- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-12
- Bylos Nr.
- ATP-741-478/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02244-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Ž. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarties Ž. A. administracinio teisės pažeidimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2013-03-01 nutarimu Ž. A. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 148 straipsnio 1 dalyje, paskirta 900 (devynių šimtų) litų bauda.
Ž. A., nesutikdamas su minėtu nutarimu, jį apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2013-05-20 nutartimi skundą atmetė.
Šalies argumentai
Ž. A. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2013-05-20 nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, vienpusiškai tik atsakovo naudai vertino faktines aplinkybes bei įrodymus, o taip pat – ir įrodymų nebuvimą. Ž. A. nuomone, teismas visiškai nesigilino į jo nurodytus argumentus dėl teisės pažeidimo vietos nustatymo, nevertino aplinkybės, kad pareigūno R. R. nurodytos aplinkybės dėl pažeidimo vietos yra prieštaringos. Skundo autorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įvažiuojant ir važiuojant pro T. miestelį ženklų, nurodančių įvažiavimą į aukščiausios kategorijos kelią A-5 nėra, o į bylą pareigūnų pateiktos fotonuotraukos yra visiškai iš kitos vietos ir atspindi kelio A-5 atkarpą, kuri visiškai nėra susijusi su teisės pažeidimo vieta. Ž. A. taip pat pažymi, kad remiantis Lietuvos automobilių Kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos raštu jis neprivalėjo mokėti kelių mokesčio, jeigu jis važiavo mokama kelio dalimi iki artimiausios apsisukimo vietos, kas reiškia, kad jis nepažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 238 punkto reikalavimų. Apeliantas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje yra prieštaravimų, kadangi teismas iš pradžių sutinka, kad asmeniui įvažiavus į mokamą kelią, jei nėra degalinės ar kitos vietos, kurioje galima susimokėti mokestį, tai jis turi padaryti artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, o po to konstatuoja, kad apeliantas, būtent taip ir ketindamas pasielgti, yra kaltas. Skundo autorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas netyrė aplinkybių dėl to, kad nutarimas buvo surašytas jam nedalyvaujant ir nepranešus apie nagrinėjimo vietą ir laiką, nutarimo nuorašas pagal įstatymo reikalavimus išsiųstas nebuvo. Be to, jo teisės nebuvo užtikrintos ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kadangi jo prašymai dėl naujų įrodymų pateikimo iš viso nebuvo nagrinėjami. Apelianto nuomone, jo teisės buvo pažeistos ir išnagrinėjus bylą teisme, kadangi ruošiant apeliacinį skundą jam susipažinti buvo pateikta tik teismo proceso metu surinkta medžiaga. Tada paaiškėjo, kad pareigūnai teismui pateikė tik tam tikrus administracinio teisės pažeidimo bylos fragmentus, t. y. dalį dokumentų, kuriuos, jų manymu, buvo reikalinga pateikti. Apeliantui taip pat neaišku, kokiu pagrindu buvo pratęstas administracinės nuobaudos paskyrimo terminas, kadangi jokių pagrindų, numatytų LR ATPK 35 straipsnio 3 dalyje, nebuvo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo Ž. A. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ž. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama nutartis naikinama ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.
LR ATPK 284 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas) (šiuo atveju – teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Ir tik išnaudojus visas teisines priemones galima nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą asmeniui, kuomet nebelieka nei mažiausios abejonės dėl to asmens nekaltumo.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs Ž. A. apeliacinio skundo motyvus bei susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas Ž. A. administracinio teisės pažeidimo bylą, pažeidė LR ATPK 257 straipsnio nuostatas, įpareigojančias įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, netinkamai ištyrė bei įvertino įrodymus, o teismo išvados nepagrįstos byloje surinktų įrodymų analize ir vertinimu.
Apylinkės teismas visiškai nenagrinėjo LR ATPK 148 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių, neištyrė bylos faktinių aplinkybių, o rėmėsi vien tik rašytiniais bylos duomenimis, tokiu būdu nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią turi būti betarpiškai apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypatingai tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia savo kaltę. Nors apylinkės teismas apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį teismo posėdyje, tačiau liko neapklausti tarnybinį pranešimą dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs policijos patrulis G. R., kartu su juo patruliavusi kolegė Ž. L., nutarimą administracinio teisės pažeidimo bylos priėmęs Kauno AVPK Kauno rajono PK viršininkas V. F., pareigūnai A. S. bei R. S.. Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl padaryto pažeidimo neigė nuo pat pažeidimo tyrimo pradžios, kategoriškai tvirtino, kad jis policijos patrulių buvo sustabdytas ne toje vietoje, kuri yra užfiksuota protokole (teisme paaiškino, kad važiavo keliu pro Lazdijus, o nuotraukose yra parodytas kelias, einantis pro Suvalkus, kuriuo jis tikrai nevažiavo), nurodė, kad nutarimas buvo priimtas jam nepranešus apie bylos nagrinėjimo laiką ir jam nedalyvaujant (nors nutarime pažymėta, kad byla išnagrinėta dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui), minėtus asmenis apklausti būtina, kadangi jokiomis kitomis priemonėmis pašalinti prieštaravimų tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų ir rašytinės bylos medžiagos nėra galimybės. Apylinkės teismas argumentuotai nepasisakė, kodėl vienus įrodymus laiko patikimais ir jais remiasi spręsdamas asmens administracinės atsakomybės klausimą, o kitus, tame tarpe ir nuosekliai apelianto palaikomą poziciją, kad jis buvo sustabdytas ne toje vietoje, kuri yra užfiksuota rašytiniuose dokumentuose, kad įvažiuojant į mokamą kelią tikrai apie tai įspėjančių kelio ženklų nėra, kad jis aukščiausios kategorijos keliu važiavo tik apie 200 m. ir ketino važiuoti tik iki įsukimo į „mini zoo“, atmeta kaip nepatikimus. Pirmos instancijos teismas savo išvadas dėl Ž. A. kaltės iš esmės pagrindė tik tuo, kad Ž. A. neįvykdė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo registruotų transporto priemonių savininkams ar valdytojams naudotojo mokestį mokėti už važiavimą magistraliniais keliais, Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo 6 punkte įtvirtinto nurodymo galiojančios vinjetės pagrindinę dalį privalomai priklijuoti prie transporto priemonės priekinio stiklo, ir tokius veiksmus laikė pakankamus jo kaltei pagal LR ATPK 148 straipsnio 1 dalį pagrįsti, visiškai nesigilinant į faktines bylos aplinkybes ir jų neanalizuojant.
Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismui buvo pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos kopija, o ne pati administracinio teisės pažeidimo byla, todėl lieka neaišku, ar teismui buvo pateikta visa tyrimo metu surinkta medžiaga, ar teismas turėjo realią galimybę išanalizuoti visus byloje surinktus įrodymus. Be to, aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esantis Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK pareigūno G. R. paaiškinimas teismui iš viso pateiktas ne visas, o tik jo dalis (b. l. 34), kas taip pat kelia pagrįstų abejonių pirmos instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, kadangi minėtu rašytiniu įrodymu teismas rėmėsi spręsdamas Ž. A. kaltės klausimą.
Apygardos teismas, remdamasis aptartų aplinkybių visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė LR ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai. Dėl šių priežasčių nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš esmės nėra galimybių pašalinti nustatytų prieštaravimų bei patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentų bei motyvų pagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir Ž. A. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.