Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-05-02 aktu (sprendimu) Nr. (1.7)-SR-1565 Tarnyba atsisakė patenkinti advokato M. V. 2013-04-23 prašymą pakeisti jį kitu advokatu. Savo poziciją Tarnyba grindžia sekančiais argumentais. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau vadinama - VGTPĮ) 18 straipsnio 7 dalis numato, kad antrinę teisinę pagalbą visose bylos ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas ir tas pats advokatas. Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje.

Nagrinėjamu atveju Tarnyba nenustatė, kad advokatas M. V. būtų konsultavęs, atstovavęs, gynęs ar veikęs kitų pareiškėjų vardu byloje, kurioje jis yra paskirtas teikti teisinę pagalbą J. S. Tarnyba nenustatė, jog tarp advokato M. V. ir pareiškėjo J. S. būtų iškilęs interesų konfliktas šioje byloje ar egzistuotų kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių advokatas negalėtų teikti antrinės teisinės pagalbos J. S. privataus kaltinimo byloje Nr. PK-278-526/2013. Ta aplinkybė, kad advokatui teko dirbti toje pačioje įstaigoje ir bendrauti su nukentėjusiąja, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad yra iškilęs interesų konfliktas. Pažymi, kad Tarnyba antrinės teisinės pagalbos teikimą organizuoja Klaipėdos apygardos teismo teritorijoje, kuri yra pakankamai nedidelė, todėl galima daryti prielaidą, kad dauguma teisėjų, prokurorų, advokatų ar kitų teisinės sistemos darbuotojų vienu ar kitu metu yra bendravę darbo klausimais. Tarnyba atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas J. S. nebuvo Tarnybai pateikęs jokios informacijos, kad jis prieštarautų advokato M. V. atstovavimui ar apie tokio apsisprendimo priežastis.

Atmesdama advokato M. V. prašymą dėl advokato pakeitimo, Tarnyba taip pat rėmėsi Teisingumo ministerijos pateikta rekomendacija dėl VGTPĮ 18 straipsnio 7 dalies taikymo praktikoje. 2010-01-08 LR Teisingumo ministerija, atsakydama į Tarnybos paklausimą dėl interesų konfliktų tarp advokato ir pareiškėjo, pateikė rekomendaciją, jog jau esantys (buvę) interesų konflikto tarp pareiškėjų ir advokatų atvejai neturi įtakoti būsimų sprendimų priėmimo, bei kiekvienu atveju, esant atitinkamiems prašymams, būtina įvertinti situaciją remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pats pareiškėjas skunde nenurodo jokių faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad tarp jo ir advokato M. V. yra interesų konfliktas, dėl kurio advokatas negali teikti jam antrinės teisinės pagalbos.

Pažymi, kad pats pareiškėjas į Tarnybą su prašymu pakeisti advokatą M. V. kitu advokatu nesikreipė. Ginčo tarp Tarnybos ir pareiškėjo J. S. dėl advokato M. V. (ne)pakeitimo iki šiol nebuvo kilę, o pareiškėjas administracinį ginčą inicijavo kreipdamasis tiesiogiai į teismą, o ne į Tarnybą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo advokatas M. V. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Pareiškėjas, atsakovės atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko. Jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Administracinis ginčas kilo dėl advokato M. V. nepakeitimo teikti antrinę teisinę pagalbą J. S. baudžiamojoje byloje Nr. PK-278-526/2013.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-05 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. PK-278-526/2013 nukentėjusiosios D. R. skundas dėl J. S. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal LR baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje, kuris įvyks 2013 m. vasario 21 d. 09 val. (b.l. 24).

Pareiškėjas J. S. 2013-02-21 prašymu kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydamas jam suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. PK-278-526/2013 (b.l. 17-21).

Klaipėdos Tarnyba 2013-02-25 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-289-13 J. S. suteikė antrinę teisinę pagalbą minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. PK-278-526/2013 ir ją teikti paskyrė advokatą M. V. (b.l. 25-26).

2013-04-23 Tarnyboje gautas advokato M. V. prašymas dėl advokato pakeitimo (b.l. 27), kuriame advokatas nurodo, kad, susipažinus su baudžiamąja byla, paaiškėjo, jog šioje byloje, iškeltoje privataus kaltinimo tvarka, nukentėjusioji yra advokatė D. R., kad su D. R. jis ilgą dirbo kartu Baudžiamojo persekiojimo skyriuje, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje, kad jų darbo kabinetai buvo gretimi, todėl teko daug bendrauti, kad normalūs ir draugiški santykiai yra iki dabar. Advokatas išreiškė nuomonę, kad, esant šiai situacijai, jam teikti antrinę teisinę pagalbą J. S. būtų neetiška ir neprofesionalu dėl galimo interesų konflikto, todėl realizuoti tinkamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, advokato manymu, nėra galimybių. Advokatas taip pat pažymėjo, kad 2013-01-15 kreipėsi į Tarnybą, nurodydamas, jog dėl galimo interesų konflikto ir rizikos jis neteiks J. S. ir jo šeimos nariams antrinės teisinės pagalbos. Remdamasis šiais argumentais, advokatas M. V. prašė jj pakeisti kitu advokatu.

2013-05-02 raštu (sprendimu) Nr. (1.7)-SR-1565 Tarnyba atsisakė patenkinti advokato M. V. 2013-04-23 prašymą pakeisti jį kitu advokatu (b.l. 29-30). Savo poziciją Tarnyba grindžia tuo, kad nenustatė, jog advokatas M. V. būtų konsultavęs, atstovavęs, gynęs ar veikęs kitų pareiškėjų vardu byloje, kurioje jis yra paskirtas teikti teisinę pagalbą J. S. ir nenustatė, kad tarp advokato M. V. ir pareiškėjo J. S. būtų iškilęs interesų konfliktas šioje byloje ar egzistuotų kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių advokatas negalėtų teikti antrinės teisinės pagalbos J. S. privataus kaltinimo byloje Nr. PK-278-526/2013. Ta aplinkybė, kad advokatui teko dirbti toje pačioje įstaigoje ir bendrauti su nukentėjusiąja, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad yra iškilęs interesų konfliktas. Pažymėjo, kad Tarnyba antrinės teisinės pagalbos teikimą organizuoja Klaipėdos apygardos teismo teritorijoje, kuri yra pakankamai nedidelė, todėl daro prielaidą, kad dauguma teisėjų, prokurorų, advokatų ar kitų teisinės sistemos darbuotojų vienu ar kitu metu yra bendravę darbo klausimais. Tarnyba taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas J. S. nebuvo Tarnybai pateikęs jokios informacijos, kad jis prieštarautų advokato M. V. atstovavimui ar apie tokio apsisprendimo priežastis. Tarnyba, atmesdama advokato M. V. prašymą dėl advokato pakeitimo, taip pat rėmėsi Teisingumo ministerijos pateikta rekomendacija dėl VGTPĮ 18 straipsnio 7 dalies taikymo praktikoje.

Pats pareiškėjas į Tarnybą su prašymu pakeisti advokatą M. V. kitu advokatu nesikreipė.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje inter alia numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Taigi šioje nuostatoje galima identifikuoti dvi advokato pakeitimo kitu advokatu situacijas: 1) kai nustatomas interesų konfliktas ir 2) kai nustatomos kitos aplinkybės, t. y. aplinkybės, nesusijusios su interesų konfliktu. Lietuvos advokatų etikos kodekso 3.2 punkte numatyta, kad tuo atveju, jei atstovaujant klientams kyla interesų konfliktas ar pavojus, kad bus pažeistas konfidencialumas ar advokato nepriklausomumas, advokatas turi nustoti veikti tų klientų vardu. Šio kodekso 4.1 punkte nurodyta, kad atlikdamas profesines pareigas, advokatas turi būti visiškai nepriklausomas nuo bet kokios įtakos, ypač tos, kuri gali kilti dėl asmeninių interesų ar išorinio poveikio.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nereglamentuoja interesų konflikto, iškilusio tarp antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato ir asmens, kuriam ji teikiama, sąvokos, atvejų ir sąlygų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.135 straipsnyje, apibrėžiant interesų konfliktą, nurodoma, kad jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti (1 d.), ir kad asmuo tuo pat metu negali būti abiejų sandorio šalių atstovu, tačiau ši nuostata netaikoma vykdant prievoles, taip pat kai abi sandorio šalys aiškiai išreiškia savo valią, kad atstovas veiktų dėl jų abiejų interesų (2 d.).

Taigi interesų konflikto buvimas/nebuvimas yra siejamas su atstovaujamojo interesų apsauga. Siekiant įvertinti, ar nagrinėjamu atveju yra interesų konfliktas, neturi reikšmės tai, kad pats pareiškėjas J. S. tarnybai nepateikė prašymo dėl advokato M. V. pakeitimo. Nagrinėjamu atveju nepaneigtos advokato M. V. nurodytos aplinkybės, kad jis su nukentėjusiąja advokate D. R. ilgą laiką dirbo kartu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje Baudžiamojo persekiojimo skyriuje, kad jų darbo kabinetai buvo gretimi, daug bendravo, kad jų normalūs ir draugiški santykiai yra iki dabar.