Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. A. atstovo advokato G. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-10-24 nutarties Ž. A. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kauno r. policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko V. F. 2013-03-01 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 65N-2374910-13 Ž. A. paskirta 900 Lt bauda už tai, kad jis 2012-11-20, apie 17.45 val., vairavo N-1 kategorijos krovininį automobilį aukščiausios kategorijos keliu A-5 (Kaunas–Marijampolė–Suvalkai), nesumokėjęs naudotojo mokesčio, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 238 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 148 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. A. skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, prašo ją panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole patrulis G. R. nurodė pareiškėjo pažeidimo padarymo vietą, t. y. kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 86-tą kilometrą, tarnybiniame pranešime taip pat nurodė 86-tą kilometrą, tačiau vėliau paaiškinime, papildomai tiriant įvykio aplinkybes, jis nurodė jau visiškai kitą, net trijų kilometrų atstumu skiriančią vietovę t.y. kelio 89-tą kilometrą, kuriame buvo sustabdytas pareiškėjas. Visą laiką teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas bandė paaiškinti, kad jis važiavo nuo Lenkijos Respublikos pusės per Orgodnikų pasienio postą, būtent pro Trakėnų kaimą iki sankryžos, iš kurios išsuko dešine puse į aukščiausios kategorijos kelią A5 ir maždaug už 500-600 metrų buvo sustabdytas policijos patrulių. Nurodo, kad pareiškėjas neturėjo jokios galimybės įsigyti vinjetės artimiausioje degalinėje, kuri buvo dar šiek tiek toliau nuo policijos patrulių ekipažo stovėjimo vietos t.y. už 100–150 metrų. G. R. teisme pripažino, kad nežino kurioje vietoje pareiškėjas kirto sieną, tačiau stovėdami maždaug už 500 metrų nuo sankryžos aiškiai matė, jog pareiškėjo automobilis neišsuko iš Trakėnų kaimo teritorijos, o atvažiavo tiesiu keliu. Mano, kad sankryža negalėjo būti aiškiai matoma dėl tankiai apžėlusių medžių.

Teismas neištyrė, kokiu teisiniu pagrindu remiantis buvo pratęstas nuobaudos skyrimo terminas, kadangi pareiškėjas nuo pat ATP protokolo surašymo momento aktyviai ir savarankiškai rinko įrodymus, siekiant nustatyti objektyvią tiesą, o aplinkybių, numatytų ATPK 35 str. 3 d., dėl kurių administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas, nebuvo.

Teismas nepagrįstai vadovavosi pareigūnų padarytomis klaidomis ir netikslumais, nesurinko pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog pareiškėjas padarė inkriminuojamą pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d., dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Ž. A. atstovo advokato G. U. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad galima būtų konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Ž. A. padarė (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį padariusį pažeidimą, teismas pagrįstai rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais bei teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, o nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. A. iš esmės ginčija jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d., ir nurodo, kad jis važiavo nuo Lenkijos Respublikos pusės per Orgodnikų pasienio postą, būtent pro Trakėnų kaimą iki sankryžos, iš kurios išsuko dešine puse į aukščiausios kategorijos kelią A5 ir maždaug už 500-600 metrų buvo sustabdytas policijos patrulių, tačiau šis jo paaiškinimas pagrįstai laikytas gynybine versija, siekiant išvengti savo atžvilgiu administracinės atsakomybės, kadangi ši pareiškėjo versija nepasitvirtino. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme liudytojai G. R. ir Ž. L. patvirtino, jog prie to posūkio labai gerai matyti, kada iš to kaimo išsuka automobiliai, kada išsuka vietinės mašinos ir kaip atvažiuoja mašinos nuo Kalvarijos pasienio posto, nagrinėjamu atveju pareiškėjo automobilis atvažiavo nuo pasienio pagrindiniu keliu, iš keliuko neišsuko, o įvažiavus pro pasienio postą yra labai daug vietų, kur galima įsigyti leidimą, iki tos vietos, kur jie jį sustabdė, yra dvi „Statoil“ degalinės, dvi „Lukoil“ degalinės, „Baltic“ degalinė. Vertindamas šių liudytojų parodymus, teismas pažymėjo, kad liudytojai teismo posėdžio metu buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė nuoseklius parodymus, kurie patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą. Liudytojai nesuinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai objektyvūs, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl netikėti šių asmenų parodymais teismas neturi pagrindo. Pareiškėjo prie apeliacinio skundo pateikiamos nuotraukos su nurodytomis įvykio aplinkybėmis šiuo atveju patvirtina ne objektyvią tiesą byloje, o tik pareiškėjo iškeltą versiją, kuri, kaip jau buvo minėta, nepasitvirtino.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog policijos pareigūnai, nurodydami pažeidimo vietą, iš pradžių nurodė kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 86-tą kilometrą, o vėliau šią klaidą ištaisė, patikslino pažeidimo padarymo vietą į 89-tą kilometrą, negali būti laikoma esmine aplinkybe, kuria remiantis būtų galima konstatuoti, jog administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta netinkamai. Pirmosios instancijos teismas šį netikslumą įvertino, teismo posėdžio metu apklausė liudytojus policijos pareigūnus, kurie patvirtino, jog buvo padaryta rašybos klaida, todėl teismas pagrįstai šio neatitikimo nelaikė pakankamu pagrindu abejoti kita byloje surinkta medžiaga.

Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas dėl jo teisių pažeidimo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą laikytinas nepagrįstu, kadangi jau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaip matyti iš bylos medžiagos (b. l. 21), pareigūnas 2013-03-01 priėmęs nutarimą pareiškėjo atžvilgiu, konstatavo, kad nutarimo nuorašas įteiktas, pareiškėjas atsisakė pasirašyti, šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai V. F., Ramūnas Statulevičius ir Aidas Stravinskas. Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir pareigūno tarnybiniame pranešime (b. l. 12). Pareiškėjas, nagrinėjant jo skundą teismo posėdyje, turėjo galimybę pareikšti savo argumentus, naudojosi advokato paslaugomis.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad teismas neištyrė, kokiu teisiniu pagrindu remiantis buvo pratęstas nuobaudos skyrimo terminas, kadangi pareiškėjas nuo pat ATP protokolo surašymo momento aktyviai ir savarankiškai rinko įrodymus, siekiant nustatyti objektyvią tiesą, o aplinkybių, numatytų ATPK 35 str. 3 d., dėl kurių administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas, nebuvo, tačiau pareiškėjas pažeidimą padarė 2012-11-20, nutarimas skirti administracinę nuobaudą buvo priimtas 2013-03-01 t.y. nepraėjus ATPK 35 str. 1 d. nustatytam 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui, todėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimas nagrinėjamu atveju jokios teisinės reikšmės neturi.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ((duomenys neskelbtini), 284 straipsniai) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti skunde nurodytais argumentais ir motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

P. K. apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. A. atstovo advokato G. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.