Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1467-275/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-05
Bylos Nr.: 2A-1467-275/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ona Gasiulytė, Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė
Ieškovas: J. A.
Atsakovas: N. T.
Trečiasis asmuo: SB „Dobilas“, Š. L., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius

Kategorijos

2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)

Civilinė byla Nr. 2A-1467-275/2019Teisminio proceso Nr. 2-52-3-303773-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.12.2.; 2.4.2.13.; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovui N. T. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretysis asmuo SB „Dobilas“, išvada teikianti institucija -Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, bei pagal atsakovo N. T. patikslintą priešieškinį ieškovui J. A. dėl statinių griovimo bei žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys Š. L., SB „Dobilas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. A. 2015 m. spalio 16 d. patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą N. T. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą garažą vietoje buvusio garažo, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skirti atsakovui 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną ieškovo naudai, jei atsakovas per teismo sprendime nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovas yra gretimo sklypo, esančio adresu : (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovo sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, ieškovo ir atsakovo žemės sklypai ribojasi ties taškais 2-3-4-5-6-7. Ieškovo žemės sklype esantis pastatas, žemės sklypo plane pažymėtas indeksu „MN“ yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas (sandėliukas). Atsakovui nuosavybės teise priklausančiame sklype pastatyto pastato – garažo, unikalus Nr. 4199-1024-7047, pažymėto simboliais „MN 5.33“, galinė siena iki atsakovui nugriaunant šį garažą, nuo ieškovui priklausančio šiltnamio buvo nutolusi 20 cm., tarp ieškovo šiltnamio ir atsakovo garažo buvusiame tarpe buvo pakabintas šiltnamio lietaus latakas (lietvamzdis), minėto pastato (garažo) išmatavimai buvo tokie: ilgis – 5,05 m., plotis 3,55 m., aukštis 2.10 m., plotas – 17,93 kv.m. Atsakovas 2014 metais jam priklausantį garažą nugriovė ir toje vietoje pradėjo statyti naują pastatą – garažą. Atsakovas statybas vykdė pažeisdamas ieškovo teises, nes perkėlė žemės sklypus skyrusią tvorą į ieškovo žemės sklypo pusę ir ieškovo žemės sklype išliejo naujus pamatus. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas pradėjo statyti naują garažą arčiau ieškovo žemės sklypo ribos nei anksčiau šioje vietoje stovėjęs garažas, nes tarp anksčiau stovėjusio atsakovo garažo ir ieškovo šiltnamio buvo apie 20 cm tarpas, tuo tarpu naujai statomas garažas yra prie pat ieškovui priklausančio šiltnamio, atsakovas naujai statomo garažo galinę sieną perkėlė arčiau ieškovo žemės sklypo ribos, visai prie pat ieškovui priklausančio šiltnamio, į tarpą tarp naujojo garažo sienos ir šiltnamio pripurškė izoliacinės medžiagos (putų), kurios pradėjo veržtis į ieškovo šiltnamį ir besiplėsdamos ėmė laužti šiltnamio sienas, be to, naujasis garažas yra aukštesnis nei buvusysis, atsakovas taip pat nuardė ieškovo ūkinio pastato stogo dangos dalį ir vieną iš naujojo garažo sienų pradėjo statyti (mūryti) ant ieškovui priklausančio ūkinio pastato (sandėliuko) sienos. Ieškovas teigė, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad naujai atsakovo statomas garažas yra ilgesnis (6,56 m vietoje buvusių 5,05 m), platesnis (3,75 m vietoje buvusių 3,55 m) bei aukštesnis (3,40 m vietoje buvusių 2,10 m). Atsakovo statomas garažas laikytinas I grupės nesudėtingu statiniu, todėl nepaisant to, ar statinys laikytinas nauja statyba ar naujo statinio rekonstrukcija, minėtiems statybos darbams arčiau nei 3 metrai iki žemės sklypo ribos atlikti turėjo būti gautas ieškovo sutikimas (1 t. b. l. 90-95).

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus rajono apylinkės teisme 2014 m. sausio 31 d. buvo priimtas ieškovo J. A. ieškinys atsakovui N. T., kuriuo ieškovas prašė įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš ieškovo žemės sklypo Nr. 159 (unikalus Nr. 4107-0903-0159), esančio (duomenys neskelbtini), pusės nukelti tvorą pagal UAB “Geo2” parengto ir patvirtinto ieškovo žemės sklypo plano nustatytas ir iki teisės pažeidimo buvusias ribas ir pašalinti iš ieškovo žemės sklypo Nr. 159 ribų atsakovo neteisėtai išlietus pamatus, uždrausti atsakovui vykdyti bet kokius statybos darbus ieškovo žemės sklypo ribose, skirti atsakovui baudą už teismo sprendimo nevykdymą (2 t. b. l. 3-5). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 14 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo dalies reikalavimų, tai yra reikalavimo uždrausti vykdyti statybos darbus, likusioje dalyje ieškinį tenkino visiškai. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi buvo panaikinta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimo dalis civilinėje byloje Nr. 2-348-723/2015, kuria patenkintas ieškovo J. A. ieškinys atsakovui N. T. dėl atsakovo įpareigojimo nukelti tvorą ir pamatus iš ieškovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui skirta bauda ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartimi ieškovo J. A. ieškinys atsakovui N. T. dalyje dėl atsakovo įpareigojimo pašalinti iš ieškovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovo neteisėtai išlietus pamatus bei skirti atsakovui baudą už kiekvieną pradelstą teismo sprendimo nevykdymo dieną paliktas nenagrinėtu, likusioje dalyje kreiptasi dėl bylų sujungimo. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 16 d. nutartimi bylos buvo sujungtos. Reikalavimo dėl tvoros nukėlimo faktiniu pagrindu ieškovas nurodė aplinkybes, kad žemės sklypų ribos yra aiškios, nustatytos kadastriniais matavimais, kurie įregistruoti VĮ „Registrų centras“, laikantis žemės sklypo plane pažymėtos ribos tarp šalių sklypų buvo pastatyta tvora, tačiau atsakovas, nugriovęs garažą savo sklype bei pradėjęs naujo garažo statybas, nukėlė žemės sklypus skiriančią tvorą į ieškovo žemės sklypo pusę (2 t. b. l. 3-5).

Atsiliepimas

3. Atsakovas N. T. atsiliepime į 2015 m. spalio 16 d. patikslintą ieškovo ieškinį nurodė su ieškiniu nesutinkantis, prašė bylą nutraukti, nes yra išnagrinėta tapati byla. Pažymėjo, kad faktinių aplinkybių konstatavimas jame nurodytu laikotarpiu 2015 m. rugsėjo 23 d. – 28 d. atliekamas nebuvo, UAB „GEO 2“ atlikti kadastriniai matavimai yra negaliojantys, nes apie jų atlikimą atsakovas nežinojo, juose nedalyvavo, kvietimo negavo, sodininkų valdybos 2014 m. rugpjūčio 14 d. protokolas jam nebuvo įteiktas. Atsakovas teigė, kad jam priklausančio žemės sklypo plotas turi būti didesnis nei 6 arai, dalį jam priklausančio ploto pasisavino ieškovas bei kaimyninio sklypo Nr. 158 savininkas. Atsakovas nurodė, kad gavo 2012 m. gegužės 17 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą bei matavimų schemą, iš kurios matyti, kad pamatai yra atsakovui priklausančio žemės sklypo teritorijoje, šiltnamį bei ūkio pastatą ieškovas pastatė be atsakovo sutikimo, tokio sutikimo nedavė ir buvęs sklypo savininkas M. S.. Atsakovas teigė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, atsakovas ne vykdo naujas statybas, bet rekonstruoja buvusį statinį jį stiprinant, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2015 m. birželio 23 d. atsakyme nurodyta, kad atsakovo rekonstruojamas statinys priklauso nesudėtingų statinių grupei, todėl vykdomiems darbams nei ieškovo sutikimas, nei leidimas nėra reikalingas.

Šalies argumentai

4. Atsakovas N. T. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) įpareigoti ieškovą nukelti metalinio karkaso stiklinį 6,78 m ilgio ir 4,64 m pločio šiltnamį ne arčiau 3 m iki atsakovo žemės sklypo Nr. 161 ribų ir plytinį 4,25 m ilgio ir 2,5 m pločio sandėliuką ne arčiau 3 m iki atsakovo žemės sklypo Nr.161 ribų; 2) išimti po atsakovo žeme nuo taško A iki taško B ieškovo savavališkai įkastą 4,5 m ilgio plastmasinį vandentiekio vamzdį, nutiestą iš šiltnamio į daržą (priede pažymėtą Nr. 3 taškais A-B); 3) nustatyti ieškovo žemės sklypo Nr. 4107-0903-0159 ir atsakovo žemės sklypo Nr. 4107-0903-0161 ribą pagal geodezininko D. P. pridedamą planą; 4) pripažinti negaliojančiais Š. L. 2009-11-30, 2012-10-12 ir 2016 metų sudarytus ieškovo sklypo planus; 5) įpareigoti ieškovą nuimti 6 metrų ilgio vielos tinklą savavališkai ištiestą tarp 2016-04-11 pateiktuose planuose taškų skaičiais 2 ir 3 pažymėtų koordinačių. Atsakovas nurodė, kad ieškovas prie atsakovo garažo galinės sienos savavališkai pristatė betoniniais pamatais ir metaliniais rėmais savo šiltnamį, prie šoninės garažo sienos – sandėliuką, nuosavybės teisės į minėtus pastatus neįregistruotos VĮ „Registrų centras“, tačiau dėl minėtų ieškovo veiksmų genda ir pūva atsakovo garažas, kurio sienos negali išdžiūti, nes kritulių vanduo nuo ieškovo šiltnamio ir sandėliuko teka ant atsakovo garažo, dėl nuolatinės drėgmės garažo sienose įsiveisė pelėsis ir grybelis, todėl atsakovas buvo priverstas atlikti garažo rekonstrukciją, griauti drėgmės pažeistas garažo sienas. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas atlieka savavališką naujo garažo statybą, nes yra vykdoma ne naujo garažo statyba, bet seno garažo remontas ir rekonstrukcija atsakovui nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Atsakovas teigė, kad garažo pamatai yra buvusio baseino betoninės sienos, kurios pastatytos daugiau nei prieš 15 metų, dar prieš atsakovui įsigyjant sklypą, atlikdamas garažo rekonstrukciją atsakovas palieka tuos pačius pamatus bei tą pačią apatinę esamos garažo sienos dalį, prie kurios pristatytas ieškovo sandėliukas. Atsakovas taip pat nurodė, kad matininko Š. L. parengti planai negali būti laikomi teisėtais, nes jie nėra suderinti su atsakovu, nei su kaimyninių žemės sklypų savininkais, matininkas peržengė kompetencijos ribas, nes turima licencija jam suteikia teisę ruošti dokumentus bei žemės sklypo planus žemės savininkams, matininkas turi teisę ruoštis žemės sklypo ribų projektą, nustatyti žemės sklypo ribų jis neturi teisės, 2009 m. lapkričio 30 d., 2012 m. spalio 12 d. ieškovo žemės sklypo ribų matavimai atlikti nebuvo, sklypų ribos nebuvo nustatinėjamos, atsakovas bei kiti kaimynai į matavimą nebuvo kviečiami, todėl nežinia kur ir kada matininkas Š. L. paruošė ieškovui priklausančio žemės sklypo planą, kuris pateiktas teismui, kuris nėra galiojantis bei įregistruotas VĮ „Registrų centras“. Atsakovas teigė, kad pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad teismas pripažintų negaliojančiais Š. L. 2009 m. lapkričio 30 d., 2012 m. spalio 12 d. bei 2016 metais nematuojant sudarytus tendencingus ieškovo žemės sklypo planus su klaidingais kadastriniais duomenimis, jis neprivalo nurodyti teisės normų, kuriais grindžia savo reikalavimus, atsakovo išdėstytų reikalavimų faktinis pagrindas pakankamai aiškus – atsakovo interesus pažeidžiantys savavališkas žemės užėmimas, žemės sklypo ribų nustatymas bei šiltnamio, sandėliuko ir vandentiekio nukėlimas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas J. A. su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas žemės sklypą 1998 metais įsigijo iš M. S., žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, iš kurių matyti, kad žemės sklypo plotas yra 530 kv. m bei ne stačiakampio formos, žemės sklypo formą ir konfigūraciją nulėmė ta, kad ieškovas ir ankstesnis žemės sklypo savininkas M. S. bendru sutarimu 1988-1991 metais kartu statėsi statinius – ieškovas ūkinį pastatą (ieškinyje įvardijamas sandėliuku) ir šiltnamį, o M. S. – garažą (tą patį garažą, kurį atsakovas nugriovė ir jo vietoje stato naują) bei šiltnamį. Aplinkybes dėl bendro sutarimo bei ankstesnio žemės sklypo savininko sutikimo patvirtina M. S. parašas sodo sklypo plane Nr. 161. Ankstesnio žemės sklypo Nr. 161 savininko parašas yra ir ieškovui priklausančio žemės sklypo Nr. 159 plane, tai patvirtina, kad ankstesnis žemės sklypo savininkas sutiko su tokia žemės sklypo forma ir konfigūracija, kokia yra šiuo metu. Pažymėjo, kad atsakovo reikalavimai dėl žemės sklypo ribų nustatymo negali būti tenkinami, nes nėra nuginčyti ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurių atsakovas neginčija tik deklaratyviai teigdamas, kad matavimai pažeidžia teisės aktus. Neginčijant kadastrinių matavimų, reikalavimai pripažinti Š. L. ruoštus ieškovo žemės sklypo planus nesukels teisinių pasekmių. UAB „Geo2“ matininko Š. L. paruošta 2016 m. vasario 17 d. statinio, įsiterpusio į gretimą sklypą geodezinė kontrolinė nuotrauka yra tik įrodymas, patvirtinantis ieškovo nurodomas aplinkybes dėl atsakovo statomo garažo įsiterpimo į ieškovui priklausantį žemės sklypą, todėl negali būti pripažinta negaliojančia. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas pagal jo pateiktą UAB „ITR grupė“ žemės sklypo geodezinę kontrolinę nuotrauką faktiškai valdo 572 kv. m, tai yra daugiau nei įgijo pirkimo sutartimi, nustačius žemės sklypo ribas atsakovo prašomu būdu, jo plotas dar labiau padidėtų. Ieškovas nurodė, kad atsakovo prašomas pašalinti 4,5 m. vandentiekio vamzdis, nutiestas iš šiltnamio į daržą yra ne atsakovo, bet ieškovo žemės sklype. Atsakovo reikalavimas dėl 6 metrų ilgio vielos tinklo nuėmimo nėra aiškus, nes iš paties reikalavimo neįmanoma identifikuoti, kokį ir kokioje vietoje esantį vielos tinklą atsakovas prašo nuimti, neaišku, kokį planą atsakovas pateikė 2016 m. balandžio 11 d., atsakovas taip pat nenurodo, kokia ieškovo tvora pažeidžia statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų statymo reikalavimus.

6. Tretysis asmuo Š. L. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4107/0903:159) kadastriniai matavimai buvo atliekami vadovaujantis Žemės ūkio ministro patvirtintais nekilnojamo turto kadastro nuostatais, 1994 m. kovo mėnesio sodų bendrijos „Dobilas“ generaliniu planu, tuo tarpu matininko D. P. parengtas atsakovo žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4107/0903:161) planas yra neteisingas, nes kerta trijų žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. 4107/0903:162, Nr. 4107/0903:158, Nr. 4107/0903:159, ribas, kurios yra įregistruotos VĮ „Registrų centras“ bei neatitinka sodų bendrijos „Dobilas“ generaliniame plane suprojektuoto sklypo Nr. 161. Tretysis asmuo taip pat nurodė, kad ieškovo prašymu atliko atsakovo statomo garažo geodezinę kontrolinę nuotrauką, iš matavimų matyti, kad atsakovo statomo garažo pamatas, pažymėtas skaičiais 1-8, yra įsiterpęs į atsakovo sklypo plotą 0,95 kv. m. Pažymėjo, kad matininko D. P. parengto žemės sklypo plano pastaboje, kad „žemės sklypo ribos pažymėtos 2010 m. balandžio 7 d. VĮ „Registrų centras“ duomenis“ yra neteisingos ir klaidinančios teismą.

7. Tretysis asmuo sodininkų bendrija „Dobilas“ atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovas 1998 m. birželio 18 d. sutartimi įsigijo 5,3 arų žemės sklypą, tuo tarpu ieškovas sodo namą pradėjo statyti 1980 metais ir baigė 1987 metais, trys šiltnamiai ir ūkinis pastatas pastatytas 1988-1991 metais, todėl atsakovo argumentai dėl neteisėtos statybos nepagrįsti, pažymėjo, kad sodų bendrijoje yra ne vienas sklypas, kurio plotas viršija 6 arus, kaip ir yra sklypų, kurių plotas mažesnis nei 6 arai, atsakovo nurodomos aplinkybės, kad dabartinės jo žemės teritorijoje buvo numatyta vaikų žaidimo aikštelė neatitinka tikrovės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 22 d. d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai. Įpareigojo atsakovą N. T. savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra išardyti pastatytas naujas vietoje buvusių garažo sienas, kurios ribojasi su ieškovo J. A. žemės sklypu ar yra į jį įsiterpusios ir, jei būtina, sutvarkyti statybvietę. Įpareigojo atsakovą N. T. savo lėšomis per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš ieškovo J. A. žemės sklypo pusės nukelti tvorą iki UAB „Geo2“ žemės sklypo plane, įregistruotame VĮ „Registrų centre“, nustatytų ieškovo ir atsakovo žemės sklypų ribų. Skyrė atsakovui N. T. 28,90 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną ieškovo J. A. naudai, jeigu atsakovas N. T. per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo. Bylą dalyje dėl priešieškinio reikalavimų - nustatyti J. A. žemės sklypo Nr. 4107-0903-0159 ir N. T. žemės sklypo Nr. 4107-0903-0161 ribą pagal geodezininko D. P. pridedamą planą bei pripažinti negaliojančiais Š. L. 2009-11-30, 2012-10-12 ir 2016 metų sudarytus J. A. sklypo planus, nutraukė. Kitoje dalyje priešieškinio reikalavimus paliko nenagrinėtais.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje atsakovas jo nurodomas aplinkybes dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, savavališkai užimant jam priklausančią žemės sklypo dalį bei atsakovo teisių pažeidimo, argumentus dėl ieškovo nurodomų aplinkybių nepagrįstumo grindė paties nubraižytais žemės 2016 m. balandžio 11 d. sklypų planais, tačiau atsakovo nurodomos nurodytos aplinkybės dėl šalių žemės sklypų ribų, yra paneigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 178 str., 182 str., 185 str.), todėl laikytinos neįrodytomis. Tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovo nurodomą aplinkybę, kad atsakovas neteisėtai užėmė jam priklausančią žemės sklypo dalį perstumdamas tvorą bei statybos darbų išdavoje pakeitęs jam priklausiusio garažo matmenis (CPK 178 str., 185 str.). Tokia išvada grindžiama šiais argumentais. Visų pirma, įsiteisėjusiu teismo sprendimu paneigti atsakovo argumentai dėl UAB „Geo2“ matininko Š. L. atliktų geodezinių matavimų nepagrįstumo. Ieškovo pateiktoje 2016 m. vasario 17 d. UAB „Geo 2“ geodezinėje kontrolinėje nuotraukoje matyti, kad atsakovo garažas įsiterpia ir užima ieškovui priklausančio žemės sklypo dalį. Atsakovas ginčijo, kad Nacionalinės žemės tarnybos atlikto žemės sklypų naudojimo patikrinimo metu paneigtos ieškovo nurodomos aplinkybės dėl jo žemės sklypo užėmimo, tačiau į bylą atsakovas pateikė tik prašymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl žemės sklypo naudojimosi patikrinimo, kuris turėjo būti atliekamas 2016 m. balandžio 18 d., tačiau minėto patikrinimo rezultatų nepateikta. Tuo tarpu 2012 m. gegužės 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM patikrinime akte Nr. 48ŽN-(14.48.73)-59 nurodytos aplinkybės nėra aktualios, nes, kaip matyti iš VĮ „Registrų centras “ išrašo, ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai duomenys atlikti 2012 m. lapkričio 12 d., įregistruoti 2013 m. kovo 28 d., tai yra, 2012 m. gegužės 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM akte buvo remtasi preliminariais ieškovui priklausiusio žemės sklypo matavimais, kurie šiuo metu nėra galiojantys, nes nuo 2013 m. kovo 28 d. yra įregistruoti kadastriniai matavimai. Atsakovas savo argumentus grindė jo paties atliktais brėžiniais pagal geodezinę kontrolinę nuotrauką, tačiau minėtas atsakovo įrodymas yra paneigtas viešo registro duomenis (CK 4.262 str.). Atsakovo argumentai dėl žemės sklypų ribų pagal UAB „ITR grupė“ matininko D. P. 2015 m. lapkričio 28 d., 2016 m. gegužės 5 d. sudarytus planus paneigti kitoje byloje priimtu sprendimu (CPK 182 str.2 p.), papildomai pažymėtina, kad vizualiai matyti, jog atsakovo pateikiamuose UAB „ITR grupė“ matininko D. P. 2015 m. lapkričio 28 d., 2016 m. gegužės 5 d. planuose nurodomos žemės sklypų ribos konfigūracija neatitinka pirminių šalių žemės sklypų ribos, tai papildomai paneigia atsakovo argumentus dėl šalių žemės sklypų ribų bei ieškovo veiksmų neteisėtumo. Atsakovas savo argumentus grindžia ir sodų bendrijos generalinių planų nuotraukų ištraukomis, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių sodų bendrijos „Dobilas“ generalinių planų ištraukų, atsakovas remiasi 1979 m. generalinio plano, kuris 1996 m. kovo 18 d. buvo pakeistas, ištrauka, taigi, negaliojančiu generaliniu planu, todėl pateiktas įrodymas nesudaro pagrindo laikyti atsakovo nurodytas aplinkybes įrodytomis bei nepaneigia Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. spalio 31 d. sprendimu padarytų išvadų. Apibendrinant teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių dėl jo nuosavybės teisių į dalį žemės sklypo pažeidimo, kurias patvirtina byloje esančių įrodymų visuma (CPK 178 str., 185 str.).

10. Pažymėjo, kad remiantis VĮ „Registrų centras“ išrašu, atsakovo vardu yra registruotos nuosavybės teisės į pastatą – garažą, kurio statybos metai – 1992 m., statybos plotas – 17,93 kv. m. (kadastro duomenų nustatymo data – 1998 m. birželio 1 d.)-(4 t. b. l. 72). Taigi, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad atsakovo garažo matmenys, tai yra tiek ilgis, tiek plotis, tiek aukštis bei plotas yra didesni nei jie yra užfiksuoti 1998 metais kadastrinių matavimų metu bei įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Nagrinėjamu atveju faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nebuvo surašytas teismo pavedimu, tačiau įvertinus tai, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinys surašytas antstolio, kurio kompetencija bei nešališkumu nėra pagrindo abejoti, minėtam įrodymui suteiktina aukštesnė įrodomoji nei atsakovo, kuris suinteresuotas bylos baigtimi, paaiškinimams, todėl teismas laikė byloje pakankamai įrodytu bei nustatytu, kad atsakovo atliktų garažo statybos darbų išdavoje pakito visi jam priklausančio statinio parametrai, tai yra ilgis, plotis, aukštis bei plotas, dėl ko atsakovo statinys viena siena įsiterpė, kita – labiau nei anksčiau priartėjo prie ieškovo žemės sklypo ribos (CPK 178 str., 185 str.). 2018 m. liepos 24 d. antstolių Gintauto Puodžiuko ir Aurelijos Puodžiukienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad statybos vyksta (5 t. b. l. 29-34), taigi, paminėtos aplinkybės per bylos nagrinėjimo laiką nepasikeitė. Atsakovas nurodė, kad antstolis laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. rugsėjo 28 d. neatliko faktinių aplinkybių konstatavimo, nes atsakovas buvo žemės sklype ir jo nematė. Tačiau vien ta aplinkybė, kad atsakovas antstolio nurodomu metu buvo jam priklausančiame žemės sklype ir nematė antstolio, savaime nesuponuoja išvados, kad antstolis neatliko faktinių aplinkybių konstatavimo, taigi, atsakovo nurodytos aplinkybės dėl jo buvimo žemės sklype faktinių aplinkybių konstatavimo metu nepaneigia antstolio nurodytų veiksmų atlikimo fakto (CPK 3 str. 7 d., 178 str.).

11. Teismas nurodė, kad sutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovas, atlikdamas šioje byloje nustatytus garažo statybos darbus, privalėjo gauti ieškovo rašytinį sutikimą. Pažymėjo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. gegužės 20 d. rašte Nr. (23.2)2D-12338 į 2015 m. gegužės 3 d. skundą nurodyta, kad ieškovo nurodomas atsakovo ūkinis pastatas priskiriamas I grupės statiniams, kuriems naujos statybos ar rekonstrukcijos atveju nėra privalomas supaprastintas statybos projektas, kaip statybą leidžiantis dokumentas yra būtinas besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimas, kai statinį numanoma statyti arčiau nei numato teisės aktai (LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas)-(1 t. b. l. 77-78). Bylos duomenys, tai yra faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad atsakovui priklausantis garažas buvo arčiau nei 3 metrai iki ieškovo žemės sklypo ribos, tačiau atsakovo atliktų statybos darbų išdavoje minėtas atstumas dar labiau sumažėjo, tokiems darbams atlikti nebuvo gautas ieškovo rašytinis sutikimas, todėl pripažintina, kad atsakovo atlikti garažo statybos darbai neatitiko LR Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. nuostatų, LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 1 p. reikalavimų, poįstatyminių aktų (Statybos techninių reglamentų STR 1.07.01:2010, STR 1.05.01:2017) reikalavimų, taigi, minėti darbai pripažintini savavališka statyba (LR Statybos įstatymo 2 str. 46 d.). Nustačius savavališkos statybos faktą, yra pagrindas taikyti savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančias teisės normas (LR CK 4.103 str. 1 d., 3 d., Statybos įstatymo 2 str. 46 d., Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 9 d. bei 11 d.).

12. Pažymėjo, kad atsakovas pradėjęs statybos darbus perkėlė šalių žemės sklypus skyrusią tvorą į ieškovo žemės sklypo pusę, minėtoms aplinkybėms patvirtinti pateikė nuotraukas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas iš esmės neginčijo tvoros perkėlimo į ieškovo žemės sklypo pusę fakto, apeliaciniame skunde pripažino perstatęs stulpą per 36 cm (2 t. b. l. 48), nurodė, kad jam priklauso didesnė dalis žemės sklypo, todėl jis teisėtai naudojasi užimta teritorija. Įvertinus bylos duomenis dėl šalių žemės sklypų teisėtos ribos, ieškovo paaiškinimus dėl tvoros perkėlimo, byloje esančias nuotraukas, teismas laikė įrodyta ieškovo nurodomą aplinkybę, kad atsakovas perkeldamas šalių žemės sklypus skiriančią tvorą užėmė dalį ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (CPK 185 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimai dėl pažeistų teisių gynimo yra pagrįsti byloje esančių įrodymų visuma bei teisės aktų nuostatomis, todėl tenkintini.

13. Dėl priešieškinio reikalavimų teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, į teismo posėdį atsakovas neatvyko, konstatuota, kad atsakovas neatvyko į teismo posėdį be pateisinamų priežasčių, atsakovo atstovas atmetus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą pasišalino iš teismo posėdžių salės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, jo atstovas teismui atmetus prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo nurodė nežinantis atsakovo pozicijos dėl priešieškinio reikalavimų, pasišalino iš teismo posėdžių salės ir nagrinėjant bylą nedalyvavo, ieškovui prašant palikti ieškinį nenagrinėtu, siekiant nepažeisti Civilinio proceso kodekse įtvirtinto dispozityvumo principo, nepaisant to, kad priešieškinys teisme priimtas dar 2016 m. birželio 3 d., nuo to laiko buvo atlikta nemažai procesinių veiksmų, pasiruošta bylos nagrinėjimui esmės, konstatavo, kad yra pagrįsta tenkinti ieškovo prašymą ir palikti priešieškinį nenagrinėtu (CPK 13 str., 155 str. 2 d., 246 str. 1 d., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-470-450/2017 25 punktas).

14. Taip pat pažymėjo, kad bylą pagal priešieškinio reikalavimus dėl Š. L. 2009-11-30 ir 2016 metų sudarytų J. A. sklypo planų yra pagrindas nutraukti ir tuo pagrindu, kad tokių reikalavimų tenkinimas nesukurs jokių teisinių pasekmių, nes, kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ išrašo, ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai įregistruoti 2012 m. spalio 12 d. UAB „Geo2“ matininko Š. L. sudaryto plano pagrindu (1 t. b. l. 26-29), tuo tarpu 2009 m. lapkričio 30 d. plano pagrindu (3 t. b. l. 136) ieškovo žemės sklypo ribos nėra nustatytos ir įregistruotos VĮ „Registrų centras“, 2016 m. matininkas sudarė tik kontrolinę nuotrauką, kuri yra vienas iš įrodymų byloje, taigi, minėtų planų (brėžinių) panaikinimas jokių teisinių pasekmių nesukels (CPK 2936 str. 1 p.). Atsižvelgiant į išdėstytą, byla pagal atsakovo priešieškinio reikalavimus ieškovui nustatyti J. A. žemės sklypo Nr. 4107-0903-0159 ir N. T. žemės sklypo Nr. 4107-0903-0161 ribą pagal geodezininko D. P. pridedamą planą bei pripažinti negaliojančiais Š. L. 2009-11-30, 2012-10-12 ir 2016 metų sudarytus J. A. sklypo planus nutraukė, likusioje dalyje priešieškinio reikalavimai paliko nenagrinėtą (CPK 293 str. 1 p., 3 p., 296 str. 1 d. 4 p.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Apeliantas J. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti toliau nurodytas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-11-22 sprendimo dalis : sprendimo dalį, kuria atsakovas N. T. įpareigotas savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra išardyti pastatytas naujas vietoje buvusių garažo, unikalus Nr. 4199-1024-7047, sienas, kurios ribojasi su ieškovo J. A. žemės sklypu ar yra į jį įsiterpusios ir, jei būtina, sutvarkyti statybvietę, pakeisti, nurodant, kad atsakovas N. T. įpareigotinas savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą garažą vietoj buvusio, esantį adresu : (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; sprendimo dalį, kuria iš atsakovo N. T. priteista ieškovo J. A. naudai 977,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, pakeisti, nurodant, kad iš atsakovo N. T. priteista ieškovo J. A. naudai 1 061,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovo N. T. ieškovo J. A. naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

15.1 Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vietoj to, kad įpareigotų atsakovą N. T. nugriauti visą garažą, atsakovą įpareigojo tik išardyti pastatytas naujas sienas, kurios ribojasi su ieškovo J. A. žemės sklypu ar yra į jį įsiterpusios, t. y. tik dvi sienas iš keturių. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, jog, įvertinus šiuo metu galiojančias Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - LR TPSVPĮ) 14 str. 9 d. nuostatas, aplinkybę, kad atsakovo atliekami pastato (garažo) statybos darbai nėra baigti, be to, su ieškovo teisėmis yra susiję tik dvi iš keturių garažo sienų, atsakovas įpareigojamas savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra išardyti pastatytas naujas vietoje buvusių garažo sienas, kurios ribojasi su ieškovo J. A. žemės sklypu ar yra į jį įsiterpusios ir, jei būtina, sutvarkyti statybvietę.

15.2 Pažymėjo, kad teismui pripažinus, kad atsakovas N. T. statybos darbus (nugriovė ir iš naujo perstatė garažą), dėl ko pakito absoliučiai visi statinio parametrai (ilgis, plotis, aukštis ir plotas), atliko savavališkai be statybą leidžiančio dokumento - ieškovo J. A. sutikimo, atsakovas N. T. įpareigotinas nugriauti ne tik dvi iš keturių garažo sienų, tačiau visas sienas. Kitaip tariant, atsakovas savavališkai vykdydamas statybos darbus perstatė ne tik dvi sienas, tačiau visas keturias sienas, ko pasėkoje atsakovas įpareigotinas nugriauti visas sienas.

15.3 Nurodė, kad likusios dvi sienos, kurių atsakovas nėra įpareigotas nugriauti, taip pat savo galais įsiterpė arba priartėjo prie ieškovo J. A. žemės sklypo ribų. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas buvo įpareigotas nugriauti tik dalį statinio sienų. Tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neįvertino aplinkybės, jog atsakovas perstatė ne tik sienas, tačiau patraukęs sklypus ribojusią tvora į ieškovo žemės sklypo pusę ieškovo J. A. žemės sklype išliejo ir naujus garažo pamatus (UAB „Geo 2" 2016-02-17 parengtoje žemės sklypo kontrolinėje nuotraukoje, naujai išlietų pamatų vieta yra apribota taškais 5-6-7-8-5). Paminėjo tai, jog šioje civilinėje byloje buvo sujungtos dvi bylos. Ieškovas J. A. pirmiau užvestoje civilinėje byloje (iki užvedant naują bylą ir reikalaujant nugriauti visą garažą) teismo prašė įpareigoti atsakovą pašalinti iš ieškovo žemės sklypo ribų N. T. neteisėtai išlietus pamatus. Teismui įpareigojus atsakovą nugriauti tik sienas, atsakovas N. T. nėra įpareigojamas nugriauti ir neteisėtai išlietus pamatus, kurių dalis yra ieškovo žemės sklype. Akivaizdu, jog tokiu būdu nėra pilnai apginami ieškovo J. A. interesai ir nėra pilnai pašalinami savavališkos statybos padariniai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog visas naujai perstatytas statinys yra aukštesnis nei buvęs anksčiau. Taigi, ir likusios dvi sienos, kurių atsakovas nėra įpareigotas nugriauti, yra aukštesnės nei buvusios anksčiau. Atsižvelgiant į tai, kad šios sienos taip pat pastatytos be ieškovo J. A. leidimo ir pažeidžia ieškovo interesus (didesnis šešėlis ir kt.), jos taip pat turėtų būti nugriautos, kaip pažeidžiančios ieškovo interesus.

15.4 Pažymėjo, kad atsakovas N. T. naujai perstatė ne tik sienas, bet ir išliejo pamatus, taip pat įrengė stogo perdangą. Taigi, iš esmės buvo nugriautas visas senasis garažas ir iš naujo savavališkai pastatytas naujas garažas, visas naujas statinys. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2014-01-01) 2 straipsnio 17 dalis numatė, kad naujo statinio statyba - statybos rūšis, kurios tikslas - statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje - tuo atveju, jeigu vietoje senojo statinio atsiranda naujas tos pačios paskirties statinys, tokio statinio statyba yra laikoma nauja statyba, o ne rekonstrukcija (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2013). Taigi, atsižvelgiant į tai, jog atsakovo garažas yra naujas statinys, atsakovas įpareigotinas nugriauti visą garažą, o ne tik dalį jo, t. y. dvi sienas.

15.5 Nurodė, kad pagal pirmosios instancijos teisingai nustatytas aplinkybes, ieškovas J. A. iš viso patyrė 1 236,42 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė argumentus, kodėl iš atsakovo nepriteistinos pirmajame punkte nurodytos 175,22 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, kurios buvo sumokėtos UAB „Justicija". Dėl šios priežasties iš visų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (1 236,42 Eur) atėmus pirmajame punkte nurodytą sumą (175,22 Eur), iš atsakovo turėjo būti priteista 1 061,20 Eur, tačiau buvo priteista tik 977,22 Eur.

16. Atsakovas N. T. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir bylą nutraukti.

16.1 Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius nedalyvavo teismo posėdžiuose. Teismai negavo informacijos apie 1996 m. Žemės sklypų privatizavimo pažeidimų priežastis ir apie jų registracijos pažeidimus ateityje.

16.2 Pažymėjo, kad bylą nagrinėjanti teisėja žinojo, kad atsakovas negali dalyvauti procese, nes atsakovas informavo teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje ir pridėjo medicininius dokumentus, tačiau teisėjos minėti dokumentai, buvo ignoruoti. Pažymėjo, kad atsakovas neatšaukė savo priešieškinio byloje, tačiau teisėja paliko jį nenagrinėtu, kadangi prašė ieškovo atstovas. Todėl teisėjos priimtas sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas.

16.3 Nurodė, kad matininkas Š. L. atliko kadastrinius matavimus už pinigus. Visi dokumentai, kuriuos pateikė ieškovas, įvertindamas 159 sklypus, buvo suklastoti. Teisėja, priimdama skundžiamą sprendimą nenagrinėjo ir nevertino valstybės komisijos dokumentų: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus išvada 2012-05-28 Nr. 45KVR-(14.48.67.) – 30 ir Matavimų schema M1;500 Pagal šią schemą teritorija (6m. * 2,5 m.) yra teritorija sklypo Nr. 161, o ne 159, bet ši teritorija yra užgrobta ieškovo ir matininkas Š. L. suklastojo 2009-11-30 ir 2012-10-12 dokumentus.

16.4 Pažymėjo, kad ieškovas užgrobė valstybės žemės, t. y. 161 ir 158 sklypus, tačiau jo daiktinės teisės nėra įregistruotos. Sovietų valdžia dovanojo kiekvienam žmogui po 6 a., teismas nereikalavo iš ieškovo dokumentų, kokiu būdu jis gavo dar 2,45 arų žemės sklypą.

16.5 Nurodė, kad teisėja padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas iš ieškovo turėjo gauti raštišką sutikimą dėl pastatų, kurie yra arčiau nei 3 m. nuo sklypo ribų. Pažymėjo, kad susisiekė su inspekcija ir 2015-06-23 gavo atsakymą Nr. (8.2)-2D-9278 STR 1.01 dalimi, 07;2010 :nesudėtingi statiniai“, kuriame nurodoma, kad atsakovo garažas priklauso šiam pastato tipui ir bet kuriam darbui su tokiais statiniais neprivalomas kaimyno sutikimas atlikti statybos darbus.

17. Ieškovas pateikė byloje papildomus įrodymus – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2VP-34038-964/2019, kuria skolininkas N. T. vykdomojoje byloje, kurioje išieškotojas J. A. , nubaustas bauda už teismo nutarties, kuria uždrausta atsakovui vykdyti garažo statybą, nevykdymą, bei pateikė 5-ių fotonuotraukų kopijas. 2019-10-31 teisme gautas ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 120 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškovas turėjo atstovo pagalbai apmokėti ir pridėti prašymą pagrindžiantys dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

18. Nustatyta, kad skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad teismas pilnai patenkino ieškovo reikalavimus, įpareigodamas atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra išardyti pastatytas naujas vietoje buvusių garažo sienas, kurios ribojasi su ieškovo J. A. žemės sklypu ar yra į jį įsiterpusios ir, jei būtina, sutvarkyti statybvietę. Be to, teismas įpareigojo atsakovą N. T. savo lėšomis per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš ieškovo J. A. žemės sklypo pusės nukelti tvorą iki UAB „Geo2“ žemės sklypo plane, įregistruotame VĮ „Registrų centre“, nustatytų ieškovo ir atsakovo žemės sklypų ribų. Tai, kad ieškovas reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą N. T. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą garažą vietoje buvusio garažo, nusprendęs įpareigoti atsakovą išardyti naujas vietoje buvusių garažo sienas, kurios ribojasi su ieškovo J. A. žemės sklypu, teismas tik dalinai patenkino ieškovo reikalavimus, todėl nepagrįstai nurodė, kad pilnai tenkina ieškinį.

19. Ieškovas įrodė, kad atsakovas statybas vykdė pažeisdamas ieškovo teises, kad perkėlė žemės sklypus skyrusią tvorą į ieškovo žemės sklypo pusę ir ieškovo žemės sklype išliejo naujus pamatus, todėl byloje turi būti padaryta išvada, ar atsakovui vykdant statybą be statybą leidžiančio dokumento, be ieškovo sutikimo, atsakovas turi būti įpareigotas nugriauti visą statinį, ar tik jo dalį, kuria jis padidino buvusius pamatus, pastatė ant šių pamatų garažo sienas. Teismas, darydamas išvadą, kad atsakovas įpareigojamas nugriauti ( išardyti0 pastatytas naujas vietoje buvusių garažo sienas, kurios ribojasi su ieškovo žemės sklypu arba yra įsiterpusios, turėjo nurodyti motyvus, kuriais tenkina ieškinį dalinai ir įpareigoja atsakovą nugriauti ne visą statinį, o tik jo dalį. Tokių motyvų teismo sprendime nenurodžius, yra pagrindas daryti išvadai, kad teismo sprendimas nėra pakankami motyvuotas, tačiau tai, kad sprendime nurodyti motyvai, kuriais teismas pripažino atsakovo vykdytą statybą savavališka, leidžia vertinti, kad sprendimas yra dalinai motyvuotas ir ta aplinkybė, kad nenurodyti motyvai, kuriais ieškinys netenkinamas pilnai, leidžia daryti išvadą, kad nebuvo pagrindo tik dalinai tenkinti ieškinį. Statinys, kuriam reikalingas greta esančio sklypo savininko sutikimas, pastatytas be tokio sutikimo, yra savavališka statyba, todėl ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą nugriauti visą šį statinį, o ne tik sienas, kurios ribojasi su ieškovo sklypu ar yra įsiterpusios, yra pasekmėmis, kurios turi būti vykdomos, pripažinus statybą savavališka. Teismo sprendimas keistinas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu bei CK 330 straipsnio pagrindu, teismui netinkamai taikius CK 4.103 straipsnio 3 dalies nuostatas. Konstatavus statybą savavališka, dalies tokio statinio griovimas būtų nepakankamu padarinių pašalinimu, todėl ieškovo skundas pagrįstas ir tenkintinas. Be to, teismo sprendimas, kuriame naudojamas sąvokos, kurios gali kelti ginčus ateityje – „išardyti pastatytas naujas vietoje buvusių“ yra neaiškus. Byloje nesant išvadų dėl to, kurios sienos buvo pastatytos naujos vietoje buvusių, bei konstatavus, kad atsakovas pakeitė garažo matmenis - ilgį ir plotį, t. y. pastatė garažą ilgesnį ( nuo 5,05 m iki 6 m ) ir siauresnį ( nuo 3,55 iki 3,2), teismas turėjo pagrindo tokį statinį įpareigoti nugriausti, o ne tik nugriausti sienas, besiribojančias su ieškovo sklypu ar į jį įsiterpusias.

20. Be to, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta įpareigojimo sutvarkyti statybvietę vykdymo sąlyga – „ jei būtina“. CPK 267 straipsnis numato, jog neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo ar neatsiradimo. Tai, kad būtinybė gali atsirasti, ar neatsirasti, yra sąlyga teismo sprendimo daliai vykdyti. Dėl to, kad tai yra sąlyga, ji šalintina iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies, nes yra pagrindas i atsakovą įpareigoti sutvarkyti statybvietę bet kokiu atveju -ar tai būtina, ar tai nėra būtina.

21. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl teismo sprendimo dalies, kuria atsakovo priešieškinys paliktas nenagrinėtu, neanalizuojamos, nes ši teismo sprendimo dalis nebuvo apskųsta. Byloje buvo nagrinėjamos aplinkybės dėl šalių žemės sklypų ribų, teismas, atsižvelgdamas į teismine tvarka kitoje byloje išspręstą ginčą tarpa šalių, t.y. į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-686-608/2017, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo žemės sklypo ribos yra įregistruotos tinkamai, todėl ieškovas reikalavimus atsakovui dėl naudojimosi ieškovui priklausančio sklypo dalimi jo žemės sklypu pareiškė byloje pagrįstai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Pateikdamas apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį ir turėjo 120 Eur atstovavimo išlaidų, patenkinus skundą, šias išlaidas ieškovui turi atlyginti atsakovas. Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą pakeisti.

Įpareigoti atsakovą N. T. savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti garąžą, esantį (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo N. T. ieškovui J. A. 195 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjos Ona GasiulytėRita KisielienėDanutė Kutrienė