Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-893-889/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-28
Bylos Nr.: e2S-893-889/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-04503-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Milda Skersienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Biorent“
Ieškovas: Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
3.1.18.2.2Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo
3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas

Civilinė byla Nr. e2S-893-889/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04503-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.2; 3.1.18.2.3; 3.1.18.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Biorent“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Biorent“ dėl skolos už valstybinės žemės nuomą priteisimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti jai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Biorent“ 25 962,83 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį, 1 401,94 Eur delspinigius ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant, pinigines lėšas, esančias bankų ir (ar) kredito įstaigų sąskaitose, priklausančiose atsakovei, ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą (taip pat ir perleisti atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą tretiesiems asmenims), neviršijant 27 364,77 Eur sumos, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį, taip pat mokėti privalomas mokestines įmokas, su darbo santykiais susijusius mokesčius; padaryti įrašą viešajame registre dėl draudimo perleisti atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą.

1.1. Ieškovė nurodė, kad reikalavimą byloje pareiškė dėl 27 364,77 Eur skolos už valstybinės žemės nuomą. Reikalavimą pagrindė ieškinyje išdėstytais faktiniais ir teisiniais motyvais, pateiktais įrodymais. Be to, ginčo suma atsakovei yra didelė. Atsakovė daugiau nei 12 mėnesių neteikia Registro tvarkytojui metinės finansinės ataskaitos dokumentų. Atsakovės skola nuolatos auga ir iš atsakovės veiksmų, o tiksliau jos neveikimo, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad šis juridinis asmuo net neketina skolos sumažinti ar ją visiškai padengti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė galbūt turi didelių įsiskolinimų, o įmonės finansiniai rodikliai yra nežinomi, neaišku, ar įmonė yra pajėgi įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu būtent ir yra siekiama neleisti atsakovei perleisti turto tretiesiems asmenims, taip apsaugant ieškovės interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 31 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino: areštavo atsakovei UAB „Biorent“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant, pinigines lėšas, esančias bankų ir (ar) kredito įstaigų sąskaitose, priklausančiose atsakovei, ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą (taip pat ir perleisti atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą tretiesiems asmenims), neviršijant 27 364,77 Eur sumos, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove Šiaulių miesto savivaldybė administracija, taip pat mokėti privalomas mokestines įmokas, su darbo santykiais susijusias įmokas. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1. Teismas nurodė, jog ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ieškovės nurodytas aplinkybes ieškinyje, todėl galima padaryti išvadą, kad ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

2.2. Teismas pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tuo, jog ieškinio suma yra pakankamai didelė, todėl kyla grėsmė, jog, neareštavus atsakovei priklausančio turto, teismo sprendimo vykdymas gali tapti sunkesnis arba nebeįmanomas.

2.3. Teismas iš viešai prieinamų duomenų (tinklapio www.rekvizitai.lt) nustatė, jog atsakovės grynasis pelnas 2020 m. siekė 40 Eur, o 2021 m. atsakovė patyrė 12 039,00 Eur nuostolio. Įmonėje dirba tik vienas asmuo. Įvertinus tai, jog atsakovė neteikia Registro tvarkytojui metinės finansinės ataskaitos dokumentų, teismas padarė išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis yra prasta. Atsakovei priklausantys statiniai, kurie pastatyti ieškovei priklausančiame žemės sklype, yra areštuoti kitoje civilinėje byloje, duomenų apie kitą atsakovės vardu registruotą turtą byloje nėra. Šie duomenys vertintini kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingos aplinkybės, keliančios pagrįstą abejonę dėl atsakovės turtinės padėties ir sudaro pagrindą konstatuoti, jog prašoma priteisti suma atsakovei yra pakankamai didelė.

2.4. Teismas įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovė, įsigijusi statinius, ilgą laiką nemoka žemės nuomos mokesčio, į ieškovės išsiųstus raginimus nereaguoja ir nebendradarbiauja; atsižvelgęs į tai, jog ieškovės reikalavimas nėra užtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis, teismas nurodė, jog atsakovė, sužinojusi apie pareikštą reikalavimą, gali siekti būsimo teismo sprendimo įvykdymą padaryti sunkesnį. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų apie atsakovės turimą kitą registruotiną turtą, konstatavo esant tikslinga areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose ar pas kitus asmenis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirojo skundo argumentai:

Atsiliepimas

3.1. Atsakovė pažymi, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, jog atsakovė, įsigijusi statinius, ilgą laiką nemoka žemės nuomos mokesčio, į ieškovės išsiųstus raginimus nereaguoja ir nebendradarbiauja. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nepagrįstai konstatuoja skolą kaip faktą. Procesinis sprendimas byloje dar nėra priimtas. Be to, teismas negali remtis šiuo dar nekonstatuotu faktu kaip įrodymu neva atsakovė nėra sąžininga šalis.

3.2. Nusprendžiant dėl to, ar egzistuoja antroji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, laikytina, kad ieškovė neįrodė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovė nepateikia jokių pagrįstų argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovės siekį išvengti galbūt ieškovei palankaus sprendimo įvykdymo, nors būtent ieškovei tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie atsakovės nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengta sprendimo vykdymo (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma). Teismo nurodytos aplinkybės apie nepateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus kaip nesąžiningumo įrodymą yra hipotetinio pobūdžio.

3.3. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad vien ieškinio pateikimas negali suteikti ieškovei pranašumo ir negali būti pagrindas riboti atsakovės teisę disponuoti turtu. Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, todėl šiuo atveju didelė ieškinio suma ir tokio ieškinio pareiškimas savaime nelemia poreikio pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes vien šių kriterijų nustatymas nesudaro savarankiško teisinio pagrindo patenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

3.4. Apibendrindama išdėstytus argumentus, atsakovė mano, kad teismas visiškai nepagrįstai patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju prieštarauja teismų praktikoje suformuotiems išaiškinimams, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovės nesąžiningumą.

4. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

4.1. Ieškovė nurodo, jog, atsižvelgiant į tai, kad juridinių asmenų teikiamų ataskaitų tikslas patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, galima teigti, kad atsakovė bet kokiomis priemonėmis siekia, kad ši informacija viešai nebūtų niekam prieinama.

4.2. Ieškovės įsitikinimu, tas faktas, kad atsakovė nesilaiko įstatyme įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo kiekvienais metais pateikti metines finansines ataskaitas ir jau daugiau nei 2 metus jų neteikia, savaime suponuoja atsakovės nesąžiningumą ir neatsakingumą, nes dėl šios aplinkybės atsakovės kreditoriai ar būsimi kreditoriai nežino ir negali patikrinti, ar atsakovė yra moki, ar ji patiria finansinių sunkumų, o galbūt net slepia savo nemokumo faktą.

4.3. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog atsakovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad abejonės dėl įmonės finansinės būklės būtų atmestos kaip nepagrįstos.

4.4. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra grindžiamas tuo, jog šiuo konkrečiu atveju skolos suma yra didelė – sudaro 27 364,77 Eur. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tada, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009, ir kt.). Ieškovei neturint informacijos apie atsakovės gaunamas pajamas, ieškovės vertinimu, ginčo suma laikytina didele ir gali objektyviai padidinti sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, dėl atsakovės nemokumo skola nuolatos auga ir iš atsakovės veiksmų, o tiksliau jos neveikimo, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad ji net neketina skolos sumažinti.

4.5. Ieškovės vertinimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir nevaržo atsakovės teisių daugiau, nei tai yra būtina teisėtam tikslui pasiekti. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra susijęs ir su siekiu užtikrinti, kad skolininkės finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laikotarpį išliktų tokia pati kaip ir prieš bylos nagrinėjimą; tai garantuotų teismo sprendimo privalomumą, realumą ir jo įvykdymą, nes kiekviena šalis ar ginčijama teisė gali būti tinkamai apginta tik tada, kai užtikrinama teismo procesinio sprendimo įvykdymo galimybė.

4.6. Šios bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad yra kilusi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl darytina išvada, kad šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pateisinamos ir teisingos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Šioje byloje atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei taikymo ir, neviršydamas pareikšto reikalavimo sumos, areštavo atsakovės turtą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis, įvertinus nurodytas aplinkybes dėl 2020 m. ir 2021 m. duomenų, ir tai, jog atsakovė neteikia Registro tvarkytojui metinės finansinės ataskaitos dokumentų, yra prasta; atsakovei priklausantys statiniai, kurie pastatyti ieškovei priklausančiame žemės sklype, yra areštuoti kitoje civilinėje byloje; šiuos duomenis teismas įvertino kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingas aplinkybes, keliančias pagrįstą abejonę dėl atsakovės finansinės ir turtinės padėties ir sudarančias pagrindą konstatuoti, jog prašoma priteisti suma atsakovei yra pakankamai didelė. Teismas taip pat įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovė, įsigijusi statinius, ilgą laiką nemoka žemės nuomos mokesčio, į ieškovės išsiųstus raginimus nereaguoja ir nebendradarbiauja; atsižvelgęs į tai, jog ieškovės reikalavimas nėra užtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis, teismas konstatavo, jog atsakovė, sužinojusi apie pareikštą reikalavimą, gali siekti apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovė skundžia šią pirmosios instancijos teismo nutartį. Iš esmės laikosi pozicijos, jog ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, t. y. vienos iš sąlygų, būtinų laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti.

7. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

8. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y., nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

9. Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 25 962,83 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio skolos ir 1 401,94 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės, taip pat prašė priteisti procesines palūkanas. Ieškovės teisės reikalauti iš atsakovės žemės nuomos mokesčio skolos (ne)buvimas sudaro šios bylos įrodinėjimo dalyką. Bylos aplinkybės, susijusios su šalis siejančiomis materialiosiomis teisėmis ir pareigomis ir jų (ne)vykdymu, bus patikrintos ir įvertintos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šioje proceso stadijoje teismas netiria byloje pateiktų įrodymų ir negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos. Taigi, kiek teisėti ir pagrįsti ieškovės reikalavimai atsakovei, bus įvertinta išnagrinėjus bylą iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje kaip viena būtinųjų iš jų taikymo sąlygų nustatomas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Teismas, įvertindamas atitinkamų apribojimų nustatymo poreikį, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovei palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali tapti sunkesnis ar neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1816-302/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-40-236/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-261-450/2019).

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareikštą reikalavimą, ieškinio pagrindą, tą faktą, jog prie ieškinio pridėti jo pagrindą pagrindžiantys įrodymai, laikė ieškinį tikėtinai pagrįstu. Šalys šios pirmosios instancijos teismo konstatuotos vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų neginčija.

11. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (t. y. antra būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga), pažymėtina, jog CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, ir nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.

12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-896-302/2020). Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai išplėtotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje nurodoma, kad tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto kaip turto areštas taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų ir (ar) įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar galimus atlikti veiksmus, siekiant išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019).

13. Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinėje teisėje, išskyrus tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl nesąžiningumo kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės įrodinėjimo pareiga visada tenka tai šaliai, kuri pareiškia ieškinio reikalavimą ir prašo taikyti kitai ginčo šaliai (ar šalims) disponavimo turtu suvaržymus arba kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020). Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie nesąžiningą atsakovo (skolininko) elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, ieškinio sumos dydis ir atsakovo turtinė padėtis nėra reikšmingi (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018, 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-395-516/2023).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo – nepateikė duomenų ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog atsakovė ketina imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, siekdama pabloginti savo turtinę padėtį. Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių galimą nesąžiningą atsakovės elgesį, konkrečius jos veiksmus, siekiant ateityje nevykdyti teismo sprendimo. Pažymėtina, kad disponavimo turtu ribojimų tikslas yra ginčijamų teisinių santykių šalies turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1726-330/2020).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė su ieškiniu iš esmės nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės siekį šioje bylos stadijoje perleisti turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Ieškovė teigia, jog atsakovė skolos negrąžina, skola auga, atsakovė nebendradarbiauja dėl skolos grąžinimo ir net neketina jos sumažinti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tas faktas, kad, kaip teigia ieškovė, atsakovė vengia vykdyti savo įsipareigojimus, nesuponuoja išvados apie nesąžiningą atsakovės elgesį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad vengimas vykdyti sutartinius įsipareigojimus galėtų patvirtinti nebent tikėtiną atsakovės nesąžiningumą būtent su ieškove kaip galima atsakovės kreditore, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti atsakovės ketinimą paslėpti savo turtą, perleisti tretiesiems asmenims, jį įkeisti ar bet kokia kita forma apsunkinti. Kita vertus, kaip jau nurodyta, aplinkybės, susijusios su vengimu vykdyti įsipareigojimus, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Dėl paties ieškinio reikalavimo ir pagrindo pagrįstumo bus pasisakyta išnagrinėjus ieškinį iš esmės.

16. Ieškovė kaip atsakovės nesąžiningumą pagrindžiantį faktą nurodo tai, jog atsakovė nepateikia Registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl neįmanoma nustatyti jos turtinės padėties, turto sudėties ir kreditoriai negali patikrinti, ar atsakovė yra moki. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas finansinės atskaitomybės nepateikimo Registrų tvarkytojui faktą atsakovės nesąžiningumo aspektu, pažymi, jog aplinkybė dėl duomenų nepateikimo Juridinių asmenų registrui įstatymo nustatyta tvarka sudaro pagrindą kvestionuoti tinkamą įmonės finansinės apskaitos tvarkymą, bet nesudaro pagrindo nuspręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo. Jokių konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė bando slapstytis nuo prievolių vykdymo, apsunkinti savo pasiekiamumą, ieškovė nepateikė. Asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y., jeigu ieškinio reikalavimai būtų patenkinti, bet jiems įvykdyti skolininkės turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą nulemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės nesąžiningumą taip pat įrodinėjo tuo faktu, jog atsakovės nekilnojamasis turtas yra areštuotas kitoje byloje; pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino šią aplinkybę kaip keliančią pagrįstų abejonių dėl atsakovės turtinės padėties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė ne pagrindžia, o paneigia būtinybę taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones. Akivaizdu, jog turto areštas apriboja asmens galimybę atlikti nesąžiningus veiksmus, susijusius su turto perleidimu tretiesiems asmenims ar kitokiu jo apsunkinimu, kitaip tariant, atsakovė negali disponuoti areštuotu turtu, keisti jo teisinės padėties ir taip išvengti galbūt jai nepalankaus byloje priimto teismo sprendimo įvykdymo. Kita vertus, ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė imtųsi nesąžiningo pobūdžio veiksmų, t. y. nesąžiningai siektų pažeisti areštuoto ar neareštuoto turto teisinę padėtį, statusą. Pabrėžtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui, tačiau šis proceso teisės institutas netaikomas kaip priemonė palengvinti būsimą išieškojimą ar sukaupti atsakovės turtą būsimam išieškojimui.

18. Kaip vieną iš aplinkybių, rodančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ieškovė taip pat pabrėžia didelę reikalavimo sumą. Pažymėtina, jog, nors didelė ieškinio suma pati savaime nepagrindžia poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko turto areštą, tačiau ieškinio sumos dydis yra vienas iš kriterijų, kuriais remiantis gali būti nusprendžiama dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-944-798/2021; 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1059-464/2021).

19. Pirmosios instancijos teismas atsakovės turtinę padėtį pareikšto reikalavimo dydžio kontekste įvertino pasirėmęs viešai prieinamais 2020 m. ir 2021 m. duomenimis ir tuo faktu, kad skolininkė neteikia Registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra pakankamai duomenų apie atsakovei priklausančio turto masę, todėl reikalavimo sumos dydis ir atsakovės turimo turto masės ir jo vertės santykis, kartu su jos įsipareigojimų kitiems kreditoriams dydžiu, objektyviai negali būti nustatytas. 2020 m.–2021 m. duomenys iš www.rekvizitai.lt nelaikytini pagrindžiančiais aktualią turtinę padėtį. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš tų pačių viešų duomenų matyti, jog, pavyzdžiui, 2023 metais atsakovė socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo ar buvo skolinga nedideles sumas. Taigi ieškovei nepateikus įrodymų dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų siekiant sumažinti savo turto masę, reikalavimo dydis pats savaime šiuo atveju negali būti laikomas pagrindžiančiu grėsmę ieškovės interesams. Kita vertus, kaip jau minėta, poreikį nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones paneigia ir ta aplinkybė, kad atsakovės turtui šiuo metu jau yra taikomi disponavimo turtu apribojimai.

20. Taigi ieškovė iš esmės nepateikė jokių atsakovės nesąžiningus veiksmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu pagrindžiančių įrodymų. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, vien ieškinio suma savaime nepagrindžia poreikio taikyti skolininko turto areštą. Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomą galimybę įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Ieškinio sumos dydis – tai tik vienas iš daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant klausimą dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tik šis kriterijus negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nuspręsti dėl tokios grėsmės buvimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1122-1120/2019, 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1199-553/2020 ir kt.). Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, vien turtinio reikalavimo dydis, nesant kitų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, aktualią turtinę padėtį, jos perspektyvas, pats savaime nei patvirtina, nei paneigia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pabrėžia, jog nei pavienės ieškovės nurodytos aplinkybės (turto areštas, finansinės atskaitomybės dokumentų Registro tvarkytojui nepateikimas, didelė reikalavimo suma, nesąžiningas elgesys su ieškove), nei jų visuma, ieškovei nepateikus duomenų, jog atsakovė ėmėsi (imsis) nesąžiningų veiksmų, siekdama paslėpti turtą ar kitaip sumažinti turimo turto masę, kad išvengtų ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, neįrodo atsakovės nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu.

22. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog šiuo metu byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių atsakovės nesąžiningumą ir siekį išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, o vien reikalavimo suma nelemia grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui įrodyta, ir, nesant vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016). Taigi tai neužkerta kelio ieškovei ateityje, paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, įrodžius atsakovės nesąžiningumo aspektus, iš naujo kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

24. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

25. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje proceso stadijoje nespręstina – jos bus paskirstytos pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines situacijos aplinkybes, nepagrįstai patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti ir ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Teisėja Milda Skersienė