- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-02
- Bylos Nr.
- eII-252-1111/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00188-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dainius Gecevičius
- Pažeidėjas
- V. Ž.
- Advokatai
- Audronis Mažeika
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktos V. Ž. atstovui advokatui Audroniui Mažeikai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos V. Ž. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. vasario 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2307-2025.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas 2025 m. vasario 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2307-2025 paskyrė V. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį administracinę nuobaudą – 170 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.
V. Ž. nubausta dėl to, kad 2024 m. gruodžio 29 d. 15.45 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodama automobilį „Mercedes Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę, kai kelio ruožas toje vietoje pažymėtas atitinkamais kelio ženklais. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
V. Ž. (toliau – Pareiškėja) pateikė skundą dėl pirmiau minėto nutarimo. Prašo sušvelninti jai taikomą administracinę atsakomybę, ypač toje nuobaudos dalyje, kuri liečia teisės vairuoti atėmimą, t. y. sutrumpinant teisės vairuoti terminą iki jau faktiškai atbūto 37 dienų laikotarpio.
Skunde nurodė, kad kartu su protokolu pateiktas administracinis nurodymas, kuriuo, vadovaujantis ANK 420 straipsnio 1 dalimi, siūloma iki 2025 m. sausio 13 d. sumokėti 85 eurų baudą, kartu paskiriant specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 mėn.
2025-01-11 (šeštadienį) parengė „Pranešimą, prašymą ir reikalavimą dėl administracinės bylos ROIK 24262854433“, kuriame atkreipė dėmesį, kad nurodytais terminais neįvykdžius administracinio nurodymo, byla būtų nagrinėjama 2025 m. sausio 23 d. 10:00 Klaipėdos AVPK Administracinių bylų nagrinėjimo skyriuje, adresu Kauno g. 6, Klaipėdoje, rašytinio proceso tvarka, nekviečiant jos ir kitų administracinio nusižengimo bylos teisenoje dalyvaujančių asmenų, o pageidaujant, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas vyktų žodinio proceso tvarka, kai surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu, pateikti reikalavimą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka galima per 15 kalendorinių dienų nuo termino įvykdyti administracinį nurodymą dienos (šiuo atveju skaičiuojant nuo 2025-01-13, leistinas terminas pateikti reikalavimą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turėjo būti iki 2025-01-29, atitinkamai negalint administracinio nusižengimo bylos nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2025-01-23, kaip buvo nurodyta Administraciniame nurodyme).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinusi šias aplinkybes ir sąlygas bei siekdama kuo tikslesnio ir išsamesnio užfiksuoto KET pažeidimo įvertinimo tiek jai asmeniškai, siekiant ateityje išvengti panašių atsitiktinių aplinkybių visumos poveikyje atsiradusių netyčinių veiksmų, tiek ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, kad visos aplinkybės būtų įvertintos visapusiškai, priimant atitinkamus sprendimus vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, bei vadovaudamasi ANK 577 str., paprašė iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pateikti visą turimą, su minėtu administracinio nusižengimo byla susijusią medžiagą, įskaitant kuo pilnesnį vaizdo įrašą, taip pat, esant poreikiui, protingu terminu pratęsti (nukelti) bylos nagrinėjimo datą.
Be to, tuo pačiu aiškiai suformulavo reikalavimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šis jos „Pranešimas, prašymas ir reikalavimas...“ buvo įregistruotas Klaipėdos AVPK 2025-01-13 Nr. 30-AP-212, o jau 2025-01-17 gavo atsakymą, jog jos prašymas tenkinamas ir prijungiamas prie administracinio nusižengimo bylos, o bylos nagrinėjimas perkeliamas, paskiriant bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka 2025-01-30 10:00. 2025-01-22 iš Policijos gavo papildomą prašomą medžiagą, susijusią su ja inkriminuojamu administraciniu pažeidimu.
2025-01-30, kaip ir buvo jai nurodyta, nuvyko į Klaipėdos AVPK, kur iš Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūno išgirdo, kad bylos nagrinėti jie negali, nes neva tai ji įvykdė pirmiau paminėtą administracinį nurodymą sumokėti 85 eurų baudą, kartu apribojant teisę vairuoti transporto priemones 3 mėn. laikotarpiui. Kaip jau minėta pirmiau, ji neketino vykdyti administracinio nurodymo ir gerokai iš anksto, 2025-01-11, informavo policiją bei pateikė reikalavimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Daugiau jokių komentarų iš policijos pareigūnų neišgirdo, jokių rašytinių, visą šią situaciją paaiškinančių dokumentų negavo, tad buvo priversta situaciją aiškintis savarankiškai.
Sausio 31 dieną 9:09, patvirtinusi savo tapatybę, skambino į VMI, kur konsultantė patikino, kad iš susikaupusios permokos VMI nuskaitė baudą sausio 17 dieną ir „aktyvavo“ specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį (t. y. jau po administraciniame nurodyme nustatytos paskutinės, nurodytos kaip galimos datos - 2025-01-13) ir yra požymis apie 85 Eur sumos sumokėjimą, ko ji laisva valia nebuvo atlikusi. Jos prašymas atstatyti požymį apie baudos sumokėjimą į požymį, kaip į neįvykdyto administracinio nurodymo, buvo užregistruotas ir perduotas VMI IT specialistams. Vasario 1 dieną, prisijungusi prie VMI sistemos, buvo šokiruota antrą kartą. Identiška situacija pasikartojo antrą kartą: 85 Eur bauda vėl buvo nuskaičiuota iš susikaupusios permokos, nesant tokio nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Visą šį laikotarpį, asmeniškai ir viešai prieinamais informaciniais kanalais skelbiamoje informacijoje buvo matyti, kad jos teisė vairuoti atimta nuo 2025 m. sausio 17 d.
Po pakartotinio kreipimosi į VMI 2025-02-04 raštu, kai savarankiškai pamatė AN registro išrašuose, baudos suma nebelaikoma sumokėta, tačiau gerokai virš mėnesio jai, be jokio nutarimo administracinio nusižengimo byloje, faktiškai buvo suvaržyta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2025 m. sausio 17 d. iki 2025 m. vasario 22 d. (iš viso 37 dienas), t. y., jos vairuotojo pažymėjimas pripažintas ir paskelbtas negaliojančiu, fiksuojant tokią informaciją Administracinių nusižengimų registre, pateikiant ją visiems tokios informacijos gavėjams (draudikams, bankams, transporto priemones nuomojantiems ir pan. subjektams ir kt., REGITRA, kaip teisę vairuoti išdavusiam subjektui, o per jos tvarkomą ES vairuotojų pažymėjimų tinklą RESPER – kitoms EEE šalims ir pan.), dėl ko neturėjo teisės ir negalėjo vairuoti transporto priemonių, į ką akivaizdžiai atkreipė dėmesį nemenka (duomenys neskelbtini) gyventojų dalis. Dėl to patyrė tiek labai didelę moralinę, tiek ir ženklią materialinę žalą, nemaža dalimi nukentėjo ir jos klientai, pas kuriuos, pagal jai patikėtas funkcijas, nuolat privalo nuvykti.
2025-02-18 raštu kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, dar kartą pateikdama informaciją ir susijusius klausimus dėl aukščiau paminėtų faktų ir paprašė išsiaiškinti šios situacijos priežastis, kaltininkus ir aiškiai bei suprantamai informuoti apie jos, kaip traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens, suvaržymus (jų teisėtumą), teises, pareigas ir galimybes teisėtai dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo procesuose, visą tolimesnių veiksmų seką, galimybes bei terminus teikti atitinkamus skundus. Deja, jokio atsakymo iš policijos nėra gavusi iki pat dabar. Vienintelė reakcija į jos minėtą 2025-02-18 raštą buvo pasiūlymas 2025-02-22 atvykti į jos atžvilgiu inkriminuojamo administracinio nusižengimo požymių turinčio įvykio nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Nustatytu laiku nuvyko į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyrių, tikėdamasi, kad visos aplinkybės bus įvertintos visapusiškai, priimant atitinkamus sprendimus vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi. Tačiau į jos argumentus ir prašymus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus pareigūnai nekreipė dėmesio ir 2025-02-22 priėmė nutarimą skirti 170 Eurų baudą ir naują teisės vairuoti atėmimą 3 mėnesių laikotarpiui, neįskaitant 37 dienų laikotarpio, per kurį jai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę. Jai užklausus kodėl 37 dienų laikotarpis, per kurį jai buvo atimta teisė vairuoti ir per kurį ji nevairavo automobilio jai nebuvo įskaičiuota, buvo atsakyta, kad to galės prašyti teismo, kai apskųs nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
Šios visos aukščiau išvardintos aplinkybės lėmė jos pasiryžimą kreiptis į teismą, kad būtų visapusiškai išnagrinėtos jai taikomą administracinę atsakomybę lėmusios aplinkybės, įvertinti policijos ir VMI veiksmai, lėmę neteisėtą (nesant atitinkamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje) jos teisių suvaržymą.
2024 m. gruodžio 29 d. nuosavu automobiliu važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Lynojo. Tuoj už (duomenys neskelbtini) prisivijo išskirtinai lėtai važiuojantį pilkos spalvos automobilį. Šio automobilio greitis užmiesčio kelyje, kur leistinas greitis yra 90 km/h, buvo vos apie 54-59 km/h. Kiek pavažiavusi paskui minėtą automobilį, įvertino, kad priekyje jo taip pat lėtai važiuoja kita, kiek didesnė transporto priemonė. Pirma mintis buvo, kad galimai kas nors mokinasi vairuoti arba priekyje rieda kokia specifinė transporto priemonė ir todėl taip neįprastai lėtai juda. Šį faktą dėl greičio nesunkiai galima nustatyti ir iš policijos pateikto vaizdo įrašo, skaičiuojant, per kiek policijos automobilis įveikia 1 km atkarpą: visą filmuotą ruožą jis 1 km įveikdavo per 66, 61, 63 ir 62 s, t. y. atitinkamai vidutinišku ~54, ~59, ~57 ir ~58 km/h greičiu. Kurį laiką važiavo iš paskos, vertindama situaciją. Ši kelio atkarpa yra labai tiesi, einanti lyguma, su vos keliais nežymiais lėkštais paaukštėjimais, pažemėjimais, matomumas (esant giedram orui) siekia kelis kilometrus. Ir nors kelias šioje vietoje tiesus, atviras, be aplinkui esančių pastatų, tankios augmenijos, kuri galėtų trukdyti matomumui, tačiau ne mažiau, kaip 5 minutes važiavo iš paskos, vis vertindama situaciją ir tikėdamasi, kad galiausiai, priekyje važiuojančios transporto priemonės bent kiek padidins greitį iki tokio, kuris būtų logiškas tokiai eismo aplinkai, sąlygoms užmiesčio kelyje. Deja, jokio pokyčio nebuvo gal net 5 km. Priekyje važiuojančios transporto priemonės savo ratais kėlė daug vandens, ypač todėl, kad šioje atkarpoje kelyje buvo vandens prisipildžiusios provėžos (ypač dešiniojo rato, kelkraščio pusėje, kas puikiai matyti ir policijos pateiktoje filmuotoje medžiagoje). Turėdama solidžią saugaus vairavimo patirtį, ji visada blaiviai vertina kelių eismo iššūkius, pirmenybę teikdama eismo saugumui ir tikslui jokiu būdu nesukelti trukdžių ir pavojaus kitiems eismo dalyviams. Vis tik, kurį laiką negalėjo saugiai lenkti, nes iš priekio matė atvažiuojančias pavienes transporto priemones, ruože iki (duomenys neskelbtini) gyvenvietės yra pavienių medžių, krūmų ir jų grupių, mažinančių šalikelių matomumą ir galinčių užstoti šalutiniais gruntkeliais į kelią atvažiuojančias transporto priemones ar išeinančius pėsčiuosius. Taip pat, būtina atkreipti dėmesį, kad tame ruože nemenka, apie 1,5 km atkarpa, apima (duomenys neskelbtini) gyvenvietės teritoriją, kur tiek vienoje, tiek kitoje kelio pusėje yra atskirų pastatų, augmenijos, visa eilė susikirtimų su šalutiniais keliukais (taip vadinamomis „gatvėmis“), paženklintų arba nepaženklintų atitinkamais kelio ženklais ir/ar kelio horizontalaus žymėjimo ištisinėmis juostomis.
Galiausiai, jau pravažiavus (duomenys neskelbtini), ėmė bręsti mintis saugiai aplenkti vis dar taip pat lėtai važiuojančias transporto priemones. Vertinant, kad jos važiavo vos 54-59 km/h greičiu, tai, dinamiškai lenkiant leistinu 90 km/h greičiu (>30 km/h skirtumu), įvertinant saugų lenkimo manevro pradžios ir jo pabaigos atstumą nuo lenkiamų transporto priemonių, šiam manevrui reikėtų ir turėtų pilnai pakakti apie 200-250 m atkarpos ir tam sugaišti tik apie 20 s. Pravažiavus (duomenys neskelbtini) kaimą, atsivėrė gana ilga tiesi ir be augmenijos ar šalia esančių pastatų, atkarpa. Iš priekio, viso matomumo zonoje, nebuvo atvažiuojančio transporto, iš kelio pakraščių taip pat nebuvo matyti jokio transporto ar kt. kliūčių. Įvertinusi šias aplinkybes, pradėjo lenkimo manevrą, sparčiai akseleruodama, idant kuo sparčiau apvažiuoti lėtai važiuojančias transporto priemones. Jau persirikiavusi į priešpriešinio eismo juostą ir susilyginusi su pirmąja lenkiamąja transporto priemone, pamatė, kad priekyje taip lėtai važiavusi transporto priemonė buvo policijos mikroautobusiukas... Tai pamačiusi, refleksiškai sureagavo ir galimai kažkiek net sumažinau akseleraciją, tačiau nutraukti lenkimo manevrą jau nebuvo taip saugu, kaip ji pabaigti, saugiai aplenkiant abi transporto priemones. Akivaizdu, kad tai reakcijai į policijos automobilį susigaišo dalis papildomo laiko ir atitinkamai pailgėjo lenkimo manevro atkarpa, tokiu būdu jį pabaigiant jau bent 100 m toliau, nei lenkimo pradžioje buvo numatyta.
Lenkimo manevro metu visą dėmesį, kaip ir įprasta, susikoncentravo į savo ir kitų eismo dalyvių saugumą šio manevro metu, todėl neatkreipė dėmesio į kelio ženklą (greičiausiai tuo metu buvo lenkime ties gerokai aukštesniu už jos policijos automobiliu ir jo fiziškai galėjo nematyti), įspėjantį apie už ~150 m esantį susikirtimą su antraeiliu „keliu“ - gruntiniu nuvažiavimu į (duomenys neskelbtini) kaimą. Saugiai pabaigusi minėtą manevrą, pamatė, jog policijos automobilis ėmė iš galo signalizuoti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais, tad įjungė avarinius signalus ir saugiu atstumu sustojo kelkraštyje.
Ši formalų KET pažeidimą lėmė netyčinių aplinkybių visuma ir eismo saugumo supratimo viršenybė prieš kur kas pavojingesnius manevrus (pvz., apsigalvojus lenkti jau įpusėjus manevrui ir stabdant bei keičiant judėjimo kryptį, bandant kuo saugiau grįžti į ankstesnę poziciją prieš lenkimą). Dėl visos šios, jai, kaip drausmingai ir ilgametei vairuotojai, neįprastos situacijos labai gailisi, pripažįstu ir puikiai suvokiau, kad aukščiau aprašytas situacijas lėmė visuma faktinių, nebūtinai nuo vien jos valios ir veiksmų priklausančių aplinkybių.
Prašo visapusiškai įvertinti šias aplinkybes, įvertinti tai, jog yra ilgametė, saugiai ir drausmingai vairuojanti vairuotoja, neturinti galiojančių administracinių nusižengimų, taip pat įvertinti kitas ją charakterizuojančias aplinkybes ir jos darbo specifikai užtikrinti būtiną poreikį vairuoti bei sušvelninti jai taikomą administracinę atsakomybę, ypač toje nuobaudos dalyje, kuri liečia teisės vairuoti atėmimą, t. y. sutrumpinant teisės vairuoti terminą iki jau faktiškai atbūto 37 dienų laikotarpio.
Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininkas pateikė atsiliepimą į pareikštą skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka. Pažymėjo, kad policija niekaip negali įtakoti, tuo labiau kontroliuoti asmenų apsisprendimų sumokėti baudas, įvykdyti administracinius nurodymus.
Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tačiau tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus duomenis bei reikšmingas aplinkybes ir V. Ž. skyrė minimalaus dydžio piniginę administracinę nuobaudą ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui.
Nekyla abejonių, kad V. Ž., nesilaikydama KET reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jai paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, naikinti ar keisti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedalytų administracinių nusižengimų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška.
Žemesnės instancijos teismas
V. Ž. taip pat pateikė patikslintą skundą dėl pirmiau minėto nutarimo. Prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą – baudą, neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo arba į paskirtos administracinio poveikio priemonės 3 mėnesių terminą įskaityti laikotarpį nuo 2025 m. sausio 18 d. iki 2025 m. vasario 22 d. (36 dienas), kurį jau atliko.
Patikslintame skunde papildomai nurodė, kad objektyviai vertinant, jos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas yra nedidelis, nebuvo sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, įvykio metu neįvyko jokio incidento ar eismo įvykio. Jos padarytas nusižengimas buvo vienkartinis, neintensyvus ir nesukėlė jokių realių neigiamų padarinių – neįvyko eismo įvykis, nebuvo kliudytas kitas eismo dalyvis; lenkimo manevras atliktas iš anksto įvertinus eismo sąlygas, pasirinkus aiškią matomumo zoną, esant tiesiai kelio atkarpai; buvo objektyvių aplinkybių, kurios apsunkino kelio ženklų matomumą – lenkiama buvo didesnė transporto priemonė (policijos tarnybinis mikroautobusas), galimai uždengusi kelio ženklą apie sankryžą. Atsižvelgiant į tai, padaryto administracinio nusižengimo pobūdis vertintinas kaip mažo pavojingumo, neturintis sisteminio ar tyčinio pobūdžio.
Administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo (paprasto neatsargumo forma) – vairuotoja V. Ž. manė, kad veikia teisėtai, siekė aplenkti trukdžiusį eismą lėtai judančią transporto priemonę; neatsargumas pasireiškė tuo, kad nebuvo laiku pastebėtas kelio ženklas, bet tai buvo susiję su realiomis kliūtimis ir stresine, pamačius policijos tarnybinį automobilį, situacija; nėra jokių įrodymų ar požymių, kad pažeidimas būtų padarytas sąmoningai ar piktybiškai. Taigi, jos padaryto administracinio nusižengimo kaltės forma – neatsargi.
Jos atsakomybę lengvina šios aplinkybės – galiojančių administracinių nuobaudų neturi; administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, nebuvo tyčinio ketinimo; bendradarbiavo su policijos pareigūnais, nevengė atsakomybės; nuoširdžiai gailisi. Be to, ji administracinį nusižengimą padarė dėl objektyvių kliūčių matyti ženklą (užstojo didesnė transporto priemonė), jos padarytas veiksmas buvo vienkartinis, be tyčios, ir nesukėlė pasekmių. Tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 2 dalis).
Be to, ji yra nepriekaištingos reputacijos asmuo, neturinti galiojančių administracinių nusižengimų, neteista; ilgametė (duomenys neskelbtini), vienintelė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teritorijoje, teikianti pagal (duomenys neskelbtini) paslaugas (duomenys neskelbtini) jos vairavimo stažas – labai ilgas, t. y. nuo 1992 metų, per kurį neturėjo esminių administracinių nusižengimų; aktyviai bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, pateikė išsamius paaiškinimus, teikė prašymus dėl proceso skaidrumo; nuoširdžiai gailisi, suvokia nusižengimo pobūdį, išreiškė apgailestavimą tiek raštu, tiek žodžiu. Tokia jos asmenybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai (prevencija, atgrasymas) gali būti pasiekti be griežto poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – taikymo.
Be to, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį jos atžvilgiu yra pagrindas ir dėl to, kad institucija, priėmusi nutarimą, neteisėtai ir nepagrįstai suvaržė jos teises, nes be teisinio pagrindo buvo neteisėtai atimta jos specialioji teisė (teisė vairuoti transporto priemones) nuo 2025-01-18 iki 2025-02-22. Jog tai buvo neteisėti institucijos, priėmusios nutarimą, pareigūnų veiksmai pažymėta ir 2025-04-17 VMI rašte Nr. RMA-7224, nurodant, jog Klaipėdos AVPK po V. Ž. 2025-01-13 kreipimosi į juos dėl žodinio administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo nepateikė per ANRIS į MAIS informacijos. Taigi, institucijos, priėmusios nutarimą, neteisėti veiksmai, suvaržantys administracinėn atsakomybėn patrauktos V. Ž. teises, taip pat lemia ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-489/2024 (26 punktas).
Jeigu asmeniui faktiniu pagrindu buvo apribota (atimta) teisė vairuoti transporto priemones, jis turi teisę reikalauti, kad šis laikotarpis būtų įskaitytas į galimą sankciją – kitaip būtų pažeistas proporcingumo ir teisingumo principas. V. Ž. 36 dienas objektyviai neturėjo teisės vairuoti transporto priemones dėl neteisėtų institucijų veiksmų; ji nepažeidė teisės aktų savo noru (bauda nuskaičiuota automatiškai); jos teisė vairuoti transporto priemonės buvo apribota viešai; toks ribojimas sukėlė realių pasekmių (profesinių, moralinių, materialinių). Ši faktinė būsena atitinka sankcijos esmę, todėl tuo atveju, jeigu teismas V. Ž. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies, jau V. Ž. atliktas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turi būti įskaitytas nuo 2025-01-18 iki 2025-02-22, t. y. 36 dienas.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktos V. Ž. atstovas advokatas Audronis Mažeika prašė skundą tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad sankryža, kurioje buvo atliktas lenkimo manevras, yra „T“ formos, vietovė lygi, matomumas iš priekio artėjančių transporto priemonių labai geras. V. Ž. lenkimo manevrą pradėjo kai priekyje artėjančių priešpriešinėje juostoje kitų transporto priemonių nebuvo, o tikimybė, kad iš dešinėje esančio šalutinio kelio išvažiuotų transporto priemonė buvo lygi nuliui, nes automobilis, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, visų pirma, turėtų praleisti pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius. Tikimybė, kad priekyje važiavę automobiliai būtų pasukę į kairę irgi lygi nuliui, nes išvažiavimo iš pagrindinio kelio į šalutinį kelią kairėje pusėje nebuvo. Šioje situacijoje nebuvo sukeltas eismo įvykis ar bent menkiausias pavojus kitiems eismo dalyviams. Kadangi pareiškėja neturėjo ketinimo pažeisti Kelių eismo taisykles, jos elgesys buvo orientuotas į saugų manevro atlikimą, o pažeidimą lėmė aplinkybių visumą, jos padarytas pažeidimas vertintinas kaip neatsargus. V. Ž. yra nepriekaištingos reputacijos; ji vienintelė (duomenys neskelbtini) rajone dirba (duomenys neskelbtini), kurios darbas reikalauja mobilumo, nes dažnai vyksta pas (duomenys neskelbtini) klientus, jog (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra ilgametė vairuotoja, jog vairavimo stažas yra be esminių pažeidimų. Pažymėtina, jog šioje situacijoje V. Ž. nuo 2025 m. sausio 18 d. iki 2025 m. vasario 22 d. faktiškai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, nes VMI automatiškai nuskaičiavo 85 Eur baudą ir aktyvavo sankciją. Toks teisės vairuoti transporto priemones netekimas V. Ž. jau sukėlė tiek profesines, tiek asmenines ir finansines pasekmes, dėl ko, jeigu teismas nuspręstų, jog pareiškėjai visgi turi būti taikoma administracinio poveikio priemonė, šis laikotarpis, t. y. 36 dienos, turėtų būti įskaičiuotas į teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Teismas konstatuoja:
skundas tenkinamas iš dalies.
V. Ž. iš esmės neginčija savo padaryto administracinio nusižengimo, todėl šioje byloje yra keliamas klausimas tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 450 iki 600 eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
Pagal KET 140.1 punktą lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis).
Spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo V. Ž., teismas atsižvelgia ir į tai, kad dėl V. Ž. padaryto nusižengimo niekas nenukentėjo, byloje nefiksuota, jog ji būtų viršijusi leidžiamą važiavimo greitį ar sudariusi avarinę situaciją, dėl nusižengimo jokių padarinių nekilo. Visa tai rodo, kad nusižengimo realus pavojingumas, lyginant su kitais KET pažeidimais, už kuriuos numatyta atsakomybė ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nebuvo didelis.
Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie V. Ž. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad ji už analogiškus ar šiurkščius, pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra bausta, ji du kartus bausta administracine tvarka už greičio viršijimą 2021 m., paskirtas baudas sumokėjusi. Ši aptartų aplinkybių visuma rodo, kad šis V. Ž. padarytas nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, nėra pareiškėjai būdingas nuolatinis elgesys naudojantis jai suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones. Be to, baustumas už kitokius, ne grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neužkerta kelio taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ką patvirtina ir teismų praktika (pvz. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-235-360/2021). Dėl padaryto nusižengimo nustatyta V. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Taip pat, sprendžiant dėl pagrindo sušvelninti asmeniui skirtiną administracinio poveikio priemonę, turi būti įvertinti ne tik jį kaip vairuotoją, bet ir kaip visuomenės narį apskritai charakterizuojantys duomenys. To reikalauja teisingumo principas, įpareigojantis administracinę atsakomybę taikančias institucijas ir teismą įvertinti konkretaus pažeidėjo santykį su visuomenės pripažįstamomis vertybėmis platesniame kontekste, apsisprendžiant dėl asmens pataisymui reikalingų sankcijų už jo padarytą nusižengimą griežtumo. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad V. Ž. yra (duomenys neskelbtini), kuriai yra keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, ji iš esmės yra pozityvi ir atsakinga visuomenės narė, nuosekliai vykdanti savo darbinius įsipareigojimus, aktualius ne tik savo pačios gerbūviui užtikrinti, bet ir pasitarnauti visuomenės interesams.
Teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimas trims mėnesiams yra pernelyg griežta administracinio poveikio priemonė šiam iš esmės tik teigiamai charakterizuojamam asmeniui. Be to, teismas atsižvelgia ir į tą aplinkybę, jog pareiškėjai teisė vairuoti transporto priemones jau buvo sustabdyta 36 dienas, net nepriėmus byloje galutinio sprendimo.
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad V. Ž. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams – yra neproporcinga jos padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir V. Ž. neskirti administracinio poveikio priemonės, kaip tai numato ANK 420 straipsnio 6 dalis.
Dėl to skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas nutarimas pakeistinas, V. Ž. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Likusi skundžiamo nutarimo dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos V. Ž. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. vasario 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2307-2025 ir V. Ž. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Likusią skundžiamo nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.