajam) Tarnyba vietoje advokatės D.R. jau buvo parinkusi kitą gynėjo kandidatūrą. Taigi, pareiškėjas skundu prašo panaikinti Sprendimą, kuris tiesiogiai jokių teisių ar pareigų jo atžvilgiu nesukūrė ir Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme negali būti laikomas savarankišku teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu pareiškėjui atitinkamas teises ar pareigas, taip pat, negali būti laikomas skundžiamu veiksmu. Atsižvelgiant į tai, teigia, kad Sprendimas negali būti ginčo dalyku, todėl byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Tinkamai apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje informuoti atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė D.R. (jų atstovai), į teismo posėdį neatvyko. Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama paminėtiems bylos proceso dalyviams (jų atstovams) nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1dalies 1 punktas).

Ginčo dalykas - Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-01-10 sprendimo Nr. (1.32)-113 „Dėl gynėjo parinkimo“ pagrįstumas ir teisėtumas.

Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Sprendimas priimtas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės, pavaduojančios direktorių, V.M. (b.l. 14). Sprendimu atsakyta į Klaipėdos apygardos teismo teisėjo E.M. 2013-01-08 raštą (b.l. 40), kuriuo prašoma nuteistajam J.S. (pareiškėjui) parinkti gynėją ir informuoti jį apie dalyvavimą 2013-01-17, 13.30 val., teismo posėdyje, kuriame apeliacine tvarka bus nagrinėjama baudžiamoji byla dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-28 nuosprendžio. Gynėją teismas prašė parinkti motyvuodamas tuo, kad nuteistajam J.S. anksčiau parinkta Tarnybos advokatė A.M. pateikė teismui prašymą, jog nedalyvaus bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nes Tarnybos sprendimus apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Nustatyta, kad tokį prašymą advokatė A.M. Klaipėdos apygardos teismui pateikė 2013-01-07 (b.l. 41), kuriame informuoja, kad pareiškėjas ją įžeidinėja, nepasitiki ja ir tai tęsiasi jau ne vienas mėnuo, todėl Tarnybos sprendimus, kuriais ji palikta toliau ginti pareiškėją baudžiamojoje byloje, apskundė administraciniam teismui. Sprendime argumentuojant šiomis aplinkybėmis, taip pat, nurodant, kad pareiškėjui gynėjo dalyvavimas, sutinkamai su Baudžiamojo kodekso 322 straipsnio 1 dalimi, buvo pripažintas būtinu, kaltinamąjį J.S. 2013-01-17 vyksiančiame teismo posėdyje ginti parinkta kita advokatė D.R.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės ginčija Tarnybos veiksmus, kuriais ji parinko jam ginti būtent advokatę D.R., teigdamas, kad tokia parinkimo procedūra atlikta neįvertinus aplinkybės, jog tarp jo ir advokatės D.R. buvo ir yra interesų konfliktas. Atsižvelgiant į tai, teismas nagrinėja faktinius ir teisinius aspektus, susijusius su Tarnybos kompetencija teikiant antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose. Teisiniai tokios Tarnybos kompetencijos įgyvendinimo ir realizavimo pagrindai nustatyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) (byloje taikytina akto redakcija, galiojanti nuo 2012-06-30, Valstybės Žinios, 2000, Nr. 30-827; Valstybės Žinios, 2005, Nr. 18-572) 21 straipsnyje.

VGTPĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant baudžiamąsias bylas nustato Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnis ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra privalomas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas. Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 3 dalyje inter alia nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, teismas privalo pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, ir paskirti šios institucijos parinktą gynėją. Šio kodekso 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Teismas pažymi, kad atsakovė Sprendime suklydo nurodydama, jog pastarasis straipsnis yra Baudžiamojo kodekso norma, tačiau vien tai nėra pagrindas Sprendimą laikyti neteisėtu.

Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013-01-08 raštu kreipėsi į Tarnybą dėl gynėjo parinkimo pareiškėjui, nurodant, kad bus nagrinėjama nuteistojo (pareiškėjo) baudžiamoji byla, būtent apeliacine tvarka (b.l. 40). Ginčo, jog yra būtinas nuteistojo (pareiškėjo) gynėjo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, byloje nėra.

VGTPĮ 21 straipsnio 2 dalyje inter alia nustatyta, kad Tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius, gavę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbą suteiksiantį advokatą ir pranešti apie tai teismui. Jeigu bylos, kurioje prašoma parinkti gynėją, ankstesnėje stadijoje (procesiniame veiksme) įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam jau buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gynėju paprastai parenkamas advokatas, teikęs antrinę teisinę pagalbą šiam įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam.

Rekomenduojamą advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam (toliau – ir gynėjas), parinkimo tvarką, kai būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant baudžiamąsias bylas nustato Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnis ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra privalomas ir gynėjo nėra pasirinkęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jo pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, nustato Advokato parinkimo teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) (byloje taikytina akto redakcija, galiojanti nuo 2012-10-28, Valstybės Žinios, 2009, Nr. 70-2869).

Rekomendacijų 2 punkte inter alia numatyta, kad gynėją parenka Tarnyba. Gynėjo parinkimo tvarka reglamentuota Rekomendacijų III dalies 8 - 15 punktuose. Parinkdamas gynėją, koordinatorius paprastai parenka tą gynėją, kuris gynė įtariamąjį, kaltinamąjį, nuteistąjį, išteisintąjį ar asmenį, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, ankstesnėje baudžiamojo proceso stadijoje (8 punktas). Apie parinktą gynėją koordinatorius nedelsdamas žodžiu arba raštu (įskaitant ir elektroniniu būdu) informuoja pranešimą dėl gynėjo parinkimo pateikusį ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą ir parinktą gynėją (9 punktas). Gavęs koordinatoriaus pranešimą apie parinktą gynėją, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras nutarimu ar teismas nutartimi paskiria įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam koordinatoriaus parinktą gynėją. Kiekvienoje baudžiamojo proceso stadijoje priimamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis dėl gynėjo paskyrimo (10 punktas).

Sistemiškai aiškinant VGTPĮ 21 straipsnio 2 dalies, Rekomendacijų 8-10 punktų nuostatas, darytina išvada, kad gynėją kompetentinga parinkti Tarnyba, o paskirti, įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam Tarnybos parinktą gynėją, kiekvienoje baudžiamojo proceso stadijoje (šiuo atveju baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacine tvarka) - ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas. Atsižvelgiant į tai, juridiškai netiksliais laikytini pareiškėjo argumentai, jog Tarnyba Sprendimu jam paskyrė advokatę. Be to, teismas pažymi, kad pareiškėjo teismo posėdyje išreikštas pageidavimas tikslinti skundą ir ginčyti kitus Tarnybos sprendimus, kuriais jam buvo parinkti kiti advokatai, reikalauti žalos atlyginimo, atsižvelgiant į ginčo dalyką, faktinę ginčo situaciją, siekiant operatyvaus ir koncentruoto proceso principų realizavimo, nesudaro kliūčių ginčą išnagrinėti iš esmės. Šis teismo sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui skųsti ir kitus Tarnybos sprendimus, kreipiantis skundu į teismą, kartu pateikiant naujus reikalavimus pagrindžiančius įrodymus.

Jeigu Baudžiamojo proceso kodekso numatytais atvejais gynėjas keičiamas kitu gynėju, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas raštu (įskaitant ir elektroniniu būdu) kreipiasi į koordinatorių dėl kito gynėjo parinkimo, nurodydamas gynėjo pakeitimo priežastį (Rekomendacijų 13 punktas). Klaipėdos apygardos teismas rašte Tarnybai (b.l. 40) nurodė gynėjo pakeitimo priežastį ir į šią priežastį priimdama Sprendimą Tarnyba pagrįstai atsižvelgė.

Jeigu gynėjas negali dalyvauti baudžiamojo proceso veiksme arba teismo posėdyje dėl jo užimtumo kitoje byloje arba dėl Baudžiamojo proceso kodekso 37 straipsnyje („Svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys“) nustatytų aplinkybių, jis apie tai nedelsdamas informuoja jį paskyrusį ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą (Rekomendacijų 12 punktas). Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą teikusi advokatė A.M. 2013-01-07 informavo Klaipėdos apygardos teismą, jog nedalyvaus bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, to priežastimi nurodydama aplinkybę, jog Tarnybos sprendimus, kuriais ji palikta teikti pagalbą pareiškėjui, apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (b.l. 41). LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2013-01-04 skundu advokatė A.M. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Tarnybos 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. (1.32.)-SR-4579 ir 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. (1.11.)-SR-4654. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013-03-19 sprendimu pareiškėjos A.M. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui J.S., tenkino, - ginčijamus sprendimus panaikino. Šiame sprendime teismas inter alia nustatė, kad skundžiamu 2012 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (1.32.)-SR-4579 Tarnyba ginti J.S. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1061-417/2012 (apeliacinėje instancijoje baudžiamosios bylos Nr. 1A-110-417/2013) Klaipėdos apygardos teisme parinko advokatę A.M. Teismas taip pat nustatė, kad Tarnyba nesilaiko nuoseklios pozicijos ir vieną kartą konstatavusi, kad tarp pareiškėjos (advokatės A.M.) ir J.S. yra interesų konfliktas, kitą kartą konstatuoja, jog jo nėra. Be to, iš baudžiamosios bylos protokolo nustatė, kad J.S. atsisakė šios advokatės paslaugų, su ja konfliktavo, todėl buvo nuspręsta advokatę A.M. atleisti nuo pareigos ginti J.S. Pabrėžė, jog Tarnybos ankstesnis sprendimas Nr. (1.31.)-TPC-41-12 buvo grindžiamas minėtu protokolu, kuriame matyti, jog J.S. akivaizdžiai su pareiškėja nesutaria (nurodo, jog ji jį nervina, provokuoja, jį trikdo). Šis teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs. Gavus Tarnybos apeliacinį skundą, byla 2013-04-08 išsiųsta į LVAT. Vertinant šias aplinkybes, darytina išvada, kad Tarnyba, priimdama Sprendimą, pagrįstai neparinko anksčiau pagalbą pareiškėjui teikusios advokatės A.M. jo gynėju apeliacinėje instancijoje, o parinko kitą Tarnybos advokatę – D.R.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad advokatė D.R. taip pat kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, informuodama, jog negali ginti pareiškėjo apeliacinėje instancijoje, to priežastis – ji kreipėsi į apylinkės teismą su prašymu iškelti pareiškėjui baudžiamąją bylą pagal Baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį (dėl jos įžeidimo) (b.l. 44). LITEKO duomenys patvirtina, kad 2013-01-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismas gavo advokatės D.R. privataus kaltinimo skundą, kuriuo ji prašo iškelti baudžiamąją bylą J.S. pagal Baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2011-11-16 teismo posėdžio metu ją įžeidė ir pažemino, įžeidė ir 2012-11-21 Tarnybos patalpose. Ši byla dar nebaigta nagrinėti. Vertinant šias aplinkybes, akivaizdu, jog Tarnyba 2013-01-10 priimdama Sprendimą, neturėjo ir negalėjo žinoti, jog vėliau, t.y. 2013-01-15 advokatė D.R. kreipsis minėtu skundu į apylinkės teismą, todėl neparinkti šios advokatės Tarnybai nebuvo priežasčių. Tuo tarpu, Tarnyba 2013-01-16 priimdama sprendimą, kuriuo vietoje advokatės D.R. parinko kitą advokatą E.S., tokias aplinkybes jau žinojo (b.l. 45). Gavęs minėtą advokatės D.R. raštą, Klaipėdos apygardos teismas nedelsdamas - 2013-01-15 raštu (b.l. 43) vėl kreipėsi į Tarnybą, prašydamas užtikrinti gynėjo, galinčio atlikti savo funkcijas, dalyvavimą teismo posėdyje. Tarnyba reaguodama į šį prašymą, 2013-01-16 raštu teismą informavo, jog pareiškėjui parinktas kitas advokatas E.S. (b.l. 45). 2013-01-17 Tarnyba informavo teismą, jog advokatas E.S. pareiškėjo ginti negali, nes šis yra atstovavęs kitą šalį byloje, todėl parenka pareiškėjui kitą advokatą J.K. (b.l. 46). Iš 2013-01-31, 2013-03-21 Tarnybos raštų nustatyta, kad apeliacinėje instancijoje pareiškėjui šiuo metu parinktas gynėjas - advokatas V.Š. (b.l. 47, 48). Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad baudžiamoji byla Nr. 1A-110-417-2013 bus nagrinėjama teismo posėdyje 2013-05-15, 13.30 val. (b.l. 50).

Bylos aplinkybės patvirtina, kad Sprendimu parinkta advokatė D.R. Klaipėdos apygardos teismo nebuvo paskirta pareiškėjui atstovauti. Tai suponuoja išvadą, kad Sprendimas realiai neigiamų pasekmių pareiškėjui sukelti negali, nes Sprendimo realizavimui nebuvo priimta teismo nutartis dėl šios advokatės paskyrimo. Tačiau tai, nekliudo teismui išnagrinėti Sprendimo teisėtumą, taip siekiant užtikrinti pareiškėjo teisės į teisingą gynėjo parinkimo procedūrą įgyvendinimo. Remdamasis šiomis išvadomis, teismas nepagrįstais laiko atsakovės argumentus, jog Sprendimas teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė, Sprendimas negali būti ginčo dalyku ir pan.

Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu Sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, priimtu laikantis VGTPĮ ir Rekomendacijų nuostatų, tinkamai įvertinus Klaipėdos apygardos teismo rašto dėl gynėjo parinkimo turinį. Nenustačius Sprendimo panaikinimo pagrindų, kuriais jis turėtų būti naikinamas, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo J.S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatei D.R. dėl 2013-01-10 sprendimo Nr. (1.32)-113 „Dėl gynėjo parinkimo“ panaikinimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.